Byla e2A-1810-567/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ir atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26-734/2019 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinį atsakovui Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijai dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, ir atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos priešieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir VĮ Registrų centrui dėl patikėjimo teisės ginčijimo ir pripažinimo statytoju, tretieji asmenys Lietuvos politinių kalinių sąjunga ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė ieškinį, prašydamas:

71.1.

8iškeldinti atsakovą Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato–gyvenamojo namo, ( - ), ir pastato–gyvenamojo namo, ( - ), su jam priklausančiu turtu;

91.2.

10įpareigoti atsakovą perduoti visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją (statinių projektus, statybą leidžiančius dokumentus, statinių kadastro duomenų bylas ir kt.). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti neatlygintinai naudoti atsakovui Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugijai pastatus ( - ). Atsakovas pastatus 1992 m. rugpjūčio 25 d. įregistravo nuosavybės teise. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino atsakovo teisinę registraciją ginčo turtui, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkis, kuriuo turtas buvo perduotas naudotis neatlygintinai, nesukūrė atsakovui nuosavybės teisės į pastatus, todėl atsakovo nuosavybė į pastatus įregistruota neteisėtai. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisinę registraciją panaikinus, pastatai liko valstybės nuosavybėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011 konstatavo, kad pastatai yra valstybės turtas. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 dėl valstybės nekilnojamojo turto ( - ), perdavimo VĮ Valstybės turto fondui, o VĮ Valstybės turto fondas įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę ir VĮ Valstybės turto fondo patikėjimo teisę į nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus ( - ). Atsakovas ginčo turtu naudojasi be jokio teisinio pagrindo ir nuolat kelia klausimą dėl pastatų nuosavybės teisės. Ieškovas ne kartą siūlė atsakovui perduoti pastatus laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis pagal panaudos sutartį, tačiau daugiau nei 4 metus vykstantis susirašinėjimas jokių rezultatų nedavė, nes atsakovas su pasiūlymu nesutiko. Ieškovas 2017 m. sausio 16 d. pareikalavo atsakovo grąžinti pastatus iki 2017 m. kovo 1 d., informuodamas, kad priešingu atveju kreipsis į teismą dėl atsakovo iškeldinimo iš patalpų. Atsakovas iki nustatyto termino patalpų negrąžino. 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis pastato, ( - ), paskirtis pakeista iš gyvenamosios į administracinę, bendras plotas – iš 537,11 kv. m į 765,50 kv. m. Pastato, ( - ), paskirtis pakeista iš gyvenamosios į viešbučio, bendras plotas iš 469,44 kv. m į 686,34 kv. m. Nauji duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, registro pastabose nurodyta, kad dokumentai, įrodantys statinio atitikimą statybos normatyvinių aktų reikalavimams, nepateikti. Atsakovas, prieš atlikdamas statybos darbus, privalėjo parengti rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atlikta pastatų rekonstrukcija yra neįteisinta, todėl ieškovas, neturėdamas su statybomis susijusių dokumentų, atliktų rekonstrukcijos darbų negali įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo, perduodant ieškovui pastatus, kartu perduoti ir visą turimą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją (statinių projektus, statybą leidžiančius dokumentus ir kt.) (CK 4.95–4.99 str., 4.110 str., 6.642 str.; Statybos įstatymo 28 str.).

112.

12Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija prašė ieškinį atmesti ir pateikė priešieškinį, prašydamas:

132.1.

14Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją pripažinti statybos, vykdytos statiniuose: pastate, ( - ), ir pastate, ( - ), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja;

152.2.

16pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo: 1) gauti pažymą apie statinių ( - ) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; 2) atlikti pastato, ( - ), kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatą, ( - ), bei Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos daiktines teises į juos (nuosavybės teisę į 80/100 dalį pastato, ( - );

172.3.

18pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos nuosavybės teisę į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, ( - ), ir 61 procentą (61/100 dalį) pastato, ( - );

192.4.

20panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 ir įrašą Nekilnojamojo turto registre apie VĮ Turto banko turto patikėjimo teisę į pastatus: pastatą, ( - ), ir pastatą, ( - ), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuosavybės teisė į ginčo pastatus nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. buvo įregistruota atsakovo vardu. Atsakovas 1997 m. gegužės 14 d. sudarė Valstybinę žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui 99 metams išnuomotas žemės sklypas ( - ). Per 13 metų laikotarpį, kuriuo atsakovas turtą valdė nuosavybės teise, atsakovas įgyvendino statytojo teisę ir atliko pastatų rekonstrukciją, prieš tai užsakęs ginčo pastatų tyrimų ir restauravimo pritaikymo eskizinių pasiūlymų parengimą, pastatų architektūrinius matavimus, rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos ir darbo projekto parengimą. Atsakovas projekto sprendinius suderino su Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos vyriausiuoju architektu, Vilniaus miesto valdybos Paminklotvarkos skyriaus vedėju, Vilniaus miesto savivaldybe. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1998 m. spalio 8 d. išdavė atsakovui leidimą vykdyti statybos darbus ginčo pastatuose pagal suderintą projektą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritorinis padalinys 1998 m. spalio 8 d. išdavė atsakovui leidimą tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje. 2000 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu atsakovas, kaip užsakovas, priėmė darbus iš rangovo Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcijos pagal 1998 m. balandžio 9 d. rangos sutartį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011 patvirtina, kad atsakovas nuo 1992 m. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. ginčo pastatuose pakeitė 63,50 procentus pagrindinių konstrukcijų ir sukūrė 44,36 procentus naujo bendrojo ploto (( - ), pakeista 66 procentai pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 42,52 procentai naujo bendrojo ploto; ( - ), pakeistas 61 procentas pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 46,20 procentų naujo bendrojo ploto). Atsakovo vykdyti statybos darbai iki šiol nėra baigti, tačiau pastatų kadastro duomenys yra reikšmingai pasikeitę dėl atsakovo atliktos ginčo pastatų rekonstrukcijos. Atsakovas turi būti pripažintas ginčo pastatų rekonstrukcijos statytoju. Atitinkamai ieškovo siekis retrospektyviai perimti statytojo teises į atsakovo sukurtą daikto dalį yra neteisėtas. Atsakovas statybos darbus vykdė teisėtai, todėl turi būti pripažinta, kad atsakovas statybos būdu (CK 4.47 str. 4 p.) įgijo nuosavybės teisę į 66/100 dalį pastato–gyvenamojo namo, ( - ), ir į 61/100 dalį pastato–gyvenamojo namo, ( - ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 244 ginčo pastatai perduoti VĮ Valstybės turto fondui valdyti patikėjimo teise, tačiau šio turto priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nors toks aktas, remiantis Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo 8 punktu, privalėjo būti pasirašytas. Vadinasi, VĮ Valstybės turto fondo patikėjimo teisė į ginčo pastatus, o vėliau ir ieškovo patikėjimo teise, buvo įregistruota neteisėtai, nesant būtinos juridinių faktų sudėties patikėjimo daiktinei teisei atsirasti. Pagal ginčijamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 ginčo pastatai visu užimamu plotu yra valstybės nuosavybė, nors juo galėjo būti nutarta perduoti tik pastatus, kurių registruoti kadastro duomenys nustatyti 1979 m. kovo 18 d., nesprendžiant dėl rekonstrukcijos teisinių pasekmių ir rekonstrukcijos rezultato teisinės priklausomybės (CK 4.47 str., Statybos įstatymo 3 str., 27 str., 39 str.).

213.

22Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašė priešieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį reikalavimui panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244. Nurodė, kad atsakovas negali būti pripažintas ginčo pastatų statytoju, nes pastatai jam nuosavybės teise nepriklausė, statybos buvo vykdomos valstybės lėšomis, su atsakovu taip pat buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsakovas buvo panaudos gavėju ir turto savininkas nebuvo išreiškęs sutikimo dėl turto dalies perleidimo atsakovo nuosavybėn, todėl atsakovas negali įgyti nuosavybės teisės į ginčo statinių dalį, tačiau gali reikalauti turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Ginčijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį. Atsakovas praleido nutarimo apskundimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl taikytina ieškinio senatis (CK 4.14 str., 4.15 str., 4.72 str., 4.73 str., 6.501 str., 6.642 str.; Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str.)

234.

24Atsakovas pagal priešieškinį VĮ Registrų centras prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu ir Vilniaus miesto valdybos 1992 m. birželio 4 d. potvarkiu Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijai leista neatlygintai naudotis ginčo pastatais, tačiau tai nereiškia, kad ginčo turtas buvo perleistas draugijos nuosavybėn.

255.

26Trečiasis asmuo Lietuvos politinių kalinių sąjunga prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija atkūrė 63,50 procentus ginčo pastato pagrindinių konstrukcijų ir sukūrė 44,36 procentus naujo bendro ploto, panaudojant draugijai skirtas pasaulio lietuvių bendruomenės aukas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtas lėšas, taip pat organizuojant politinių kalinių talkas ir kito neapmokamo darbo sąnaudas. Teismai taip pat yra pripažinę, kad draugija vykdė atstatymo ir rekonstrukcijos darbus ginčo pastatuose. Vadinasi, draugijos sukurtas naujas turtas turėtų būti draugijos nuosavybė.

276.

28Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Lietuvos Respublikos finansų ministerija prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nėra ginčo turto (ar dalies) savininku, šio turto nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat neturi galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl atsakovo reikalavimas pripažinti jį pastatų rekonstrukcijos statytoju ir įregistruoti statybos rezultatą viešame registre yra nepagrįstas. Vienas iš atsakovo pateiktų statybos leidimų pasibaigė 2000 m. lapkričio 17 d., o kitas – 2003 m. gegužės 8 d. Atsakovui statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti 1998 m. spalio 8 d., todėl atsakovas privalėjo nebaigtą pastatų rekonstrukciją įregistruoti iki 2001 m. spalio 8 d., tačiau iki nurodyto termino rekonstrukcijos neįregistravo. Atsakovo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 nepriskirtinas teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 str. 2 d.; Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 str., 10 str.; Turto valdymo įstatymo 10 str.; CPK 22 str.).

29II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

307.

31Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti iš dalies:

327.1.

33pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją statybos, vykdytos statiniuose: pastate, ( - ), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja;

347.2.

35priešieškinio reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 palikti nenagrinėtu, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka;

367.3.

37likusioje dalyje priešieškinį atmesti;

387.4.

39priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

408.

41Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugijai neatlygintinai naudotis pastatais ( - ), lėšas remontui skiriant iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 1992 m. rugpjūčio 25 d. ginčo turtas buvo įregistruotas Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugijos nuosavybės teise. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimu, kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius panaudos santykius, panaikino Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugijos teisinę nuosavybės registraciją į ginčo turtą, o Vilniaus apygardos teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-305/2003 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

429.

43Teismas sutiko su atsakovo Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugijos argumentais, kad aplinkybė, jog įrašas apie draugijos nuosavybės teisę buvo panaikintas, neturi jokios įtakos 1992 m. Vyriausybės potvarkio Nr. 428p ir Vilniaus miesto valdybos 1992 m. birželio 4 d. potvarkio Nr. 1042V galiojimui, teisėtumui ir pagrįstumui, juolab, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011 konstatavo, jog 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkis Nr. 428p ir Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 1042V yra nenuginčyti, teisėti ir galiojantys. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių tęsiasi tie patys teisiniai santykiai, kurie buvo suformuoti, priimant 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkį Nr. 428p ir Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1042V bei 1992 m. rugpjūčio 17 d. pasirašant perdavimo–priėmimo aktą.

4410.

45Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turtu visą laiką naudojosi ir šiuo metu naudojasi teisėtai ir pagrįstai neterminuotos panaudos santykių teisiniu pagrindu, todėl atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas pastatais naudojasi be teisėto pagrindo. Aplinkybę, kad panaudos santykiai yra neterminuoti, arba terminas yra 99 metai, patvirtina ir Valstybinės žemės nuomos 1997 m. gegužės 14 d. sutartis, kuria ieškovas atsakovui ginčo pastatų eksploatavimui išnuomojo žemės sklypą 99 metams.

4611.

47Teismas nurodė, kad, sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo, taikytini CK 6.641 str. nustatyti panaudos santykius reglamentuojantys pagrindai dėl daikto neatlygintino naudojimo sutarties nutraukimo prieš terminą, kurių ieškovas neįrodinėjo. Teismas padarė išvadą, kad tarp ginčo šalių galiojant panaudos teisiniams santykiams, ieškovas neturi pagrindo pagal CK 4.98 str. nuostatas reikalauti atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų, todėl ieškinį atmetė.

4812.

49Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugija nuosavybės teise valdė ginčo statinius nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. Šiuo laikotarpiu atsakovas atliko visą eilę veiksmų, susijusių su ginčo pastatų rekonstrukcija. 1993 m. vasario 6 d. atsakovas ir UAB „Renova“ sudarė sutartį dėl ginčo pastatų tyrimų ir restauravimo pritaikymo eskizinių pasiūlymų parengimo. 1994 m. vasario 3 d. atsakovas ir projektavimo firma „Voratinklis“ sudarė sutartį dėl ginčo pastatų architektūrinių apmatavimų. 1994 m. birželio 15 d. atsakovas ir UAB „Vilniaus archprojektas“ sudarė sutartį dėl pastatų rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos ir darbo projekto parengimo. 1998 m. spalio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba atsakovui, kaip statytojui, išdavė leidimą vykdyti statybos darbus ginčo pastatuose pagal suderintą projektą, statybos leidimo galiojimas iki 2006 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypas, ant kurio yra ginčo statiniai, išnuomotas atsakovui nuo 1997 m. gegužės 22 d. iki 2096 m. gegužės 13 d. 2000 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktu ir šio akto papildymais atsakovas priėmė iš rangovo atliktus darbus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi, konstatuota, kad ginčo pastatuose iki 2005 m. pakeista 63,50 procentai pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 44,36 procentai naujo bendro ploto. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 30 d. rašte nurodyta, kad ginčo pastatų rekonstrukcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė lėšas.

5013.

51Teismas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl tikslinių lėšų skyrimo atsakovui ginčo pastatams restauruoti nustatė, kad 1998 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 288 buvo skirta 294 250 Eur, 1999 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 628 – 94 130 Eur, 2000 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 181 – 159 290 Eur, 2001 m. kovo 21 d. nutarimu – 115 850 Eur, 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 317 – 48 370 Eur, 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 131 – 86 890 Eur. Teismas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais buvo sprendžiami finansavimo klausimai įvairiose srityse, tame tarpe ir ginčo pastatų rekonstrukcijos, turinio, padarė išvadą, kad tai yra valstybės tikslinė parama atsakovui, nes visuose nutarimuose dėl lėšų skyrimo atsakovui nurodyta, kad lėšos skiriamos Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijai rūmų, ( - ), rekonstravimui.

5214.

53Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas ginčo pastatus rekonstravo ne savo lėšomis, nes 1992 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 428p, kuriuo skirtos atsakovui patalpos neatlygintinam naudojimui, išspręstas ir pastatų rekonstravimo darbų finansavimo klausimas, t. y. lėšas pastatų remontui skiria Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5415.

55Teismas padarė išvadą, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti atsakovą statybos, vykdytos ginčo statiniuose, statytoju, yra pagrįstas ir įrodytas, atitinkantis Statybos įstatymo 2 ir 3 straipsnių reikalavimus, kadangi atsakovas nuomos sutarties pagrindu valdė žemės sklypą, skirtą ginčo pastatų eksploatacijai, turi nustatyta tvarka parengtą ir suderintą statinio projektą, leidimą atlikti statybos darbus, rekonstruojamus pastatus valdo teisėtai panaudos pagrindu. Teismas nurodė, kad toks priešieškinio reikalavimo patenkinimas atsakovui gali sukelti teisines pasekmes CK 6.501 str. prasme, siekiant atsakovui būtinų daikto pagerinimo išlaidų.

5616.

57Teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. kovo 9 d. raštas VĮ Registrų centrui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su atsakovu, išregistravimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 5 d. įsakymo pagrindu ir šio juridinio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, neturi įtakos pripažinimui, kad atsakovas nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. laikytinas ginčo pastatų dalies statytoju.

5817.

59Teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl jo pripažinimo ginčo pastatų dalių statytoju yra susijęs su ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui pastatų rekonstrukcijos dokumentaciją. Teismas nustatė, kad 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenimis pastato, ( - ), paskirtis pakeista iš gyvenamosios į administracinę, bendras plotas – iš 537,11 kv. m į 765,50 kv. m, o pastato, ( - ), paskirtis pakeista iš gyvenamosios į viešbučio, bendras plotas iš 469,44 kv. m į 686,34 kv. m. Nauji duomenys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, registro pastabose nurodyta, kad dokumentai, įrodantys statinio atitikimą statybos normatyvinių aktų reikalavimams, nepateikti, duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti.

6018.

61Teismas sutiko su ieškovo nurodytais normatyviniais aktais, kurie reglamentuoja, kokia tvarka ir kokie dokumentai leidžia atlikti pastato rekonstrukciją, kurių pagrindu atsakovas būtent ir užsakė rekonstrukcijos projektą, gavo statybos leidimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė įstatyminio ir/ar sutartinio pagrindo, įpareigojančio atsakovą perduoti jo užsakymu gautus pastatų rekonstravimo dokumentus. Teismas nurodė, kad atsakovas statybos darbus ir jų projektavimo darbus atliko savo lėšomis, todėl, ieškovui nepagrindžius, kokiu pagrindu atsakovas turėtų atiduoti ieškovui savo turtą (projektinę dokumentaciją), ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą perduoti visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją atmetė, kaip nepagrįstą.

6219.

63Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių– draugijos nuosavybės teisę į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, ( - ), ir 61 procentą (61/100 dalį) pastato, ( - ), teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendime, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi, konstatuota, jog ginčo pastatuose iki 2005 m. pakeista 63,50 procentai pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 44,36 procentų naujo bendro ploto. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-305/2003 apeliacine tvarka buvo sprendžiamas atsakovo 1992 m. rugpjūčio 25 d. atlikto privačios nuosavybės teisės įregistravimo teisėtumas, tačiau nurodytoje byloje nebuvo sprendžiama dėl atsakovo sukurto naujo daikto rekonstrukcijos būdu ginčo pastate nuosavybės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo argumentai, jog teismo sprendimais nuspręsta, kad visas pastatas nuosavybės teise priklauso ieškovui, laikytini ieškovo neteisinga teismo sprendimų interpretacija.

6420.

65Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244, kuriuo valstybei nuosavybės teise priklausantis ginčo nekilnojamasis turtas perduotas VĮ Valstybės turto fondui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, yra galiojantis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 nepriskirtinas nei bendrosios kompetencijos teismams, nei administracinio teismo kompetencijai. Teismas nusprendė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo panaikinimo palikti nenagrinėtu, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad atsakovo reikalavimas panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie VĮ Turto banko turto patikėjimo teisę į ginčo pastatus yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, todėl paliko nenagrinėtą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

6621.

67Teismas padarė išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 ginčo pastatas visu užimamu plotu yra valstybės nuosavybė, todėl atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos nuosavybės teisę į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, ( - ), ir 61 procentą (61/100 dalį) pastato, ( - ).

6822.

69Teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo gauti pažymą apie ginčo statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti ginčo pastatus bei Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos nuosavybės teises į juos (80/100 dalį pastato, ( - ), ir 79/100 dalį pastato, ( - )) yra susijęs su daiktinių teisių įregistravimu į ginčo patalpas VĮ Registrų centre ir laikytinas išvestinio pobūdžio atsakovo reikalavimui dėl nuosavybės teisių pripažinimo į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, ( - ), ir 61 procentą (61/100 dalį) pastato, ( - ). Teismas padarė išvadą, kad netenkinus pagrindinio atsakovo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį atsakovo reikalavimo (CK 4.47 str., 6.477–6.479 str., 6.481 str., 6.501 str., 6.629 str., 6.641 str.; Statybos įstatymo 3 str., 27 str., 28 str., 39 str. CPK 26–28 str., 137 str., 296 str.; Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str., 18 str., 29 str.).

70III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7123.

72Ieškovas VĮ Turto bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, t. y. 1) iškeldinti atsakovą Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato–gyvenamojo namo, ( - ), ir pastato–gyvenamojo namo, ( - ), su jam priklausančiu turtu, ir 2) įpareigoti atsakovą perduoti visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją (statinių projektus, statybą leidžiančius dokumentus, statinių kadastro duomenų bylas ir kt.), o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7323.1.

74Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo iškeldinti atsakovą iš ginčo pastato. Jokia panaudos sutartis su atsakovu dėl jo kaltės nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas tokios sutarties nesutinka sudaryti. Teismas, atsisakydamas iškeldinti atsakovą, visiškai nepagrįstai rėmėsi CK 6.641 str. ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš straipsnyje įtvirtintos sąlygos. Ieškovas, nutraukdamas faktinius panaudos santykius, rėmėsi ne CK 6.641 str. nuostatomis, o CK 6.642 str. 1 d., pagal kurią kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškovas 2017 m. sausio 16 d. raštu informavo atsakovą, kad negavus prašomų dokumentų, faktiniai panaudos santykiai bus nutraukti nuo 2017 m. kovo mėn. Ieškinys teismui dėl iškeldinimo buvo pateiktas 2017 m. gegužės 29 d. Vadinasi, ieškovas tinkamai įvykdė CK 6.642 str. 1 d. nurodytą informavimo pareigą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo turto. Atsakovo teisinė forma yra asociacija, todėl pagal 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1890 patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo 4.4 p. valstybės turtas panaudos pagrindais asociacijai galėjo būti perduotas ne ilgesniam kaip 10 metų terminui, o atsakovas ginčo turtu naudojasi nuo 1992 m.

7523.2.

76Teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika analogiškose bylose. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1046-896/2018 nutarė iškeldinti atsakovą Lietuvos esperantininkų sąjungą iš valstybei priklausančio turto, kuris atsakovui buvo perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkio, Kauno miesto mero potvarkio ir negyvenamosios patalpos perdavimo akto pagrindu, pagal kuriuos tarp šalių susiklostė faktiniai neterminuotos panaudos santykiai. Kauno apygardos teismas nurodė, kad teisės norma dėl panaudos teisinių santykių maksimalaus termino yra imperatyvi, todėl, nutrūkus šalių panaudos teisiniams santykiams ir nesudarius naujos sutarties, atsakovas ginčo turtu naudojasi be teisėto pagrindo. Analogiškai yra ir nagrinėjamu atveju, t. y. atsakovui atsisakius sudaryti panaudos sutartį, turi būti laikoma, kad įsigaliojus 1998 m. gegužės 12 d. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui, su Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija panaudos teisiniai santykiai nutrūko 2008 m. gegužės 12 d.

7723.3.

78Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas rekonstravo ginčo pastatus, todėl yra šių pastatų statytojas ir toks priešieškinio reikalavimo patenkinimas atsakovui gali sukelti teisines pasekmes pagal CK 6.501 str., siekiant atsakovui būtinų daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Statybos įstatymo prasme statytoju laikytinas asmuo, kurio lėšomis vykdoma statyba. Nagrinėjamu atveju statytoju gali būti pripažįstama tik Lietuvos Respublika, kuri į pastatų rekonstrukciją yra investavusi 704 070 Eur. Finansų ministerijos 2017 m. spalio 30 d. raštas dėl lėšų skyrimo patvirtina, kad 1998 m. kovo 9 d. ir 1999 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nutarta iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo skirti lėšas ginčo turto atstatymo ir rekonstravimo darbams atlikti. Vyriausybė, skirdama asignavimus, vykdė valstybės funkcijas ir siekė rekonstruoti sau priklausantį turtą iš valstybės rezervo lėšų, kurios yra valstybės nuosavybė. Likusiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (2000 m. vasario 21 d., 2001 m. kovo 21 d., 2002 m. kovo 5 d. ir 2003 m. sausio 29 d.) lėšos rekonstravimo darbams atlikti buvo skiriamos iš valstybės investicijų programų. Atsakovas neįrodė, kad investavo nuosavas lėšas į pastatų rekonstrukciją, todėl jis nelaikytinas statytoju ir/ar investuotoju. Atsakovas laikytinas asignavimų valdytoju, kuris gautas biudžeto lėšas naudojo patikėjimo teise, bet jos nuosavybės teise priklausė valstybei. Atsakovas nėra ginčo pastatų savininkas, o aplinkybė, kad atsakovo nuosavybės teisė į ginčo turtą buvo įregistruota, nepatvirtina, kad atsakovas gali būti laikomas statytoju laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d., nes įteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-305/2003; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje A525-3313/2011) konstatuota, kad atsakovo nuosavybės teisė į ginčo turtą buvo įregistruota neteisėtai. Ginčo turtas priklauso valstybei, todėl atsakovą net ir pripažinus statytoju, nuosavybės teisės į turtą jam neatsirastų (CK 4.97 str., 4.98 str., 6.477 str., 6.478 str., 6.501 str., 6.629 str., 6.642 str.; Statybos įstatymo 2 str., 3 str., Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 18 str.; Valstybės rezervo įstatymo 5 str.; Investicijų įstatymo 2 str., 3 str.; Biudžeto sandaros įstatymo 3 str., 15 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo 4 p.).

7924.

80Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija pateikė atsiliepimą į ieškovo VĮ Turto banko apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8124.1.

82Ieškovas byloje yra VĮ Turto bankas, o ne Lietuvos Respublika, nes šią aplinkybę patvirtina VĮ Turto banko 2017 m. spalio 20 d. patikslintas ieškinys ir bylos metaduomenys, kuriuose pagrįstai ir teisingai nurodytos proceso šalys pagal tikrąjį ieškovą. Apeliacinį skundą pateikė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Vadinasi, VĮ Turto bankas neturi įgaliojimo atstovauti Lietuvos Respublikos šioje byloje. VĮ Turto banko daiktinė teisė nesukuria procesinės teisės atstovauti turto savininkui Lietuvos Respublikai. VĮ Turto banko pozicija net nėra suderinta su Lietuvos Respublikos valia, nes valstybė, kaip ginčo turto savininkė, yra suteikusi atsakovui teises į ginčo turtą ir savo valios iki šiol nėra pakeitusi. VĮ Turto bankas turi teisę savarankiškai ginti savo teises, jeigu mano, kad jos buvo pažeistos.

8324.2.

84Ieškovo argumentai dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo pastatų yra nepagrįstai. Atsakovas ginčo pastatus teisėtai, pagrįstai ir nenutrūkstamai valdo bei naudoja beveik 25 metus, o atsakovo teisę valdyti ir naudoti ginčo pastatus patvirtina priimti administraciniai aktai ir išnagrinėtos bylos. Atsakovas pastatus valdo ir naudoja 1992 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkio, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1992 m. birželio 4 d. potvarkio Nr. 1042V ir 1992 m. birželio 26 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Aplinkybė, kad įrašas viešajame registre apie atsakovo nuosavybės teisę buvo panaikintas, neturi įtakos atsakovo valdymo teisėtumui ir nurodytų potvarkių galiojimui. Atsakovo civilinės teisės nėra pakeistos ar modifikuotos jokiu turto savininko priimtu administraciniu aktu, todėl VĮ Turto banko 2017 m. sausio 16 d. rašte pareikštas reikalavimas atlaisvinti ginčo pastatus, juos grąžinant VĮ Turto bankui, nėra sandoris ir neturi įtakos atsakovo teisėms į ginčo pastatus, o pastatai ieškovui negali būti grąžinti, kadangi niekada nebuvo jam perduoti.

8524.3.

86Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrindų, kuriais remiantis turėtų būti tenkinamas reikalavimas įpareigoti atsakovą perduoti visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją. Ieškovo reikalavimas yra nekonkretus, nes nenurodyta kokia dokumentacija ir kam turėtų būti perduota, juolab, ieškovas neturi teisės įgyvendinti statytojo teisės ir teisės disponuoti ginčo dokumentais.

8724.4.

88Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas negalėjo būti pripažintas ginčo statinių statytoju. Atsakovo atliktos ginčo statinių rekonstrukcijos mastą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011 konstatuotos aplinkybės. Atsakovas turėjo išimtines teises į žemės sklypą, kuriame buvo rekonstruojami pastatai, nes 1997 m. gegužės 14 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią žemės sklypas atsakovui buvo išnuomotas 99 metams. Atsakovas statybos metu turėjo galiojantį ir teisėtą statybos dokumentą. Statybos metu atsakovas pastatus valdė, kaip pastatų savininkas, o panaikinus atsakovo nuosavybės teises į pastatus, atsakovo valdymas nenutrūko. Akivaizdu, kad joks kitas asmuo neturėjo ir objektyviai negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, vykdant ginčo pastatų rekonstrukciją. Ieškovo siekis retrospektyviai perimti statytojo teises į atsakovo sukurtą daikto dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Lietuvos Respublika dėl objektyvių priežasčių (neatitiko statytojo teisės įgyvendinimo sąlygų) neturėjo jokios galimybės įgyvendinti statytojo teisės į pastatus ir nedalyvavo statybos procese, kaip statybos dalyvis.

8924.5.

90Teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su atsakovo rūpinimosi statybos finansavimo šaltiniais ir nurodė, kad valstybės skirtos lėšos laikytinos finansine parama. Atsakovas įgyvendino statytojo teisę visoje apimtyje ir joks kitas asmuo tuo laikotarpiu negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, todėl statyboms panaudotų lėšų šaltinis neturi jokios reikšmės. Valstybė lėšas skyrė tuo metu, kai pastatai nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl niekas kitas negalėjo tikėtis, kad turi daugiau teisių į ginčo pastatus nei atsakovas (CK 4.47 str.; Statybos įstatymo 2 str., 3 str.).

9125.

92Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikė atsiliepimą į ieškovo VĮ Turto banko apeliacinį skundą, prašydamas jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9325.1.

94Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244 priėmimo, tarp naujai paskirtojo valstybės turto valdytojo ir atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos panaudos santykiai dėl pastatų galėjo atsirasti tik valstybės turto perdavimą panaudos reglamentuojančių aktu pagrindais ir tvarka, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. 428p įgaliojimai atsakovui perduoti neatlygintinai naudotis valstybei priklausančiais pastatais buvo suteikti Vilniaus miesto valdybai, o ne ieškovui. Po teisminių ginčų ir valstybei priklausančių pastatų perdavimo patikėjimo teise valdyti ieškovui, atsakovui ne kartą buvo siūlyta įteisinti naudojimąsi valstybės turtu teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas atsisakė. Vadinasi, atsakovas iki šiol naudojasi valstybės pastatais, neturėdamas tam teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas visą laiką naudojosi ir naudojasi valstybės pastatais teisėtai ir pagrįstai.

9525.2.

96Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kurie yra neterminuoti pagal CK 6.641 str. Priešingai, ieškovas, nutraukdamas faktinius panaudos santykius, vadovavosi ne CK 6.641 str., o CK 6.642 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ieškovas 2017 m. sausio 16 d. informavo atsakovą apie faktinių panaudos santykių nutraukimą nuo kovo mėnesio ir 2017 m. gegužės 29 d. pateikė ieškinį. Vadinasi, teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo pastatų.

9725.3.

98Teismas nepagrįstai pripažino atsakovą ginčo pastatų dalių statytoju. Atsakovas nuo 2002 m., kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 27 d. sprendime konstatavo, jog ginčo pastatai priklauso valstybei, negalėjo priiminėti jokių sprendimų, susijusių su pastatų remontu, ar rekonstrukcija, taip pat vykdyti nurodytus darbus be pastatų savininko leidimo. Statybos įstatyme nustatyta statytojo sąvoka nesietina su atsakovo nuosavybės teisių į pastatus įgijimu, nes atkuriamas buvo valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio statybos darbai buvo finansuojami valstybės lėšomis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad investavo savo, o ne valstybės, lėšas į pastatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtos lėšos nelaikytinos tiksline parama atsakovui, kadangi pagal Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas paramos dalyku negali būti Lietuvos Respublikos piniginės lėšos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kuriais buvo skiriamos lėšos pastatų atstatymui, aiškiai nurodytas asignavimų valdytojas, kuriam skiriamos valstybės lėšos – Vilniaus miesto savivaldybė, kuri sutiko atlikti užsakovo funkcijas Lietuvos Laisvės kovų–Miško brolių–draugijos rūmams atstatyti. Valstybė investavo ir skyrė lėšas valstybės ginčo pastatų statybos, rekonstravimo, remonto darbų atlikimui. Atsakovas nebuvo ir nėra pastatų savininkas, ginčo turto teisėtai nevaldė ir nevaldo bei neturi galiojančio statybą leidžiančio dokumento, todėl nebuvo pagrindo pripažinti atsakovą pastatų statytoju (CK 6.642 str.; Turto valdymo įstatymo 7 str., 10 str.; Statybos įstatymo 2 str., 3 str.; Labdaros ir paramos įstatymo 4 str.; Investicijų įstatymo 2 str., 3 str.).

9926.

100Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė priešieškinį patenkinti iš dalies ir šioje dalyje priešieškinį tenkinti visoje apimtyje, t. y. 1) Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją pripažinti statybos, vykdytos statiniuose: ( - ), ir pastate, ( - ), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja; 2) pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo: gauti pažymą apie statinių–pastato, ( - ), ir pastato, ( - ) statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti pastato, ( - ), ir pastato, ( - ), kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatą, ( - ), ir pastatą, ( - ), ir Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos daiktines teises į juos (nuosavybės teisę į 80/100 dalį pastato, ( - ), ir 79/100 dalį pastato, ( - ); 3) pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos nuosavybės teisę į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, ( - ), ir 61 procentą (61/100 dalį) pastato, ( - ); 4) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 ir įrašą Nekilnojamojo turto registre apie VĮ Turto banko turto patikėjimo teisę į pastatus: pastatą, ( - ), ir pastatą, ( - ), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10126.1.

102Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244 nesukūrė ir negalėjo sukurti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į rekonstruotus ginčo pastatus. Nutarimu buvo nutarta perduoti ginčo pastatus pagal 1979 m. kovo 18 d. kadastro duomenis VĮ Valstybės turto fondui valdyti patikėjimo teise, tačiau šiai daiktinei teisei atsirasti nebuvo būtinos juridinių faktų sudėties, kadangi nebuvo pasirašytas pastatų priėmimo–perdavimo aktas. Vadinasi, ginčijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas negali būti laikomas nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu, paneigiančiu atsakovo teisę reikalauti pripažinti jo nuosavybės teisę į ginčo pastatų dalį. Ginčijamas nutarimas taip pat nepaneigia atsakovo, kaip statytojo, teisės atlikti nebaigtos statybos registracijos procedūrų. Nors VĮ Turto banko patikėjimo teisė į pastatus įregistruota 2014 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 984 ir 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 6R-119 pagrindu, tačiau VĮ Turto banko patikėjimo teisės yra išvestinės iš VĮ Valstybės turto fondo turėtų teisių. Kadangi ginčo turtas VĮ Valstybės turto fondui buvo perduotas neteisėtai, tai ir VĮ Turto bankui šis turtas negalėjo būti perduotas. Vadinasi, VĮ Turto banko patikėjimo teisė į ginčo pastatus įregistruota nepagrįstai ir ši registracija turi būti panaikinta.

10326.2.

104Teismas nepagrįstai nurodė, kad priešieškinio reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244, kaip individualaus administracinio akto, panaikinimo nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Ginčijamas nutarimas sukūrė ieškovui patikėjimo teisę į ginčo pastatus, t. y. civilines teises ir pareigas, kurios pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendimu nusprendė grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244 konstitucingumo, nurodydamas, kad kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į pastatus apimties ir atitinkamai dėl atsakovo nuosavybės teisės dalies, toks klausimas yra spręstinas konkrečioje, individualioje byloje ir nepriskirtinas Konstitucinio Teismo kompetencijai, o faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244 galiojimas neužkerta kelio teismui spręsti klausimo dėl atsakovo nuosavybės teisės į ginčo pastatus pripažinimo, taip pat dėl teisės registruoti nebaigtą statybą ir VĮ Turto banko patikėjimo teisės nuginčijimo.

10526.3.

106Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 nepagrįstai nutarta perduoti pastatus, nurodant 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, nes kadastriniai matavimai nėra įregistruoti ir tokioje apimtyje, kurioje ginčo pastatai neegzistuoja formaliai, turtas negalėjo būti perduotas. Kadastriniai duomenys yra pasikeitę, kadangi atsakovas įgyvendino savo, kaip statytojo, teisę laikotarpiu, kai buvo ginčo pastatų savininku. Vadinasi, ginčijamu nutarimu buvo siekiama perduoti patikėjimo teisę į nepagrįstos apimties turtą, t. y. atsakovo rekonstruotą dalį, kuri iki šiol nėra įregistruota ir nėra išspręstas daiktinių teisių klausimas. Priimant ginčijamą nutarimą, buvo nepateikti šie privalomi dokumentai: 1) turto patikėjimo teisės subjekto prašymas perduoti jam arba sutikimas perimti valstybės turtą, kuriame turi būti nurodytas prašomo perduoti valstybės turto naudojimo tikslas; 2) valstybės turto valdytojo, t. y. atsakovo, sutikimas; 3) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopijos (pridėta tik 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų ištrauka); 4) duomenys apie perduodamo pastato (patalpų) bendrą plotą, darbo kabinetų plotą (administracinės paskirties pastatams ar patalpoms), taip pat informacija apie pastato (patalpų) likutinę vertę. Turto perdavimas niekada nebuvo įformintas perdavimo–priėmimo aktu, kuris yra būtinas juridinis faktas patikėjimo teisei atsirasti. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244 buvo priimtas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

10726.4.

108Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo reikalavimas pripažinti jį pastatų statytoju laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. yra pagrįstas ir įrodytas, taip pat, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu valdė ginčo pastatus nuosavybės teise ir įvykdė rekonstrukciją bei yra su statybos procesu susijusios dokumentacijos savininku, tačiau teismas nepagrįstai atmetė tiesiogiai susijusį atsakovo reikalavimą atlikti nebaigtos statybos registravimo procedūras. Ginčo pastatų rekonstrukcijos statytojas turi ne tik teisę, bet ir pareigą registruoti nebaigtą statybą, nes tik statytojas turi teisinę galimybę registruoti nebaigtą statybą. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 patvirtinto Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo 4 p., norint gauti pažymą, turi būti pateiktas statybą leidžiantis dokumentas, kurio galiojimo laikas gali būti pasibaigęs, ir statinio (-ių) (patalpos (-ų)) kadastro duomenų byla (-os). Vadinasi, atsakovas pripažintinas ne tik statytoju, tačiau kartu pripažintinos išvestinės atsakovo teisės be Lietuvos Respublikos sutikimo gauti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatus bei atsakovo daiktines teises į juos.

10926.5.

110Aplinkybės, kad atsakovas nuosavybės teise valdė ginčo pastatus 13 metų ir įvykdė jų rekonstrukciją, yra unikalios ir išskirtinės, paneigiančios esamo savininko teisę įgyti nuosavybės teises į pastatų dalį atliktos rekonstrukcijos apimtyje. Lietuvos Respublika nebuvo pastatų rekonstrukcijos statytoja ir objektyviai negalėjo įgyvendinti statytojo teisių į atsakovo vardu registruotus pastatus ir negalėjo turėti teisėtų lūkesčių įgyti nuosavybės teises į pastatų rekonstrukcijos rezultatą. Ieškovas pripažino atsakovą pastatų statytoju, žinojo apie vykdomus statybos darbus ir pritarė, kad atsakovas įgytų nuosavybės teisę vykdomų statybų pagrindu, t. y. sutiko, kad atsakovas pastatus valdytų, naudotų ir jais disponuotų, kad vykdomi statybos darbai būtų atsakovo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas ir sukurtų atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į darbų rezultatą. Byloje esantys dokumentai iš esmės patvirtina, kad perduoti ginčo pastatus atsakovo nuosavybėn buvo politinis pritarimas.

11126.6.

112Prejudiciniai faktai dėl konkrečios atsakovo atliktos pastatų rekonstrukcijos apimties, kuri ir lemia atitinkamų daiktinių teisių registraciją, yra nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011. Administracinis teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 1992 m. birželio 26 d. iki 2005 m. lapkričio 9 d. pastate, ( - ), pakeista 66 procentai pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 42,52 procentai naujo bendrojo ploto, o pastate, ( - ), pakeista 61 procentas pagrindinių konstrukcijų ir sukurta 46,20 procentai naujo bendrojo ploto. Tai reiškia, kad, registruojant nebaigtą statybą, registruotina atsakovo nuosavybės teisė į statybos būdu naujai sukurto pastato, ( - ), 80/100 dalį. Registruojant nebaigtą statybą, registruotina atsakovo nuosavybės teisė į statybos būdu naujai sukurto pastato, ( - ), 79/100 dalį.

11326.7.

114Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 ginčo pastatai visu užimamu plotu yra valstybės nuosavybė. Ginčijamas nutarimas negali būti nuosavybės teisės į ginčo pastatus atsiradimo pagrindu, nutarimu perduotas turtas pagal 1979 m. kovo 18 d. kadastro duomenis, nesprendžiant dėl rekonstrukcijos teisinių pasekmių ir rekonstrukcijos rezultato teisinės priklausomybės. Ginčijamas nutarimas neužkirto teismui galimybės spręsti atsakovo reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo pastatus atliktos rekonstrukcijos apimtyje, nes atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius atsakovo nuosavybės teisių atsiradimą. Egzistuoja visos atsakovo nuosavybės teisės į ginčo pastatus atsiradimo prielaidos: rekonstrukcija atlikta teisėtai pagal atsakovui išduotus statybą leidžiančius dokumentus, ginčo pastatai įregistruoti Lietuvos Respublikos vardu, teismų nustatyti prejudiciniai faktai ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į ginčo pastatus nepagrįstai registruota atliktos rekonstrukcijos apimtyje, nes rekonstrukcija buvo atlikta, kai pastatai atsakovui priklausė nuosavybės teise. Atsakovas buvo registruotas pastatų savininku daugiau nei 13 metų ir per šį laikotarpį teisėtai savo vardu vykdė pastatų rekonstrukciją, tačiau vėliau atsakovo nuosavybės teisė į pastatus buvo panaikinta, neišsprendus pastatų rekonstrukcijos teisinių pasekmių klausimo. Kadangi statybos darbai buvo vykdomi teisėtai, statybos darbus vykdė ir atitinkamai pagrindines konstrukcijas pakeitė atsakovas, pripažintina, kad Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija statybos būdu įgijo nuosavybės teisę į 66/100 dalį pastato–gyvenamojo namo, ( - ) ir į 61/100 dalį pastato–gyvenamojo namo, ( - ). Atsakovo naujai sukurtas ginčo pastatų plotas (pagal 2004 m. birželio 11 d. kadastrinius matavimus), sprendžiant reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo, neįtraukiamas ir nevertinamas, kadangi tokios apimties daiktai iki šiol nėra teisiškai įregistruoti, todėl prašoma tiek pripažinti nuosavybės teisę į registruotą, tačiau atsakovo pakeistą (perstatytą), pastatų dalį, tiek pripažinti atsakovo teisę registruoti daiktines teises į nebaigtą statybą, atsakovo atliktos rekonstrukcijos apimtyje (CK 4.47 str.; Statybos įstatymo 39 str.; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1V-73 patvirtinto Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo tvarkos aprašo 4 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1890 patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo 6 p., 8 p.).

11527.

116Ieškovas VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11727.1.

118Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad VĮ Turto banko patikėjimo teisė į ginčo pastatus įregistruota neteisėtai, nes nebuvo pasirašytas turto perdavimo–priėmimo aktas, todėl registracija turi būti panaikinta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 patvirtinto Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo 8 p. reglamentuoja tuos atvejus, kai valstybės turtas jau yra valdomas patikėjimo teise ir priimamas sprendimas šį turtą perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo kitam juridiniam asmeniui. Nagrinėjamu atveju joks perdavimo–priėmimo aktas negalėjo būti pasirašytas, kadangi nebuvo turto perdavėjo. Teismų sprendimais buvo konstatuota, kad ginčo turtas yra valstybės nuosavybė, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama valstybės turto savininko funkcijas, privalėjo turtą perduoti patikėjimo teise, kad turtas būtų tinkamai valdomas, naudojamas ir disponuojamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 23 d. sprendime Nr. KT5-S4/2019 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama valstybės turto savininko funkcijas, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose konstatuota, kad ginčo pastatai priklauso valstybei, galėjo įstatymo nustatyta tvarka juos perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti VĮ Valstybės turto fondui. Ginčo pastatų perdavimas ieškovui patikėjimo teise vyko teisėtai ir pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, perdavimas neturėjo būti derinamas su atsakovu.

11927.2.

120Atsakovas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244, kuriuo nutarta ginčo pastatus perduoti VĮ Valstybės turto fondui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, sužinojo 2012 m. rugsėjo 10 d., todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta tvarka galėjo skųsti jį iki 2012 m. spalio 10 d. Atsakovas priešieškinį pateikė tik 2017 m. lapkričio 22 d., t. y. ženkliai praleidęs įstatyme nustatytą terminą ir neprašė termino atnaujinti. Kadangi atsakovas yra praleidęs ieškinio senatį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimui apskųsti, nėra pagrindo naikinti ir įrašo Nekilnojamojo turto registre apie ieškovo patikėjimo teise valdomą turtą.

12127.3.

122Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovui pastatai buvo perduoti pagal 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis. Ginčijamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduotas turtas visiškai atitiko archyvinės bylos Nr. 13/12192 ir Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše duomenys suformuoti 1979 m. Po duomenų įrašymo buvo pakeistos pastatų pagrindinės konstrukcijos sukuriant naujo ploto ir pastatyti priestatai, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nutarime buvo nurodyti tiek Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, tiek 2004 m. birželio 11 d. atliktų kadastrinių matavimų byloje pateikti duomenys.

12327.4.

124Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatus pripažinimo yra nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato, kad panaudos gavėjas gali įgyti dalį nuosavybės teisės į panaudos davėjo jam perduotą turtą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kuriais skirtos lėšos pastatų atstatymo ir restauravimo darbams atlikti, patvirtina, kad atsakovas buvo valstybės skirtų lėšų valdytoju, siekiant įgyvendinti investicinį projektą. Asignavimų valdytojas gautas biudžeto lėšas naudoja patikėjimo teise, bet lėšos nuosavybės teise priklauso valstybei. Jei ginčo turtas buvo pagerintas atsakovo asmeninėmis lėšomis, tuomet atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Pastatų rekonstrukcija taip pat negali būti vertinama, kaip naujo daikto sukūrimas CK 4.47 str. 4 p. prasme. Su atsakovu taip pat nebuvo susitarta, kad rekonstrukcijos būdu sukurtas daiktas atiteks jam, ar kad tokiu būdu turtas jam priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Darytina išvada, kad atsakovas šioje byloje pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Teismų praktikoje panašioje byloje yra konstatuota, kad panaudos teisiniai santykiai nuosavybės teisės į rekonstruotą objektą ar jo dalį panaudos gavėjui negali sukurti (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-99-538/2009). Atmetus atsakovo reikalavimą pripažinti atsakovui nuosavybės teisę, turi būti atmestas atsakovo reikalavimas pripažinti jam teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo gauti pažymą apie statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatus ir atsakovo daiktines teises į juos (CK 4.14 str., 4.15 str., 4.47 str., 4.72 str., 4.73 str., 6.501 str., 6.629 str.; Statybos įstatymo 39 str.; Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str.).

12528.

126Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos apeliacinį skundą, prašydamas jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl VĮ Turto banko turto patikėjimo teisės į ginčo pastatus įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Nekilnojamojo turto registro įrašas apie VĮ Turto banko patikėjimo teisės į ginčo pastatus įregistravimą galiojo nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2014 m. spalio 16 d. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 p., 70 p. daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro įrašai apie buvusį daiktinės teisės turėtoją registro duomenų bazėje pažymimi, kaip archyviniai ir neterminuotai saugomi registro duomenų bazės archyve. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto ( - ), perdavimo valstybės įmonei valstybės Turto fondui“ yra ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ginčo pastatus atsiradimo ir galiojimo aktualus teisinis pagrindas, kurio panaikinimas reikštų ir Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į ginčo pastatus pasibaigimą. Vadinasi, atsakovo reikalavimas dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre apie VĮ Turto banko turto patikėjimo teisę į ginčo pastatus panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą. Aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis VĮ Turto banko patikėjimo teisė į ginčo statinius įregistruota kitų, atsakovo neginčijamų, dokumentų pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 984 „Dėl valstybės įmonės Valstybės turto fondo reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ ir 2014 m. rugsėjo 30 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 6R-119.

127Teisėjų kolegija

konstatuoja:

128IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12929.

130Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13130.

132Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

13331.

134Pagal CPK 266 str. teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

13532.

136Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal reikalavimą – šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 str. 1 d., 230 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas, išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Ši pareiga išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

13733.

138Pagal CPK 43 str. 2 d. jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas reikalavimą pareiškusios šalies prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti reikalavimą pareiškusiai šaliai įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui, šių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai šalis, pareiškusi reikalavimą, nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir reikalavimą atmeta. Santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai pareiškusi reikalavimą šalis nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo. Visais atvejais teismas privalo išaiškinti šaliai, pareiškusiai reikalavimą, ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu šalis nesutinka to padaryti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014).

13934.

140Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 str. 2 d. 2 p. prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 2 p. nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).

14135.

142Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti reikalavimą pareiškusiai šaliai ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, kuris turėtų atsakyti pagal pareikšto materialinio reikalavimo esmę, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu reikalavimą pareiškusi šalis atsisako tai atlikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė ieškinį, prašydamas: 1) iškeldinti atsakovą Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato–gyvenamojo namo, ( - ), ir pastato–gyvenamojo namo, ( - ), su jam priklausančiu turtu; 2) įpareigoti atsakovą perduoti visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją (statinių projektus, statybą leidžiančius dokumentus, statinių kadastro duomenų bylas ir kt.). Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija prašė ieškinį atmesti ir pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją pripažinti statybos, vykdytos statiniuose: pastate, ( - ), ir pastate, ( - ), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja; 2) pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos teisę be Lietuvos Respublikos sutikimo gauti pažymą apie ginčo statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatus bei daiktines teises į juos; 3) pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos nuosavybės teisę į 66 procentus (66/100 dalį) pastato, ( - ), ir 61 procentą (61/100 dalį) pastato, ( - ); 4) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 ir įrašą Nekilnojamojo turto registre apie VĮ Turto banko turto patikėjimo teisę į ginčo pastatus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti iš dalies: 1) pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją statybos, vykdytos statiniuose: pastate, ( - ), ir pastate, ( - ), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja; 2) priešieškinio reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 palikti nenagrinėtu, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka; 3) likusioje dalyje priešieškinį atmesti; 4) priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14336.

144Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos ginčijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244 dėl valstybės nekilnojamojo turto ( - ) perdavimo VĮ Valstybės turto fondui buvo priimtas pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2002 m. gegužės 23 d. redakcija) 7 str. 1 d. ir 9 str. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2002 m. gegužės 23 d. redakcija) 7 str. 1 d. valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 9 str. 1 d. buvo nurodyta, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka (su tam tikra išimtimi), jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, o pagal šio straipsnio 2 dalį (2006 m. liepos 18 d. redakcija) valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja VĮ Valstybės turto fondas. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama atsakovo ginčijamą 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244, įgyvendino valstybės turto savininko funkcijas.

14537.

146Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas gali turėti įtakos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinančios institucijos, teisėms ir pareigoms, kadangi nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja nuosavybės teisės apsaugą ir tam tikras savininko pareigas. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugijai neatlygintinai naudotis pastatais ( - ), lėšas remontui skiriant iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 1992 m. rugpjūčio 25 d. ginčo turtas buvo įregistruotas Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugijos nuosavybės teise. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimu, kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius panaudos santykius, panaikino Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugijos teisinę nuosavybės registraciją į ginčo turtą, o Vilniaus apygardos teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-305/2003 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-3313/2011 konstatavo, jog 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkis Nr. 428p ir Vilniaus miesto valdybos potvarkis Nr. 1042V yra nenuginčyti, teisėti ir galiojantys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pats pažymėjo, kad tarp šalių tęsiasi tie patys teisiniai santykiai, kurie buvo suformuoti, priimant 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkį Nr. 428p ir Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 1042V bei 1992 m. rugpjūčio 17 d. pasirašant perdavimo–priėmimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas ginčija valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244, turėjo pareigą svarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įtraukimo į bylą atsakovu pagal priešieškinio 4 reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nesiūlė LR CPK 45 straipsnio tvarka atsakovui Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijai įtraukti dalyvauti byloje pagal priešieškinį atsakovu Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nepaaiškino netinkamos šalies neįtraukimo procesinių padarinių.

14738.

148Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį iš dalies ir pripažindamas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją statybos, vykdytos statiniuose: pastate, ( - ), ir pastate, ( - ), laikotarpiu nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugsėjo 21 d. statytoja, bei priešieškinio reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244 palikdamas nenagrinėtu, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės materialiųjų teisių ir pareigų, atsižvelgiant į tai, kad 1998 m. kovo 9 d. ir 1999 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nutarta iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo skirti lėšas ginčo turto atstatymo ir rekonstravimo darbams atlikti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 21 d., 2001 m. kovo 30 d., 2002 m. kovo 5 d. ir 2003 m. sausio 29 d. nutarimais lėšos ginčo pastatų rekonstravimo darbams atlikti buvo skiriamos iš valstybės investicijų programų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias CPK 266 straipsnio nuostatas: bylą nagrinėjančiam teismui nustatytą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Toks pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas atsakovo įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

14939.

150Pagal CPK 47 str. 1 d. asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu, matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

15140.

152Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

15341.

154Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

15542.

156Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr. 428p Vilniaus miesto valdybai buvo pavesta perduoti neatlygintinai naudoti atsakovui Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško brolių–draugijai pastatus ( - ), nurodant, kad lėšas pastatų remontui skiria Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas, prireikus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1992 m. birželio 4 d. potvarkio Nr. 1042V ir 1992 m. birželio 26 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu ginčo pastatai iš Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos balanso perduoti atsakovui. 1998 m. kovo 9 d. ir 1999 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nutarta iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo skirti lėšas ginčo turto atstatymo ir rekonstravimo darbams atlikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 21 d., 2001 m. kovo 30 d., 2002 m. kovo 5 d. ir 2003 m. sausio 29 d. nutarimais lėšos ginčo pastatų rekonstravimo darbams atlikti buvo skiriamos iš valstybės investicijų programų. Visais nurodytais 1998–2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimas lėšos ginčo pastatų remontui buvo skiriamos, asignavimo valdytoju nurodant Vilniaus miesto savivaldybę.

15743.

158Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie ginčo šalių indėlį į ginčo pastatų rekonstrukciją, nesvarstė galimybės Vyriausybę įtraukti pagal priešieškinio 4 reikalavimą atsakovu, o Vilniaus miesto savivaldybę – įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nors ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas VĮ Turto banko, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ginčijo atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo skirtomis lėšomis ginčo pastatų rekonstrukcijai, kuriomis atsakovas grindė priešieškinio reikalavimus pripažinti jį ginčo pastatų statytoju, leisti gauti pažymą apie ginčo statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, atlikti pastatų kadastrinius matavimus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nebaigtus rekonstruoti pastatus ir daiktines teises į juos bei pripažinti atsakovo nuosavybės teisę į rekonstrukcijos būdu sukurtą turtą. Akivaizdu, kad, sprendžiant atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos priešieškinio reikalavimus, Vyriausybė, skyrusi lėšas ginčo pastatų rekonstrukcijai, ir Vilniaus miesto savivaldybė, kaip Vyriausybės ginčo pastatų rekonstrukcijai skirtų asignavimų iš valstybės biudžeto valdytoja, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turėjo būti įtrauktos į bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujančiais asmenimis, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su lėšų panaudojimu ginčo pastatų rekonstrukcijai.

15944.

160CPK 176 str. 1 d. nurodyta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

16145.

162Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

16346.

164Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos skirtas lėšas su ginčo pastatų rekonstrukcija susijusiems darbams atlikti, nors šie įrodymai gali turėti įtakos, nagrinėjant atsakovo priešieškinio reikalavimus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija statybos darbus ir jų projektavimo darbus atliko savo lėšomis, todėl, ieškovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, nepagrindžius, kokiu pagrindu atsakovas turėtų perduoti ieškovui savo turtą (projektinę dokumentaciją), ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą perduoti visą su projektavimu ir statybomis susijusią dokumentaciją atmetė, kaip nepagrįstą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepašalino bylos šalių prieštaravimų dėl lėšų investavimo ginčo pastatų rekonstrukcijai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepasiūlius atsakovui Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijai pateikti įrodymų apie lėšų skyrimą ginčo pastatų rekonstrukcijai, pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi bylai reikšmingi įrodymai, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

16547.

166Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai išnagrinėta pagal civilinio proceso taisykles, ir padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus (CPK 266 str.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasiūlė LR CPK 45 straipsnio tvarka atsakovui Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijai įtraukti pagal priešieškinį atsakovu Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nesprendė dėl Vilniaus miesto savivaldybės įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nepasiūlė atsakovui Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijai pateikti įrodymus, pagrindžiančius investuotų lėšų į ginčo pastatų rekonstrukciją dydį, todėl byla buvo išnagrinėta neteisingai. Nustatyti proceso teisės pažeidimai, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir bylos esmės neatskleidimo naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16748.

168Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstamas formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 320 str., 328 str.).

16949.

170Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, neįtraukus į bylos nagrinėjimą Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės, su kurių materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, bei nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 45 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 2 p., 328 str.).

17150.

172Apeliantas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti šį žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.).

173Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

174Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

175Grąžinti apeliantui Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijai (kodas 190789411) 90 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė... 7. 1.1.... 8. iškeldinti atsakovą Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją iš... 9. 1.2.... 10. įpareigoti atsakovą perduoti visą su projektavimu ir statybomis susijusią... 11. 2.... 12. Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija prašė ieškinį... 13. 2.1.... 14. Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją pripažinti statybos,... 15. 2.2.... 16. pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos teisę be... 17. 2.3.... 18. pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijos nuosavybės... 19. 2.4.... 20. panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą... 21. 3.... 22. Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašė... 23. 4.... 24. Atsakovas pagal priešieškinį VĮ Registrų centras prašė priešieškinį... 25. 5.... 26. Trečiasis asmuo Lietuvos politinių kalinių sąjunga prašė ieškinį... 27. 6.... 28. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 29. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 30. 7.... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu nusprendė... 32. 7.1.... 33. pripažinti Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugiją statybos,... 34. 7.2.... 35. priešieškinio reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012... 36. 7.3.... 37. likusioje dalyje priešieškinį atmesti;... 38. 7.4.... 39. priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos atsakovo Lietuvos laisvės... 40. 8.... 41. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30... 42. 9.... 43. Teismas sutiko su atsakovo Lietuvos nepriklausomybės kovotojų–Miško... 44. 10.... 45. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turtu visą laiką naudojosi ir šiuo... 46. 11.... 47. Teismas nurodė, kad, sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl atsakovo... 48. 12.... 49. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas... 50. 13.... 51. Teismas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dėl tikslinių lėšų... 52. 14.... 53. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas ginčo pastatus... 54. 15.... 55. Teismas padarė išvadą, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti... 56. 16.... 57. Teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 58. 17.... 59. Teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl jo pripažinimo... 60. 18.... 61. Teismas sutiko su ieškovo nurodytais normatyviniais aktais, kurie... 62. 19.... 63. Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti Lietuvos laisvės... 64. 20.... 65. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d.... 66. 21.... 67. Teismas padarė išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m.... 68. 22.... 69. Teismas nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti Lietuvos... 70. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 71. 23.... 72. Ieškovas VĮ Turto bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 73. 23.1.... 74. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo iškeldinti atsakovą... 75. 23.2.... 76. Teismas nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika analogiškose... 77. 23.3.... 78. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas rekonstravo ginčo pastatus, todėl... 79. 24.... 80. Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija pateikė... 81. 24.1.... 82. Ieškovas byloje yra VĮ Turto bankas, o ne Lietuvos Respublika, nes šią... 83. 24.2.... 84. Ieškovo argumentai dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo pastatų yra... 85. 24.3.... 86. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrindų, kuriais remiantis... 87. 24.4.... 88. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas negalėjo būti pripažintas... 89. 24.5.... 90. Teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su atsakovo rūpinimosi... 91. 25.... 92. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateikė... 93. 25.1.... 94. Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimo Nr. 244... 95. 25.2.... 96. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai... 97. 25.3.... 98. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovą ginčo pastatų dalių statytoju.... 99. 26.... 100. Atsakovas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija apeliaciniu... 101. 26.1.... 102. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimas Nr. 244... 103. 26.2.... 104. Teismas nepagrįstai nurodė, kad priešieškinio reikalavimas dėl Lietuvos... 105. 26.3.... 106. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 244... 107. 26.4.... 108. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo reikalavimas... 109. 26.5.... 110. Aplinkybės, kad atsakovas nuosavybės teise valdė ginčo pastatus 13 metų ir... 111. 26.6.... 112. Prejudiciniai faktai dėl konkrečios atsakovo atliktos pastatų... 113. 26.7.... 114. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012... 115. 27.... 116. Ieškovas VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į atsakovo Lietuvos laisvės... 117. 27.1.... 118. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad VĮ Turto banko patikėjimo teisė į... 119. 27.2.... 120. Atsakovas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d.... 121. 27.3.... 122. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovui pastatai buvo perduoti pagal 2004... 123. 27.4.... 124. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nuosavybės teisės į ginčo... 125. 28.... 126. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į Lietuvos... 127. Teisėjų kolegija... 128. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 129. 29.... 130. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 131. 30.... 132. Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra... 133. 31.... 134. Pagal CPK 266 str. teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus... 135. 32.... 136. Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip... 137. 33.... 138. Pagal CPK 43 str. 2 d. jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad reikalavimas... 139. 34.... 140. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusprendimas dėl neįtrauktų... 141. 35.... 142. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais teismas privalo... 143. 36.... 144. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo Lietuvos laisvės... 145. 37.... 146. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos... 147. 38.... 148. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinį iš dalies ir... 149. 39.... 150. Pagal CPK 47 str. 1 d. asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos... 151. 40.... 152. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą... 153. 41.... 154. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti... 155. 42.... 156. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m.... 157. 43.... 158. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,... 159. 44.... 160. CPK 176 str. 1 d. nurodyta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai,... 161. 45.... 162. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus... 163. 46.... 164. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti,... 165. 47.... 166. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs... 167. 48.... 168. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus... 169. 49.... 170. Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, neįtraukus į... 171. 50.... 172. Apeliantas Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugija sumokėjo 90 Eur... 173. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 174. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą... 175. Grąžinti apeliantui Lietuvos laisvės kovų–Miško brolių–draugijai...