Byla 2A-2245-560/2015
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 232,52 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-13 Rusijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota, atsakovui E. S. priklausančia transporto priemone BMW 316, valstybinis Nr. ( - ), buvo padaryta žala. Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas išmokėjo Rusijos nacionaliniam draudikų biurui 1 831,42 EUR (6 323,53 Lt) žalos atlyginimą ir raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą sumą, tačiau atsakovas patirtų nuostolių neatlygino.

5Atsakovas E. S. atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad transporto priemonės BMW 316, valstybinis Nr. ( - ), nevaldo nuo 2007 m. rugsėjo mėn., kadangi tuo metu įvykus eismo įvykiui, transporto priemonė buvo smarkiai apgadinta, todėl ją pardavė. Transporto priemonę įsigijo M. G., kuris vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir automobilį užregistruoti VĮ Regitra. Vėliau iš M. G. atsakovas sužinojo, jog pastarasis automobilį pardavė T. C..

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojo T. C. parodimus, kuris nurodė, kad 2011-2012 metais pirko transporto priemonę (su techniniu pasu) iš buvusio savininko M. G., o vėliau automobilį pardavė kitiems asmenims, todėl laikė labiau tikėtinu, kad eismo įvykio metu atsakovas nebuvo transporto priemonės savininkas, todėl jam neatsiranda prievolė atlyginti nuostolius. Nurodė, kad teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė reikalavimus atsakovo atžvilgiu, nors teismas išaiškino teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo drausta, todėl šalių nesiejo draudimo teisiniai santykiai, o ieškovas, įvykdęs prievolę apmokėti draudimo išmoką, įgijo teisę reikšti ieškinį regreso tvarka, t. y. pareikšti ieškinį per 3 metus, todėl laikė, jog senaties termino ieškovas nepraleido.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kadangi atsakovas turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo praėjusi nuosavybės teisė į transporto priemonę. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo (LAT 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

10Apeliantas nurodo, kad atsakovas neįrodė, kad eismo įvykio metu ne jis, o kitas asmuo buvo transporto priemonės BMW 316, valstybinis Nr. ( - ) savininku. Nei atsakovas, nei T. C. nenurodė subjekto, kuris 2012-09-13 įvykusio eismo įvykio metu buvo transporto priemonės BMW 316, valstybinis Nr. ( - ) savininku. Asmuo, tariamai 2012-09-13 įvykusio eismo įvykio metu buvęs transporto priemonės savininku, nebuvo įtrauktas į procesą bei nepatvirtino atsakovo ir T. C. keliamos versijos, kad būtent jis minėto eismo įvykio metu buvo transporto priemonės BMW 316, valstybinis Nr. ( - ) savininku. Liudytojas T. C. nesugebėjo nurodyti tikslios datos, kada jis įsigijo transporto priemonę BMW 316, valstybinis Nr. ( - ).

11Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad tiek atsakovas, tiek liudytojas T. C. konkrečiai patvirtino tas pačias aplinkybes, kuriomis automobilis tapo T. C. nuosavybe. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 nagrinėjo nors ir panašų atvejį, tačiau aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kadangi apelianto paminėtoje byloje atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad naujasis automobilio savininkas būtų apklaustas teismo posėdyje. Nagrinėjamoje byloje liudytojas T. C. buvo apklaustas atsakovo iniciatyva. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkirto apeliantui galimybės išieškoti nuostolius, o tik konstatavo, kad atsakovas nebuvo automobilio savininkas autoįvykio metu, t. y. 2012-09-13.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti nuostolius dėl, pagal registro duomenis, atsakovui priklausančia transporto priemone BMW 316, valstybinis Nr. ( - ), neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, padarytos žalos. Atsakovas E. S. nurodė, kad transporto priemonė įvykio metu priklausė ne jam, o kitiems asmenims. Taigi byloje kilo ginčas, ar atsakovas 2012-09-13 žalos padarymo metu, buvo transporto priemonės BMW 316, valstybinis Nr. ( - ), savininku.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, yra išaiškinusi, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti išmokėtos sumos už žalos padarymą solidariai tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Pagal formuojamą teismų praktiką asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Jei toks asmuo įrodo, jog automobilį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininku yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010). Tais atvejais, kai Draudikų biuras yra pareiškęs ieškinį registre nurodytam automobilio savininkui, o šis ginasi, teigdamas, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, pastarasis turi būti įtrauktas į bylą šalimi arba trečiuoju asmeniu. Teismui nustačius, kad transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas, teismas pagal CPK 45 straipsnį privalo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010). Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teisme atsakovo iniciatyva buvo apklaustas liudytojas T. C., kuris patvirtino atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybės, t. y. kad jis transporto priemonę BMW 316, valstybinis Nr. ( - ), įsigijo iš M. G. apie 2011-2012 metus. Liudytojas taip pat nurodė, kad įsigijo ilgą laiką stovėjusią transporto priemonę, kuri nebuvo važiojanti. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis tiek atsakovo, tiek liudytojo paaiškinimais, kuris pripažino, kad apie 2011-2012 metus buvo transporto priemonės BMW 316, valstybinis Nr. ( - ), savininku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė labiau tikėtinu, jog atsakovas E. S. įvykio metu, t. y. 2012-09-13 nebuvo transporto priemonės, atsakingos už žalos padarymą, savininku. Apeliaciniame skunde apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad atsakovas turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo praėjusi nuosavybės teisė į transporto priemonę. Nagrinėjamos bylos atveju, neįtraukimas į bylą asmens, kuriam buvo parduota transporto priemonė neturi esmės, kadangi liudytojas T. C. pripažino, kad automobilį įsigijo iš asmens, kuris transporto priemonę pirko iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškovui siūlė pakeisti atsakovą tinkamu, tačiau ieškovas tokia teise nepasinaudojo, todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo netenkinti.

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai