Byla 1S-195-453/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalimi baudžiamoji byla Nr. 1-247-654/2017 buvo grąžinta prokurorui

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Antano Gubistos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalimi baudžiamoji byla Nr. 1-247-654/2017 buvo grąžinta prokurorui.

2Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

3

  1. Vilniaus apygardos teisme su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje I. V. kaltinamas svetimo turto iššvaistymu, skolininko nesąžiningumu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, o būtent:
    1. jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. D., laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2010-12-31 parengęs nusikalstamų veikų padarymo planą siekiant iššvaistyti UAB „V.“ turtą, t. y. nuo 2000-03-23 iki 2010-05-31 ėjęs bendrovės „V.“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, o 2007-10-10 Vilniaus apygardos teismas patvirtino bendrovės „V.“ restruktūrizavimo planą bei 2008-02-11 kreditorių kreditorinius reikalavimus 9 713 652, 08 Litų sumai, pasiūlė R. D. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį tapti UAB „V.“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos Vilniuje, ( - ), direktoriumi bei pagal jo parengtą planą vykdyti jo neteisėtus nurodymus. Pastarajam sutikus, jis ( I. V.) toliau koordinuodamas R. D. veiksmus, nurodė šiam UAB „V.“ vardu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, po ko R. D. vykdydamas jo ( I. V.) nurodymus, 2010-09-24 kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti UAB „V.“ restruktūrizavimą bylą, ko pasekoje 2010-11-10 Vilniaus apygardos teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą bendrovei „V.“, jis R. D. nurodė bendrovės „V.“ vardu 2010-11-25 sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį dėl negyvenamų patalpų – Ledo rūmų su dengta aikštele ir bendro naudojimo patalpos, esančių adresu ( - ), Vilniuje, pardavimo už 4 900 000 Litų sumą uždarajai akcinei bendrovei „P.“ (toliau UAB „P.“), atstovaujamai M. Š. Po to, toliau veikdamas pagal nusikaltimo padarymo planą, pažeisdamas 2010-11-25 nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties dėl negyvenamųjų patalpų pardavimo 2.2 punktą, kuris numatė, jog „visą sutartą kainą už turtą, t.y. 4 900 000 Lt. ( keturis milijonus devynis šimtus tūkstančių litų ) Pirkėjas besąlyginiu ir neatšaukiamu Pardavėjo nurodymu įsipareigoja sumokėti Pardavėjui per 5 (penkias) darbo dienas po Sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos į Pardavėjo nurodytą sąskaitą“. Laikotarpyje nuo 2010-11-25 iki 2010-12-31 į UAB „V.“ sąskaitas AB „Swedbank“ bei į kasą lėšos už parduotą negyvenamą patalpą – Ledo rūmus su dengta ledo aikštele ir bendro naudojimo patalpa, esančią Vilniuje, ( - ), gautos nebuvo. Jis ( I. V.), tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė R. D. 2010-11-25 sudaryti investavimo į bendrovę sutartį su įmone „P. B. L.“ įsigyjant paprastųjų vardinių akcijų pagal 2010-11-26 akcijų pasirašymo sutartį, už kurias pinigines lėšas - 1419200,00 EUR sumą pervedė UAB „P.“ atsiskaitydama pagal 2010-11-25 nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, taip pažeidžiant UAB „V.“ 2003-07-21 įstatų 5.20 punktą, kuriame sakoma, kad „administracijos vadovas <.....> gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimą, priimą sprendimus bendrovei tapti kitų įmonių steigėja, nare..“ bei 5.4 punktą, kuriame nurodyta, jog „ tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę <.....> priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo įsigijimo“. Po to, 2010-11-30, Vilniaus miesto 24-aje notarų biure, adresu Algirdo g. 8, Vilnius, UAB „P.“ nepervedus 4 900 000 Lt ( keturis milijonus devynis šimtus tūkstančių litų) sumos bendrovei „V.“, R. D., kaip UAB „V.“ direktorius pasirašė priėmimo – perdavimo aktą, taip patvirtindamas neteisingus duomenis, kad „<.....> Pirkėjas laiku ir tinkamai atsiskaitė su Pardavėju pagal pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra sumokėjo visą Turto kainą iki priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos <.....>“. Taip 2010-11-30 tyčia neteisėtai perleido tretiesiems asmenims – bendrovei „P.“ turtą - Ledo rūmų su dengta aikštele ir bendro naudojimo patalpa už 4 900 000 Lt, tuo padarydamas UAB „V.“ turtinę žalą 4 900 000 Lt sumai.
    2. Tokiu būdu iššvaistė patikėtą didelės vertės svetimą turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.
  2. Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. D., laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2010-12-31 parengęs nusikalstamų veikų padarymo planą siekiant iššvaistyti UAB „V.“ turtą, t. y. nuo 2000-03-23 iki 2010-05-31 ėjęs bendrovės „V.“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, o 2007-10-10 Vilniaus apygardos teismas patvirtino bendrovės „V.“ restruktūrizavimo planą bei 2008-02-11 kreditorių kreditorinius reikalavimus 9 713 652, 08 Litų sumai, pasiūlė R. D. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį tapti UAB „V.“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos Vilniuje, ( - ), direktoriumi bei pagal jo parengtą planą vykdyti jo neteisėtus nurodymus. Pastarajam sutikus, jis (I. V.) toliau koordinuodamas R. D. veiksmus, nurodė šiam UAB „V.“ vardu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, po ko R. D. vykdydamas jo ( I. V.) nurodymus, 2010-09-24 kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti UAB „V.“ restruktūrizavimą bylą, ko pasekoje 2010-11-10 Vilniaus apygardos teismui 2010-11-10 nutraukus restruktūrizavimo byla bendrovei „V.“, jis (I. V.) R. D. nurodė bendrovės „V.“ vardu 2010-11-26, sudaryti projekto pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „A.“, atstovaujamai E. T., dėl naujo statinio statybos projekto kartu su statybos leidimu ir užstatymo teise už 363 000, 00 Lt., už kurį UAB „A.“ įsipareigojo sumokėti, tačiau nuo 2010-11-26 iki 2010-12-31 į UAB „V.“ sąskaitas AB „Swedbank“ ir į kasą lėšos už UAB „A.“ už parduotą naujo statinio statybos projektą kartu su statybos leidimu ir užstatymo teise, gautos nebuvo. Taip 2010-11-30 tyčia neteisėtai buvo perleistas tretiesiems asmenims – bendrovei „A.“ turtas - naujo statinio statybos projektas su statybos leidimu, tuo padarydamas UAB „V.“ turtinę žalą 363 000, 00 Lt sumai.
    1. Tokiu būdu iššvaistė patikėtą didelės vertės svetimą turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.
  3. Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. D., nuo 2000-03-23 iki 2010-05-31 buvęs bendrovės „V.“ direktoriumi, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pasiūlė R. D. tapti bendrovės „V.“ direktoriumi, pastarajam sutikus, laikotarpyje nuo 2010-06-01 iki 2011-03-23, einant bendrovės „V.“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos Vilniuje, ( - ), direktoriaus pareigas, veikiant bendrovės „V.“ vardu, atsakant už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, esant uždarajai akcinei bendrovei „V.“ nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, jo (I. V.) nurodymų iššvaistė bendrovės „V.“ turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, nurodė R. D. pasirašyti 2010-11-25 nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį dėl negyvenamų patalpų – Ledo rūmų su dengta aikštele ir bendro naudojimo patalpų, esančių adresu ( - ), Vilniuje, pardavimo už 4 900 000 Litų sumą uždarajai akcinei bendrovei „P.“ (toliau UAB „P.“), o pagal 2010-11-25 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį gautą 4 900 000,00 Litų sumą panaudojo apmokėjimui įmonei P. B. L. už akcijas pagal 2010-11-25 investavimo į bendrovę sutartį, bei 2010-11-26, pasirašyti projekto pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „A.“ dėl naujo statinio statybos projekto kartu su statybos leidimu ir užstatymo teise už 363 000, 00 Lt, nors laikotarpyje nuo 2010-11-25 iki 2010-12-31 į UAB „V.“ sąskaitas AB „Swedbank“ bei į kasą lėšos už parduotą negyvenamą patalpą – Ledo rūmus su dengta ledo aikštele ir bendro naudojimo patalpa, esančią Vilniuje, ( - ), gautos nebuvo, dėl ko padarė turtinės žalos kreditoriams.
    1. Tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje.
  4. Be to, jis, laikotarpyje nuo 2000-03-23 iki 2010-05-31 eidamas bendrovės „V.“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos Vilniuje, ( - ), direktoriaus pareigas, ir todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, paslėpė (sunaikino) buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pažeisdamas:
    1. 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, nes tarp tirti pateiktų UAB „V.“ dokumentų nėra 2009 m. 10 mėn. – 2010 m. 12 mėn. apskaitos registrų, t.y. sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių ( išskyrus 2010 m. 01-03 mėn. 5 klasės buhalterinių sąskaitų – pardavimai ir paslaugos, buhalterinės sąskaitos Nr. 251 – gautinas PVM ir buhalterinės sąskaitos Nr. 4701 – mokėtinas PVM apyvartos žiniaraščius) ( sunaikino), kuriais būtų užregistruoti nuo 2009- m. 10 mėn. iki 2010 m. 12 mėn. įvykusių operacijų duomenys;
    2. 17 straipsnio ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes tarp tirti pateiktų UAB „V.“ dokumentų nėra pagal sąskaitų duomenis sudarytų 2010 metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno, nuostolių ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto (sunaikino)), todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės „V.“ veiklos, turto, balansinės vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus,
    3. Tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
  1. R. D. kaltinamas tuo, kad:
    1. jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. V., laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2010-12-31 vykdydamas I. V. parengtą nusikalstamų veikų padarymo planą, siekiant iššvaistyti UAB „V.“ turtą, t. y. nuo 2010-06-01 iki 2011-03-23 ėjęs bendrovės „V.“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, o 2007-10-10 Vilniaus apygardos teismas patvirtino bendrovės „V.“ restruktūrizavimo planą bei 2008-02-11 kreditorių kreditorinius reikalavimus 9 713 652, 08 Litų sumai, pasiūlius I. V., sutiko už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį tapti UAB „V.“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos Vilniuje, ( - ), direktoriumi bei pagal I. V. parengtą planą vykdyti jo neteisėtus nurodymus. I. V. toliau koordinuojant jo ( R. D.) veiksmus bei nurodžius UAB „V.“ vardu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, po ko jis, vykdydamas I. V. nurodymus, 2010-09-24 kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti UAB „V.“ restruktūrizavimą bylą, ko pasėkoje 2010-11-10 Vilniaus apygardos teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą bendrovei „V.“, jis (R. D.) vykdydamas I. V. nurodymą, bendrovės „V.“ vardu 2010-11-25 sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį dėl negyvenamų patalpų – Ledo rūmų su dengta aikštele ir bendro naudojimo patalpos, esančių adresu ( - ), Vilniuje, pardavimo už 4 900 000 Litų sumą uždarajai akcinei bendrovei „P.“ (toliau UAB „P.“), atstovaujamai M. Š.. Po to, toliau veikdamas pagal nusikaltimo padarymo planą, pažeisdamas 2010-11-25 nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties dėl negyvenamųjų patalpų pardavimo 2.2 punktą, kuris numatė, jog „visą sutartą kainą už turtą, t.y. 4 900 000 Lt. ( keturis milijonus devynis šimtus tūkstančių litų ) Pirkėjas besąlyginiu ir neatšaukiamu Pardavėjo nurodymu įsipareigoja sumokėti Pardavėjui per 5 (penkias) darbo dienas po Sutarties sudarymo ir pasirašymo dienos į Pardavėjo nurodytą sąskaitą“. Laikotarpyje nuo 2010-11-25 iki 2010-12-31 į UAB „V.“ sąskaitas AB „Swedbank“ bei į kasą lėšos už parduotą negyvenamą patalpą – Ledo rūmus su dengta ledo aikštele ir bendro naudojimo patalpa, esančią Vilniuje, ( - ), gautos nebuvo. Jis ( R. D.), tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas I. V. nurodymą 2010-11-25 sudarė investavimo į bendrovę sutartį su įmone „P. B.“ įsigyjant paprastųjų vardinių akcijų pagal 2010-11-26 akcijų pasirašymo sutartį, už kurias pinigines lėšas - 1419200,00 EUR sumą pervedė UAB „P.“ atsiskaitydama pagal 2010-11-25 nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, taip pažeidžiant UAB „V.“ 2003-07-21 įstatų 5.20 punktą, kuriame sakoma, kad „administracijos vadovas <.....> gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimą, priimą sprendimus bendrovei tapti kitų įmonių steigėja, nare..“ bei 5.4 punktą, kuriame nurodyta, jog „ tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę <.....> priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo įsigijimo“. Po to, 2010-11-30, Vilniaus miesto 24-aje notarų biure, adresu Algirdo g. 8, Vilnius, UAB „P.“ nepervedus 4 900 000 Lt ( keturis milijonus devynis šimtus tūkstančių litų ) sumos bendrovei „V.“, jis (R. D.), kaip UAB „V.“ direktorius pasirašė priėmimo – perdavimo aktą, taip patvirtindamas neteisingus duomenis, kad „<.....> Pirkėjas laiku ir tinkamai atsiskaitė su Pardavėju pagal pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra sumokėjo visą Turto kainą iki priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos <.....>“. Taip 2010-11-30 tyčia neteisėtai perleido tretiesiems asmenims – bendrovei „P.“ turtą - Ledo rūmų su dengta aikštele ir bendro naudojimo patalpa už 4 900 000 Lt, tuo padarydamas UAB „V.“ turtinę žalą 4 900 000 Lt sumai.
    2. Tokiu būdu iššvaistė patikėtą didelės vertės svetimą turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.
  2. Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. V., laikotarpiu nuo 2008-02-11 iki 2010-12-31 vykdydamas I. V. parengtą nusikalstamų veikų padarymo planą, siekiant iššvaistyti UAB „V.“ turtą, t. y. nuo 2010-06-01 iki 2011-03-23 ėjęs bendrovės „V.“ direktoriaus pareigas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, o 2007-10-10 Vilniaus apygardos teismas patvirtino bendrovės „V.“ restruktūrizavimo planą bei 2008-02-11 kreditorių kreditorinius reikalavimus 9 713 652, 08 Litų sumai, pasiūlius I. V., sutiko už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį tapti UAB „V.“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos Vilniuje, ( - ), direktoriumi bei pagal I. V. parengtą planą vykdyti jo neteisėtus nurodymus. . V. toliau koordinuojant jo ( R. D.) veiksmus bei nurodžius UAB „V.“ vardu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, po ko jis (R. D.) vykdydamas I. V. nurodymus, 2010-09-24 kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti UAB „V.“ restruktūrizavimą bylą, ko pasėkoje 2010-11-10 Vilniaus apygardos teismui 2010-11-10 nutraukus restruktūrizavimo byla bendrovei „V.“, jis (R. D.), I. V. nurodžius, bendrovės „V.“ vardu 2010-11-26, sudaryti projekto pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „A.“, atstovaujamai E. T., dėl naujo statinio statybos projekto kartu su statybos leidimu ir užstatymo teise už 363 000, 00 Lt., už kurį UAB „A.“ įsipareigojo sumokėti, tačiau nuo 2010-11-26 iki 2010-12-31 į UAB „V.“ sąskaitas AB „Swedbank“ ir į kasą lėšos už UAB „A.“ už parduotą naujo statinio statybos projektą kartu su statybos leidimu ir užstatymo teise, gautos nebuvo. Taip 2010-11-30 tyčia neteisėtai buvo perleistas tretiesiems asmenims – bendrovei „A.“ turtas - naujo statinio statybos projektas su statybos leidimu, tuo padarydamas UAB „V.“ turtinę žalą 363 000, 00 Lt sumai .
    1. Tokiu būdu iššvaistė patikėtą didelės vertės svetimą turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.
  3. Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. V., nuo 2010-06-01 iki 2011-03-23 buvęs bendrovės „V.“ direktoriumi, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pasiūlius I. V. tapti bendrovės „V.“ direktoriumi, pastarajam sutikus, laikotarpyje nuo 2010-06-01 iki 2011-03-23, einant bendrovės „V.“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos Vilniuje, ( - ), direktoriaus pareigas, veikiant bendrovės „V.“ vardu, atsakant už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, esant uždarajai akcinei bendrovei „V.“ nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, I. V. nurodymu iššvaistė bendrovės „V.“ turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, nurodžius I. V., jis (R. D.) pasirašė 2010-11-25 nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį dėl negyvenamų patalpų – Ledo rūmų su dengta aikštele ir bendro naudojimo patalpų, esančių adresu ( - ), Vilniuje, pardavimo už 4 900 000 Litų sumą uždarajai akcinei bendrovei „P.“ (toliau UAB „P.“), o pagal 2010-11-25 nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį gautą 4 900 000,00 Litų sumą panaudojo apmokėjimui įmonei P. B. L.. už akcijas pagal 2010-11-25 investavimo į bendrovę sutartį, bei 2010-11-26, pasirašyti projekto pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „A.“ dėl naujo statinio statybos projekto kartu su statybos leidimu ir užstatymo teise už 363 000, 00 Lt, nors laikotarpyje nuo 2010-11-25 iki 2010-12-31 į UAB „V.“ sąskaitas AB „Swedbank“ bei į kasą lėšos už parduotą negyvenamą patalpą – Ledo rūmus su dengta ledo aikštele ir bendro naudojimo patalpa, esančią Vilniuje, ( - ), gautos nebuvo, dėl ko padarė turtinės žalos kreditoriams.
    1. Tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje.
  4. Be to, jis, laikotarpyje nuo 2010-06-01 iki 2011-03-23 eidamas bendrovės „V.“, įmonės kodas ( - ), įregistruotos Vilniuje, ( - ), direktoriaus pareigas, ir todėl pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, paslėpė (sunaikino) buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pažeisdamas:
    1. 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, nes tarp tirti pateiktų UAB „V.“ dokumentų nėra 2009 m. 10 mėn. – 2010 m. 12 mėn. apskaitos registrų, t.y. sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių ( išskyrus 2010 m. 01-03 mėn. 5 klasės buhalterinių sąskaitų – pardavimai ir paslaugos, buhalterinės sąskaitos Nr. 251 – gautinas PVM ir buhalterinės sąskaitos Nr. 4701 – mokėtinas PVM apyvartos žiniaraščius ( sunaikino)), kuriais būtų užregistruoti nuo 2009 m. 10 mėn. iki 2010 m. 12 mėn. įvykusių operacijų duomenys;
    2. 17 straipsnio ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes tarp tirti pateiktų UAB „V.“ dokumentų nėra pagal sąskaitų duomenis sudarytų 2010 metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno, nuostolių ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto ( sunaikino)), todėl iš dalies negalima nustatyti bendrovės „V.“ veiklos, turto, balansinės vertės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus,
    3. Tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
  5. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi teismas konstatavo, kad pateiktas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ir šie neatitikimai trukdo nagrinėti bylą, todėl, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi grąžino bylą prokurorui.
    1. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad lyginant BK 208 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėtį su kaltinamajame akte aprašyta kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika, matyti, kad ne visi BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyti ir kaltinamiesiems inkriminuojami nusikalstamos veikos požymiai yra aprašyti tinkamai, ne visi turi konkretų turinį. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad inkriminuojamoje sudėtyje yra nustatyta, jog veiksmai su turtu turi būti padaryti dėl sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, o kaltinamajame akte šis požymis įrašytas taip pat kaip baudžiamajame kodekse, nesuteikiant jam jokio konkretaus turinio, nenurodžius, kokios faktinės aplinkybės rodo, kad bendrovė buvo nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas.
    2. Apygardos teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad BK 208 straipsnio 2 dalis reikalauja nustatyti, jog dėl kaltinamojo veiksmų būtų padaryta turtinė žala kreditoriams. Kaltinamajame akte ir šis požymis nurodytas taip pat kaip ir nusikaltimo sudėtyje, nėra nurodyta kokiems kreditoriams ir kokia žala yra padaryta.
    3. Remdamasis paminėtais kaltinamojo akto trūkumais teismas nusprendė, kad jie trukdo nagrinėti bylą tiek atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme ribas, tiek į tinkamą teisės į gynybą užtikrinimą, todėl, remdamasis BPK 234 straispnio 2 dalimi, grąžino baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
  6. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį ir grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismui.
    1. Skunde prokuroras cituoja BPK nuostatas bei teismų formuojamą praktiką ir teigia, kad kaltinamųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka jam BPK keliamus reikalavimus, jame yra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės. Prokuroro teigimu, kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 219 straipsnyje įvardytos aplinkybės – duomenys apie civilinį ieškovą, kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, juos charakterizuojantys duomenys ir kitos. Prokuroro teigimu, kaltinamajame akte pateikiamas nusikalstamų veikų aprašymas atitinka ir BK 208 straipsnio 2 dalies, pagal kurią kvalifikuota kaltinamųjų nusikalstama veika, dispoziciją.
    2. Prokuroro teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad lyginant BK 208 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį su kaltinamajame akte aprašyta kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika, ne visi BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai aprašyti tinkamai, ne visi turi turinį. Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamajame akte įrašytas požymis „esant uždarajai akcinei bendrovei „V.“ nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas“, yra įrašytas taip pat kaip numatyta Baudžiamajame kodekse, nesuteikiant šiam požymiui turinio.
    3. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu rengiant pranešimą apie įtarimą, o vėliau ir kaltinimą pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, buvo remiamasi gauta 2014 m. birželio 10 d. specialisto išvada Nr. 140-(01212)-IS1-2960 (toliau – Specialisto išvada) dėl UAB „V.“ ūkinės-finansinės veiklos, šiuo konkrečiu atveju išvadų 8 punktu, kur nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas UAB „V.“ 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes bendrovės pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pagal UAB „V.“ 2008, 2009 metų balansuose ir pelno (nuostolių) ataskaitose, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00013-11 esančiuose 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. kovo 10 d. preliminariame balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktus finansinius rodiklius UAB „V.“ 2008 – 2010 metais dirbo nuostolingai, 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo finansinių sunkumų, nes įmonės trumpalaikio turto nepakako tam, kad galėtų padengti einamąsias skolas (skolas be pradelstų įsipareigojimų), suėjus jų mokėjimo terminui.
    4. Prokuroro teigimu kaltinimas I. V. ir R. D. yra paremtas ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir jų konkrečia analize, taigi teismas išsamiai nesusipažino su baudžiamosios bylos medžiaga.
    5. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta kokiems kreditoriams ir kokia žala buvo padaryta BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta kaltinamiesiems inkriminuojama nusikalstama veika, tačiau prokuroro teigimu šis teismo motyvas netrukdo nagrinėti bylą teisme, be to, šiuo atveju buvo taip pat remtasi jau minėta specialisto išvada, o taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga. Aptariamoje specialisto išvadoje iš pateiktų dokumentų yra įvardytos konkrečios finansinės operacijos, kurias atliko kaltinamieji, ir kokia žala padaryta. Prokuroras pažymi, kad teismas yra aktyvus proceso dalyvis, todėl, siekdamas objektyviai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą, gali pats arba pagal proceso dalyvių prašymus apklausti specialistą, pateikusį išvadą dėl trūkstamų duomenų.
    6. Prokuroro teigimu, teismas, grąžindamas baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, neatsižvelgė į BPK 256 straipsnį, kuris numato galimybę bylą nagrinėjant teisme keisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos esmines faktines aplinkybes bei nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Prokuroro skunde nurodoma, kad visi klausimai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo gali būti išspręsti betarpiškai bylos nagrinėjimo teisme metu, gavus papildomų duomenų, todėl kitoks nusikalstamos veikos aprašymas ir išdėstymas kaltinamajame akte nėra pakankamas pagrindas grąžinti bylą prokurorui tyrimui papildyti.
    7. Prokuroras skunde teigia, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas pernelyg formaliai vertino BPK 219 straipsnio 4 punkto nuostatas ir kitokį nusikalstamos veikos aprašymą ir išdėstymą prilygino esminiam baudžiamojo proceso pažeidimui, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.
    8. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad proceso dalyviams paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir jų teisę susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga, nei įtariamieji, nei jų gynėjai nepareiškė prašymų patikslinti įtarimus dėl jų nekonkretumo ar ydingumo, dėl ko būtų varžomos įtariamųjų teisės į gynybą ir jie negalėtų tinkamai pasiruošti gintis teisme. Remdamasis visomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis prokuroras teigia, jog teismo išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, prieštarauja šios normos turiniui ir bylos medžiagai. Dėl išvardintų motyvų skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta, todėl naikintina.
  7. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.
  8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindu baudžiamąją bylą Nr. 1-247-654/2017 perdavė prokurorui nustatęs, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą.
  9. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinamajame akte aprašant BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kai kurie šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties požymiai buvo neatskleisti, t. y. buvo perrašyti iš baudžiamojo įstatymo nesuteikiant jiems konkretaus turinio. Teismo manymu kaltinamajame akte turėtų būti nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymį, kad UAB „V.“ buvo nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, taip pat turėjo būti nurodyta ir konkreti BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu padaryta žala ir kokiems kreditoriams ji buvo padaryta. Kaip matyti iš BK 208 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties, pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.
  10. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos požymius. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai, bet kartu ir glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-268/2013, 2K-435/2013).
  11. Išanalizavus kaltinamajame akte išdėstytą inkriminuojamos BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymą ir baudžiamosios bylos medžiagą darytina išvada, kad nusikaltimo sudėties požymis „dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas“ kaltinamajame akte nurodytas tinkamai. Kaltinamajame akte pateikiamas inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas nėra visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų santrauka, todėl jame nereikia detaliai nurodyti nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu buvusius UAB „V.“ finansinius rodiklius, iš kurių būtų galima daryti išvadą dėl bendrovės mokumo ir akivaizdžiai grėsusio bankroto. Kaip minėta, kaltinamasis aktas turi būti glaustas ir aiškus, taigi visų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių nurodymas inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašyme kartais gali padaryti kaltinimą ne tik neaiškų, bet dėl nurodomų faktinių aplinkybių pertekliaus netgi nesuprantamą. Todėl, kiekvienu konkrečiu atveju aprašant kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką turi būti nurodomos tik svarbios ir BPK 219 straipsnyje nurodytos aplinkybės, iš kurių kaltinamasis galėtų suprasti kuo yra kaltinamas ir būtų nustatytos aiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos. Kaip teigiama ir prokuroro skunde, aptariamas BK 208 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymis buvo nustatytas byloje gavus Specialisto išvadą, kurios 8 išvadų punkte nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2007 gruodžio 31 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „V.“ buvo nemoki, nes bendrovės pradelsti įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės (t. 13, b. l. 123). Vadinasi, kaltinamieji, esant tokiam aptariamo nusikaltimo sudėties požymio aprašymui, turi galimybę gintis ginčydami specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybes bei kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pagal pareikštą kaltinimą patvirtinančius, kad UAB „V.“ nagrinėjamu laikotarpiu buvo nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, bei, teikdami šias aplinkybes paneigiančius duomenis. Toks aptariamo nusikaltimo sudėties požymio aprašymas nesuvaržo kaltinamųjų teisės į gynybą ir netrukdo teismui nagrinėti bylos, jis nelaikytinas kaltinamojo akto trūkumu.
  12. Apygardos teismas grąžino prokurorui baudžiamąją bylą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti taip pat tuo pagrindu, kad kaltinamajame akte, aprašant BK 208 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką nenurodyta konkreti šia nusikalstama veika padaryta žala, o taip pat kreditoriai, kuriems ji buvo padaryta. Prokuroras skunde teigia, kad ir šiuo atveju išvada dėl aptariamo požymio buvimo buvo daroma remiantis byloje gauta Specialisto išvada bei kita bylos medžiaga, todėl apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad minėtų duomenų nenurodymas nusikalstamos veikos aprašyme yra esminis kaltinamojo akto trūkumas, nepagrįsta.
  13. Remiantis teismų formuojama praktika, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93-139/2016, 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-69-746/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų jo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi jame netinkamai nurodyti dėl BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atsiradę padariniai. Teismo vertinimu, tai, kad aprašant BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą kaltinamiesiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką nebuvo nurodyti kreditoriai, kurie dėl nusikalstamos veikos padarymo patyrė turtinės žalos bei konkreti jų patirta turtinė žala, laikytina esminiu kaltinamojo akto trūkumu, kuris suvaržo kaltinamųjų teises į gynybą ir kurio negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Dėl šių kaltinamojo akto trūkumų, kaltinamieji neturi galimybės gintis nuo jiems pareikšto kaltinimo, ginčyti padarytos žalos dydžio ar jos padarymo fakto. Šiuo atveju tai, kad kaltinime nenurodytas ne tik padarytos turtinės žalos dydis, bet ir žalos patyrę kreditoriai, dar labiau apsunkina kaltinamųjų teisę į gynybą, toks nusikalstamos veikos aprašymas trukdo apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas.
  14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokuroro skundo argumentu, kad kreditoriams padarytos žalos dydis yra nurodytas Specialisto išvadoje. Specialisto išvadoje nurodomi galimai UAB „V.“ po restruktūrizavimo bylos nutraukimo sudaryti nenaudingi sandoriai, bet neįvardyti kreditoriai, kuriems, sudarius šiuos sandorius, buvo padaryta turtinė žala bei konkretus jos dydis. Nors prokuroro skunde ir užsimenama, kad kreditoriai, kuriems buvo padaryta turtinė žala bei turtinės žalos dydis taip pat gali būti nustatyti pagal baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone nei proceso dalyviai nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti kurie kreditoriai dėl kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos patyrė žalos, koks šios žalos dydis ir ieškoti šių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje. Juolab, kad kreditorių patirta turtinė žala turi būti priežastiniu ryšiu susijusi su BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, taigi ne bet kokie kreditorių byloje pareikšti reikalavimai sudaro kaltinamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarinius. Aptariamu atveju pagal kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą kyla būtinybė nustatyti būtinąjį BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymį – nusikalstamos veikos padarinius, tuo tarpu įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimą, nes tokiu būdu būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad aptariamų kaltinamojo akto trūkumų bylos nagrinėjimo teisme metu pašalinti negalima.
  15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad dėl BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atsiradę padariniai kaltinamajame akte nurodyti pernelyg abstrakčiai ir toks nusikalstamos veikos aprašymas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų. Minėti kaltinamojo akto turinio trūkumai – dėl nusikalstamos veikos turtinės žalos patyrusių kreditorių bei konkrečios jų patirtos turtinės žalos nenurodymas nusikalstamos veikos aprašyme, suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą ir trukdo teismui nagrinėti bylą, šių trūkumų teismas negali pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl paminėtų priežasčių baudžiamoji byla pagrįstai buvo grąžinta prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties naikinti prokuroro skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį pakeisti.

6Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties motyvuojamosios dalies teismo nustatytą kaltinamojo akto trūkumą, kad jame netinkamai aprašytas BK 208 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymis „kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas“.

7Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

8Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Ryšiai