Byla e2A-785-260/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BTA „Insurance Company SE“, veikiančios per filialą Lietuvos Respublikoje, apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1261-305/2015 pagal ieškovės BTA „Insurance Company SE“, veikiančios per filialą Lietuvos Respublikoje, ieškinį atsakovui R. Z., tretiesiems asmenims S. B. ir A. L. dėl žalos atlyginimo.

2Apeliacinės instancijos teismas,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BTA „Insurance Company SE“, veikiantis per filialą Lietuvos Respublikoje, 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. Z. 169,49 Eur žalos atlyginimą, 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad su A. L. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. ( - ) ir apdraudė jo nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Butas 2015 m. balandžio 22 d. buvo aplietas iš viršuje esančio R. Z. priklausančio buto Nr. ( - ). Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 169,49 Eur dėl apgadinto apdrausto turto, todėl laikė, jog R. Z. privalo atlyginti padarytą žalą.

5Atsakovas R. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį kaip neįrodytą atmetė. Nustatė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ieškovo nurodytą dieną, t. y. 2015 m. balandžio 22 d. pas atsakovą bute keičiant vamzdyną įvyko užpylimas, taip pat nenustatė, kad būtent 2015 m. balandžio 22 d. atsakovo bute buvo keičiamas vamzdynas. Taip pat, kad būtent 2015 m. vasario 27 d., tai yra praėjus 5 dienoms po dėmės A. L. lubose pastebėjimo, atsakovo bute buvo keičiami vamzdžiai. Nurodė, jog šią aplinkybę patvirtina ieškovo pateiktos fotonuotraukos, neneigia ir atsakovas, būtent tą dieną matyti fotonuotraukose užfiksuota šlapia dėmė ant betono atsakovo namuose. Teismas, vertindamas šalių argumentus dėl dėmės lokalizacijos, sprendė, kad labiau tikėtina, jog užpylimo židinys atsakovo bute buvo kitoje vietoje nei tai užfiksuota fotografijoje (Nr. 151910623_ gt_15_00440_20150429_26). Pateiktoje fotografijoje (151910623_gt_15 _00440_20150429_26) matyti, kad drėgnas betonas yra patalpos kampe, kai tuo tarpu fotografijose (Nr.1_151910587_gt_15_00440 _20150429_6 bei Nr.1_151910588_gt _15_ 00440_20150429_7), kuriuose pagal šalių paaiškinimus, užfiksuotos A. L. virtuvės lubos, matyti, kad dėmė yra ne kampe, o ties viduriu sienos. Taip pat atsakovo bute užfiksuota drėgna dėmė ant betono nėra išplitus iki sienos. Todėl labiau tikėtina, kad esant užpylimo židiniui šioje vietoje, trečiojo asmens virtuvės lubose dėmė būtų lokalizuota toliau nuo sienos ir lubų kampo. Teismui pagrįstų abejonių kilo ir dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad A. L. bute dėmė ant lubų buvo po šviežio užpylimo, nes vanduo nebuvo išgaravęs. Nustatęs, kad nei Draudžiamo įvykio tyrimo akte, nei Defektų akte, nėra užfiksuota, kad dokumentus surašęs asmuo būtų lietęs dėmę A. L. virtuvėje, nieko nėra kalbama ir apie vandens išgaravimą ar neišgaravimą iš jos, sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad apžiūros metu užpylimo dėmė buvo drėgna, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad užpilta buvo būtent 2015 m. balandžio 22 d.

8Teismas, aiškindamasis aplinkybes dėl galimo ankstesnio užpylimo, nustatė, kad S. B. bute gyvenęs brolis Ž. B., kuris 2015 m. balandžio 15 d., t. y. likus dienai iki buto pardavimo, atjungė ir išsivežė skalbimo mašiną, stovėjusią ties ta vieta kaip ir atsakovo virtuvėje nustatytos užpylimo dėmės. Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu butas, kuriame buvo užpylimo židinys, buvo perduotas iš Ž. B. nuosavybės – atsakovo ir jo sutuoktinės nuosavybėn. Todėl remiantis nustatytu, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad A. L. butas buvo užpiltas jau po 2015 m. balandžio 16 d., tai yra kai butas tapo atsakovo nuosavybe.

9Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog būtent butui esant atsakovo nuosavybe buvo užpiltas A. L. butas, neįrodė dėl kokių konkrečių atsakovo kaltų veiksmų buvo padaryta žala A. L. turtui, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veikos ir kilusių pasekmių. Nors ieškovas neprivalo įrodinėti pačios užpylimo priežasties, tačiau tokios aplinkybės nenustačius negalima nustatyti ir atsakovo kaltės. Nagrinėjamu atveju nei ieškovo nurodytos atsakovo bute įvykusios avarijos, nei užpylimo faktas įvykio metu nebuvo konstatuotas. Teismas pažymėjo, jog ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra jokios įvykio analizės, o pateiktos fotonuotraukos leido daryti prieštaringas išvadas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas BTA „Insurance Company SE“, veikiantis per filialą Lietuvos Respublikoje, prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nes yra priimtas netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisė normas reguliuojančias statinio savininko atsakomybę, įrodinėjimo paskirstymą, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl CK 6.266 str. taikymo, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad nukentėjusiojo butas buvo užpiltas iki 2015 m. balandžio 16 d. neįvardino nei vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti šią išvadą. Tokia išvada, jeigu ji būtų pagrįsta, suponuotų buvusio savininko atsakomybę. Teismas visus ieškovo įrodymus atmetė kaip nepatikimus, nors draudimo kompanija ir nukentėjęs asmuo neturi jokio intereso iškraipyti tiesos, kadangi įvykis bet kuriuo atveju yra draudžiamasis. Teismas atmetė ir buvusio savininko argumentuotus paaiškinimus, tačiau patikėjo niekuo pagrįstais atsakovo argumentais, kuriais akivaizdžiai siekta bet kuriomis priemonėmis išvengti atsakomybės.

142. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog būtent keičiant vamzdyną atsakovo bute įvyko avarija, dėl ko buvo padaryta žala nukentėjusiajam. Nurodo, jog ieškovas neprivalo įrodyti vamzdynų avarijos fakto, todėl laiko, jog teismo išvada paremta atsakovo gynybine taktika viską neigti, yra nepagrįsta.

153. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylą, atsisakė vadovautis teismų suformuota praktika dėl CK 6.266 str. taikymo ir tokiu būdu pažeidė įstatyme įtvirtintą vienodos teismų praktikos formavimo principą. Laiko, jog visos teismo išvados yra šališkos, kadangi ieškovo ir trečiųjų asmenų pateikti įrodymai be jokio pagrindo yra atmetami, o atsakovo teikiami jokiais įrodymais nepagrįsti paaiškinimai vertinami kaip patikimi ir pagrįsti.

164. Teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas dėl žalos atsiradimo priežasčių pažeidė rungimosi principą (CPK 12 str.), vadovavosi savo paties padarytomis prielaidomis, nenurodė kokiais įrodymais vadovaujantis pripažino, kad nukentėjusiojo butas buvo užlietas dėl kitų avarijų, ar dėl brolio, pusbrolio ar kito nenustatyto asmens kaltės.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apelianto AS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto, kuris nedalyvavo teismo posėdyje, apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie neatitinka teisme nustatytų faktinių ginčo aplinkybių. Laiko, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis CPK 185 str. ir įrodymų pusiausvyros principu įvertino tiek apelianto pateiktus įrodymus, tiek trečiojo asmens ir liudytojų paaiškinimus, ir pagrįstai nusprendė, kad apeliantas neįrodė ieškinio dalyko – atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, o ieškinį ir apeliacinį skundą grindė tik žalos buvimu. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose, ja vadovavosi.

18Tretieji asmenys A. L. ir S. B. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22Byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

23Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas AS „BTA Baltic Insurance Company“ UAB DK su A. L. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas nekilnojamasis turtas - butas, esantis ( - ). Butas 2015 m. balandžio 22 d. buvo užlietas iš viršuje esančio buto. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 169,49 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjui. Šiuo atveju ieškovui, kaip išmokėjusiam draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Todėl, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, teismas pagrįstai dėl šios teisės įgyvendinimo sprendė pagal CK numatytas civilinės deliktinės atsakomybės taisykles.

24CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma turi būti taikoma ir tais atvejais, kai pastate žemiau esančioms patalpoms padaroma žala vandens užliejimu iš aukščiau esančių asmeninės nuosavybės teise valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

25Spręsdamas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių teismas turi vadovautis CPK normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, bei jas aiškinančia teismų praktika. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas.

26Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.

27Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekiantis žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto sugadinimo (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) yra kaltas viršuje esančio buto savininkas, kuris nesugeba tinkamai naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Taigi, ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.

28Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas žalos kilimo priežastis, nustatė, kad aplinkybę, jog žala trečiojo asmens A. L. butui buvo padaryta 2015 m. balandžio 22 d., apeliantas grindžia tik trečiojo asmens A. L. paaiškinimu, o pats iki pat 2015 m. balandžio 27 d. nei atsakovo, nei trečiojo asmens butų nebuvo apžiūrėjęs, be to, trečiasis asmuo 2015 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, kad užpylimas įvyko būtent 2015 m. balandžio 22 d., nurodė, kad tai galėjo įvykti ir anksčiau, nepatvirtina ieškovo pozicijos, o tik nukreipia į kitas galimas buto užliejimo priežastis. Iš esmės tai reiškia, kad byloje nėra įrodymų, jog dėmė trečiojo asmens bute atsirado po 2015 m. balandžio 16 d., tai yra tą dieną, kada atsakovas tapo buto savininku. Todėl nėra aišku, kuo remiantis apeliantas nustatė, kad 2015 m. balandžio 22 d. vanduo į trečiojo asmens butą Nr. ( - ) pratekėjo būtent iš buto esančio Nr. ( - ) ir kad kiti aplieto buto Nr. ( - ) viršuje esantys butai ar ankstesni buto Nr. ( - ) savininkai užliejimo įvykiui įtakos neturėjo. Vien deklaratyvių teiginių nurodymas, nesant įrodymų apie fakto konstatavimą, negali patvirtinti padarytos žalos kilimo vietos. Taigi, šiuo atveju ieškovas privalėjo nustatyti visas kitas galimas įvykio priežastis, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas, įvykus draudiminiam įvykiui, nesiaiškino žalos atsiradimo židinio, o rėmėsi tik trečiojo asmens A. L. išdėstytomis prielaidomis. Teismas vertina tai, kad po pastebėto patalpų užliejimo įvykio, kuris kaip teigia trečiasis asmuo A. L. įvyko 2015 m. balandžio 22 d., tačiau nurodė, jog įvykis galėjo būti įvykęs ir anksčiau nei 2015 m. balandžio 22 d., ieškovės turto apžiūra atlikta 2015 m. balandžio 27 d., o turto apžiūros aktas surašytas tik 2015 m. gegužės 8 d.. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvykis įvyko po 2015 m. balandžio 16 d.. Svarbu ir tai, kad 2015 m. balandžio 27 d. ieškovui apžiūrint atsakovo butą ir 2015 m. gegužės 8 d. surašant turto apžiūros aktą, pats atsakovas tame nedalyvavo, todėl šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad turto apžiūros akto duomenys gali būti netikslūs. Byloje nėra ir duomenų, kurie patvirtintų vandentiekio darbų atlikimą atsakovo bute iki 2015 m. balandžio 27 d..

29Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad joje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog patalpos buvo užlietos būtent iš atsakovui priklausančių patalpų. Kitų įrodymų, kaip, pavyzdžiui, avarinės tarnybos iškvietimas, atsakovo buto apžiūrėjimas užliejimo metu ar tuoj pat po jo, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. L. priklausantis butas buvo užlietas būtent iš atsakovui R. Z. priklausančio buto, nepateikta. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, todėl pripažintina, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti žalos šaltinį ir priežastinį ryšį tarp jai padarytos žalos ir atsakovo veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atskirų įrodymų sąsajumą ieškinį teisėtai atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

30Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

31Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių.

32Apeliacinį skundą atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).

33Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

34Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. Z. sumokėjo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 454,50 Eur. Tokie išlaidų dydžiai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nuostatas, nustatančias maksimalius advokatams ir jų padėjėjams už suteiktą teisinę pagalbą priteistinus dydžius. Šių išlaidų atlyginimas atsakovui priteisiamas iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

35Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

37apeliacinį skundą atmesti.

38Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš ieškovo AS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančio per Lietuvos Respublikoje esantį filialą, įmonės kodas 300665654, adresas Viršuliškių skg. 34, Vilnius, atsakovui R. Z., asmens kodas ( - ) gyvenančiam ( - ), 454,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

40Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis... 2. Apeliacinės instancijos teismas,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BTA „Insurance Company SE“, veikiantis per filialą Lietuvos... 5. Atsakovas R. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas, aiškindamasis aplinkybes dėl galimo ankstesnio užpylimo, nustatė,... 9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas BTA „Insurance Company SE“, veikiantis per... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad nukentėjusiojo butas buvo... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas... 15. 3. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylą, atsisakė vadovautis... 16. 4. Teismas skundžiamame sprendime, spręsdamas dėl žalos atsiradimo... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apelianto AS „BTA... 18. Tretieji asmenys A. L. ir S. B. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y.... 23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas AS „BTA Baltic Insurance Company“... 24. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų,... 25. Spręsdamas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių teismas turi... 26. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės... 27. Nagrinėjamu atveju apeliantas, siekiantis žalos atlyginimo, turi įrodyti,... 28. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas žalos kilimo priežastis,... 29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro... 30. Dėl kitų apelianto apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos... 31. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 32. Apeliacinį skundą atmetus ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 33. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto atsakovui priteistinos jo patirtos... 34. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. Z. sumokėjo... 35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 37. apeliacinį skundą atmesti.... 38. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš ieškovo AS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančio per... 40. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....