Byla eB2-522-603/2019
Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo L. P

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,GL Services“ pareiškimą, dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo L. P.,

Nustatė

2Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GL Services“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą. 2019 m. sausio 3 d. nutarta pripažinti BUAB „GL Services“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3BUAB „GL Services“ bankroto administratorius pateikė prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Prašyme nurodė, kad 2018 m. birželio 28 d. nutartimi BUAB „GL Services” bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. BUAB „GL Services“ valdymo organai (buvęs direktorius L. P.) nevykdo paminėtos įsiteisėjusios teismo nutarties reikalavimų. Buvusio įmonės vadovo L. P. veiksmai nukreipti į įmonės dokumentų bei turto neperdavimą, buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimą yra tyčinio bankroto požymis. Nagrinėjamu atveju netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas turi būti konstatuotas dėl to, kad dėl visiškai neperduotų dokumentų neįmanoma nustatyti informacijos apie įmonės turtą, įsipareigojimus arba jos patikrinti. Byloje įrodinėjamų aplinkybių visuma patvirtina Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 4 punkte (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) nustatytus tyčinio bankroto požymius. Dėl to, kad nesama UAB “GL Services” apskaitos dokumentų ir registrų, negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, finansinių įmonės dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir jos įsipareigojimus, kurių buvimo vieta nėra žinoma.

4Įrodinėdamas BUAB „GL Services“ bankrotą esant tyčinį, administratorius akcentuoja buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą, įmonės turto ir duomenų apie jį slėpimą. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę jos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABI 37 straipsnio 7 dalis). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymi, kad visos ūkinės operacijos ūkiniai įvykiai turi būti pagristi apskaitos dokumentais.

5Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 – 2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Šios bylos atveju akcentuojamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas.

6Kreditorius UAB „Transporent“ pateikė nuomonę dėl UAB „GL Services“ bankroto pripažinimo tyčiniu. UAB „Transporent“ nuomone, yra požymių ir aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog UAB „GL Services“ bankrotas galėtų būti pripažintas tyčiniu. UAB „Transporent“ ir UAB „GL Services“ siejo automobilio nuomos santykiai, t. y. 2014 m. gegužės 14 d. sudaryta automobilio nuomos sutartimi Nr. 201405N-01 UAB „Transporent“ buvo perdavusi UAB „GL Services“ nuomos teise naudoti ir valdyti automobilį Nissan Qashqai, 2014 m. gamybos, valst. Nr. ( - ) 2015 m. spalį UAB „GL Services“ nustojo mokėti UAB „Transporent“ nuomos mokestį. 2017 m. kovą UAB „Transporent“, neapsikentusi UAB „GL Services“ vadovo L. P. pažadų sumokėti skolą pareikalavo UAB „GL Services“ vadovo L. P. grąžinti automobilį iki balandžio 1 d. Iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „GL Services“ skola buvo 8 015,16 Eur. UAB „GL Services“ automobilio 2017 m. balandžio 1 d. negrąžino. Vėliau UAB „Transporent“ dar ne kartą reikalavo sugrąžinti automobilį, tačiau automobilį pavyko susigrąžinti tik UAB „GL Services“ iškėlus bankroto bylą, t. y. 2019 m. sausį. Atkreipia dėmesį, jog būtent dėl UAB „GL Services“ vadovo L. P. sąmoningo ir tyčinio automobilio negrąžinimo, kiekvieną mėnesį skola už automobilio nuomą tik didėjo – Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3397-494/2017 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti ieškovui UAB „Transporent“ iš atsakovo UAB „GL Services“ 10 969,79 Eur skolos, 708,70 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (11 678,49 Eur) nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 974,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bankroto byloje 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi teismas patvirtino UAB „Tranporent“ 20 734,28 Eur trečios eilės kreditoriaus reikalavimą. Ši faktinė aplinkybė leidžia daryti pagrįstą ir logišką išvadą, jog išimtinai dėl UAB „GL Services“ vadovo L. P. sąmoningų, tyčinių ir neteisėtų veiksmų (negrąžinant automobilio) UAB „GL Services“ skola nuo 8 015,16 Eur – 2017 m. kovo, išaugo iki 20 734,28 Eur – nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2018 m. rugsėjo 4 d.). UAB „Transporent“ nuomone, toks UAB „GL Services“ vadovo L. P. tyčinis skolos „išauginimas“ (12 719,12 Eur) neabejotinai UAB „GL Services“ padarė nemokia ir privedė prie bankroto. UAB „Transporent“ mano, jog egzistuoja sąlygos, leidžiančios pripažinti UAB „GL Services“ bankrotą tyčiniu.

7Suinteresuotas asmuo L. P. pateikė atsiliepimą į bankroto administratoriaus prašymą, kuriame nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka. Įrodinėdamas BUAB „GL Services“ bankrotą esant tyčinį, administratorius akcentuoja buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą, įmonės turto ir duomenų apie jį slėpimą. Įmonei vykdant aktyvią veiklą, jos buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Velgo“. Ši informacija bankroto administratoriui yra žinoma, apie tai suinteresuotas asmuo jį informavo 2018 m. spalio 24 d. raštu. Faktą, kad apskaitą ilgą laiką tvarkė UAB „Velgo“ bankroto administratorius gali patikrinti ir kitais būdais, pavyzdžiui patikrinęs banko išrašus. Informavus UAB „Velgo“ apie būtinybę perduoti dokumentus administratoriui, šis to padaryti nesutiko. 2018 m. rugsėjo 30 d. suinteresuotas asmuo UAB „Velgo“ išsiuntė rašytinį reikalavimą, pridėjo dokumentus, patvirtinančius administratoriaus reikalavimą. Šių dokumentų kopijos taip pat pateiktos bankroto administratoriui. Bankroto administratorius neinformavo, kad šis jo reikalavimas nėra įvykdytas, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kitų aktyvių veiksmų išsireikalauti įmonės dokumentus iš juos saugančios UAB „Velgo“. Suinteresuoto asmens, kaip buvusio įmonės vadovo statusas leidžia tik prašyti UAB „Velgo“ atlikti šiuos veiksmus, tačiau prašymų ignoravimas jiems nesukelia pasekmių ir įtakoti UAB „Velgo“ suinteresuotas asmuo neturi galimybės. Apie tai, kad dokumentai neperduoti bankroto administratoriui, sužinojo tik 2019 m. kovo 28 d., kai buvo įteiktas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Dar kartą kreipėsi į UAB „Velgo“ su prašymu perduoti įmonės dokumentus, tačiau atsakymo negavo. Išsiųstame pakartotiniame prašyme prašė įmonės dokumentus perduoti bankroto administratoriui iki 2019 m. balandžio 9 d. Apie pakartotiną prašymą informavo UAB „Tamtamas“, taip pat paprašė pranešti, jei reikalavimas nebus įvykdytas. UAB „Tamtamas“ šiai dienai nėra informavęs gavo dokumentus ar ne. Neturėdamas tokios informacijos ir negalėdamas susipažinti su UAB „Velgo“ saugomais dokumentais, suinteresuotas asmuo negali pateikti ir kitos informacijos, apie vėlesnę įmonės veiklą, bei jos turtą. Tačiau patvirtina, kad įmonės turtas nėra slepiamas, tai tik UAB „Tamtamas“ prielaidos, niekuo nepagrįstos, nenurodyta kokios vertės ir net koks turtas jų nuomone slepiamas. Be to ir vienas iš bankroto iškėlimo motyvų būtent ir buvo tai, kad įmonė neturi likvidaus turto. Vienintelis vertingas turtas – bankroto iniciatoriaus UAB „Transporent“ automobilis Nissan Qashqai ilgą laiką buvo saugomas pas Vilniaus miesto policijos pareigūnus – jis buvo paimtas saugoti būtent bankroto administratoriaus reikalavimu dėl bankroto administratoriaus reikalavimo apriboti šio automobilio galimybės dalyvauti eisme šio automobilio suinteresuotas asmuo negalėjo pristatyti bankroto administratoriui. Kodėl automobilis jiems perduotas tik sausio mėnesį, suinteresuotas asmuo nežino. Administratoriaus prielaidos, kad neperduoti dokumentai yra įrodymas, jog bankrotas tyčinis niekuo nepagrįsti. Dokumentų perdavimas nevyksta jau po bankroto bylos iškėlimo ir tai tikrai negali būti priežastis, kodėl įmonė bankrutavo. Prašo atmesti prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

8Bankroto administratorius pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. L. P. raštas dėl informacijos pateikimo, kaip ir kiti jo pateikti raštai, nors ir įvardijami kaip siunčiami paštu, neturi duomenų apie jo išsiuntimą paprastu paštu t. y. nėra pridėta pašto kvitų, ar kitų registruotos pašto siuntos išsiuntimą liudijančių duomenų, ar pateikimą kitoms priemonėmis. Pažymi, kad pareiga perduoti įmonės turtą, dokumentus bankroto administratoriui tenka buvusiam įmonės vadovui, todėl jo daromos bet kokios nuorodos į trečiuosius asmenis neatleidžia jo nuo paminėtos pareigos įvykdymo. 2018 m. birželio 28 d. L. P. rašte yra nurodyta, kad įmonės apskaitą tvarko UAB „Apskaitos mokesčių menas“, o 2018 m. spalio 24 d. rašte, ir vėlesniuose, kad apskaita tvarkoma UAB „Velgo“. BUAB „GL services“ pažymi, kad L. P. nėra pateikęs rašytinių įrodymų, kad UAB „Velgo“ turi UAB „GL services“ apskaitos dokumentus, kad jai pavestas apskaitos vedimas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, kuria buvusiam įmonės vadovui L. P. nustatytas įpareigojimas perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui UAB „Tamtamas“, yra įsiteisėjusi, pareiškėjui nustatyti įpareigojimai nėra paneigti. Įmonės dokumentų ir turto neperdavimo fakto savo procesiniuose dokumentuose pareiškėjas iš esmės neginčija. Aplinkybės, kad dokumentai, turtas yra pas trečiuosius asmenis (tik darant prielaidas), nepašalina L. P. pareigų perduoti atsakovės turtą bei dokumentus. UAB „Velgo“ nėra pateikusi registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2008 m. Nuo 2016 m. gruodžio 15 d. UAB „Velgo” neturi nei vieno darbuotojo, todėl teigti, kad paminėta įmonė turi žmogiškuosius ir materialiuosius resursus vesti UAB „GL Services“ apskaitą nėra pagrindo. Pažymi, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1278-854/2016 (apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-1670-656/2016), kuriose UAB „Velgo“, ir jos vienintelė akcininkė bei vadovė dalyvavo kaip atsakovai pagal ieškovo ieškinį dėl dokumentų išreikalavimo ir žalos atlyginimo UAB „Velgo“ jau atstovavo kuratorius, kas dar kartą patvirtina nurodytą aplinkybę dėl UAB „Velgo“ neturėjimo galimybių vesti UAB „GL Services“ apskaitą iki bankroto bylos iškėlimo.

9Suinteresuotas asmuo L. P. taip pat pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad įmonė turi galimybę matyti bankinius pavedimus darytus šios įmonės vardu ir iš jų matyti, kad įmonė mokėjo UAB „Velgo“ mėnesines įmokas. Ši informacija suinteresuotam asmeniui neprieinama – įmonės valdymą perėmus bankroto administratoriui, prisijungimas prie elektroninės bankininkystės baigė galioti. Teigia, kad neginčija fakto dėl dokumentų neperdavimo. Nors tai, kad dokumentai yra pas trečiuosius asmenis nepašalina pareigos juos perduoti, tačiau turi galimybes imtis tik protingų ir teisėtų priemonių juos perduoti. Bankroto administratorius informuotas, kad duomenys yra pas trečiuosius asmenis, taip pat prašė informuoti, jei dokumentų nepavyko gauti. Administratoriui perduoti visi kontaktai, kuriais jis gali su susisiekti, tačiau informacijos apie tai ar dokumentai perduoti, nebuvo suteikta. Apie tai, kad dokumentai neperduoti sužinojo tik gavęs prašymą dėl tyčinio bankroto. Net ir tada administratorius neinformavo – gavo jis dokumentus ar ne. Taip pat paaiškina, kad UAB „Apskaitos mokesčių menas“ įmonės apskaitą perėmė tvarkyti iš UAB „Velgo“, tačiau susitarti su areštą uždėjusiu antstoliu dėl mokėjimo šiai įmonei nepavyko. UAB „Velgo“ saugomų dokumentų jie neperėmė, todėl paruošti administratoriaus reikalaujamų ataskaitų, neturėdami pirminių dokumentų, taip pat visos informacijos už ankstesnius laikotarpius, kai apskaita buvo tvarkoma UAB „Velgo“ jie neturi galimybių. Mano, kad informavęs bankroto administratorių, kur yra įmonės dokumentai, taip pat pareikalavęs iš juos saugančios įmonės perduoti dokumentus ėmėsi visų protingų priemonių. Sutinka ir pats apmokėti dokumentų sutvarkymo bei paruošimo perdavimui sąnaudas, jei administratorius kreipsis su tokiu pasiūlymų ir bendradarbiaus bandant atgauti UAB „Velgo“ saugomus dokumentus.

10Prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.

11ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

12Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi UAB „GL Services“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų, suinteresuotas asmuo L. P. nuo 2010 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., todėl jis turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus.

13Byloje nėra ginčo, jog įmonės turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visi dokumentai bankroto administratoriui nėra perduoti. L. P. nurodo, jog įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Velgo“. Teigia, jog pastaroji įmonė turi bankrutavusios jo valdytos įmonės dokumentus, tačiau jų neperduoda. Nurodo, jog reikalavo perduoti dokumentus, tačiau iki šios jų nėra gavęs, todėl negali jų perduoti įmonės bankroto administratoriui.

14Suinteresuotasis asmuo pateikė teismui savo nurodytus argumentus turinčius pagrįsti dokumentus: prašymus UAB „Velgo“ dėl dokumentų perdavimo, L. P. susirašinėjimą el. paštu su antstolio padėjėja. Kaip teisingai pažymėjo bankroto administratorius, L. P. nurodyti prašymai neturi duomenų apie jų išsiuntimą paprastu paštu t. y. nėra pridėta pašto kvitų, ar kitų registruotos pašto siuntos išsiuntimą liudijančių duomenų, ar pateikimą kitoms priemonėmis. O susirašinėjimas su antstolio padėjėja ir jo turinys nei patvirtina nei paneigia šioje byloje reikšmingas aplinkybes.

15Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog L. P. įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus neįvykdė.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

17ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

18ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

19ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

21Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 26 punktas).

22Bankroto administratorius prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčinio nurodė, kad buvusio įmonės vadovo L. P. veiksmai nukreipti į įmonės dokumentų bei turto neperdavimą, buhalterinės apskaitos dokumentų slėpimą, tokiu būdų netinkamai atliekant vadovo pareigas ir atimant galimybę iš įmonės kreditorių patenkinti jų finansinius reikalavimus, turi tyčinio bankroto požymių.

23Pagal BAĮ 9 straipsnį įmonėje privalo būti apskaitos politika; joje turi būti nurodomi apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus (šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi tik pagal įstatymų reikalavimus tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia nustatyti realią įmonės finansinę padėtį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvęs įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų realios apimties. Esant tokioms aplinkybėms itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Todėl apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas įstatyme ir nustatytas kaip savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

25Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

26Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Kasacinis teismas akcentuoja, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

27Teismas sprendžia, kad buvusio įmonės vadovo neveikimas neperduodant bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto yra neteisėtas, jis iškraipo įmonės veiklos rezultatus ir suvaržo galimybes nustatyti tikrą įmonės turtinę padėtį, todėl turi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymių. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 4 punkte (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) nustatytus tyčinio bankroto požymius. Vadovas netinkamai atliko savo pareigas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir netinkamai ir netinkamai vesdamas buhalterinę apkaitą, tuo pačiu įmonės veiklą organizavo tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą.

28Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

29Teismas, kvalifikuodamas byloje nagrinėtą teisinį santykį, konstatuoja, kad byloje nustatyti tyčinio bankroto požymiai – įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas, netinkamas apskaitos tvarkymas, įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą – rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovas L. P. sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto, tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.

30Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir / ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, kad suinteresuotų asmenų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

Nutarė

32Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GL Services“, juridinio asmens kodas 302512543, bankrotą tyčiniu.

33Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

34Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

35Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė rašytinio proceso tvarka... 2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi uždarajai akcinei... 3. BUAB „GL Services“ bankroto administratorius pateikė prašymą dėl... 4. Įrodinėdamas BUAB „GL Services“ bankrotą esant tyčinį,... 5. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita... 6. Kreditorius UAB „Transporent“ pateikė nuomonę dėl UAB „GL Services“... 7. Suinteresuotas asmuo L. P. pateikė atsiliepimą į bankroto administratoriaus... 8. Bankroto administratorius pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2018 m.... 9. Suinteresuotas asmuo L. P. taip pat pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė,... 10. Prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.... 11. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 13. Byloje nėra ginčo, jog įmonės turtas pagal balansą, sudarytą nutarties... 14. Suinteresuotasis asmuo pateikė teismui savo nurodytus argumentus turinčius... 15. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog L. P. įpareigojimo... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio... 17. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje... 18. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą... 19. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad bankrotas yra... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20... 21. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti... 22. Bankroto administratorius prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčinio nurodė,... 23. Pagal BAĮ 9 straipsnį įmonėje privalo būti apskaitos politika; joje turi... 24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5... 25. Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis... 26. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 27. Teismas sprendžia, kad buvusio įmonės vadovo neveikimas neperduodant... 28. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines... 29. Teismas, kvalifikuodamas byloje nagrinėtą teisinį santykį, konstatuoja, kad... 30. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292... 32. Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GL Services“,... 33. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 34. Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai... 35. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo...