Byla 2K-435/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutarties, kuria, panaikinus Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį, A. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. baudžiamoji byla perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.

2Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti:

3A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams;

4J. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams;

5R. Z. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, R. Z. įpareigota 23.00–6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis ar susirgimu, taip pat per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

6K. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, K. B. įpareigota 23.00–6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis ar susirgimu, taip pat per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

7D. D. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, D. D. įpareigota 23.00–6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokslu, darbu, nustatyta tvarka nuteistajai ar jos šeimos nariui suteiktomis atostogomis ar susirgimu, taip pat per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9A. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, J. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti už tai, kad nuo 2007 metų spalio mėnesio, Kaune ir Jonavoje, veikdami organizuota grupe su N. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, skirtingais laikotarpiais į nusikalstamą veiką įsitraukusiomis R. Z., D. R., K. B., D. D., sukūrė nusikalstamos veiklos planą – įsteigti įmones, kurios nevykdytų realios veiklos, ir į jas įdarbinti besilaukiančias moteris siekiant sukčiavimo būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas. N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo prisiėmė sau vaidmenį surasti asmenis, kurie fiktyviai įsteigtų įmones, teikiančias dizaino paslaugas, į kurias būtų galima įdarbinti iš anksto surastas besilaukiančias moteris tam, kad vėliau buhalterinės apskaitos dokumentuose būtų fiksuojami dideli darbo užmokesčiai, nuo kurių dirbančiosioms būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV), J. S. – tvarkyti įsteigtų ir realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinę apskaitą įtraukiant į ją tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos perduodant VSDFV valdybos skyriams ir valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), o A. B. – dalyvauti fiktyvių įmonių, teikiančių dizaino paslaugas, įkūrime, besilaukiančių moterų paieškoje ir tapti vienos iš bendrovių – UAB „Diz.“ – direktoriumi. Kiekvienam iš bendrininkų atlikus savo vaidmenį ir realizavus šį nusikalstamos veikos planą, A. B. ir J. S. savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo VSDFV biudžeto 1979,88 Lt, išmokėtus R. Z. kaip motinystės pašalpa, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 126 337,59 Lt, mokėtinus R. Z. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 77 909,56 Lt; VSDFV biudžeto 10 238,30 Lt, išmokėtų D. R. kaip motinystės pašalpa, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 139 411,95 Lt, mokėtinus D. R. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 79 134,15 Lt; VSDFV biudžeto 17 779,32 Lt, išmokėtus K. B. kaip motinystės pašalpa, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 81 608,10 Lt, mokėtinų K. B. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 55 280,63 Lt; didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 107 222,16 Lt, mokėtinų D. D. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 40 045,91 Lt, ir taip iš viso VSDFV biudžetui padarė 169 261,89 Lt turtinę žalą.

10A. B. taip pat buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2008 m. gegužės 15 d.–2009 m. balandžio 9 d., Kaune, būdamas UAB „Diz.“, direktoriumi, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas organizuota bendrininkų grupe kartu su buhaltere J. S., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatų, surašė ir pasirašė 2008 m. birželio 2 d. sąskaitą faktūrą Serija DIZ Nr. 01, 2008 m. liepos 18 d. sąskaitą faktūrą Serija DIZ Nr. 03, 2008 m. liepos 28 d. sąskaitą faktūrą Serija DIZ Nr. 04, taip pat 2008 metų gegužės–liepos mėnesiais atliktų darbų akte Nr. 1, darbų perdavimo–priėmimo 2008 m. birželio 2 d. akte Nr. 1, darbų perdavimo–priėmimo 2008 m. liepos 4 d. akte Nr. 3, 2008 metų birželio mėnesį atliktų darbų akte Nr. 3, darbų perdavimo–priėmimo 2008 m. liepos 28 d. akte Nr. 4, 2008 metų liepos mėnesį atliktų darbų akte Nr. 4, o buhalterė J. S. šiuos duomenis įtraukė į buhalterinę apskaitą, nors iš anksto žinojo, kad įmonė jokios veiklos nevykdė, dizaino vizualizacijos paslaugų neteikė, t. y. buhalteriniuose dokumentuose nurodė neįvykusias ūkines operacijas. Tęsdamas toliau savo nusikalstamą veiką, A. B., nesilaikydamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatų, įmonės buhalterei J. S. apskaičiavus, pasirašė ir perdavė VSDFV neteisingus duomenis apie apdraustųjų pajamas, gautas per 2008 metų II–IV ketvirčius ir 2009 metų I ketvirtį, nurodydamas, kad deklaruojamu laikotarpiu iš viso bendrovės apdraustiems asmenims buvo apskaičiuota 48 401,98 Lt pajamų ir priskaičiuota 16 662,99 Lt dydžio įmokų suma. K. B. buvo apskaičiuota 12 810,00 Lt pajamų ir priskaičiuota 4325,84 Lt dydžio įmokų suma, D. D. buvo apskaičiuota 22 500,00 Lt pajamų ir priskaičiuota 7645,50 Lt dydžio įmokų suma, nors iš anksto buvo žinoma, kad UAB „Diz.“ veiklos nevykdė, įmonėje dizainerėmis įformintos K. B. ir D. D. vizualizacijos paslaugų atlikti negalėjo, nebuvo gauti jokie dizainerių darbų įrodymai, o bendrovės buhalteriniuose dokumentuose buvo fiksuojamos neįvykusios operacijos. Dėl to iš pateiktų dokumentų visiškai nebuvo galima nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatų, turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2008 m. gegužės 15 d.–2009 m. balandžio 9 d. laikotarpiu.

11R. Z. buvo nuteista už tai, kad 2007 metų lapkričio pradžioje, Kaune, veikdama organizuota grupe, į kurią be jos 2007–2008 metais įsitraukė A. B., N. M., J. S., D. R., D. D., K. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, siekdama savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, sukčiavo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje. A. B., N. M., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukūrus nusikalstamos veiklos planą – įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys, ir į jas įdarbinti besilaukiančias moteris siekiant sukčiavimo būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, organizuotos grupės nariams atitinkamai pasiskirsčius vaidmenimis, N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš anksto žinodami, kad UAB „D.“ jokios veiklos nevykdys, įkalbėjo G. K. 2007 m. spalio 23 d. įsteigti UAB „D.“ ir tapti jos vadovu. Vėliau, 2007 metų lapkričio mėnesio pradžioje, žinodami, kad R. Z. yra nėščia, įkalbėjo ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje ir, šiai sutikus, susitarė, kad jie fiktyviai ją įdarbins organizuotos grupės narių įsteigtoje UAB „D.“ dizainere ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos 2007 metų IV ketvirčio pajamas, organizuotos grupės narė J. S. šiuos duomenis pateiks VSDFV Kauno skyriui, o ji (R. Z.), pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir taip apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį – turtą.

12R. Z., žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, vykdydama bendrininkų išankstinį susitarimą, 2007 metų lapkričio mėnesį Kauno r., Ežerėlio mstl., perdavė savo duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris, vykdydamas A. B. nurodymus, 2007 m. lapkričio 5 d. ją fiktyviai įdarbino UAB „D.“ ir sudarė suklastotą darbo sutartį Nr. 02, joje nurodant R. Z. už atliktą darbą mokėti pagal galiojančius bendrovės įkainius ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimą, 4 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę. R. Z., žinodama, kad duomenys sutartyje neteisingi ir kad ji UAB „D.“ nedirbs, 2007 metų lapkričio mėnesį šią darbo sutartį pasirašė ir taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. J. S., būdama UAB „D.“ buhaltere, žinodama, kad R. Z. UAB „D.“ įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti atlyginimo, 2007 m. lapkričio 5 d.–gruodžio 31 d. R. Z. priskaičiavo 19 500 Lt darbo užmokestį ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis 2008 metų sausio mėnesį pranešimu perdavė VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2007 metų IV ketvirtį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastodamas UAB „D.“ fiktyvaus direktoriaus G. K. parašą ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu priėmė įsakymą Nr. VPA/08-06-13, kuriuo R. Z. buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos nuo 2008 m. birželio 13 d. iki vaikui sueis trys metai. R. Z., vykdydama išankstinį susitarimą ir žinodama, kad UAB „D.“ realiai nedirba, neturi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme 16 straipsnyje nurodyto socialinio stažo, 2008 m. birželio 30 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, įsakymą Nr. VPA/08-06-13 dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo ir vaiko gimimo liudijimo kopiją. Dėl to VSDFV Kauno skyrius dėl apgaulės manydamas, kad R. Z. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 8.37-900 dėl R. Z. teisės į motinystės pašalpą, kuriuo nuspręsta jai skirti 1979,88 Lt motinystės pašalpą, o 2008 m. birželio 30 d. – sprendimą Nr. 8.36-6890 dėl R. Z. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo nuspręsta jai skirti 126 337,59 Lt iki vaikui sueis dveji metai išmokant pašalpą už 2008 m. birželio 30 d.–2010 m. kovo 27 d., pinigus pervedant į R. Z. DnB Nord banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip R. Z. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 1979,88 Lt, išmokėtus jai kaip motinystės pašalpa, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 126 337,59 Lt, mokėtinus R. Z. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 77 909,56 Lt, ir VSDFV biudžetui padarė 79 889,44 Lt turtinę žalą.

13K. B. buvo nuteista už tai, kad 2007 metų lapkričio mėnesio pradžioje, Kaune, veikdama organizuota grupe, į kurią be jos 2007–2008 metais įsitraukė A. B., N. M., J. S., R. Z., D. R., D. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, siekdama savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, sukčiavo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje. A. B., N. M., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukūrus nusikalstamos veiklos planą – įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys, ir į jas įdarbinti besilaukiančias moteris siekiant sukčiavimo būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, organizuotos grupės nariams atitinkamai pasiskirsčius vaidmenimis, N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, iš anksto žinodami, kad UAB „D.“ jokios veiklos nevykdys, įkalbėjo G. K. 2007 m. spalio 23 d. įsteigti UAB „D.“ ir tapti jos vadovu. Vėliau, 2008 metų sausio mėnesio pradžioje, jie žinodami, kad K. B. yra nėščia, įkalbėjo ją dalyvauti nusikalstamoje veikloje ir, šiai sutikus, susitarė, kad jie fiktyviai ją įdarbins organizuotos grupės narių įsteigtoje UAB „D.“ dizainere ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos 2008 metų I ketvirčio pajamas, organizuotos grupės narė J. S. šiuos duomenis pateiks VSDFV Kauno skyriui, o ji (K. B.), pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir taip apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį – turtą.

14K. B., žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, vykdydama bendrininkų išankstinį susitarimą, 2008 metų sausio mėnesį, Kaune, perdavė savo duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris, vykdydamas A. B. nurodymus, 2008 m. sausio 11 d. ją fiktyviai įdarbino UAB „D.“ ir sudarė suklastotą darbo sutartį. K. B., žinodama, kad duomenys sutartyje neteisingi ir kad ji UAB „D.“ nedirbs, 2008 metų sausio mėnesį ją pasirašė ir taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. J. S., būdama UAB „D.“ buhaltere, žinodama, kad K. B. UAB „D.“ įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti atlyginimo, 2008 m. sausio 11 d.–kovo 31 d. jai priskaičiavo 17 235,69 Lt darbo užmokestį ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis 2008 metų balandžio mėnesį pranešimu perdavė VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų I ketvirtį.

15A. B., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų gegužės mėnesio pradžioje, Kaune, žinodamas, kad K. B. yra nėščia ir gali gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, įkalbėjo ją toliau tęsti nusikalstamą susitarimą ir, šiai sutikus, susitarė, kad ją fiktyviai įdarbins organizuotos grupės narių įsteigtoje UAB „Diz.“ dizainere ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos 2008 metų II ketvirčio pajamas, organizuotos grupės narė J. S. šiuos duomenis pateiks VSDFV Kauno skyriui, o ji (K. B.), pagimdžiusi vaiką, kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir taip apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį – turtą. K. B., žinodama, kad darbo sutarties Nr. 3 duomenys apie jos priėmimą dirbti UAB „Diz.“ dizainere mokant už atliktą darbą jai pagal galiojančius bendrovės įkainius ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimą, 4 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę yra žinomai melagingi, 2008 m. gegužės 7 d. pasirašė šią darbo sutartį ir taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. J. S., būdama UAB „Diz.“ buhaltere, žinodama, kad K. B. UAB „Diz.“ įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti atlyginimo, 2008 m. gegužės 7 d.–birželio 31 d. priskaičiavo jai 12 810 Lt darbo užmokestį ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis 2008 m. liepos 10 d. pranešimu perdavė VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį. K. B., vykdydama bendrą išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008 m. liepos 1 d. kreipėsi į VĮ Kauno 2–ąją klinikinę ligoninę dėl Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur tą pačią dieną buvo išduotas Nėštumo ir gimdymo pažymėjimas Serija C Nr. 0132514 suteikiant jai 2008 m. liepos 1 d.–2008 m. lapkričio 3 d. nėštumo ir gimdymo atostogas.

16K. B., vykdydama nusikalstamą susitarimą ir žinodama, kad UAB „D.“ ji realiai nedirbo ir neturi teisės gauti motinystės pašalpos, 2008 m. liepos 3 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, nedarbingumo pažymėjimą Serija C Nr. 0132514, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Dėl to VSDFV Kauno skyrius dėl apgaulės manydamas, kad K. B. turi teisę gauti tokio dydžio motinystės pašalpą, 2008 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. 8.37-2344 ir nusprendė jai 2008 m. liepos 1 d.–2008 m. lapkričio 3 d. laikotarpiu skirti 27 958,32 Lt motinystės pašalpą, įvertinus vien tik UAB „D.“ draudžiamąsias pajamas – 17 779,32 Lt motinystės pašalpą.

17A. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, kaip UAB „Diz.“ direktorius 2008 m. lapkričio 4 d. priėmė įsakymą Nr. VPA/08-11-04 dėl atostogų K. B. suteikimo iki vaikui sueis treji metai ir jame įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „Diz.“ darbuotojai dizainerei K. B. 2008 m. lapkričio 4 d.–2011 m. liepos 29 d. yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. K. B., vykdydama išankstinį susitarimą ir žinodama, kad UAB „Diz.“ realiai ji nedirba ir neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme 16 straipsnyje nurodyto socialinio stažo, 2008 m. lapkričio 21 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, įsakymą Nr. VPA/08-11-04 dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo ir vaiko gimimo liudijimo kopiją. Dėl to VSDFV Kauno skyrius dėl apgaulės manydamas, kad K. B. turi teisę gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 8.36-14073 dėl K. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą ir nusprendė skirti jai 131 257,90 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, įvertinus vien tik UAB „Diz.“ draudžiamąsias pajamas – 81 608,10 Lt motinystės (tėvystės) už 2008 m. lapkričio 4 d.–2010 m. liepos 29 d. laikotarpį, pinigus pervedant į K. B. Vilniaus banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip K. B. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 17 779,32 Lt, išmokėtus jai kaip motinystės pašalpa, didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 81 608,10 Lt, mokėtinus K. B. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 55 280,63 Lt, ir VSDFV biudžetui padarė 73 059,95 Lt turtinę žalą.

18D. D. buvo nuteista už tai, kad nuo 2008 metų gegužės mėnesio, veikdama organizuota grupe, į kurią be jos 2007–2008 metais įsitraukė A. B., N. M., J. S., R. Z., K. B., D. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, siekdama savo ir bendrininkų naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą, sukčiavo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje. A. B., N. M., J. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukūrus nusikalstamos veiklos planą – įsteigti įmones, kurios realios veiklos nevykdys ir į jas įdarbinti besilaukiančias moteris siekiant sukčiavimo būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, organizuotos grupės nariams atitinkamai pasiskirsčius vaidmenimis, A. B., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „Diz.“ jokios veiklos nevykdo ir kad D. D., pagimdžiusi vaiką 2008 m. kovo 24 d., negauna motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų, įkalbėjo ją dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir, šiai sutikus, susitarė, kad ją įdarbins organizuotos grupės narių įsteigtoje UAB „Dizaineta“ dizainere ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimus įrašys žinomai neteisingus duomenis apie jos 2008 metų II ketvirčio pajamas, organizuotos grupės narė J. S. šiuos duomenis pateiks VSDFV Kauno skyriui, o ji (D. D.) kreipsis į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir taip apgaule įgis savo ir bendrininkų naudai didelės vertės svetimą – VSDFV priklausantį – turtą.

19D. D., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, įkalbėta A. B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, 2008 metų balandžio mėnesį Jonavoje, Plento g. esančiame bare „Pavėsis“, perdavė jiems savo duomenis. A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami pagal nusikalstamos veikos planą, D. D. fiktyviai įdarbino UAB „Diz.“ ir 2008 gegužės 7 d. sudarė suklastotą darbo sutartį Nr. 04, joje nurodant D. D. už atliktą darbą mokėti pagal galiojančius bendrovės įkainius ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatytą ½ minimalaus mėnesio atlyginimą, 8 darbo valandas per dieną, 5 dienas per savaitę. D. D., žinodama, kad duomenys sutartyje neteisingi ir kad ji UAB „Diz.“ nedirbs, 2008 m. gegužės 7 d. Jonavoje, Plento g. esančiame bare „Pavėsis“, pasirašė šią darbo sutartį ir taip patvirtino žinomai suklastotą dokumentą. J. S., būdama UAB „Diz.“ buhaltere, žinodama, kad D. D. UAB „Diz.“ įdarbinta fiktyviai ir neturi teisės gauti atlyginimo, už 2008 gegužės 7–30 d. jai priskaičiavo 10 350 Lt, o už 2008 m. birželio 1–30 d. – 10 950 Lt darbo užmokestį ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis 2008 m. liepos 10 d. pranešimu perdavė VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokas per 2008 metų II ketvirtį. A. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, kaip UAB „Diz.“ direktorius 2008 m. rugsėjo 30 d. priėmė įsakymą Nr. VPA/08-09-30 dėl atostogų D. D. suteikimo iki vaikui sueis treji metai, kuriame nurodė, kad D. D. 2008 m. spalio 1 d. iki 2011 m. kovo 24 d. yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. D. D., vykdydama išankstinį susitarimą ir žinodama, kad UAB „Diz.“ realiai nedirba, neturi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme 16 straipsnyje nurodyto socialinio stažo, 2008 m. spalio 16 d. VSDFV Jonavos skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, įsakymą

20Nr. VPA/08-09-30 dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo ir vaiko gimimo liudijimo kopiją. Dėl to VSDFV Jonavos skyrius dėl apgaulės manydamas, kad D. D. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (4.44)30D-751 dėl D. D. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo buvo nuspręsta skirti jai 107 222,16 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sueis dveji metai, išmokant pašalpą už 2008 m. spalio 1 d.–2010 m. kovo 24 d. laikotarpį, pinigus pervedant į D. D. Hansa banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip D. D. apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 107 222,16 Lt, mokėtinus D. D. kaip motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 40 045,91 Lt, ir VSDFV biudžetui padarė 40 045,91 Lt turtinę žalą.

21Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje D. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. pareikšti kaltinimai, pagal kuriuos byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, yra nekonkretūs, netikslūs ir dviprasmiški, nes nedetalizuoti, nekonkretizuoti kiekvieno iš šių asmenų veiksmai, todėl juos galima tik nuspėti, o tai nėra pateisinama BPK 219 straipsnio, reglamentuojančio kaltinamojo akto surašymą, prasme, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte aprašant vieno ar kito kaltinamojo atliktus veiksmus, vartojamos veiksmažodžių formos, nurodančios pašalinio veikėjo atliekamą arba savaime vykstantį veiksmą, todėl dažnai lieka neaišku, ar nurodomi vieno ir to paties asmens ar kelių asmenų veiksmai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad „[...] buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, sukliudęs pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą“, o nustatytais kaltinamojo akto trūkumais – pažeista kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami (BPK 22 straipsnio 3 dalis), taip pat teisė pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl D. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui.

22Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Jaroščenka prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

23Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis perduoti bylą prokurorui dėl to, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 2, 3 punktų reikalavimų, yra nepagrįsta ir neteisėta. Kasatorius, nesutikdamas su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perduodamas bylą prokurorui „iš esmės atsisakė nagrinėti apeliaciniuose skunduose išdėstytus apeliantų teiginius, susijusius su įrodymų pakankamumu ir jų vertinimu“.

24Pasak kasatoriaus, kaltinamajame akte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-47 (2007 m. gruodžio 13 d. įsakymo redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo 10 punktu, siekiant nepažeisti įtariamųjų teisės į gynybą, A. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas atitiko BPK 187 straipsnyje nurodytą pranešimo apie įtarimą turinį. Kartu kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl teismo konstatuotų kaltinamojo akto trūkumų buvo suvaržyta kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir teisė pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), atkreipia dėmesį į tai, kad patys A. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. bylos proceso metu nebuvo ir nėra pareiškę, jog dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto ar pranešimo apie įtarimą būtų buvę suvaržytos jų procesinės teisės. Priešingai, jie visuomet teigė, kad tiek kaltinimo, tiek pranešimo apie įtarimą esmę suprato.

25Kasatorius taip pat teigia, kad iš kaltinamojo akto matyti, jog jame yra pateiktas A. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant jų padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius, taip pat nurodytos kitos svarbios aplinkybės tiek, kiek jos nustatytos bylos medžiaga. Pasak kasatoriaus, išsamus „[...] A. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. nusikalstamų veikų aprašymas yra neišvengiamas dėl šių nusikalstamų veikų sudėtinių elementų gausos, padarytų kelių bendrininkų veiksmais per ilgą laiko tarpą, kurių visuma leidžia pasiekti nusikalstamos veikos rezultatą“. Kasatoriaus nuomone, juridinės technikos reikalavimams neprieštarauja kaltinimų aprašymas, kai be paties kaltinamojo veiksmų jo kaltinime aprašomi ir kitų bendrininkų nusikalstami veiksmai, kurie buvo būtini siekiant bendrų nusikalstamos veikos rezultatų. Be to, kasatoriaus tvirtinimu, kaltinimai, suformuluoti A. B., J. S., R. Z., K. B., D. D., yra nusistovėję teismų praktikoje aprašant tapačius nusikalstamus veiksmus.

26A. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo prokuroro kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį be pakeitimų.

27Atsiliepime į kasacinį skundą A. B. nurodo, kad prokuroro apeliacinis (turėtų būti – kasacinis) skundas neatitinka BPK kasaciniam skundui keliamų reikalavimų ir yra paduotas formaliais argumentais nenurodant teisinių pagrindų. Pasak A. B., apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta faktine bylos medžiaga, ištirtais bei įvertintais įrodymais. A. B. tvirtinimu, esminis prokuroro kasacinio skundo argumentas yra tas, kad „Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą“, tačiau jame nenurodoma, kokie konkrečiai apeliacinės instancijos teismo veiksmai ar sprendimai suvaržė kaltinamųjų teises į gynybą arba kelia abejonių dėl bylos nagrinėjimo neišsamumo bei šališkumo, taip pat nepateiktos nuorodos į konkrečias BPK normas, kurias, prokuroro nuomone, pažeidė apeliacinės instancijos teismas.

28A. B. teigia, kad prokuroro kasaciniame skunde nurodyta, jog jis buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nors jis buvo nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, taip pat kasacinio skundo surašymo data nurodoma 2012 m. gegužės 23 d., t. y. daugiau kaip prieš metus nei buvo priimta skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, todėl, net jei tai ir laikytina rašybos klaidomis, lieka neaišku, kada iš tiesų buvo surašytas prokuroro skundas, kada jis buvo paduotas, ar nebuvo praleisti kasacinio skundo padavimo terminai ir suvaržoma jo (A. B.) teisė į teisingą bei aiškų teismo procesą. Be to, tokios rašybos klaidos „[...] parodo prokuroro darbo broką, neatidų, formalų požiūrį į valstybės kaltinimo funkcijas, diskredituoja valstybės kaltinimo instituciją, rodo nepagarbą kasacinės instancijos teismui“.

29Pasak A. B., apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė išsamius savo sprendimo motyvus, nurodė konkrečius kaltinamojo akto trūkumus, pateikė konkrečius kaltinamojo akto teksto pavyzdžius, akivaizdžiai įrodančius, kad jam (A. B.) ir kitiems kaltinamiesiems suformuluoti kaltinimai nekonkretūs, netikslūs, dviprasmiški, nedetalizuoti, nekonkretizuoti kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai, kad suformuluotus kaltinimus galima tik nuspėti, o tai nėra pateisinama BPK 219 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad esant tokiems kaltinamojo akto trūkumams buvo pažeista kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisė pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Kartu A. B. atkreipia dėmesį į tai, kad nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje iš esmės nenurodytas konkretus ryšys ar kitoks santykis tarp jo ir kitų kaltinamųjų veiksmų, o jei ir nurodytas, tai neaiškiai, nekonkrečiai, apsiribojant abstrakčiomis frazėmis kaip „vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą“, „tęsiant bendrą nusikalstamą veiką“ ir pan. Be to, iš kaltinamojo akto ir apkaltinamojo nuosprendžio neaišku, kas parengė ar pateikė dokumentus VSDFV pašalpoms gauti.

30A. B. taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams, ipso facto ir ipso jure konstatavo esminį baudžiamojo proceso pažeidimą ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo stadijoje, t. y. apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad jam (A. B.) įteiktas pranešimas apie įtarimą taip pat neatitinka BPK reikalavimų. Pasak A. B., tokį esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą galima ištaisyti tik bylą grąžinant į ikiteisminio tyrimo stadiją, kurioje būtina tiksliai ir aiškiai suformuluoti pranešimą apie įtarimą, atitinkantį BPK reikalavimus, taip užtikrinantį jo (A. B.) konstitucines ir procesines teises žinoti, kuo yra įtariamas, tinkamai pasirengti ir realizuoti konstitucinės teises į gynybą ir teisingą teismo procesą. Kartu A. B. atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, t. y. jis su šiuo nuosprendžiu sutinka, laiko jį teisėtu ir pagrįstu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal jo (A. B.) ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras prašė šiuos skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau kasaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakyta. A. B. nuomone, jeigu valstybinis kaltintojas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, tai skųsdamas apeliacinės instancijos teismo nutartį turėjo prašyti kasacinės instancijos teismo naikinti šią nutartį paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir taip galutinai užbaigti šios bylos procesą.

31A. B., nesutikdamas su prokuroro skundo argumentu, kad jis ir kiti kaltinamieji niekada nėra pareiškę, jog dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto ar pranešimo apie įtarimą būtų suvaržytos jų procesinės teisės, nurodo, kad įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę į gynybą, pasirinkti jos taktiką, taip pat teisę pateikti prašymus, bet neturi pareigos taisyti tyrėjo, prokuroro ar teismo procesinių klaidų, skųsti proceso subjektų veiksmų ar sprendimų net ir akivaizdžiai matydami bei suvokdami tuos pažeidimus. Be to, pasak A. B., jo gynėjas pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. posėdyje prašė bylą su kaltinamuoju aktu grąžinti prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, tačiau teismas šį prašymą atmetė. A. B. nuomone, tai, kad jis, apklausiamas kaip įtariamasis, nurodė suprantąs jam pareikštą įtarimą, dar nereiškia, kad jam suformuluotas įtarimas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.

32J. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo prokuroro kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį be pakeitimų.

33Atsiliepime į kasacinį skundą J. S. nurodo, kad prokuroro kasacinis skundas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neatitinkantis BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų, nes kasatorius jame nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių jo skundo teiginius. Pasak J. S., iš kasacinio skundo neaišku, kuo motyvuodamas kasatorius daro išvadą, jog kaltinamasis aktas atitinka įstatymo reikalavimus, taip pat jame nenurodoma nė viena BPK norma, kurią, prokuroro nuomone, pažeidė apeliacinės instancijos teismas, ir nepateikia argumentų, kuriais vadovaudamasis daro išvadą dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo. Kartu J. S. atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr.1A-21-582/2013 ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nors nutartis, kuria byla buvo grąžinta prokurorui, buvo priimta 2013 m. vasario 27 d., o kaip skundo surašymo datą nurodo 2012 m. gegužės 23 d., t. y. kad skundas surašytas prieš priimant pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį.

34J. S., išdėsčiusi apeliacinės instancijos teismo išvadas, taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagrįstai, motyvuotai ir teisingai konstatavo, jog „[...] pareikšti kaltinimai, pagal kuriuos byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, yra nekonkretūs, netikslūs ir dviprasmiški, nes nedetalizuoti, nekonkretizuoti kiekvieno iš apeliantų veiksmai“. Pasak J. S., iš teismui pateikto kaltinimo neaišku, kokius konkrečiai veiksmus atliko ji, o kokius – kiti kaltinime nurodyti asmenys. Be to, kaltinamajame akte nenurodyta ir nedetalizuota, kaip pasireiškė visų kaltinamųjų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, kokią naudą iš nusikalstamos veikos gavo kiekvienas iš kaltinamųjų, kas buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, kam kilo idėja veikti organizuota grupe bei sukurti nusikaltimo planą. J. S. nuomone, ji iš esmės yra kaltinama nusikalstamomis veikomis, padarytomis organizuota grupe, nurodant, kad jos pareigos buvo įsteigtų bei realios veiklos nevykdančių įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymas įtraukiant į apskaitą tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos parduodant (turėtų būti – perduodant) VSDFV skyriams ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors nei kaltinamajame akte, nei bylos medžiagoje nėra duomenų, kaip ji pateikė šiuos dokumentus VSDFV ir kuo grindžiami tokie kaltinimai. J. S. pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neišnaudojant visų galimybių išsamiam ikiteisminiam tyrimui atlikti ir nustatyti galbūt padarytų nusikalstamų veikų laiką. Kartu ji atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nė vieno pranešimo, kurį jį neva pateikė VSDVF. J. S. tvirtinimu, ji duomenų VSDFV nepateikė ir negalėjo pateikti, nes tam neturėjo įgaliojimų – ji tik pagal pateiktus dokumentus tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

35J. S. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo konstatuotas BPK pažeidimas buvo padarytas ikiteisminio tyrimo stadijoje, todėl jis ir turi būti taisomas ikiteisminio tyrimo, o ne bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, kaltinamasis aktas yra identiškas ikiteisminio tyrimo metu pateiktam įtarimui, todėl, pasak J. S., darytina pagrįsta išvada, jog jos teisės įteikiant jai netikslų pranešimą apie įtarimą jau buvo pažeistos ikiteisminio tyrimo metu. Tokį esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, jos nuomone, galima ištaisyti „[...] tik procesą grąžinant į ikiteisminio tyrimo stadiją, kurioje būtina tiksliai ir aiškiai suformuluoti pranešimą apie įtarimą, atitinkantį BPK reikalavimus, bei surašant iš naujo tikslų, nedviprasmišką kaltinamąjį aktą“.

36J. S., išdėsčiusi BPK 219 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką dėl kaltinamojo akto turinio, tvirtina, kad esant nekonkrečiam kaltinimui teismas turėtų aiškintis naujas aplinkybes ir jų pagrindu plėsti kaltinimo ribas, o tai pažeistų jos teisę į gynybą (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Pasak J. S., kaltinimo keitimas teisme vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis „[...] galimas tik kaip nagrinėjimo teisme metu naujai paaiškėjusių aplinkybių pasekmė, o ne ydingai surašyto kaltinamojo akto taisymas“.

37Be to, J. S. teigia, kad kaltinamajame akte bendrininkavimo forma aptarta neišsamiai, dviprasmiškai, o dėstomos aplinkybės netikslios, tinkamai neatskleidžiančios ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir kiekvieno iš kaltinime minimų asmenų veiksmų. Pasak J. S., iš kaltinimo neaišku, kuriuos veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų atskirai, o kuriuos – bendrai.

38J. S. atsiliepime į kasacinį skundą taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jos ir kitų kaltinamųjų gynėjai pirmosios instancijos teisme išreiškė poziciją dėl bylos grąžinimo prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto ir neišsamaus ikiteisminio tyrimo papildymo.

39J. S. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pagrįstai bylą grąžino prokurorui netirdamas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių. Pasak jos, „[...] nustačius faktą, kad byla grąžintina prokurorui, būtų nelogiška, neprotinga nagrinėti apeliaciniuose skunduose nurodomus motyvus, nes teisminis bylos nagrinėjimas negalimas nustačius faktą, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų“. Kartu J. S. pabrėžia ir tai, kad pats prokuroras kasaciniame skunde sutinka, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės aprašytos neišsamiai ir netiksliai. Be to, ji atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro kasaciniame skunde minimos baudžiamosios bylos nėra analogiškos ar iš esmės panašios į jos baudžiamąją bylą.

40K. B. ir D. D. atsiliepimais į kasacinį skundą, kurių argumentai iš esmės yra tapatūs, prašo prokuroro kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

41K. B. ir D. D. atsiliepimuose, išdėsčiusios teismų praktiką dėl BPK 219 straipsnio laikymosi, apeliacinės instancijos teismo išvadas jų baudžiamojoje byloje, savo apeliacinių skundų esmę, teigia, kad prokuroras kasaciniame skunde pažeidė BPK 23 straipsnio reikalavimus, atkartojo kaltinamąjį aktą, o ne ištaisė apeliacinės instancijos teismo nurodytas klaidas. Pasak jų, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir neatitinka pagrindinių Europos Sąjungos teisės principų, nes juo iš esmės įtvirtinama besilaukiančių moterų diskriminacija ir paneigiama teisė į darbą.

42K. B. ir D. D., apibūdinusios bendrininkavimo sampratą, tvirtina, bendrininkų grupėje nedalyvavusios. K. B. ir D. D. nuomone, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje turėjo nurodyti, kokį vaidmenį kiekviena iš jų grupėje atliko, koks buvo vaidmenų pasidalijimas, kokie ryšiai ir kiekvienos iš jų veiksmai siejo jas su kitais grupės nariais. Pasak jų, su jomis niekas nesitarė dėl įmonių, kurios nevykdys realios veiklos ir į kurias bus įdarbintos kūdikių besilaukiančios moterys siekiant sukčiavimu VSDFV biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, įsteigimo. K. B. ir D. D. tvirtinimu, jos dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį turėtų būti išteisintos.

43K. B. ir D. D. atsiliepimuose taip pat teigia, kad sukčiavimo kaip nusikaltimo rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Tuo tarpu jos, pasak K. B. ir D. D., teisę į motinystės pašalpas įgijo teisėtai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį. K. B. ir D. D. nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti sukčiavimo baigtumo momentą ir, jeigu jų nusikalstami veiksmai būtų buvę įrodyti, juos kvalifikuoti kaip pasikėsinimą sukčiavimo būdu įgyti turtinę teisę į didesnę motinystės pašalpą, o kadangi ši teisė negalėjo būti iš karto realizuota, tai teismas jų veiksmus turėjo kvalifikuoti kaip nebaigtą nusikaltimą. Pasak K. B. ir D. D., jei būtų buvusi įrodyta nusikalstamų veikų sudėtis, jų veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas įgyti didelės vertės turtinę teisę arba kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Be to, K. B. ir D. D. atsiliepimuose nurodo esančios nepagrįstai nuteistos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jos neatliko nė vieno šiame BK straipsnyje nurodyto veiksmo. K. B. ir D. D. tvirtinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, kad jos padarė neteisėtus veiksmus, kuriais galbūt atsirado žala VSDFV Kauno skyriui, todėl jos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu generalinio delikto principu, neprivalo atlyginti šios žalos.

44K. B. ir D. D. nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, dalies jų net neanalizavo, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Pasak jų, baudžiamojoje byloje neįrodytas esminio sukčiavimo požymio – apgaulės panaudojimo – fakto buvimas, taip pat išankstinis piktavališkas susitarimas su darbdaviu ir kitais nuteistaisiais dėl apgaulės panaudojimo gaunant valstybės lėšas.

45K. B. ir D. D. atsiliepimuose atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors teismo proceso metu nagrinėjant jų apeliacinius skundus kaltinimą palaikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras, iš kasacinio skundo argumentų matyti, jog jis neskaitė jų (K. B. ir D. D.) apeliacinių skundų. Be to, K. B. ir D. D. tvirtinimu, prokuroras ignoruoja kasacinės instancijos teismo praktiką ir neteisingai taiko bei supranta baudžiamąjį įstatymą.

46Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. Jaroščenkos kasacinis skundas tenkintinas.

47Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis perduoti bylą prokurorui dėl to, jog kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsta ir neteisėta. Kasatorius, nesutikdamas su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo perduoti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perduodamas bylą prokurorui „iš esmės atsisakė nagrinėti apeliaciniuose skunduose išdėstytus apeliantų teiginius, susijusius su įrodymų pakankamumu ir jų vertinimu“. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai skunde ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

48Pagal baudžiamojo proceso įstatymą BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 dalyje nurodytą sprendimą gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

49Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013). Kartu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2011, 2K-480/2012, 2K-254/2013).

50Pirmiausia, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje gana abstrakčiai išdėstė ir tik lakoniškai aptarė, jo nuomone, BPK 219 straipsnio pažeidimus, padarytus surašant kaltinamąjį aktą, ir nenurodė, kodėl jo nustatytų BPK 219 straipsnio pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą.

51Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje nurodė, jog nagrinėjamoje byloje D. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. pareikšti kaltinimai, pagal kuriuos byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, yra nekonkretūs, netikslūs ir dviprasmiški, nes nedetalizuoti, nekonkretizuoti kiekvieno iš šių asmenų veiksmai, todėl juos galima tik nuspėti, o tai nėra pateisinama BPK 219 straipsnio, reglamentuojančio kaltinamojo akto surašymą, prasme, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, kaltinamajame akte aprašant vieno ar kito kaltinamojo atliktus veiksmus, vartojamos veiksmažodžių formos, nurodančios pašalinio veikėjo atliekamą arba savaime vykstantį veiksmą, todėl dažnai lieka neaišku, ar nurodomi vieno ir to paties asmens ar kelių asmenų veiksmai, taip pažeidžiant kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, nors tiesiogiai nutartyje ir nenurodė, iš esmės pripažino, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

52Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta ir padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-268/2013).

53Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodyti A. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t. y. jame išdėstytos visos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant šių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą atitinkamai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, o A. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka BPK 187 straipsnio tvarka jiems surašytų pranešimų apie įtarimą turinį. Tačiau negalima nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, kaltinamajame akte aprašant vieno ar kito kaltinamojo atliktus veiksmus, vartojamos veiksmažodžių formos, nurodančios pašalinio veikėjo atliekamą arba savaime vykstantį veiksmą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. baudžiamąją bylą, jų veiksmus konkretizavo tiek, kiek tai padaryti leido bylos duomenys, o A. B., J. S., R. Z., K. B., D. D. ir jų gynėjai viso bylos proceso teisme metu nepareiškė abejonių dėl pateiktų kaltinimų neaiškumo ar nekonkretumo. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nurodyta tvarka taip pat gali būti keičiamos atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-570/2012, 2K-254/2013).

54Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymą surašant kaltinamąją aktą šioje byloje ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs minėtą sprendimą, nesant teisinių kliūčių iš esmės neišnagrinėjo byloje paduotų A. B., J. S., K. B., D. D. apeliacinių skundų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos BPK pažeidimus pripažįsta esminiais, nes jie suvaržė A. B., J. S., K. B., D. D. teises į jų apeliacinių skundų tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

55Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

56Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu buvo... 3. A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24... 4. J. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu... 5. R. Z. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės... 6. K. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės... 7. D. D. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės... 8. Teisėjų kolegija... 9. A. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2... 10. A. B. taip pat buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3... 11. R. Z. buvo nuteista už tai, kad 2007 metų lapkričio pradžioje, Kaune,... 12. R. Z., žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės... 13. K. B. buvo nuteista už tai, kad 2007 metų lapkričio mėnesio pradžioje,... 14. K. B., žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės... 15. A. B., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008 metų gegužės mėnesio... 16. K. B., vykdydama nusikalstamą susitarimą ir žinodama, kad UAB „D.“ ji... 17. A. B., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, kaip UAB „Diz.“ direktorius 2008... 18. D. D. buvo nuteista už tai, kad nuo 2008 metų gegužės mėnesio, veikdama... 19. D. D., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, įkalbėta A. B. ir... 20. Nr. VPA/08-09-30 dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo ir vaiko gimimo... 21. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje... 22. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros... 23. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis perduoti bylą... 24. Pasak kasatoriaus, kaltinamajame akte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 25. Kasatorius taip pat teigia, kad iš kaltinamojo akto matyti, jog jame yra... 26. A. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo prokuroro kasacinį skundą... 27. Atsiliepime į kasacinį skundą A. B. nurodo, kad prokuroro apeliacinis... 28. A. B. teigia, kad prokuroro kasaciniame skunde nurodyta, jog jis buvo nuteistas... 29. Pasak A. B., apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė išsamius savo... 30. A. B. taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs... 31. A. B., nesutikdamas su prokuroro skundo argumentu, kad jis ir kiti kaltinamieji... 32. J. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo prokuroro kasacinį skundą... 33. Atsiliepime į kasacinį skundą J. S. nurodo, kad prokuroro kasacinis skundas... 34. J. S., išdėsčiusi apeliacinės instancijos teismo išvadas, taip pat teigia,... 35. J. S. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo konstatuotas BPK pažeidimas... 36. J. S., išdėsčiusi BPK 219 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką dėl... 37. Be to, J. S. teigia, kad kaltinamajame akte bendrininkavimo forma aptarta... 38. J. S. atsiliepime į kasacinį skundą taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad... 39. J. S. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog kaltinamasis... 40. K. B. ir D. D. atsiliepimais į kasacinį skundą, kurių argumentai iš esmės... 41. K. B. ir D. D. atsiliepimuose, išdėsčiusios teismų praktiką dėl BPK 219... 42. K. B. ir D. D., apibūdinusios bendrininkavimo sampratą, tvirtina,... 43. K. B. ir D. D. atsiliepimuose taip pat teigia, kad sukčiavimo kaip nusikaltimo... 44. K. B. ir D. D. nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai... 45. K. B. ir D. D. atsiliepimuose atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors teismo... 46. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus... 47. Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos... 48. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą... 49. Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013). Kartu pažymėtina ir tai, kad... 50. Pirmiausia, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad... 51. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje... 52. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą... 53. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodyti A. B., J. S., R.... 54. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219... 55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 56. Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...