Byla 2A-1717-656/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, sekretoriaujant Eglei Berželionytei, dalyvaujant pareiškėjai (apeliantei) A. M. ir atstovei advokatei Gitanai Džiugaitei, suinteresuoto asmens J. G. atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

2kolegijos posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G. ir Kretingos 1-ojo notarų biuro notarė S. D. N.,

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Pareiškėja A. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos velioniui broliui J. K. , kurio teisių perėmėja yra A. M. , tėvo A. K. mirties dieną -2007-02-05 - buvo reikalingas išlaikymas ir jis turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį. Nurodė, kad A. K. , kuris buvo pareiškėjos ir velionio J. K. tėvas, po savo mirties testamentu visą turtą paliko J. G. . Tuo tarpu 2008-04-11 J. K. , kurio globėja buvo pareiškėja, A. K. mirties dieną buvo neveiksnus, nedarbingas, turėjo specialių poreikių, pats savimi negalėjo pasirūpinti, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, gyveno ir buvo prižiūrimas valstybės išlaikomame pensionate, neturėjo pakankamai pajamų save išlaikyti, turto turėjo tik garažą, todėl, pareiškėjos nuomone, jam buvo reikalingas išlaikymas. Po A. K. mirties J. K. , atstovaujamas pareiškėjos, kreipėsi į Kretingos rajono 2-ąjį notarų biurą, prašydamas LR CK 5.20 straipsnio pagrindu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl dalies A. K. turto paveldėjimo, tačiau 2009-08-12 nutarimu notarų biuras informavo J. K. , kad jis LR CK. 5.20 straipsnio pagrindu negali pretenduoti į dalį savo mirusiojo tėvo turto, kol jam nėra nustatytas išlaikymo reikalingumo faktas.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad A. M. ir 2009-04-11 miręs J. K. yra 2007-02-05 mirusio A. K. vaikai. 2008-02-07 Šilutės rajono teismo sprendimu J. K. pripažintas neveiksniu, o 2008-03-12 nutartimi jo globėja paskirta A. M. . J. K. nustatytas 90 proc. nedarbingumas bei specialusis nuolatinės slaugos poreikis. J. K. nuosavybės teise A. K. mirties dieną priklausė 3,54 Lt santaupų ir pastatas - garažas, esantis ( - ). J. K. nuo 2006-07-17 iki 2009-04-11 gyveno ( - ) pensionate, o jo išlaikymas per mėnesį kainavo vidutiniškai 1927 Lt. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis A. K. mirties dieną J. K. turėjo teisę gauti 656,04 Lt invalidumo pensiją. Mirus J. K. jo palikimą (teises) priėmė A. M. . 2009-07-19 pareiškimu pareiškėjai kreipusis į notarų biurą dėl A. K. palikimo priėmimo, 2009-08-12 nutarimu buvo atsisakyta tenkinti prašymą, motyvuojant, kad nėra nustatytas J. K. reikalingo išlaikymo faktas. 2006-05-05 testamentu A. K. nurodė visą savo turtą paliekantis J. G .

8Teismas, sistemiškai aiškindamas kasacinio teismo suformuotą bylų nagrinėjimo praktiką analogiškose bylose padarė išvadą, jog yra du fakto, kad asmeniui reikalingas išlaikymas LR CK 5.20 straipsnio normos prasme, nustatymo pagrindai - (1) asmens poreikis būti išlaikomam ir (2) asmens negalėjimas savęs išlaikyti, nebūti išlaikomam ar neturėjimas teisių būti išlaikytam, įgyvendinant socialinių garantijų pagrindu kylančias teises.

9Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad J. K. fizinė ir finansinė būklė iš esmės lėmė jo poreikį būti išlaikomam, tačiau faktiškai jis buvo išlaikomas ( - ) pensionate, kuriame jo išlaikymas buvo kompensuojamas valstybės sąskaita, taikant socialines garantijas, asmuo gavo 656,04 Lt invalidumo pensiją. Teismas konstatavo, kad J. K. , įgyvendinant jo socialinių teisių pagrindu atsiradusias teises, A. K. mirties dieną buvo išlaikomas valstybės, todėl padarė išvadą, kad nėra vieno iš kasacinio teismo nurodytų privalomų pagrindų konstatuoti asmens išlaikymo reikalingumo faktą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad A. K. mirties dieną J. K. nebuvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškėjos reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino (LR CK 5.20 str.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11Pareiškėja A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti sprendimą pareiškimą tenkinti.

12Apeliantės nuomone, sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. J. G. siekė perimti apeliantės tėvų A. K. ir M. K. turtą. Po M. K. mirties per skelbimą susirado A. K. ir likus keliems mėnesiams iki A. K. mirties užregistravo santuoką su A. K. bei įkalbėjo A. K. sudaryti testamentą. J. K. sirgo epilepsija ir piktnaudžiavo alkoholiu, gyveno pas tėvus ir buvo jų prižiūrimas. J. G. inicijavo J. K. patalpinimą į pensionatą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos sąlygos LR CK 5.20 str. pagrindu palikimui gauti, nes palikėjas buvo surašęs testamentą, J. K. turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą, J. K. jo tėvo A. K. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Taigi teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus ir konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad J. K. fizinė ir finansinė būklė iš esmės lėmė jo poreikį būti išlaikomam, nusprendė pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. jo tėvo A. K. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, netenkinti. Šiuo atveju teismas priėmė prieštaringą sprendimą, netaikydamas įstatymo ir neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką. Teismas visiškai nepagrįstai prieštaraudamas CK 5.20 str. įtvirtintai nuostatai ir savo paties nustatytam faktui, kad išlaikymas J. K. jo tėvo mirties dieną buvo reikalingas, pareiškimą atmeta todėl, kad J. K. savo tėvo mirties dieną buvo išlaikomas valstybės. Toks CK 5.20 str. normos aiškinimas iškreipia jos esmę ir prasmę, nes visais atvejais išlaikymo reikalaujančiais asmenimis privalo pasirūpinti valstybė socialinių garantijų pagrindu, tai kam tokiu atveju išviso yra reikalingas CK 5.20 str. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, ir logiška būtų su valstybės teiktu išlaikymu. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.

13Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Sistemiškai aiškinant CK 3.72 straipsnio 2 dalį, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrąjį skirsnį „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos", Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Invalidų socialinės integracijos įstatymą, galima padaryti išvadą, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje išvardytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas. t. y. išlaikymas reikalingas tada, jeigu jie yra nepilnamečiai, nedarbingi dėl savo amžiaus (yra pensinio amžiaus) arba yra invalidai. Esant tokioms aplinkybėms, šiems asmenims turi būti išduotas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimas (2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56, Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga). Teismas nustatęs, kad J. K. , jo tėvo A. K. mirties dieną ( - ) buvo reikalingas išlaikymas, privalėjo patenkinti apeliantės A. M. pareiškimą ir nustatyti juridine reikšmę turinti faktą, kad J. K. jo tėvo A. K. mirties dieną ( - ) buvo reikalingas išlaikymas.

14Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Nesutiko su apeliantės tvirtinimu, jog teismas neteisingai netaikė J. K. atžvilgiu CK 5.20 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog J. K. fizinė būklė buvo tokia, jog jis pats negalėjo pasirūpinti savęs išlaikymu, tačiau tai dar nereiškia, kad jo poreikiai ir pragyvenimo lygis buvo toks, jog jis galėtų pretenduoti ir į privalomąją palikimo dalį. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, todėl net jų konstatavimas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis įgyvendino. Nagrinėjamu atveju J. K. palikimo atsiradimo dieną buvo išlaikomas valstybės, buvo prižiūrimas pensionate, todėl tėvų pareiga išlaikyti savo pilnametį vaiką, kuris yra pilnai aprūpintas - neatsiranda.

15Apeliacinis skundas atmetamas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

17Pareiškėja nurodė, kad J. G. , siekdama paveldėti A. K. turtą, sudarė santuoką su A. K. , kuris testamentu visą turtą paliko J. G. tokiu būdu iš įpėdinių tarpo pašalindamas savo vaikus. Sprendžiant iš pareiškėjos paaiškinimų tarp pareiškėjos A. M. ir suinteresuoto asmens J. G. kilo ginčas dėl A. K. palikimo. Pareiškėja, būdama įstatyminė J. K. turto paveldėtoja, siekia, kad į paveldimo turto masę būtų įrauktas ne tik J. K. mirties diena nuosavybės teise jo valdytas turtas, bet ir anksčiau mirusio tėvo A. K. palikimo dalis. Pareiškėjos nuomone, J. K. , būdamas dėl neįgalumo nedarbingas asmuo, kuriam buvo reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento, turėjo teisę paveldėti privalomąją A. K. turto dalį.

18Lietuvos Aukščiausis Teismas 2010-08-09 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2010 pažymėjo, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka, todėl įrodinėjimo našta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, tuo tarpu kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai. Palikėjo įpėdinio nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo, todėl pozicija taikyti išlaikymo reikalingumo prezumpciją pensinio amžiaus įpėdiniui, yra nepagrįsta. Nors pirmosios instancijos teismas netaikė šios prezumpcijos, tačiau byloje rašytinio proceso tvarka priimti procesiniai sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (įpėdinių) kilo ginčas dėl teisės, o tais atvejais, kai nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla, nors toliau ir nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant asmens teisės į tinkamą procesą principą. Šis kasacinio teismo išaiškinimas kaip analogija gali būti taikomas ir dėl neįgalumo nedarbingų asmenų teisių paveldėti privalomąją palikimo dalį nustatymo atveju.

19J. K. buvo nustatytas 90 procentų netektas darbingumas (b.l.27). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad J. K. fizinė ir finansinė būklė iš esmės lėmė jo poreikį būti išlaikomam. Vien įpėdinio nedarbingumas dėl neįgalumo nereiškia turto palikėjo išlaikymo būtinumo prezumpcijos. Įstatymas nenustato tėvų pareigos išlaikyti pilnametį neįgalų vaiką, kuris neturi pakankamai pajamų, todėl turto palikėjas A. K. neprivalėjo išlaikyti J. K. ir palikimo atsiradimo metu neišlaikė. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis įgyvendino. Byloje nustatyta, kad J. K. turto, kurį galėtų panaudoti išlaikymo išlaidų dengimui, bei piniginių santaupų neturėjo. J. K. gavo 656,04 Lt invalidumo pensiją. Byloje nustatyta, kad J. K. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-06-30 nukreipimu apgyvendintas ( - ) pensionate, kur buvo pilnai išlaikomas. Išlaikymo išlaidos vidutiniškai sudarė 1927 Lt (b.l.41-45). Pareiškėja epizodiškai lankydavo J. K. , atveždavo papildomų maisto produktų, skambindavo, domėdavosi jo sveikatos būkle. Pareiškėja palaidojo mirusį J. K. . Minėti faktai patvirtina aplinkybę, kad J. K. buvo būtinas išlaikymas, tačiau jis nebuvo išlaikomas tėvo A. K. , kurio turto paveldėjimo klausimo sprendimui nustatinėjamas juridinis faktas. Privalomosios palikimo dalies instituto paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam buvo reikalingas išlaikymas ir kuris neturėjo galimybių gauti išlaikymą iš kitų šaltinių, turtinius interesus. Globos namuose apgyvendintų asmenų, gaunamas socialines paslaugos finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams. J. K. statusas suteikė teisę gauti socialinę globą. LR Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka J. K. paskirta ilgalaikė socialinė globa, kurią finansavo savivaldybė (LR Socialinių paslaugų įstatymo 34 straipsnis). Duomenų, kad dalį socialinės globos išlaidų finansuotų A. K. ar kiti giminės, nėra. Epizodiškas pareiškėjos rūpinimasis savo broliu nepatvirtina išlaikymo teikimo CK 5.20 str. prasme, nes nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga yra aplinkybė, ar J. K. išlaikė jo tėvas A. K. . Teismas konstatuoja, kad buvo įgyvendintos J. K. statuso nulemtos jo teisės būti išlaikomam globos įstaigoje ir globos įstaigoje teikiamas išlaikymas nulėmė tai, kad kitiems asmenims teikti išlaikymą nebuvo poreikio.

20Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-596/2008, suformuluota taisykle, kad sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, teismai turi įvertinti faktų visumą, kurie egzistuoja palikimo atsiradimo dieną, t.y. atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Išlaikymo reikalingumo LR CK 5.20 straipsnio normos prasme nustatymo pagrindai yra asmens poreikis būti išlaikomam ir asmens negalėjimas savęs išlaikyti, nebūti išlaikomam ar neturėjimas teisių būti išlaikytam, įgyvendinant socialinių garantijų pagrindu kylančias teises.

21Pareiškėjos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-8/2011 suformuluota teismų praktikos taisyklė neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Nurodytoje byloje išaiškinta, kad CK 3.204 str. taikymo atveju dėl valstybės suteikto nepilnamečio vaiko išlaikymo valstybės lėšomis iš atitinkamo fondo, atsiranda valstybės regreso teisė į išlaikymo neteikusį skolininką (tėvus ar kitus artimus giminaičius, kurie pagal įstatymą privalėjo išlaikyti nepilnametį vaiką), nes kreditoriumi tampa valstybė.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti suinteresuotam asmeniui J. G. , asmens kodas ( - ) iš pareiškėjos A. M. , asmens kodas ( - ) 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

25Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos A. M. , asmens kodas ( - ) 8,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.