Byla 2A-762-657/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisių į turtą pripažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atstovaujamo advokato Domo Pakėno apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-699-753/2012 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams V. Š., L. A., trečiajam asmeniui Kaišiadorių 3-ojo notarų biuro notaras A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisių į turtą pripažinimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti jai nuosavybės teisę į ½, o atsakovui V. Š. į likusią ½ pastato - gyvenamojo namo 1A1mp, unikalus Nr. ( - ), pastato-ūkio pastato 5I1b, unikalus Nr. ( - ), pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato-šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius – kiemo statinių (šulinys, kan. Šulinys -2 vnt., lauko VC, kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ).; 2) pripažinti negaliojančia 2012-04-27 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Š. ir atsakovės L. A., kuria atsakovas V. Š. neatlygintinai perleido atsakovei L. A. ginčo turtą; 3) priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-7). Ieškovė nurodė, kad nuo 1998 m. su atsakovu V. Š. gyveno faktinėje santuokoje. Ginčo objektą sodybą, esančią ( - ), nusipirko bendrai už 16000,00 Lt, bendromis lėšomis bei darbu ją rekonstravo. 2001, 2002, 2004 iš bankų buvo paimtos paskolos, kurias panaudojo namo rekonstrukcijai. Ginčo objektas buvo įregistruotas atsakovo V. Š. vardu, tačiau jie su atsakovu gyveno kaip šeima, bendrai tvarkė ūkį. Nesutarimai su atsakovu V. Š. prasidėjo 2010 m., o 2012-09-27 ieškovė išėjo iš namų, nes V. Š. sudarė jai nepakenčiamas gyvenimo sąlygas. Paaiškėjo, kad 2012-04-27 buvo sudaryta turto dovanojimo sutartis, kuria ginčo nekilnojamasis turtas neatlygintinai perleistas atsakovo dukrai L. A.. Minėtas sandoris sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, o, formaliai perregistruojant turtą, tikslu apsunkinti ieškovės daiktinių teisių gynybą. Be to, ginčo turtas padovanotas be ieškovės kaip turto bendrasavininkės valios.

5Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (T.1, b.l. 61-62, 90,132-133). Nurodė, kad ginčo objektą, adresu ( - ), įgijo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu už savo asmenines lėšas, bei kitą dalį žemės sklypo, adresu ( - ) išsinuomojo 99 metams iš valstybės. Su ieškove kartu gyveno, tačiau neįregistravo partnerystės, nesudarė jokios tarpusavio sutarties įgyti visą ar dalį turto bendrąja nuosavybe, nevedė bendro ūkio, kiekvienas tvarkė savo pinigines lėšas. Jis turėjo pakankamai lėšų gyvenamojo namo rekonstrukcijai iš verslo gautų pajamų. Ieškovė paskolas iš bankų buvo paėmusi sūnaus namo remontui, tačiau prie ginčo gyvenamojo namo remonto ji neprisidėjo. Prasidėjus tarpusavio nesutarimams, neapsikentęs ieškovės teroro ir reikalavimų, 2012-04-26 jis padovanojo turtą dukrai. Bendrų pinigų su ieškove nebuvo, ieškovė prisidėjo tik prie dokumentų tvarkymo. Sužinojęs, kad ieškovė turi pretenzijų dėl turto, namą padovanojo dukrai, kad nebūtų ginčo objekto, turtas buvo perduotas tik formaliai.

6Atsakovė L. A. nurodė, kad ieškovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kad ginčo namas liks atsakovo V. Š. vaikams. Ginčo namo rekonstrukciją už savo lėšas atliko V. Š., J. V. neprisidėjo prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Nekilnojamojo turto dovanojimas yra realus, nes tėtis šį turtą padovanojo jai, kuriame iki senatvės tėtis gyvens.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino ieškovei J. V. nuosavybės teisę į ½ dalį, o atsakovui V. Š. likusią ½ dalį pastato- gyvenamojo namo 1A1mp, unikalus Nr. ( - ), pastato-ūkio pastato 5I1b, unikalus Nr. ( - ), ½ pastato-ūkio pastato , unikalus Nr. ( - ), ½ pastato – šiltnamio, unikalus Nr. ( - ), ½ pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. ( - ), ½ kitus statinius (inžinerinių) – kiemo statinių ( šulinys, kan. Šulinys -2 vnt., lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. ( - ), ir ½ žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ); pripažino negaliojančia 2012-04-27 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Š. ir L. A. (notarinio registro Nr. ( - )); taikė šalių atžvilgiu restituciją natūra, įpareigojant atsakovę L. A. grąžinti atsakovui V. Š. nuosavybėn ginčo pastatus ir žemės sklypą, esančius( - ); priteisė iš atsakovų V. Š. ir L. A. po 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. V. naudai bei po 17,09 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai (T.4, b.l. 155-164). Teismas sprendė, kad bylos rašytinių įrodymų visuma (išrašų iš ieškovės banko sąskaitos , esančios banko Swedbak AB) įrodo, kad ieškovės ir atsakovo V. Š. tarpusavio santykiai buvo artimi, jie bendrai tvarkė ūkį (ieškovė mokėjo už V. Š. ginčo objekto komunalinius mokesčius, ir kitus mokesčius V. Š., susijusius su jo verslu, juos mokėdama iš savo banko sąskaitos), ką patvirtina ir liudytojų M. U., E. J. parodymai. Byloje pateiktos fotonuotraukų kopijos, iš kurių matyti, kad ieškovė ir atsakovas V. Š. kartu šventė įvairias savo šeimų narių šventes bei dalyvavo giminių susitikimuose, teismo nuomone leidžia daryti išvadą, kad jie gyveno faktinėje šeimoje. Teismo vertinimu byloje patiktas padėkos raštas, kuriuo Žiežmarių apylinkės seniūnija dėkoja Stasiūnų kaimo gyventojams J. V. ir V. Š. už gražiai tvarkomą ir prižiūrimą sodybą, taip pat įrodo, kad, joje aplinką tvarkė ir prižiūrėjo ieškovė J. V. ir V. Š. bendrai. Teismas pažymėjo, jog nustatytos aplinkybės rodo, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo baigta iki 2004-06-28, t.y. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo. Nekilnojamojo turto, esančio ( - ), gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio ir kitų statinių su žemės sklypo dalimi rinkos vertė -140 000 Lt. Nustatęs, kad ieškovė, kuomet susipažino su atsakovu V. Š., ir su juo kartu gyvendama 17 metų, per tą laikotarpį iki 2011 m. rudens dirbo, ji turėjo pastovias ir nemažas pajamas, o atsakovas V. Š. kurį laiką turėjo verslą, iš kurio pragyveno, teismas darė išvadą, jog tikėtina, kad abu bendromis lėšomis prisidėjo prie ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos, ką teismo posėdyje patvirtino liudytoja E. J., o liudytojas S.V. J. patvirtino, kad pinigus už sodybos pardavimą padavė ieškovė ir jam atrodė, kad asmenys, perkantys sodybą, yra vyras ir žmona. Teismas konstatavo, kad liudytojų parodymais nustatyta, kad V. Š. ir J. V. gyvendami bendrai vedė ūkį bei kartu planavo ūkinius reikalus dėl ginčo objekto rekonstrukcijos. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad sugyventiniai J. V. ir V. Š., įgydami nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), jį įgijo tikslu gyventi bendrosios nuosavybės teise, nors nekilnojamas turtas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas V. Š. vardu. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. Š. ir ieškovė J. V. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 1995 m. iki 2010 m. rugsėjo mėnesio, o nesutarimai prasidėjo tik 2010 m., ką pripažino šalys. Teismas sprendė, kad bendro ūkio tvarkymas tokį ilgą laiko tarpą, gyvenimas ieškovės J. V. ir atsakovo V. Š. kaip sugyventinių yra pagrindas pripažinti, kad asmenų susitarimas buvo dėl jų jungtinės veikos. Teisme padarė išvadą, kad, įgyjant ginčijamą turtą, buvo panaudotos ieškovės ir atsakovo V. Š. bendros lėšos. Teismas sprendė, kad J. V. ir V. Š. santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą, nes byloje nustatyta, kad šalių valia nukreipta dėl ginčo nekilnojamojo turto įgijimo ir tvarkymo bendrosios jungtinės veiklos nuosavybės teise. Kadangi pats atsakovas V. Š. nurodė, kad ginčo turtą jis padovanojo dukrai dėl to, kad nebūtų ginčo objekto, turtas buvo perduotas tik formaliai, kas rodo tikrą jo turėtą tikslą dėl ginčo turto perleidimo, todėl dovanojimo sutartis, kuria ginčo objektą jis neatlygintinai padovanojo atsakovei L. A. teismo nuomone pripažintina negaliojančia, taikant restituciją natūra. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija natūra negalėtų būti taikoma. Padaręs minėtas išvadas, teismas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

10Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. atstovaujamas advokato Domo Pakėno prašo pirmosios instancijos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (T.4, b.l. 94-100). Atsakovė L. A. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Apeliantas savo skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, netinkamai nustatydamas faktines bylos aplinkybes bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, skundžiamu sprendimu nepagrįstai turtą pripažino bendrąja ieškovės ir atsakovo V. Š. daline nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje civilinėse bylose laikosi pozicijos, jog vien bendras šalių gyvenimas nesudaro pagrindo laikyti, jog bendro gyvenimo metu įgytas turtas yra bendroji dalinė sugyventinių nuosavybė. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog šalys sudarė susitarimą įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Turtas buvo pirktas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atsakovo V. Š. vardu. Ieškovei buvo žinoma, jog ji nėra turto pirkimo-pardavimo sutarties šalis bei buvo žinoma, jog turtas yra įregistruotas atsakovo vardu kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, tačiau ieškove pretenzijų dėl to atsakovui nereiškė, neginčijo turto įsigijimo sandorio bei teisinės registracijos. Turtas pirktas bei pagerintas už atsakovo V. Š. asmenines lėšas. Ieškovė prie turto įsigijimo bei pagerinimo piniginėmis lėšomis neprisidėjo. Ieškovė, išskyrus savo paaiškinimus, nepateikė teismui patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog šalys kartu kaupė ir naudojo pinigines lėšas, todėl ši aplinkybė nėra įrodyta. Komunalinių mokesčių mokėjimas yra nesusijęs nei su turto įsigijimu, nei su turto pagerinimu. Faktinės aplinkybes, jog atsakovas pirko bei rekonstravo turtą už savo asmenines lėšas patvirtina, jog atsakovas siekė turtą įgyti savo asmeninės nuosavybės teise ir nebuvo ieškovės bei atsakovo susitarimo turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apelianto nuomone ieškovė prie turto įsigijimo bei pagerinimo neprisidėjo ir nepiniginiais įnašais. Nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių, skundžiamu sprendimu nepagrįstai padaryta išvada, jog ieškovės veiksmai pagerino turtą bei sukūrė ieškovei tokią pačią nuosavybes teisių dalį į turtą, kaip ir atsakovui. Jos atlikti veiksmai nelaikytini lygiaverčiu nepiniginiu įnašu, sukuriančiu ieškovei nuosavybes teisę į turto dalį. Visas bendro gyvenimo laikotarpiu ieškovės ir atsakovo V. Š. vardu įgytas turtas yra asmeninė kiekvienos šalies nuosavybė ir nedalintinas. Tokiu būdu turtas, esantis adresu ( - ), yra atsakovo V. Š. asmenine nuosavybe ir nėra pagrindo ieškovei pripažinti ½ dalies šio turto nuosavybės teisės.

122. Teismas nepagrįstai dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia. Teigia, kad skundžiamu sprendimu nebuvo nustatyti CK 1.80 - 1.93 straipsniuose įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai, nebuvo nurodyta, kurios įstatymo normos neatitinka dovanojimo sutartis. Be to, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog dovanojimo sutartis neatitinka atsakovo V. Š. valios. Atsakovas V. Š. teisėtai padovanojo turtą L. A..

13Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.5, b.l. 3-9). Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Iš byloje surinktų įrodymų seka išvada, kad ieškovė ir atsakovas gyveno drauge, kartu tvarkė bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu kūrė bendrą turtą. Iš duomenų apie atsakovo pajamas ir išlaidas matyti, kad atsakovo V. Š. asmeninės pajamos būtų nepakankamos įgyti ir rekonstruoti ginčo nekilnojamuosius daiktus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai pakankami daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovė ir atsakovas V. Š. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą dėl ginčo turto įsigijimo bendrosios nuosavybės teise, negu, kad ginčo nekilnojamieji daiktai atsakovo V. Š. įsigyti asmenine nuosavybes teise. Ieškovės elgesys šioje byloje yra nuoseklus ir logiškas - ieškovė prašo nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl bendrosios jungtinės veiklos konkretaus tikslo siekimui - bendram gyvenimui įsigyti ir rekonstruoti sodybą, sutvarkyti jos aplinką. Sudarius dovanojimo sutartį, faktinių civilinių teisių pasikeitimo neįvyko: faktiškai dovanotojas neperdavė turto apdovanotajai, o ši jo neperėmė. Teigia, kad tuo atveju, jeigu sandoris būtų realus, šalys iki galo sutvarkytų visus formalumus, tame tarpe perrašytų valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta tik į tai, kad, formaliai perregistravus turtą dukters vardu, būtų apsunkintas ieškovės kaip jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrai įgyto turto bendrasavininkės, galimybė apginti pažeistas daiktines teises. Minėtas sandoris yra niekinis ir negalioja kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

17Byloje nustatyta, kad ieškovė ir V. Š. nuo 1998 metų gyveno drauge, vedė bendrą ūkį. Jų faktiniai santykiai atitiko santuokinius santykius, nors ieškovės ir V. Š. santuoka nebuvo įregistruota. V. Š. 1999 m. birželio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (registro Nr. 1-4038) įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą 1A1mp (unikalus Nr. ( - )) bendro ploto 48,45 kv.m su priklausiniais kita/šulinys (unikalus Nr. ( - )), pagalbinio ūkio pastatą/tvartą 4I1p (unikalus Nr. ( - )), užstatyto ploto 25,48 kv.m, pagalbinio ūkio pastatą/viralinę 5I1b (unikalus Nr. ( - )), užstatyto ploto 15,22 kv.m, esančių adresu ( - ) (T.1, b.l. 85), kur ieškovė apsigyveno kartu su atsakovu. Gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ir pastatyti ūkio pastatai, kurie 2004 m. birželio 28 d. buvo pripažinti tinkamais naudoti (T.4, b.l. 90-91). Gyvendamas su ieškove, V. Š. 2000 m. liepos 1 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P49/00-0135 nuosavybės teise įsigijo dalį 3561 kv.m ploto namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) dalį 0,3020 ha (T.1, b.l. 86), o likusiai daliai 541 kv.m sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49/00-0136 (T.1, b.l. 88).

18Nustatyta, jog atsakovo V. Š. vardu namų valdoje ( - ) yra registruotas sekantis nekilnojamasis turtas: pastatas – gyvenamasis namas bendro ploto 64,41 kv.m, pažymėjimas plane 1A1mp (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas pažymėjimas plane 6I1ž (buvęs 5I1b) 25,00 kv.m užstatyto ploto (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas pažymėjimas plane 7I1g (unikalus Nr. ( - )) 39,00 kv.m užstatyto ploto, pastatas – šiltnamis pažymėjimas plane 8I1g, 18,00 kv.m užstatyto ploto (unikalus Nr. ( - )), ūkio pastatas pažymėjimas plane 9I1g, 151,00 kv.m užstatyto ploto (unikalus Nr. ( - )), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (šulinys, kan. šulinys -2 vnt., lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora) (unikalus Nr. ( - )) bei 3561 kv.m ploto namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) (T.1, b.l. 43-48).

19Ieškovė įrodinėja, kad ji yra V. Š. vardu įregistruoto aukščiau įvardinto turto – gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo įrenginių ir žemės sklypo, bendraturtė ir jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio turto.

20Dėl gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ilgą laiką nuo 1998 m. iki 2010 m. gyvendami kartu ieškovė ir atsakovas bendrai vedė ūkį, bei kartu planavo ūkinius reikalus. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad šis faktas nėra patvirtintas įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė šį faktą patvirtino kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (savo pačios bei liudytojų paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais), be to, tai, kad ji apmokėdavo sąskaitas už komunalines paslaugas, padėdavo tiek savo, tiek atsakovo vaikams, kartu eidavo į svečius, mokėjo už kitas paslaugas, įrodo jos ir V. Š. bendro gyvenimo faktą ir ūkio vedimą (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog ir apeliaciniame skunde atsakovas taip pat neneigia tų aplinkybių, jog gyvendami kartu buvo vienas kitam lojalūs, kartu leido laiką bei padėjo vienas kitam, atliko daug veiksmų vienas kito naudai. Todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalys gyvendamos kartu vedė bendrą ūkį, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo.

22Dėl ginčo santykiams taikytinos materialiosios teisės

23Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010) nustatė, kad ieškovės ir V. Š. gyvenimas drauge nesusituokus, bendro ūkio tvarkymas ir bendro turto kūrimas iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus jų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

24Santuokos nesudariusių asmenų bendras veikimas siekiant sukurti bendrąją nuosavybę kvalifikuojamas pagal nuosavybės sukūrimo metu galiojusias CK normas dėl bendrosios nuosavybės, jungtinės veiklos ir kt. Jeigu asmenų susitarimas dėl bendros veiklos siekiant sukurti bendrąją nuosavybę buvo sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomos 1964 m. CK nuostatos. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011, ir kt.).

251999 m. birželio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartis (registro Nr. ( - )) sudaryta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiam ginčui spręsti taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančias jungtinę veiklą. 1964 m. CK 472 straipsnis numatė, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 str. 4 d.) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

27Ginčo atveju gyvenamasis namas su priklausiniais buvo įgyti 1999 m. birželio 23 d. Kaip matyti iš byloje esančio statinių (gyvenamojo namo rekonstrukcijos, ūkio pastatų) pripažinimo tinkamu naudoti 2004 m. birželio 28 d. akto (T.4, b.l. 90-91), ginčo pastatų gyvenamojo namo rekonstrukcija ir ūkio pastatų statyba buvo vykdoma pagal 2001 m. rugsėjo 24 d. išduotą statybos leidimą Nr. 111. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. V. ir V. Š. santykiai atitiko 1964 m. CK 472 straipsnyje apibrėžtus jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsirandančius santykius. Nors rašytinės jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, tokios sutarties sudarymą ir vykdymą ieškovė patvirtino kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (savo pačios bei liudytojų paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais), be to, turi būti vadovaujamasi nuostatomis, kad rašytinės sandorio formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kada tai yra įsakmiai nurodyta įstatyme (1964 m. CK 58 str. 1 d.). Jungtinės veiklos dėl gyvenamojo namo statybos metu 1964 m. CK nebuvo įsakmios nuostatos, kad negalioja asmenų raštu neįformintas susitarimas sukurti bendrąją nuosavybę ar vykdyti jungtinę veiklą.

28Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str. 2 d.). Tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008 ir kt.).

29Apeliantas V. Š. ir prie skundo prisijungusi L. A. apeliacinį skundą pagrindė teiginiais, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apelianto teigimu, ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes turtą jis įsigijo sau asmeniškai, ieškovė neprisidėjo prie turto pagerinimo, ji pati yra atskirai įgijusi turto, kurio neprašo pripažinti bendra daline nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

30Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad kartu gyvenusių J. V. ir V. Š. asmeninius poreikius atitiko siekis įgyti, remontuoti, naudoti ir valdyti privačios nuosavybės teise gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį ( - ). Ši teismo išvada pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Pats apeliantas apeliaciniame skunde neginčijo tos aplinkybės, jog šalys daug metų kartu gyveno ir bendrai tvarkė ūkį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino liudytojų M. U., E. J., S.V. J., P. K. parodymus. Šie liudytojai parodė, kad J. V. prie bendro turto kūrimo prisidėjo ir savo asmeninėmis lėšomis, ir darbu. Jie paliudijo, kad šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, jog J. V. mokėdavo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas, mokėjo mokesčius už ieškovo dukterį, ėmė paskolas, statė ir tvarkė sodybą, t.y. turtas buvo kuriamas bendromis pastangomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami drauge, kartu tvarkydami ūkį, bendromis lėšomis ir bendru pačių darbu ilgą laiko tarpą kūrė bendrą turtą, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tarp ieškovės J. V. ir atsakovo V. Š. buvo sudarytas aiškiai išreikštas jungtinės veiklos susitarimas dėl ginčo, esančio ( - ), įgijimo faktinių sutuoktinių bendrojon dalinėn nuosavybėn.

31Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškovė ne visą turtą prašo pripažinti bendra daline nuosavybe ir yra įgijusi turto asmeninės nuosavybės teise. Pažymėtina, jog jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t.y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nereiškia, jog visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise.

32Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

33Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta partnerių lygių dalių įnašų prezumpcija, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybė turėtų būti didesnė, o apelianto argumentai, kad namų tvarkymas, švaros palaikymas namuose, maisto gaminimas, lentelių padavimas, negali būti vertinamas kaip lygiaverčiai atsakovo indėliui į bendrą turtą atmestini kaip nepagrįsti.

34Kilus konfliktui, atsakovas V. Š. 2012-04-27 dovanojimo sutartimi visą ginčo turtą padovanojo savo dukrai atsakovei L. A.. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog ½ dalis ginčo turto nuosavybės teise priklauso atsakovui, nepagrįstai pripažino negaliojančia visą dovanojimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ir jo dukra, sudarydami dovanojimo sandorį elgėsi nesąžiningai, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.67 straipsnio 1 punktas, įtvirtinantis kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalies nesąžiningumo prezumpciją, kuomet skolininko nesąžiningi veiksmai preziumuojami, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog dovanojimo sutartimi dovanotas turtas priklausė J. V. ir atsakovui V. Š., o ginčo turtą perleidus atsakovo dukrai buvo pažeista ieškovės teisė dalyvauti disponuojant bendrąja daline nuosavybe, kas sudaro pagrindą dovanojimo sutarties dalį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją natūra, nes atsakovas turi teisę laisvai naudotis ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl teismo sprendimas dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia keistinas, pripažįstant negaliojančia 2012-04-27 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Š. ir atsakovės L. A., kuria atsakovas V. Š. neatlygintinai perleido atsakovei ½ dalį ginčo turto, esančio adresu ( - ) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

35Dėl naujų įrodymų pateikimo

36Apelianto V. Š. ir ieškovės J. V. teismui 2013-02-28 ir 2013-03-28 pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus atsisakytina priimti, kadangi pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.). Be to pažymėtina, jog šios aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos viso proceso pirmojoje instancijoje metu, be to, nauji įrodymai turi būti pateikti su apeliaciniu skundu (CPK 306 str. 3 d.).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Sumažinus tenkinamo ieškinio dalį, iš dalies pakeistinas ir pirmosios instancijos teismo iš atsakovų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme yra patyrusi 1200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (400,00 Lt žyminis mokestis ir 800,00 Lt už advokato paslaugas) (T.2, b.l. 8, 88-89) bei 700,00 Lt už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme (T.5, b.l. 10-11). Iš bylos duomenų matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 486,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimas valstybei už ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo (T.1, b.l. 55). Atsakovas V. Š. yra patyręs 2900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (2500,00 Lt už advokato paslaugas, bei 400,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, T.2, b.l. 100; T.4, b.l. 175). Iš dalies tenkinant atsakovo apeliacinį skundą iš atsakovų V. Š. ir L. A. priteistina po 243,00 Lt žyminio mokesčio valstybei (486,00 Lt/2). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškinys yra patenkintas didžiąja dalimi, nustato, kad būtinos ir pagrįstos ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra mažintinos iki 500,00 Lt apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovės atsakovui priteistina 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

Nutarė

40Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir bylinėjimosi išlaidų ir išdėstyti jas sekančiai:

41Pripažinti iš dalies negaliojančia 2012-04-27 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. Š., a.k. ( - ) ir atsakovės L. A., a.k. ( - ) kuria atsakovas V. Š. neatlygintinai perleido atsakovei L. A. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo bendro ploto 64,41 kv.m, pažymėjimas plane 1A1mp (unikalus Nr. ( - )), ½ dalį ūkio pastato pažymėjimas plane 6I1ž (buvęs 5I1b) 25,00 kv.m užstatyto ploto (unikalus Nr. ( - )), ½ dalį ūkio pastato pažymėjimas plane 7I1g (unikalus Nr. ( - )) 39,00 kv.m užstatyto ploto, ½ dalį pastato – šiltnamio pažymėjimas plane 8I1g, 18,00 kv.m užstatyto ploto (unikalus Nr. ( - )), ½ dalį ūkio pastato pažymėjimas plane 9I1g, 151,00 kv.m užstatyto ploto (unikalus Nr. ( - )), ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinys, kan. šulinys - 2 vnt., lauko tualetas, kiemo aikštelė, tvora) (unikalus Nr. ( - )) bei ½ dalį 3020/3561 kv.m ploto namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu ( - ) (notarinio registro Nr. ( - )) ir taikyti restituciją - įpareigojant atsakovę L. A. grąžinti atsakovui V. Š. nuosavybės teise aukščiau nurodytą turto dalį.

42Priteisti iš atsakovų V. Š., a.k. ( - ) ir L. A., a.k. ( - ) po 243,00 Lt (po du šimtus keturiasdešimt tris) žyminio mokesčio valstybei (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), AB Swedbank, įmokos kodas 5660).

43Likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti ieškovei J. V., a.k. ( - ) iš atsakovų V. Š., a.k. ( - ) ir L. A., a.k. ( - ) po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

45Priteisti iš ieškovės J. V., a.k. ( - ) atsakovui V. Š., a.k. ( - ) 300,00 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti jai nuosavybės... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (T.1, b.l. 61-62,... 6. Atsakovė L. A. nurodė, kad ieškovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. atstovaujamas advokato Domo Pakėno prašo... 11. 1. Teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, netinkamai nustatydamas... 12. 2. Teismas nepagrįstai dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia. Teigia,... 13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. V. prašo apeliacinį... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir V. Š. nuo 1998 metų gyveno drauge, vedė... 18. Nustatyta, jog atsakovo V. Š. vardu namų valdoje ( - ) yra registruotas... 19. Ieškovė įrodinėja, kad ji yra V. Š. vardu įregistruoto aukščiau... 20. Dėl gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo... 21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ilgą laiką nuo 1998 m. iki 2010... 22. Dėl ginčo santykiams taikytinos materialiosios teisės... 23. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 24. Santuokos nesudariusių asmenų bendras veikimas siekiant sukurti bendrąją... 25. 1999 m. birželio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartis (registro Nr. ( - ))... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad jungtinės veiklos... 27. Ginčo atveju gyvenamasis namas su priklausiniais buvo įgyti 1999 m. birželio... 28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne sutuoktiniai (sugyventiniai,... 29. Apeliantas V. Š. ir prie skundo prisijungusi L. A. apeliacinį skundą... 30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje... 31. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškovė ne visą... 32. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 33. Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 34. Kilus konfliktui, atsakovas V. Š. 2012-04-27 dovanojimo sutartimi visą ginčo... 35. Dėl naujų įrodymų pateikimo... 36. Apelianto V. Š. ir ieškovės J. V. teismui 2013-02-28 ir 2013-03-28 pateiktus... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir pakeičiant pirmosios instancijos... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 40. Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d.... 41. Pripažinti iš dalies negaliojančia 2012-04-27 dovanojimo sutartį, sudarytą... 42. Priteisti iš atsakovų V. Š., a.k. ( - ) ir L. A., a.k. ( - ) po 243,00 Lt... 43. Likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.... 44. Priteisti ieškovei J. V., a.k. ( - ) iš atsakovų V. Š., a.k. ( - ) ir L.... 45. Priteisti iš ieškovės J. V., a.k. ( - ) atsakovui V. Š., a.k. ( - ) 300,00...