Byla 2-630-553/2019
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties, kuria spręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Archidis“ 2019 m. vasario 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Luminor Bankas, valstybės įmonė „Turto bankas“, A. B. (A. B.), J. E., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Nustatė
3I. Ginčo esmė
41.
5Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas.
62.
7Pareiškėja J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BUAB „Archidis“ (toliau – ir bendrovė) dvidešimto pakartotinio kreditorių susirinkimo, įvykusio 2019 m. vasario 11 d., nutarimus 1, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais ir perduoti juos svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo. Skundas grindžiamas tuo, kad kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas asmuo, kuris negali būti renkamas susirinkimo pirmininku, t. y. bankroto administratorius. Taip pat buvo nutarta perduoti neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybės ar komunalines paslaugas teikiančių įmonių nuosavybėn bendrovės turtą – lauko inžinerinius statinius, kurių vertė 109 621,01 Eur, nors toks turtas pagal imperatyvias Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo nuostatas turėjo būti parduodamas varžytynėse kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Be to, 2018 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu pažeidžia bendrovės ir kreditorių teises, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, kitų nuostatų reikalavimus, nes kreditorius AB Luminor Bank neturi hipotekinės pirmumo tiesės prieš kitus kreditorius.
83.
9Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į BUAB „Archidis“ 43176/155300 žemės sklypo ( - ) dalį; į gyvenamąjį namą ( - ), kartu su stogine ( - ), ūkiniu pastatu ( - ) ir kiemo statiniais ( - ), butą su terasa ( - ) ir stabdyti bendrovės turto varžytynes Nr. 166700, Nr. 166701, Nr. 166664, Nr. 166673, Nr. 166678, Nr. 166680, Nr. 166682, Nr. 166684, Nr.166686, Nr. 166688, Nr. 166693, Nr. 166695, iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas. Prašymas grindžiamas tuo, kad tik įregistravus inžinerinius statinius bus galima už rinkos kainą pardavinėti kitą bendrovei priklausantį turtą, tuo tarpu šiuo metu varžytynėse parduodamas turtas, neįregistravus inžinerinių statinių, tokiu būdu bendrovės turtas parduodamas už ženkliai per mažą kainą, todėl, jį pardavus, bus padaryta didelė žala visų kreditorių teisėms bei interesams.
10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
114.
12Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – uždraudė BUAB „Archidis“ perleisti kitiems asmenims nekilnojamąjį turtą – lauko inžinerinius statinius ( - ).
135.
14Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašant panaikinti dvidešimto pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 1, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti susijęs su šiais kreditorių susirinkimo nutarimais. 5 klausimu buvo nutarta perduoti visus lauko bendro naudojimo tinklus Vilniaus miesto savivaldybei pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas ( - ) namų statybai, atlikti būtinus veiksmus dėl inžinerinių tinklų pripažinimo tinkamais eksploatuoti ir perduoti neatlygintinai lauko inžinerinius tinklus savivaldybės ar komunalines paslaugas teikiančių įmonių nuosavybėn. Pareiškėja, prašydama panaikinti šį nutarimą, siekia, kad jo dalis dėl turto perdavimo savivaldybės ar kitoms įmonėms nebūtų vykdoma, todėl draudimas perduoti minėtą turtą užtikrintų ginčijamo nutarimo nevykdymą. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėja nenurodė turto, kuris buvo šio klausimo svarstymo objektu, t. y. lauko inžinerinių tinklų, tačiau prašo uždrausti perleisti žemės sklypo dalį, gyvenamą namą ( - ), kartu su statiniais bei vieną iš butų ( - ), esančių ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodyti unikalūs inžinerinių statinių numeriai bei šie statiniai pakloti namui ( - ), todėl teismas prašymą tenkino iš dalies ir uždraudė perleisti inžinerinius statinius, kurie tikėtina yra pakloti ir namo ( - ), naudojimui, kaip turtui, susijusiam su skundo dalyku. Teismas pareiškėjos prašymą taikyti įrašą viešame registre atmetė, nes ginčijamais nutarimais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalies, esančios ( - ), dėl namo, esančio ( - ), dėl buto, esančio ( - ), pardavimo ar perleidimo.
156.
16Ginčijamu 6 darbotvarkės klausimu buvo išspręstas klausimas dėl BUAB „Archidis“ 2018 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 4 darbotvarkės klausimu, panaikinimo. Pareiškėja nenurodė, kuo jos ar kitų kreditorių teises pažeidžia priimtas nutarimas, todėl teismas sprendė, kad ši skundo dalis tikėtinai yra nepagrįsta. Be to, minėtas ginčijamas nutarimas nebegali būti vykdomas, o prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Pareiškėja siekia, kad nebūtų vykdomos varžytynės pagal 2018 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, todėl 6 darbotvarkės klausimu yra priimtas pareiškėjos interesus atitinkantis nutarimas. Varžytynės nėra vykdomos nei pagal šį, nei pagal kitus ginčijamus nutarimus, todėl prašoma laikinoji apsaugos priemonė – varžytynių sustabdymas, neatitinka skundo pagrindo. Teismas, patikrinęs viešus duomenis E-varžytynių informacinėje sistemoje, nustatė, kad 2019 m. vasario 18 d. paskelbtos varžytynės atšauktos. VĮ Registrų centre įregistruotas draudimas perleisti bendrovei priklausančias dalis žemės sklypų, esančių ( - ), butus, esančius ( - ), rūsio patalpas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nagrinėjant A. B. skundą dėl 2018 m. gegužės 9 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo.
17III. Atskirojo skundo argumentai
187.
19Pareiškėja J. S. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; įpareigoti BUAB „Archidis“ bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį vykdyti teismo nutarimus, uždraudžiant atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus, susijusius su bendrovės turto pardavimu, perdavimu ar perleidimu, taip pat skelbti naujas bendrovės turto varžytynes iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
207.1.
21Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, tinkamai nemotyvuota. Nepagrįsta teismo išvada, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesusijęs su ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijami nutarimai neturi įtakos bendrovės pagrindinio turto pardavimui.
227.2.
23Septyniolikto ir dvidešimto kreditorių susirinkimų nutarimai yra tampriai tarpusavyje susiję, nes abiem atvejais teisminės pretenzijos objektu yra dominuojančio kreditoriaus piktybiški veiksmai, nukreipti prieš bendrovę ir jos kreditorius, trukdant efektyviai, racionaliai panaudoti bendrovės aktyvus bei siekiant kuo didesne dalimi patenkinti ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir visų bendrovės kreditorių reikalavimus.
247.3.
25Teismas ignoravo imperatyvių įstatymo normų pažeidimus, o tai turėjo įtakos teisingos bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymui. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ne tik bendrovės ir jos kreditorių teisės, bet ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir statybos reglamentuotų nuostatų reikalavimai.
267.4.
27Klausimą dėl viso bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarkos galima spręsti tik po to, kai bus nustatyta tvarka ir organizuota lauko inžinerinių tinklų / statinių, esančių ( - ), pridavimo procedūra, priėmimo aktu Valstybinei statinių priėmimo komisijai pripažinus juos tinkamais naudotis, atlikus jų teisinę registraciją ir užregistravus bendrovės nuosavybės teisę Nekilnojamo turto registre bei įvertinus minėtą turtą rinkos kaina.
287.5.
29Bendrovės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo ne kartą ignoravo kreditorių teisėtą reikalavimą nutraukti jų teises pažeidžiančius veiksmus ir sustabdyti neteisėtai vykdomas bendrovės turto varžytynes. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra realus pavojus, kad visas bendrovės turtas bus parduotas naujai paskelbtose varžytynėse. Tai, kad bendrovei priklausantis likęs turtas bus nedelsiant parduotas, patvirtina tai, jog per pirmąsias varžytynes jau buvo parduota dalis turto, vien dėlto, kad nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus sudarytos galimybės parduoti turtą už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, taip padarant didelę žalą bendrovės ir jos kreditorių interesams.
307.6.
31Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam bendrovės turtui, būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra bei nebūtų užtikrinti teisėti kreditorių interesai. Tokiu būdu būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė ir apeliantei palankus teismo sprendimas taptų nebeįvykdomas.
327.7.
33Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykus bendrovės turto pardavimui būtų pažeistas viešasis interesas, kuris bankroto byloje yra prioritetinis, taip pat būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai bei bendrovės ir jos kreditorių teisės.
347.8.
35Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė (daliai turto) pripažinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi.
368.
37Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta. Teismas
konstatuoja:
38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
399.
40Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
4110.
42Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies taikytos apeliantės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4311.
44Apeliantė, padavusi skundą dėl 2019 m. vasario 11 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų 1, 5, 6 darbotvarkės klausimais panaikinimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į bendrovei priklausantį turtą bei paskelbtų bendrovės turto pardavimo varžytynių sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą tenkino iš dalies – uždraudė bendrovei perleisti kitiems asmenims nekilnojamąjį turtą – lauko inžinerinius statinius. Apeliantė kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašo klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visa apimtimi.
4512.
46Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui (pareiškėjui) galinčio būti palankiu teismo procesinio sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantis jas taikyti asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
4713.
48Iš pirmiau nurodytų argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi būtinas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, skundžiama nutartimi pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones (šios nutarties 4 ir 11 punktai). Nors atskiruoju skundu yra skundžiama tik nutarties dalis, kuria pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo iš esmės.
4914.
50Visų pirma, kaip minėta, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio ieškinio (skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu
5115.
52Pagal teismų praktiką, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-64-178/2018 ir kt.).
5316.
54Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės pareikštą skundą dėl 2019 m. vasario 11 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kurio reikalavimų užtikrinimui skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2019 m. balandžio 19 d. priėmė nutartį, kuria skundo netenkino, t. y. ginčą išsprendė iš esmės. Nors ši nutartis dar neįsiteisėjusi, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus (žr. šios nutarties 14 ir 15 punktai), ši aplinkybė yra pakankama spręsti dėl preliminaraus apeliantės pareikšto skundo nepagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant nors ir neįsiteisėjusiam, bet nagrinėjamoje byloje priimtam teismo procesiniam sprendimui, kuris apeliantei yra nepalankus, t. y. skundas laikytas nepagrįstu, darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo. Todėl vien šiuo aspektu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas.
5517.
56Pažymėtina, kad nesant vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kitos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nustatinėjimas nebeturi esminės reikšmės. Juo labiau kad ir šios sąlygos konstatavimui nėra pagrindo, nes byloje nustatyta, jog 2019 m. vasario 18 d. buvo atšauktos bendrovės turto varžytynės, o Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotas draudimas perleisti bendrovei priklausantį turtą – dalį žemės sklypų, esančių Nemenčinės pl. 43 ir 45, Vilniuje, butus, esančius Nemenčinės pl. 43 (6 ir 7 butai), Nemenčinės pl. 45 (1, 4, 5, 7, 8, 10, 11 butai ), rūsio patalpas.
5718.
58Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje pagal nustatytas bylos aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką nėra (nebėra) teisinio pagrindo palikti galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl minėtų priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Nutarė
60Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.