Byla 2K-268/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendis, kuriuo I. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 45 MGL (5 850 Lt) dydžio bauda ir byla perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.

2Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimo,

Nustatė

3Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. J. nuteista už tai, kad pagal 2007 m. liepos 26 d. sutartį Nr. S07/107, pasirašytą tarp UAB „AAA“ ir UAB „BBB“, ir 2009 m. balandžio 20 d. UAB „AAA“ įgaliota būti atsakinga už darbų saugą UAB „BBB“, esančioje Šiauliuose, ( - ), t. y. rengti ir pildyti įmonės dokumentus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, nustatyta tvarka instruktuoti darbuotojus, kontroliuoti darbuotojų atestaciją, vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, teikti pasiūlymus padalinių vadovams ir darbuotojams šalinant trūkumus darbų saugos srityje, organizuoti profesinės rizikos vertinimą, prevencinių priemonių įgyvendinimą, kontroliuoti asmeninių apsaugos priemonių įsigijimo ir naudojimo tvarką, ruošti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareiginius nuostatus, darbo tvarkos taisykles, asmeninių apsaugos priemonių korteles, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus, t. y. pažeidė 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11 straipsnio bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 264 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais; be to, neįvykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimų, kuriuose nustatyta darbdavio pareiga imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, taip pat pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalius) norminius teisės aktus), taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad asmeninės apsaugos priemonės išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų nuo rizikos veiksnių poveikio, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 punkto 13.1 papunktyje įtvirtintą reikalavimą sudaryti rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelę, vadovaujantis nuostatų 1, 2, 3 priedais, dėl to, pažeidus dėl neatsargumo visus pirmiau išdėstytus darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus organizacinius ir techninius reikalavimus, įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, t. y. 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 18.00 val., UAB „BBB“ patalpose, esančiose Šiauliuose, ( - ), darbuotojai I. J., dirbusiai prie plastmasių liejimo mašinos Nr. 14, pjaunant peiliu plastikinės detalės užlajos įpjovą, peiliui slystant įpjovimo metu nuo užlajos pataikius į dešinę akį, buvo padaryta I. J. durtinė pjautinė žaizda dešinės akies ragenoje, sukėlusi akies rainelės iškritimą ir atšokimą, kraujo išsiliejimą į akies priekinę kamerą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

4Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Pasak teismo, kaltinimas nekonkretus, jame nenurodytas I. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo būdas, t. y. kokiu veikimu ar neveikimu pasireiškė jos veika, jai nesilaikant kaltinamajame akte nurodytų teisės aktų reikalavimų, taip buvo suvaržyta I. J. teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra galimybės spręsti apie priežastinio ryšio tarp I. J. veiksmų ir kilusių padarinių buvimą ar nebuvimą. Nutartyje taip pat pažymima, kad byloje nebuvo aiškiai nustatyta, ar nuteistoji I. J. gali būti BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

5Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Laima Mušauskytė–Griciuvienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje kaltinamasis aktas surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus ir tai trukdo nagrinėti bylą, nes iš šio akto turinio matyti, kad jame nurodyti visi BPK 219 straipsnio keliami reikalavimai, t. y., be bendrų reikalavimų, nurodyta ir BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtini požymiai – nusikalstamos veikos laikas, būdas, padariniai ir tai pagrindžiantys duomenys.

7Remdamasis kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-35/2006, 2K-139/2006, 2K-247/2006, 2K-65/2007 prokuroras pažymi, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui apeliacinės instancijos teismas gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) minėto pažeidimo negalima ištaisyti teisme; 3) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą. Prokuroro manymu, nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog iš kaltinimo nėra aiškus inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo būdas, t. y. ką konkrečiai I. J. padarė ar nepadarė, pažeisdama išvardytus teisės aktus, kuo pasireiškė inkriminuojamos veikos objektyvioji pusė. Priešingai, kaltinime išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės atitinka BK 176 straipsnio 1 dalies dispoziciją, t. y. jame nurodytas specialusis subjektas – I. J., kuri pagal 2007 m. liepos 26 d. sutartį, pasirašytą tarp UAB „AAA“ ir UAB „BBB“ ir 2009 m. balandžio 20 d. UAB „AAA“ įgaliojimą atsakinga už darbų saugą UAB „BBB“, nurodant, už ką konkrečiai atsakinga. Kaltinime nurodyta kaltės forma – neatsargumas, veika, kuri pasireiškė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimu. Taip pat nurodytas padarymo būdas – nusikalstamą veiką I. J. padarė neveikimu, t. y. darbinių funkcijų neatlikimu ir konkrečių teisės normų, reglamentuojančių darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, pažeidimu. Nurodytos ir konkrečios teisės normos, kurias I. J. pažeidė, t. y. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 264 straipsnio 1 dalis, 2003 m. liepos 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. DC-1672 11 straipsnis, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 20 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 2 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. Al-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7 punkto 13.1 papunktis. Taip pat nurodytos ir I. J. pareigos, kurias ji privalėjo atlikti vykdydama savo darbines funkcijas, kurios tiesiogiai susijusios su kaltinime nurodytų teisės aktų įgyvendinimu. Prokuroro manymu, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo aišku, kad I. J. nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir neorganizavo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėje, nesudarė darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų sąlygų visais su darbu susijusiais aspektais, vertindama riziką neparengė įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, saugaus darbų atlikimo taisyklių, neįvertino įmonėje esančių rizikos veiksnių (galimybės dirbant įsidurti peiliu) ir neparinko asmeninių apsaugos priemonių, kurios apsaugotų nuo šio rizikos veiksnio, nesudarė rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant apsaugos priemones, lentelės ir dėl išvardytų teisės aktų pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Taigi, kaltinime išdėstytos konkrečios teisės normos, kurios aiškiai reglamentuoja privalomus atlikti veiksmus asmeniui, atsakingam už darbų saugą įmonėje, kad būtų užtikrintos darbuotojų saugios darbo sąlygos, iš kurių aišku, kad I. J. jų nesilaikė. Todėl tų pačių veiksmų papildomas išvardijimas kaltinime būtų perteklinis, nes būtų kartojamos tos pačios funkcijos ir teisės normose esantys darbų saugos reikalavimai, tik nuolat pridedant, kad I. J. kiekvienos konkrečios jai priskiriamos funkcijos neatliko, kiekvienos imperatyvios teisės aktų normos neįgyvendino.

8Dėl šių priežasčių kasatorius mano, kad iš duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra aiškūs inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kaltinimasis aktas neatitinka įstatymų reikalavimų, jame nenurodyta, koks konkretus I. J. veikimas ar neveikimas buvo nusikalstamas bei lėmė padarinių atsiradimą, ir tai trukdo nagrinėti bylą.

9Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos L. Mušauskytės–Griciuvienės kasacinį skundą I. J. prašo šį skundą atmesti.

10Atsiliepime nurodoma, kad kaltinamasis aktas negali būti pripažintas atitinkantis BPK 219 straipsnio keliamus reikalavimus, jeigu jame neatskleisti inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai – vieta, laikas, būdas, priežastinis ryšys ir kitos svarbios aplinkybės. Remdamasi kasacine nutartimi Nr. 2K-7-337/2006 I. J. teigia, kad netinkamas veikos kvalifikavimas kartu su netinkamu nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymu byloje yra kaltinamojo akto trūkumai, kurie nagrinėjant bylą teisme nėra ištaisomi ir jie trukdo nagrinėti bylą. Iš kaltinamojo akto matyti, kad I. J. pažeidė tam tikrus teisės aktus, tačiau kaip tai padarė ir kada, lieka neaišku, nes žodis „pažeidė“ yra poelgio teisinis vertinimas, jo sulyginimas su BK specialiosios dalies normų dispozicijoje vartojamais terminais, bet ne paties poelgio aprašymas. Taip kaltinamajame akte neatskleistas priežastinis ryšys tarp nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimo bei atsiradusių padarinių ir neįvertinti kitų subjektų, atsakingų už saugą darbe, veiksmai, jų atsakomybė. Neatskleista ir tai, kokia apimtimi I. J. perėmė darbdavio funkcijas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, t. y. visiškai neapibrėžta, kurios funkcijos buvo jos žinioje, o kurios pagal sudarytą civilinę sutartį liko darbdaviui (UAB „BBB“ direktoriui). Kaltinamajame akte vartojamos sąvokos „pažeidė darbdavio pareigą“, tačiau ar tą funkciją UAB „AAA“ ar I. J. perėmė iš darbdavio (UAB „BBB“ vadovės) ir kuria apimtimi ji buvo perimta, kaltinamajame akte neapibrėžta. Šis apibrėžimas yra esminis, o jo nebuvimas lėmė tai, kad I. J. negalėjo žinoti, nuo kokių kaltinimų jai reikia gintis. Taigi I. J. teigia, kad viso baudžiamojo proceso metu ji nesuprato, kuo yra kaltinama ir nuo kokių kaltinimų reikia gintis, taip buvo pažeista jos teisė žinoti, kuo yra kaltinama.

11Atsiliepime taip pat pažymima, kad iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog prokuroras neatliko teisinio vertinimo nustatant priežastinį ryšį ir be įstatyminio pagrindo perleido šią pareigą teismui. Iš byloje esančių įrodymų, įtariamosios, nukentėjusios bei liudytojų parodymų akivaizdu, jog būtina padarinių kilimo sąlyga buvo pačios nukentėjusiosios elgesys, kuris prokuroro ir teismo liko neįvertintas. Tai atsitiko dėl kaltinamojo akto esminių trukumų, nes jame apie priežastinį ryšį neužsimenama, nors šis elementas yra būtinas, norint įrodyti, jog I. J. veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajai prieš įvykį buvo parodyta, kaip reikia pjauti detalę su kuria ji anksčiau buvo dirbusi. Tai patvirtino pati nukentėjusioji ir pripažino, kad detalę apipjaustė neteisingai. Taigi byloje nustatytos aplinkybės tik patvirtina, jog įsidūrimas dirbant su technologiniu peiliu buvo atsitiktinis. Padarinių atsiradimo priežasties grandinėje, kurią privalėjo ištirti ir įvertinti prokuroras prieš atiduodamas bylą teismui, būtina sąlyga buvo pačios nukentėjusiosios veiksmai – t. y. darbdavio teisėtų nurodymų nevykdymas. Šiuo aspektu prokuroras kaltinamajame akte faktinių bylos aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Šis trūkumas yra esminis, jo ištaisyti teismas negalėjo ir tai apribojo I. J. galimybę gintis.

12Taip pat atsiliepime analizuojama BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A1-186/V-694 patvirtinti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir nurodoma, kad I. J. negali būti pripažinta specialiu subjektu šio BK straipsnio prasme. Prokuroras ir teismas neteisingai aiškino minėtų teisės aktų nuostatas ir įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė I. J.. Šioje situacijoje tarp jos veiksmų ar neveikimo nebuvo tiesioginio ryšio su atsiradusiais padariniais, nes tiek pamainos meistrė R. I., tiek technikos specialistas pagal pareiginius nuostatus buvo atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą, tačiau kaltinamajame akte visiškai nėra įvertinta UAB „BBB“ darbuotojų, atsakingų už saugą darbe, atsakomybė.

13Kasacinis skundas tenkintinas.

14Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo

15Apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu gali panaikinti apskųstą teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2006, 2K-247/2006, 2K-65/2007, 2K-146/2012, 2K-222/2013).

16Kaltinamojo akto turinys reglamentuojamas BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

17Pagal BPK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

18Kaip matyti iš kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, I. J. buvo kaltinama ir pripažinta kalta tuo, kad, pagal sutartį tarp UAB „BBB“ ir UAB „AAA“ būdama atsakinga už darbų saugą UAB „BBB“, nevykdė ir pažeidė atitinkamus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsnius bei Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų punktus, susijusius su pareiga įvertinti darbo aplinkos rizikos veiksnius ir parinkti asmenines apsaugos priemones, dėl to įmonės darbuotoja I. J., dirbusi prie plastmasių liejimo mašinos detalių užlajų apipjaustytoja, technologiniu peiliu susižalojo dešinę akį, patirdama nesunkų sveikatos sutrikdymą.

19Apeliacinės instancijos teismas teigia, kad toks nusikalstamos veikos aprašymas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo nurodyti inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo būdą, t. y. kokiu veikimu ar neveikimu pasireiškė kaltinamosios veika, jai nesilaikant kaltinamajame akte nurodytų teisės aktų. Toks argumentas neatitinka BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijos, pagal kurią darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas ir yra nusikalstamos veikos padarymo būdas. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, esą galima tik spėlioti, kuo pasireiškė I. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, yra nepagrįsta. Jos nepatvirtina ir apeliacinės instancijos teismo nurodoma kaltinamosios I. J. pozicija bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kai kaltinamoji pareiškė nesuprantanti kaltinimo. Kaip tokiu atveju numatyta BPK 271 straipsnio 2 dalyje, teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškino kaltinamajai kaltinimo esmę ir paklausė, ar ji prisipažįsta kalta. I. J. kalta neprisipažino ir sutiko duoti paaiškinimus bei atsakyti į klausimus.

20Kaip apeliacinės instancijos teismo nuomone netinkamo kaltinimo pasekmė nurodoma ir tai, kad I. J. pirmosios instancijos teisme davė parodymus, iš kurių apeliacinės instancijos teismui neaišku, kokias objektyvias aplinkybes ji pripažįsta, o kokias neigia. Tokia išvada susijusi ne su nuosprendžio panaikinimu ir bylos perdavimu prokurorui, o su BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe apeliacinės instancijos teismui atlikti įrodymų tyrimą, šiuo atveju – apklausti apeliantę nuteistąją I. J. ir taip išsiaiškinti rūpimus klausimus. Pažymėtina, kad apeliantė ir jos gynėjas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą tik tam, kad ištaisytų pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo trūkumą ir paskelbtų pirmosios instancijos teismo nenagrinėtus bylos dokumentus, kuriais grindžiamas nuosprendis.

21Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl neturėjimo galimybės spręsti apie priežastinį ryšį ir I. J. teisės į gynybą pažeidimo grindžiami tuo pačiu kaltinamojo akto turiniu, dėl kurio kasacinės instancijos teismas jau pasisakė. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados ir motyvai taip pat pažeidžia I. J. teises, tačiau tai suponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą pašalinti pažeidimus, o ne perduoti bylą prokurorui.

22Apeliacinės instancijos teismas taip pat išdėstė abejones dėl to, ar šioje byloje apeliantė, o ne pats darbdavys, yra tinkamas BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, ar nelaimingą atsitikimą nulėmė įmonėje padaryti darbų saugos reikalavimų pažeidimai, o ne paties darbuotojo veiksmai. Šie ir kiti klausimai buvo keliami nuteistosios I. J. apeliaciniame skunde, kurio apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo.

23Nepagrįstai panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perdavęs prokurorui ir, nesant teisinių kliūčių, neišnagrinėjęs nuteistosios I. J. apeliacinio skundo, pats apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

25Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimo,... 3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. J. nuteista už tai, kad pagal... 4. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo... 5. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 6. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą... 7. Remdamasis kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-35/2006, 2K-139/2006, 2K-247/2006,... 8. Dėl šių priežasčių kasatorius mano, kad iš duomenų, kuriais... 9. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 10. Atsiliepime nurodoma, kad kaltinamasis aktas negali būti pripažintas... 11. Atsiliepime taip pat pažymima, kad iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog... 12. Taip pat atsiliepime analizuojama BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija,... 13. Kasacinis skundas tenkintinas.... 14. Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo ir 320 straipsnio 3 dalies... 15. Apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu... 16. Kaltinamojo akto turinys reglamentuojamas BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio... 17. Pagal BPK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo,... 18. Kaip matyti iš kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio,... 19. Apeliacinės instancijos teismas teigia, kad toks nusikalstamos veikos... 20. Kaip apeliacinės instancijos teismo nuomone netinkamo kaltinimo pasekmė... 21. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl neturėjimo galimybės spręsti... 22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išdėstė abejones dėl to, ar... 23. Nepagrįstai panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...