Byla 3K-3-373/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Repsublikos aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Neringos savivaldybės administracijai, I. M. K., V. V., J. B., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir pagal trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos savarankiškus reikalavimus atsakovui A. R. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas proceso teisės klausimas dėl teisinių padarinių, kai ieškovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais.

5Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašė įpareigoti atsakovą per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos, užfiksuotos 2004 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akte Nr. 17, padarinius Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti jį per vieną mėnesį savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti ginčo statinio, esančio Neringoje, savavališkai paklotą stogo dangą ir stogą laikančias konstrukcijas bei sutvarkyti statybvietę.

6Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė įpareigoti atsakovą per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – atkurti iki savavališkos rekonstrukcijos buvusį ginčo pastato tūrį, sumažinant pastato aukštį iki savavališkos rekonstrukcijos buvusio lygio, išardant pastato antrąjį (mansardinį) aukštą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovui A. R. ir tretiesiems asmenims I. M. K., V. V. bei J. B. Neringos savivaldybės administracija 2002 m,. gruodžio 24 d. išdavė atsakovui ir R. K. (I. M. K. sutuoktiniui, kuris mirė 2011 m. rugpjūčio 2 d.) projektavimo sąlygų sąvadą ginčo pastato, esančio Neringoje, dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą. Atlikus ginčo pastato statybos patikrinimą, 2004 m. birželio 15 d. atsakovui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 17, kuriuo iš atsakovo pareikalauta sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir suderinti statinio projektą bei nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1377-609/2007, panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių Juodkrantės gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“, taip pat buvo panaikintas ir jo pagrindu atsakovui ir R. K. 2002 m. gruodžio 24 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ginčo pastato dalies rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą. Atsakovas iki šiol nėra gavęs statybos leidimo atliktiems ginčo pastato rekonstrukcijos darbams. Teismas nurodė, kad ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai pareikšti tik vienam iš ginčo pastato bendraturčių – A. R., esą jis vienas vykdė statybos darbus. Tiek atsakovas, tiek I. M. K. prašė ją įtraukti į bylą atsakove, nes statytojai buvo du – A. R. ir R. K., tačiau, ieškovės atstovui su tuo kategoriškai nesutinkant, I. M. K. procesinė padėtis nebuvo pakeista (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad savavališki pertvarkymai atlikti atsakovui ir trečiajam asmeniui I. M. K. priklausančiose pastato dalyse. Atsakovo ir I. M. K. parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šie savavališki statybos darbai ginčo pastate buvo vykdomi dviejų bendraturčių A. R. ir R. K. bendrai. Ieškovė savo pasirinkimą reikalavimus reikšti tik A. R. grindžia tuo, kad atsakovas 2012 m. sausio 16 d. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateiktame paaiškinime patvirtino, kad savavališkos statybos darbus jis vykdė vienas pats. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodytame paaiškinime yra A. R. įrašas, jog statybos darbus vykdė jis vienas, nes R. K. po insulto tapo I grupės invalidas. Teismo nuomone, ši atsakovo nurodyta aplinkybė tik patvirtina, kad jis faktiškai organizavo, vykdė, prižiūrėjo statybos darbus, tačiau nepaneigia fakto, kad R. K. taip pat buvo statytojas pagal Statybos įstatymą. Statybos įstatyme (dabar galiojančioje ir nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. sausio 1 d. galiojusioje redakcijose) statytojas (užsakovas) apibrėžiamas kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). I. M. K. patvirtino, kad, susirgus vyrui, ji toliau finansavo statybos darbus. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei I. M. K. neginčija, kad vykdant neteisėtas statybas ginčo pastate statytojai buvo du – A. R. ir R. K., kurio teisių bei pareigų perėmėja yra I. M. K. Teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis), neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškinio bei trečiojo asmens reikalavimų išsprendimas vien tik dėl atsakovo ir tokio teismo sprendimo vykdymas nepagrįstai varžytų I. M. K., kaip bendrosios nuosavybės dalyvės, teises bei interesus, todėl ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmestini.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens I. M. K. apeliacinius skundus, 2013 m. spalio 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas gali pakeisti pradines bylos šalis vienos iš šalių motyvuotu prašymu, tačiau negali pakeisti atsakovo be ieškovo sutikimo, išskyrus tuos atvejus, kai ginamas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB Klaipėdos autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance” v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Tais atvejais, kai ieškinį pareiškia valstybės institucija pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje veiklos srityje, ji įgyvendina, atstovauja ir gina viešąjį interesą nepriklausomai nuo to, ar ieškinyje nurodyta dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-109/2012). Statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-133/2008). Be to, ginčo statybos įvykdytos saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, dėl kurios ypatingos reikšmės visuomenei ir būtinybės išsaugoti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010). Be to, ginčo pastatas yra sklype, kuris patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės (Juodkrantės gyvenvietės) teritoriją. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai egzistuoja viešasis interesas. Ieškinio atmetimas procesiniais pagrindais užkerta kelią apginti viešąjį interesą, nepanaikinus priimtų teismų sprendimų nebus galima nei teismine, nei administracine tvarka priversti pažeidėjų pašalinti pažeidimus.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. R. prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

14Netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-l61/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012). Panašios procesinės priemonės nustatytos ir procesinio bendrininkavimo atveju, t. y. kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali patraukti juos dalyvauti byloje atsakovais (Lietuvos Respublikos CPK 43 straipsnio 2 dalis), taigi ir šiuo atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012).

15Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo I. M. K. prašo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

16Kasacinis teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis), neturi teisės traukti į procesą kito atsakovo savo iniciatyva (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 45 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-7-83/2013). Kasaciniame skunde nenurodoma teisės norma, nustatantį išimties taikymą nagrinėjamoje byloje. Ieškovės atstovas net kelių teismo posėdžio metu atsisakė įtraukti trečiąjį suinteresuotą asmenį bendraatsakove, nors pastaroji net kelis kartis to prašė teismo ir ieškovės. Kasaciniame skunde teigiama, kad viešojo intereso gynimo bylose teismas turi teisę savo iniciatyva spręsti dėl byloje dalyvaujančio trečiojo asmens procesinės padėties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB Klaipėdos autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance” v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas viešojo intereso gynimą konstatavo tik dėl trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos savarankiškų reikalavimų. Ieškovė negali būti pripažinta ginančia viešąjį interesą, nes tik atlieka Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18Dėl teisinių padarinių, kai ieškovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais

19Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius abiejų instancijų teismai nustatė, kad savavališkos statybos darbai ginčo pastate buvo vykdomi bendrai dviejų statytojų – bendraturčių: atsakovo A. R. ir R. K., kurio teisių perėmėja yra I. M. K.. Taigi teismai konstatavo iš materialinio teisinio santykio kylantį atsakovo A. R. ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, I. M. K., bendrininkavimą. Teismai sprendė, kad, atsižvelgiant į pastarosios materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ji turi dalyvauti byloje atsakove, o ne trečiuoju asmeniu, ir laikė, kad, ieškovui nesutinkant pakeisti trečiojo asmens procesinės padėties, ieškinys atmestinas.

20Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieškinį – šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-612/2005; 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-154/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008). Ši priedermė išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. antstolis S. Degimas, bylos Nr. 3K-3-186/2011).

21Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui šių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo. Kai kurių kategorijų bylose CPK nustato išimtis, kad ieškovo sutikimas dėl atsakovo įtraukimo į bylą nėra reikalingas ir teismas įtraukia visus bendrininkus atsakovais, net ir nesant ieškovo sutikimo.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitą atsakovą, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Jeigu teismas neišaiškina šios teisės ir procesinių padarinių, tai absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju iš esmės vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai teismas absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju neišaiškina ieškovui atsisakymo įtraukti visus bendrininkus atsakovais procesinių padarinių, tai laikoma, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju turime absoliutų privalomąjį bendrininkavimą, kai neįmanoma išspręsti ieškinio reikalavimų tik dėl vieno bendraturčio. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišaiškino ieškovei neįtraukimo visų bendrininkų atsakovais procesinių padarinių, t. y. padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą.

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta ir padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą. Nustatytas proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojama dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25Kasacinis teismas patyrė 72,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

Nutarė

27Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas proceso teisės klausimas dėl teisinių padarinių, kai... 5. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 6. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. R. prašo kasacinį skundą... 14. Netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo I. M. K. prašo kasacinį... 16. Kasacinis teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į dispozityvumo principą,... 17. Teisėjų kolegija... 18. Dėl teisinių padarinių, kai ieškovas nesutinka visų materialinių... 19. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus reikalavimą įpareigoti atsakovą... 20. Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip... 21. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 25. Kasacinis teismas patyrė 72,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...