Byla 2A-1288-653/2013

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo palikimui priimti išdavimo, suinteresuotas asmuo L. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. O., atstovaujamos Prūdiškių socialinės globos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1826-892/2012 pagal pareiškėjos T. O., atstovaujamos Prūdiškių socialinės globos namų, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo palikimui priimti išdavimo, suinteresuotas asmuo L. S..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4pareiškėja T. O., atstovaujama Prūdiškių socialinės globos namų, pareiškime prašė nustatyti juridinį faktą dėl T. O. išlaikymo reikalingumo, išduoti teismo leidimą Prūdiškių socialinės globos namams priimti palikimą neveiksnios T. O. vardu bei išduoti teismo leidimą priimti palikimą neveiksnios pareiškėjos vardu.

5Nurodė, kad T. O. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-06 sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, nuo 2007-03-23 ji gyvena Prūdiškių socialinės globos namuose. 2012-02-10 mirė T. O. motina, kuri testamentais butą, esantį ( - ), ir žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esantį ( - ), paliko L. S.. T. O. savo motinos mirties dieną turėjo teisę į privalomą palikimo dalį, nes ji dėl sunkios psichinės ligos yra nedarbinga, nekilnojamo ir kilnojamo turto neturi, gauna netekto darbingumo pensiją ir yra faktiškai išlaikoma valstybės.

6Teismo posėdyje Prūdiškių socialinės globos namų atstovė paaiškino, kad T. O. gauna 731,67 Lt pašalpą iš valstybės per mėnesį, iš kurios yra išskaitoma 80 proc. už pragyvenimą valstybei, todėl jai lieka 146 Lt, būtiniausi T. O. poreikiai yra patenkinami, ji yra aprūpinama būstu, maistu, drabužiais, tačiau ji yra labai aktyvi, mėgsta puoštis, lankyti kultūrinius renginius, todėl minėtų likusių pinigų jai neužtenka, be to, valstybei jos išlaikymas kainuoja daugiau nei yra atskaitoma, tai yra apie 2000 Lt per mėnesį, taigi, asmuo turi teisę į privalomą palikimo dalį, nes jos pensijos neužtenka valstybei išlaikyti.

7Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jo patenkinimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, aplinkybė, jog neįgalus asmuo yra išlaikomas valstybės nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms pragyvenimo reikmėms. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas asmeniui, kuris dėl sunkios negalios negeba savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrąsias, tiek specialiąsias paslaugas, užtikrina saugią ir sveiką aplinką, atitinkamą pagalbą, suderintą su jo priežiūra, nuolatinę slaugą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu (b.l.44-47) pareiškimo netenkino.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog T. O. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-06 sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, nuo 2007-03-23 ji gyvena Prūdiškių socialinės globos namuose. 2012-02-10 mirė T. O. motina M. O., kuri

112011-12-05 ir 2012-12-12 testamentais 0,0508 ha žemės sklypą, esantį ( - ), bei butą, esantį ( - ), paliko L. S.. T. O. yra neįgali, jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. balandžio mėnesio pažymos Nr. 11-49 teismas nustatė, jog T. O. kas mėnesį mokama 731,67 Lt netekto darbingumo pensija. T. O. nekilnojamo turto nuosavybės teise neturi.

12Teismas nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 str. 1 d. nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įpėdinio nedarbingumo dėl neįgalumo faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 str. 4 p. prasme. Nedarbingas dėl neįgalumo įpėdinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Įrodyti išlaikymo reikalingumą, privalo įpėdinis, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-501/2010). Konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-84/2012). Sprendžiant, kad asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 str. 1 d. prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinant socialines garantijas. Nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 str. 1 d. nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo įpėdinis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civ. byloje A. R. v. N. J., bylos Nr. 3K-3-501/2010). Teismas taip pat vadavosi ir Vilniaus apygardos teismo praktika dėl išlaikymo reikalingumo LR CK 5.20 str. normos prasme (Vilniaus apygardos teismo 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1717-656/2011).

13Teismas nustatė, kad neveiksnia pripažinta T. O. yra apgyvendinta Prūdiškių socialinės globos namuose ir yra tinkamai aprūpinta maistu, drabužiais, medicininėmis priemonėmis tenkinant pagrindinius jos poreikius: T. O. yra mokama 731,67 Lt netekto darbingumo pensija, iš kurios, remiantis socialinės globos namų atstovės paaiškinimais, atskaitoma 80 proc. už pragyvenimą, todėl T. O. asmeninėms išlaidoms lieka 146 Lt. Teismas nurodė, jog į bylą pareiškėjos atstovės nepateikė jokių įrodymų dėl specialių T. O. poreikių (papildomos sveikatos apsaugos ar kitų), ar išlaidų gyvybiškai būtiniems T. O. poreikiams, kurie nėra užtikrinami gyvenant socialinės globos namuose (CPK 178 str.), tik teismo posėdyje pareiškėjos atstovė paaiškino, jog T. O. yra reikalingos papildomos lėšos pragyvenimui (pramogoms). Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiasis teismo išaiškinimais dėl orientacinių kriterijų taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje (CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Todėl vertino T. O. gaunamas pajamas (731,67 Lt pašalpa) kaip artimas minimaliai mėnesio algai; atsižvelgė į tai, jog pareiškėja gyvena globos namuose, kuriuose užtikrini būtiniausi jos poreikiai ir atskaičius iš jos gaunamos pašalpos už pragyvenimą jai asmeninėms reikmėms lieka apie 146 Lt per mėnesį. Teismas darė išvadą, jog T. O. jos motinos M. O. mirties dieną nebuvo reikalinga išlaikymo. Aplinkybės, jog palikimo dieną T. O. neturėjo jokio turto ar lėšų, negavo jokių papildomų pajamų, tačiau byloje nustačius, jog gyvenant pensionate buvo aprūpinta būtinu išlaikymu užtikrinant visų būtiniausių jos poreikių patenkintiną, nesuteikia pagrindo nukrypti nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-84/2012). Teismas sprendė, jog pareiškėjos atstovės nurodytas argumentas, jog asmens išlaikymas valstybei kainuoja daugiau nei išskaitoma iš asmens pašalpos už pragyvenimą (apie 2000 Lt) nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimą, nes, šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra asmens poreikis būti išlaikomam ir asmens negalėjimas savęs išlaikyti, nebūti išlaikomam ar neturėjimas teisių būti išlaikytam socialinių garantijų pagrindu palikimo atsiradimo dieną (CK 5.20 str.). Teismas atmetė ir pareiškėjos prašymą dėl leidimo išdavimo palikimo priėmimo T. O. vardu išdavimo, nes byloje nustatyta, kad M. O. turi testamentinę įpėdinę, tuo tarpu į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog palikėja M. O. turėtų kito turto nei ji paliko testamentais (CK 5.20 str.).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliantas pareiškėja T. O., atstovaujama Prūdiškių socialinės globos namų, pateikė apeliacinį skundą (b.l.50-51), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškimą. Nurodo, jog klausimas dėl išlaikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybės jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pripažinta neveiksnia, neįgali, jai neterminuotai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, jos pajamos sudaro kas mėnesį mokama 731,67 Lt. netekto darbingumo pensija, nekilnojamojo turto nuosavybė teise ji neturi. Asmens išlaikymas pensionate kainuoja apie 2000 Lt., iš T. O. netekto darbingume pensijos atskaitoma 80 proc. už pragyvenimą pensionate. Apeliantas mano, kad T. O. tenkanti kas mėnesį 20 proc. (146 Lt.) suma nuo gaunamos netekto darbingumo pensijos, net nustačius, kad dalį būtinųjų poreikių patenkina valstybė iš savo lėšų, negali būti laikoma protinga suma, kurios pakanka visiems būtiniems jos poreikiams, tarp jų ir į vaistus, pilnavertį maitinimą, apsirūpinimą drabužiais, higienos priemonėmis ir kt. patenkinti. Prie būtinųjų poreikių turi būti priskirti pareiškėjos poreikiai tenkinti kultūrines bei dvasines reikmes, nes tai yra ypač svarbu siekiant užtikrinti psichikos ligomis sergančių asmenų integraciją į visuomenę. Patys faktas, kad nuo 2007-05-03 gyvenanti socialinės globos namuose T. O. faktiškai yra išlaikoma valstybės, patvirtina, kad jai 2012-02-10 motinos M. O. mirties diena buvo reikalingas išlaikymas. Nepaisant gaunamos paramos iš valstybės - užtikrintos gyvenamosios vietos, maitinimo, priežiūros, T. O. motinos M. O. mirties momentu, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, negalimumą savo jėgomis ir pastangomis gauti jokių papildomų lėšų, taip pat į jos teisę gyventi oriai, buvo reikalingas išlaikymas.

16Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.56-57) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėja atitinka CK 5.20 str. 1 d. nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijų. Pareiškėjai kompleksinę pagalbą teikė ir teikia valstybė, t. y. būtent dėl neįgalumo atsiradęs išlaikymo poreikis buvo ir yra įgyvendintas pritaikius pareiškėjai medicinines/socialines garantijas (mokant invalidumo/netekto darbingumo pensiją apgyvendinant psichoneurologiniame pensionate). Vadovaujasi analogiška kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-84/2012 2012-03-05 priimta nutartimi. Pažymi, jog pareiškėja 2005-12-06 teismo sprendimu byloje Nr.2-07304-541/2005 pripažinta neveiksnia dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos motina dėl savo sveikatos būklės ir pareiškėjos agresyvaus elgesio pareiškėja rūpintis negali. 2006-01-12 teismo nutartis byloje Nr. 2-734-541/2006, kuriuo neveiksniai pareiškėjai nustatyta globa globėju paskirtas psichoneurologinis pensionatas; jame konstatuota, kad pareiškėjai būtina valstybės globa, ji negali gyventi namų sąlygomis. Pagal Socialinių paslaugų įstatymą pareiškėjai, kaip turinčiai sunkią negalią ir negebančiai savarankiškai rūpinti; asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrąsias, tiek specialiąsias socialines paslaugas, užtikrina saugią ir sveiką aplinką, atitinkamą pagalbą suderintą su jo priežiūra, nuolatinę slaugą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tik dalį pareiškėjos būtinųjų poreikių patenkina valstybė. Iš bylos duomenų matyti, kad tik valstybė tenkino ir tenkina visus pareiškėjos poreikius. O tas faktas, kad, anot apeliacinio skunde teiginio, pareiškėjai lieka 146 Lt, irgi rodo, kad valstybė pasirūpina, kad pareiškėjai liktų tokia suma. Nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, jog minėti 146 Lt ir dar kažkokios kitos papildomos sumos (neva gautinos iš kitų šaltinių, nes neva valstybės teikiamo išlaikymo tam nepakanka) turi būti skiriami vaistams, maitinimui, drabužiams, higienos priemonėms ir kitiems poreikiams, kultūrinėms ir dvasinėms reikmėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-06-22 įsakymu Nr. A1-270 (V. Žin. 2010, Nr.77-4005 patvirtinti Prūdiškių socialinės globos namų nuostatų 8 nustato, kad svarbiausieji globos namu veiklos tikslai yra: teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą, užtikrinančią asmens įvairiapusiškus poreikius ir geriausią interesą; tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines kiekvieno globos namų gyventojo reikmes, užtikrinant jiems pasirinkimo teisę, įgyvendinant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę palaikyti ryšius su bendruomene; atsižvelgiant į globos namu gyventojų savarankiškumo lygį, poreikius ir interesus, užtikrinti jų saviraišką, skatinti ir padėti integruotis į visuomenę. Pareiškėjos atveju kaip tik ir pasireiškia minėtų nuostatų taikymas, būtent globos įstaigai užtikrinant valstybės nustatytų tikslų įgyvendinimą patenkinant socialines, kultūrines ir dvasines pareiškėjos reikmes, užtikrinant pareiškėjos įvairiapusiškus poreikius ir geriausią interesą (priešingu atveju turėtų būti konstatuota, kad globos įstaiga veikia pažeisdama savo nuostatus). Nuostatų 9

17punktas numato, jog globos namai, pagal teisės aktais nustatytas normas suteikia gyvenamąjį plotą, aprūpina globos namų gyventojus reikalingu inventoriumi; teikia globos namų gyventojams socialinės globos paslaugas;

18pagal teisės aktais nustatytas normas organizuoja racionalią, specialią ir dietinę mitybą; organizuoja ir teisės aktu nustatyta tvarka teikia sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinančias asmens fizinę ir psichine sveikatą, pagal nustatytą normą aprūpina medikamentais; teisės aktų nustatyta tvarka aprūpina globos namų gyventojus /.../techninės pagalbos priemonėmis; užtikrina sanitarinį, higieninį ir priešepideminį režimą globos namuose; užtikrina saugią, gerai sutvarkytą, globos namu gyventoju specialiems poreikiams tenkinti pritaikytą aplinką, reikalingą kasdieniniam gyvenimui bei paslaugoms gauti; organizuoja globos namų gyventojų kasdieninių gyvenimo įgūdžių ugdymą, darbinę veiklą, laisvalaikį ir užimtumą taip, kad jie būtu palaikomi, skatinami būti savarankiški; organizuoja kultūrines, sporto paslaugas, esant poreikiui - religinių paslaugų teikimą. Pareiškėjos atveju kaip tik ir pasireiškia minėtų nuostatų taikymas, būtent globos įstaigai vykdant savo funkcijas, t.y. aprūpinant pareiškėją vaistais, maitinimu, drabužiais, higienos priemonėms ir kitiems poreikiams, kultūrinių ir dvasinių reikmių tenkinimu ar jo organizavimu. Taigi, apeliaciniame skunde minimas pareiškėjos pomėgis skaityti, megzti, gražiai ir tvarkingai apsirengti, aktyvus dalyvavimas kultūriniuose renginiuose, važiavimas į muziejus kaip tik ir rodytų, kad globos namai vykdo valstybės pavestas funkcijas. Nors į bylą ir nepateikta jokių įrodymų apie konkrečius kultūrinių renginių faktus (preziumuojama, kad tvarkingai savo veiklą vykdanti valstybės išlaikoma įstaiga veda reikalingus registrus, dokumentuoja procedūras, kuriomis būtų galima įrodyti net ir kasdienius globos elementus, tačiau šiuo konkrečiu atveju globos įstaiga nepateikė jokių įrodymų). Nuostatų 10

19p. numato, jog globos namai tvarko globos namu gyventoju apskaitą, asmens bylas, socialinės ir medicininės reabilitacijos dokumentaciją. Šiuo atveju į bylą net nebuvo pateikta jokių dokumentų iš pareiškėjos asmens bylos ar kitos globos namų dokumentacijos apie tai, kad pareiškėjos poreikiais buvo organizuotas pareiškėjos pomėgio skaityti, megzti, gražiai ir tvarkingai apsirengti užtikrinimas, pareiškėjos dalyvavimas kultūriniuose renginiuose, pareiškėjos važiavimas į muziejus.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

23Dėl apeliacinio proceso nutraukimo dalyje dėl reikalavimo išduoti teismo leidimą priimti palikimą.

24Pažymėtina, jog pareiškėja T. O., atstovaujama Prūdiškių socialinės globos namų pareiškime reiškė du reikalavimus: prašė nustatyti juridinį faktą dėl T. O. išlaikymo reikalingumo ir išduoti teismo leidimą Prūdiškių socialinės globos namams priimti palikimą neveiksnios T. O. vardu. Ieškinys skundžiamu sprendimu buvo atmestas, apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškimą.

25Pagal CPK 315 str. 2 dalies 3 punkto nuostatą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

26Prašymas dėl leidimo palikimui priimti nagrinėjamas supaprastinto proceso CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 str. 6 dalis numato, kad teismo nutartis išduoti leidimą apeliacine tvarka neskundžiama. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti suinteresuoto asmens apeliacinį skundą dalyje dėl reikalavimo išduoti teismo leidimą priimti palikimą, kadangi ši teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta išduoti leidimą priimti palikimą pagal proceso įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Kadangi šis trūkumas paaiškėjo apeliacine tvarka sprendžiant dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinis procesas nutrauktinas, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

27Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį

28Vadovaujantis CK 5.20 str. 1 d., palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. CK 5.20 str. įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja palikėjo teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra. Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reglamentavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 str. 4 p. prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas yra padaręs išvadą, kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje O. V., V. V. v. notarė J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2010).

29Apeliaciniame skunde nurodoma, jog aplinkybė, kad palikimo atsiradimo metu T. O. buvo išlaikoma valstybės, patvirtina poreikį būti išlaikomai; tokį T. O. poreikį lemia asmens nedarbingumas dėl neįgalumo. Iš tiesų, iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. O. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-06 sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, nuo 2007-03-23 ji gyvena Prūdiškių socialinės globos namuose. Tačiau tai, kad neįgalus asmuo išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Sprendžiant, kad asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 str. 1 d. prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinti socialinių garantijų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 str. 1 d. nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010).

30Lietuvos Aukščiausiasis teismas naujausioje formuojamoje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog nustatant teisę į privalomąją palikimo dalį atsižvelgiama turi būti ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino. Kasacinis teismas pažymėjo, jog konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).

31Pagal Socialinių paslaugų įstatymo reglamentavimą socialinės paslaugos teikiamos ne tik tam tikrų socialinių sunkumų turinčiam asmeniui, bet ir dėl amžiaus ar neįgalumo negalinčiam savarankiškai rūpintis ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad palikimo atsiradimo metu T. O. buvo neįgali ir neveiksni bei faktiškai išlaikoma valstybės, pripažino lemiama faktui, kad ji neturėjo pakankamai lėšų pragyventi ar teisių socialinių garantijų pagrindu būti išlaikomai, paneigti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka ir pažymi, kad T. O. sveikatos būklė (psichiniai sutrikimai) neleido jai savarankiškai įgyvendinti savo teisių. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas asmeniui, kuris dėl sunkios negalios negeba savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrąsias, tiek specialiąsias socialines paslaugas, užtikrina tokiam asmeniui saugią ir sveiką aplinką, atitinkamą pagalbą, suderintą su jo priežiūra, nuolatinę slaugą ir kt. Dėl nurodytos sveikatos būklės T. O. buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, taigi ji įgijo ir įgyvendino teisę į valstybės teikiamą socialinę globą. Be to, T. O. buvo mokama invalidumo pensija, kuri jos motinos mirties dieną buvo 731,67 Lt. Nustačius, kad T. O. kaip specialių poreikių turinčiam asmeniui, kompleksinę pagalbą teikė valstybė, t.y. dėl neįgalumo atsiradęs išlaikymo poreikis buvo įgyvendintas taikius tam tikras socialines garantijas (apgyvendinus Prūdiškių socialinės globos namuose, sudarius sąlygas, būtinas psichinio ligonio gyvenimo sąlygoms tenkinti, mokant invalidumo pensiją, ir kt.), pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad T. O. atitiko CK 5.20 str. 1 d. nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus. Dėl šių aplinkybių atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog T. O. tenkanti kas mėnesį 20 proc. (146 Lt) suma nuo gaunamos netekto darbingumo pensijos, nustačius, kad dalį būtinųjų poreikių patenkina valstybė iš savo lėšų, negali būti laikoma protinga suma, kurios pakanka visiems būtiniems jos poreikiams ir dėl to T. O. buvo reikalingas išlaikymas.

32Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, jog į bylą apeliantės atstovai nepateikė jokių įrodymų dėl specialių T. O. poreikių (papildomos sveikatos apsaugos ar kitų), ar išlaidų gyvybiškai būtiniems T. O. poreikiams, kurie nėra užtikrinami gyvenant socialinės globos namuose (CPK 178 str.). Kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikta įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.

33Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytoms aplinkybėms tinkamai aiškino ir taikė teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas,

34o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

362012-08-21 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu T. O., atstovaujamai globėjo - Prūdiškių socialinės globos namų, suteikta antrinę teisinė pagalba byloje dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31d. sprendimo apskundimo, atleidžiant nuo bylinėjimo išlaidų, todėl esant tokiai bylos baigčiai, iš apelianto bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

37Vadovaudamasis CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

38nutraukti apeliacinį procesą dalyje dėl apeliantės T. O., atstovaujamos Prūdiškių socialinės globos namų, reikalavimo išduoti teismo leidimą priimti palikimą.

39Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą.