Byla 2A-1486-450/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo L. C. ieškinį atsakovui V. V., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas L. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo V. V. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 52 405 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinį grindė tuo, kad socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu gyvena adresu ( - ), esančiame bute, kuris kartu su žemės sklypu priklauso Lietuvos valstybei. Savo pastangomis ir finansinėmis lėšomis sutvarkė aplinką prie savo būsto ir sukūrė meno kūrinius, nes jis yra menininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2014 m. kovo 9 d. į butą, adresu ( - ), naujai įsikėlęs gyventojas – atsakovas neteisėtai pastatė tvorą, sugadino ieškovo nuosavybę ir užkirto įėjimą į butą, taip padarydamas neturtinę žalą, sutrikdydamas šeimos gyvenimą, dėl ko ieškovas informavo policiją, Vilniaus miesto savivaldybę, kitas suinteresuotas institucijas. Įvykis užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, turtinės žalos įvertinimą atliko Lietuvos dailininkų sąjunga, teismo ekspertas surašė tyrimo aktą. Vėliau ieškovas per notarą gavo atsakovo reikalavimą atlaisvinti sklypo dalis. Ieškovas teigia, jog dėl padarytos neturtinės žalos šeima patyrė psichologinį stresą, dvasinių sukrėtimų ir išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją bei buvo viešai pažemintas, todėl vertina patirtą neturtinę žalą 20 000 Eur. Turtinė žala už meno kūrinių, augalų, gyvenamojo būsto sunaikinimą, pagal ieškovo paskaičiavimus, sudaro 52 405 Eur, kurią taip pat privalo atlyginti atsakovas.

6Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2013 m. gegužės 22 d. iš varžytynių įsigijo dalį žemės sklypo bei butą, esančius ( - ). 2004 m. gruodžio 9 d. notarine tvarka buvo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, galiojanti iki šiol. 2014 m. kovo 9 d. atsakovas, turėdamas žemės sklypo bendrasavininko bei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimus, teisėtai aptvėrė tvora teritoriją, kuri buvo priskirta jo nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai, siekdamas atsiriboti nuo ieškovo, dėl ko iš karto kilo konfliktas. Atsakovas 2014 m. kovo 18 d. išsiuntė ieškovui reikalavimą iki 2014 m. kovo 31 d. atlaisvinti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, kur buvo ieškovo šiukšlės ir akmenys, tačiau ieškovas nuo 2014 m. kovo 9 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. atsakovo pastatytą tvorą sunaikino, dėl ko atsakovas kreipėsi į teismą. Mano, jog jokios žalos ieškovui nėra padaręs, ieškovas nepateikė jokių įrodymų neturtinės žalos atsiradimui pagrįsti, jokių ieškovo meno kūrinių jis negadino, o tik perkėlė akmenis ir nupjovė kelis medžius, esančius atsakovo sklypo dalyje, kurie trukdė statyti tvorą. Antstolio po mėnesio užfiksuotos faktinės aplinkybės neįrodo, jog antstolio fiksuotus veiksmus atliko būtent atsakovas, protokole nėra detalizuoti konkretūs meno kūriniai, o ieškovas nėra žemės sklypo savininkas, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti žalos už išrautus medžius. Ieškovas yra ne kartą baustas administracine tvarka dėl tvarkos, gyvūno laikymo, taip pat neteisėtai įrengtos palėpės, dėl ko ir galėjo trūkti namo siena. Iš ieškovo pateiktos Lietuvos dailininkų sąjungos pažymos dėl turtinės žalos dydžio taip pat negalima nustatyti, kada ji buvo sudaryta, pažymą pasirašė teismo eksperto kvalifikacijos neturintys asmenys, suinteresuoti bylos baigtimi. UAB „Super status“ tyrimo akte nenustatytos priežastys, dėl kurių atsirado sugadinimai, be to, gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), 2008 m. kovo 27 d. savivaldybės aktu buvo pripažintos netinkamomis naudotis. Ieškovas pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį, nepagrįstai kreipiasi į visas institucijas, savivaldžiauja, terorizuoja atsakovą ir jo šeimą, tarp šalių vyksta ginčai. Ieškovas taip pat piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovas prašė ieškovui skirti baudą, 50 proc. priteisiant atsakovui jo patirtų nuostolių atlyginimui.

7Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė civilinę bylą spręsti atsižvelgiant į ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir nurodė, kad pagal gautą ieškovo skundą buvo atliktas objekto patikrinimas fiksuojant esamą padėtį.

8Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, jog atsakovas kreipėsi į tarnybą dėl leidimo statyti tvorą, kuri tam neprieštaravo. 2014 m. gruodžio 17 d. į juos kreipėsi ieškovas su prašymu išnuomoti naudojamą žemės sklypą, o 2015 m. sausio 15 d. – nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo L. C. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. V. naudai; atsakovo V. V. prašymo dėl baudos ieškovui L. C. skyrimo netenkino.

11Teismas nustatė, kad butai, esantys adresu ( - ), ir ( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o žemės sklypas, ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. V., V. K. ir Lietuvos Respublikai. 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto 16-ojo notaro biure buvo patvirtintas susitarimas naudotis žemės sklypu, adresu ( - ). 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta išnuomoti L. C. trijų asmenų šeimai keturių kambarių socialinį būstą, esantį adresu ( - ). 2013 m. sausio 7 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis ieškovui buvo išnuomoti ir buto perdavimo-priėmimo aktais perduoti ieškovui butai, adresu ( - ), ir ( - ). 2013 m. gegužės 22 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu V. V. įgijo butą, adresu ( - ). 2014 m. kovo 18 d. pareiškimu per Vilniaus rajono 3-ąjį notaro biurą atsakovas pareikalavo ieškovą iki 2014 m. kovo 31 d. atlaisvinti sklypo ( - ), nurodytą dalį, į kurį atsakydamas ieškovas 2014 m. kovo 26 d. pareiškimu nesutiko su atsakovo reikalavimu. 2014 m. kovo 25 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyrius nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl konflikto tarp L. C. ir V. V.. Byloje taip pat nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 7 d. įsakymo pagrindu, 2015 m. gegužės 12 d. nuomotojas Nacionalinė žemės tarnyba ir nuomininkas L. C. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 163 kv. m. žemės sklypo, adresu ( - ), dalies nuomos.

12Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas darė išvadą, jog byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė ieškovo nurodomą žalą. Iš byloje esančių kompetentingų institucijų raštų nėra matyti, jog būtų konstatuoti atitinkami atsakovo neteisėti veiksmai. Nors ieškovas teigia, jog atsakovo neteisėti veiksmai vyko 2014 m. kovo 9 d. atsakovui neteisėtai statant tvorą ir statybų metu suniokojus jo turtą, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovo atliktos tvoros statybos atitiko reikalavimus ir buvo atliekamos gavus reikiamus sutikimus. Byloje nėra jokių įrodymų, jog minėti tvoros statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, ką patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybė bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikę L. C. skundų tyrimą. Be to, tiek atsakovas, tiek byloje apklausti liudytojai R. V., A. V., V. V., A. U. nurodė, jog tvoros tvėrimo metu jokie neteisėti veiksmai nebuvo atliekami, o vien tai, jog įvykio metu tarp kaimynų kilo konfliktas, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, neįrodo, jog būtent tuo ar kitu metu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ieškovui. Ieškovo argumentai, jog šią žalą padarė būtent atsakovas, grindžiami ieškovo prielaidomis bei samprotavimais, nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovo pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei T. M. tyrimo aktas tik konstatuoja išardyto kiemo grindinio, išvartytų daiktų, medžio šaknų buvimo faktą bei nurodo grindinio fragmento ir suskaldytos sienos atstatymo kaštus, bet nenurodo priežasčių, dėl ko atsirado sugadinimai, t. y. savaime nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo. Taigi, teismas darė išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl laikė, jog ieškovas neįrodė šios civilinės atsakomybės sąlygos.

13Nors ieškovas prašo priteisti turtinę žalą, kuri visa bendrai pagal ieškovo sudarytą lentelę sudaro 52 405 Eur, tačiau teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovas yra lentelėje nurodytų augalų (vyšnaitės, riešutmedžio ir kt.) bei kitų daiktų savininkas, jis nepateikė šio turto įsigijimo dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teises. Be to, iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo bei nuotraukų nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kokios rūšies medžio ar medžių šaknys fiksuotos. Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovas nėra buto bei žemės sklypo, esančių ( - ), savininkas, o valdo šį turtą nuomos teise. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jam nuosavybės teise priklauso akmens grindinio fragmentas. Taigi, ieškovas neįrodė, jog būtent jam padaryta žala dėl suskaldytos sienos bute, kurio savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, ar sugadinto asmens grindinio fragmento, esančio ant valstybei priklausančios žemės. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovas atliko vamzdžio keitimo įrengiant naują remonto darbus ir patyrė ieškinyje nurodyto dydžio išlaidas už šiuos darbus. Teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad realiai patyrė nurodytą žalą dėl turto netekimo arba sužalojimo.

14Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovo nurodytą turtinės žalos dydį, nes ieškovas ją nustatė remdamasis Lietuvos dailininkų sąjungos, kuriai pats priklauso, narių nurodytu dydžiu, tačiau toks žalos nustatymo būdas negali būti pripažintinas pagrįstu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių vertinimą atlikusių asmenų kompetenciją atlikti tokio pobūdžio vertinimą (turto sugadinimą (sunaikinimą), meno kūrinių vertės nustatymą). Į bylą pateiktas Lietuvos dailininkų sąjungos raštas neatitinka ekspertizės akto reikalavimų, iš jo nėra aišku, kaip vertinti meno kūriniai, kokiais kriterijais vadovautasi, nėra nurodyta atskirų daiktų vertė, jos apskaičiavimo būdas. Be to, byloje apklausti liudytojai, vertinę ieškovo turtui padarytą žalą, negalėjo tiksliai nurodyti, kokius konkrečiai objektus vertino, kokia metodika vadovavosi, t. y. nepagrindė nurodytų sumų, taip pat patys nurodė, jog palaiko draugiškus santykius su ieškovu, todėl teismas laikė, kad nėra pagrindo laikyti ieškovo nurodytos žalos dydžio adekvačiu bei įrodytu. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas pradiniu ieškiniu turtinę žalą dėl tų pačių objektų sugadinimo vertino 34 239,80 Eur, vėliau turtinę žalą dėl tų pačių objektų sugadinimo be jokių argumentų ir objektyvių įrodymų padidino iki 52 405 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas priėjo prie išvados, jog iš byloje esančių duomenų nėra galimybės objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus nustatyti ieškovo nurodytos žalos dydžio, todėl laikė, jog ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė žalos ir jos dydžio (meno dirbinių vertės), kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

15Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.

16Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas, teigdamas, jog jam žala pasireiškė sveikatos sutrikimais, atsiradusiu nervingumu, nepateikė jokių įrodymų, jog faktiškai patyrė neturtinę žalą. Nors ieškovas teigia, jog neturtinė žala pasireiškia ir tuo, jog šeima negali gyveni minėtose patalpose, negali naudotis vandentiekiu, neturi minimalių žmogui reikalingų sąlygų, tačiau byloje nėra įrodyta, jog dėl ieškovo negalėjimo naudotis patalpomis, negalėjimo naudotis vandentiekiu kaltas atsakovas ir dėl atsakovo ieškovo šeima patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas darė išvadą, jog ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovo prievolei atlyginti neturtinę žalą kilti ir nėra pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą pagrįstu, todėl ieškovo reikalavimas dėl 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

17Dėl baudos ieškovui skyrimo. Nors ieškovo reikalavimai teismo pripažinti neįrodytais, tačiau, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar kad jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį ir kad jo elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl atsakovo prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo netenkino.

18Teismas, vadovaudamasis CPK 98 str. 2 d., 93 str. 1 d. bei , iš ieškovo atsakovui priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo bei remdamasis CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str., išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (8,56 Eur), iš ieškovo nepriteisė.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Apeliaciniu skundu ieškovas L. C. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

231) Skundžiamu sprendimu teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, apskritai neatsakė į ieškovo argumentus, t. y. teismas nevertino, kad žala atsirado ne dėl atsakovo gautų reikiamų sutikimų, ne dėl tvoros statybos darbų neteisėtumo, o dėl sąmoningų atsakovo veiksmų naikinant meno kūrinius, taip dirbtinai sukeisdamas ginčo dalyką ir ignoruodamas logiką, padarinius bei priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovo liudytojų parodymai nėra tesėti, nes jų suinteresuotumas apginti atsakovą akivaizdus. Be to, šie asmenys nėra kompetentingi (ar įgalioti) spręsti kurinių sugadinimo mastą. Taigi, teismas sprendimą iš esmės grindė prielaidomis bei nepagrįstais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, neobjektyviai pasisakė dėl apelianto pakankamai išsamiai teismo posėdžio metu išdėstytos teisinės ir faktinės argumentacijos, nevisapusiškai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. V. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

261) Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė savo sprendimo motyvų, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, nepasisakė į ieškovo argumentus, tačiau su minėtais teiginiai sutikti negalima, nes teismas visapusiškai išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad byloje iš pateiktų įrodymų nėra įrodymų, kurie liudytų atsakovo kaltę dėl ieškovo pareikštų kaltinimu susijusių su meno kūrinių naikinimu ar kito turto priklausančio ieškovui turto naikinimu. Taigi, apeliantas apeliaciniame skunde vėl kaltina atsakovą dėl turto sunaikinimo, tačiau nepateikia faktinių ar teisinių argumentų kodėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

272) Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir/ar kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Šiuo atveju apeliantas visiškai nepateikia teisinių ir faktinių argumentų kodėl turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

28Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

301) Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į jo argumentus, niekaip dėl jų nepasisakė ir nenurodė sprendimo motyvų, o sprendimas pagrįstas prielaidomis ir samprotavimais bei nepagrįstais šalių paaiškinimais , tačiau tokie argumentai atmestini susipažinus su teismo sprendimo turiniu. Ieškovas nenurodė, dėl kokių ieškinio reikalavimų teismas pasisakė nemotyvuotai.

312) Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas akivaizdžiai ignoruoja Civiliniame kodekse ir sprendime nurodytus esminius civilinės ir deliktinės atsakomybės buvimo principus (sąlygas) bei to įrodinėjimo paskirstymo pareigą. Apeliantas net skunde nenurodo, kokie įrodymai teismo buvo nevertinti ir/ar galimai patvirtino ieškovo reikalavimus ir/ar teiginius dėl tyčinių „sąmoningų atsakovo veiksmų naikinant meno kūrinius“. Be to, atsisakymas tenkinti įstatymų reikalaujamais ir leistinais įrodymais nepagrįstus ieškovo reikalavimus negali būti laikomas ginčo nesprendimu ar teisingumo nevykdymu.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

341) Apelianto nurodomi teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi prielaidomis, samprotavimais ir nepagrįstais šalių paaiškinimais, vertintini kritiškai, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai pasisakė, kad apeliantas nepagrindė ir neįrodė, atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumo, neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltės. Mano, kad teismas nuodugniai ir objektyviai įvertino visas byloje reikšmingas aplinkybes, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

35Apeliacinis skundas atmestinas.

36Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

37Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

38Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ieškovui remiantis deliktinės civilinės atsakomybės institutu ir teigiant, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais suniokojo jo turtą (meno kūrinius, augalus, gyvenamąjį būstą).

39Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str.).

40Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas nevertino, jog žala atsirado dėl sąmoningų atsakovo veiksmų naikinant jo meno kūrinius, t. y. ginčas kilo dėl vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, buvimo.

41Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).

42Kaip minėta, ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti ieškovas. Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB ,,Vakarų krova“ v. UAB ,,Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis bylos duomenimis ir pateiktų į bylą įrodymų visuma, bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, o ir ieškovas neįrodė, jog atsakovas savo veiksmais jam padarė žalą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atliktos tvoros statybos atitiko reikalavimus ir buvo atliekamos gavus reikiamus sutikimus. Kad atsakovas tvoros tvėrimo metu neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepadarė ieškovui žalos patvirtino ir liudytojai R. V., A. V., V. V., A. U.. Nors apeliantas nurodo, kad minėtų liudytojų parodymai neteisėti, nes jų suinteresuotumas apginti atsakovą yra akivaizdus, tačiau tokie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtus liudytojų parodymus vertino visų faktinių aplinkybių kontekste ir priėjo pagrįstos išvados, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų. Pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais neturi ir apeliacinės instancijos teismas, nes apeliantas, teigdamas, kad žala atsirado dėl sąmoningų atsakovo veiksmų naikinant jo meno kūrinius, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str., CPK 178 str.), tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme apeliantas nepateikė ir nenurodė kokie įrodymai patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. tokias išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ieškovas nepateikė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentai, jog jam žalą padarė būtent atsakovas, grindžiami tik ieškovo prielaidomis bei samprotavimais, nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos pirmiau nurodytos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos, nes apelianto teiginiai dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo paneigti surinktais ir teismo ištirtais faktiniais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytų aplinkybių visumą, detaliai aptarė visus deliktinės atsakomybės taikymo pagrindus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl apelianto argumentas, jog skundžiamu sprendimu teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, apskritai neatsakė į jo argumentus, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

43Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 str., 185 str., 189 str.). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

44Į esminius skundo argumentus atsakyta.

45Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

46Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo) L. C. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

47Atsakovas V. V. prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų.

48Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas L. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė... 5. Ieškinį grindė tuo, kad socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu gyvena... 6. Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2013 m. gegužės 22 d.... 7. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė civilinę bylą... 8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, jog atsakovas... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo... 11. Teismas nustatė, kad butai, esantys adresu ( - ), ir ( - ), nuosavybės teise... 12. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas darė išvadą, jog byloje nėra... 13. Nors ieškovas prašo priteisti turtinę žalą, kuri visa bendrai pagal... 14. Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovo nurodytą turtinės žalos dydį,... 15. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei... 16. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas, teigdamas, jog jam žala... 17. Dėl baudos ieškovui skyrimo. Nors ieškovo reikalavimai teismo pripažinti... 18. Teismas, vadovaudamasis CPK 98 str. 2 d., 93 str. 1 d. bei , iš ieškovo... 19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. Apeliaciniu skundu ieškovas L. C. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo... 22. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 23. 1) Skundžiamu sprendimu teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų,... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. V. su apeliaciniu skundu... 25. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 26. 1) Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė savo... 27. 2) Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos... 28. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto... 29. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 30. 1) Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad priimdamas sprendimą... 31. 2) Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas akivaizdžiai ignoruoja Civiliniame... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės... 33. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 34. 1) Apelianto nurodomi teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 35. Apeliacinis skundas atmestinas.... 36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 37. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 38. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ieškovui... 39. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine... 40. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 41. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 42. Kaip minėta, ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo... 43. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei... 44. Į esminius skundo argumentus atsakyta.... 45. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose... 46. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo) L. C. patirtos bylinėjimosi... 47. Atsakovas V. V. prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 48. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 49. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti...