Byla 2KT-109-943/2015
Dėl teisėjos Ritos Kisielienės ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-452-258/2015 nagrinėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo Z. V. pareiškimu dėl teisėjos Ritos Kisielienės ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-452-258/2015 nagrinėjimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-452-258/2015, pradėta pagal UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui Z. V..

3Nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėjai Ritai Kisielienei nušalinimas buvo pareikštas jau atsakovo 2014 m. gruodžio 29 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį, tačiau nusišalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo klausimas nėra išspręstas. Be to, teisėja nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-219-258/2012, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp J. M. vadovaujamų UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ bei pastarosios akcininkų Z. V. ir R. V., UAB „Infoverslas“ ir Ellora 4522899 Ltd., tačiau buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, kadangi, kaip teigiama nušalinimo pareiškime, neužtikrino nepriklausomo ir nešališko civilinės bylos Nr. 2-219-258/2012 nagrinėjimo. Be to, teisėja neteisėtai jai civilinėje byloje Nr. A2-5043-258/2015 pareikšto nušalinimo klausimą perdavė spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui, o ne Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, kaip numato įstatymas.

4Vilniaus apygardos teismo visiems teisėjams pareikštas nušalinimas grindžiamas tuo pagrindu, jog nagrinėjama civilinė byla yra UAB „FF lizingas“ bankroto bylos dalis, todėl ji, kaip ir pati bankroto byla, turi būti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme nebeliko teisėjų galinčių nagrinėti šią bylą. Pareiškėjas pažymi, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama ir civilinė bylą, kuria jis kelia 491 557,60 Eur žalos, padarytos neteisėtais bankroto administratoriaus veiksmais, atlyginimo klausimą (pareiškėjo teigimu, ši žala pasireiškė bankroto administratoriui neteisėtai patvirtinus kreditoriaus AB DnB bankas, reikalavimą). Šį finansinį reikalavimą patvirtino Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, dėl to ir šioje byloje Nr. 2-452-258/2015 keliamą 491 557,60 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo klausimą turi spręsti ne Vilniaus apygardos teismo teisėjai, kadangi jie nusišalino nuo bylų, kuriose buvo vertinami teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus veiksmų teisėtumo klausimai, nagrinėjimo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu Z. V. prašo tenkinti jo prašymą dėl teisėjos Ritos Kisielienės ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-452-258/2015 nagrinėjimo.

5Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

6Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 str., 31 str. 2 d., 109 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 6, 21 str.). Aktualioje teismo nešališkumo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96,22 June 2000, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6 September 2005). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims.

7Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. V. B. įmonė „Akcesor“, bylos Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio energija v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

8Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Z. V. nušalinimą civilinę bylą Nr. 2-452-258/2015 nagrinėjančiai teisėjai Ritai Kisielienei grindžia tuo pagrindu, jog teisėja buvo nušalinta nuo civilinės bylos Nr. 2-219-258/2012 (2015 metų bylos Nr. 2-908-614/2015) nagrinėjimo, kaip teigia pareiškėjas, neužtikrinus nepriklausomo ir nešališko bylos nagrinėjimo. Susipažinus su pareiškėjo nurodomais argumentais ir civilinės bylos Nr. 2-908-614/2015 medžiaga matyti, jog, kaip ir nurodo pareiškėjas, teisėja Rita Kisielienė buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo, tačiau ne dėl to, kad būtų nustatytas teisėjos išankstinis nusistatymas prieš bylos šalis ar suinteresuotumas bylos baigtimi, o todėl, kad teisėja nesilaikydama CPK reikalavimų, esant pareikštam nušalinimui išsprendė bylą iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, aplinkybė, jog teisėja, buvo nušalinta nuo kitos bylos nagrinėjimo 2012 metais, tik siekiant užtikrinti jog būtų pašalintos ir objektyviam stebėtojui galinčios kilti abejonės dėl bylą nagrinėjančios teisėjos galimo nešališkumo, nesudaro pagrindo nušalinti teisėją ir nuo civilinės bylos Nr. 2-452-258/2015 nagrinėjimo.

9Nušalinimas teisėjai grindžiamas ir tuo pagrindu, kad teisėja neišsprendė byloje pareikšto nušalinimo per įstatyme numatytą terminą. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo teisėjai būti nušalintai nuo bylos nagrinėjimo, kadangi teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui. Šiuo atveju teisėja toliau nagrinėjo bylą, todėl akivaizdu, jog ji nusišalinimo pagrindo nematė, o kadangi nušalinimas teisėjai, kuris turėtų būti nagrinėjimas CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir tvarka nebuvo pareikštas, vien aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo teisėjai būti nušalintai nuo civilinės bylos nagrinėjimo.

10Pareiškėjas nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai grindžia ir tuo pagrindu, kad teisėja nepagrįstai jai pareikštą nušalinimą civilinėje byloje Nr. A2-5043-258/2015 perdavė spręsti aukštesnės instancijos teismui, o ne teismo, kurio teisėjai pareikštas nušalinimas, pirmininkui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui negali būti grindžiamas atitinkamais teisėjais veiksmais, atliktais nagrinėjant kitą, o ne nagrinėjamą bylą, be to, civilinėje byloje Nr. A2-5043-258/2015 nušalinimas buvo reiškiamas ne tik civilinę bylą nagrinėjančiai teisėjai, bet ir visam Vilniaus apygardos teismui (civilinės bylos 2KT-81-943/2015 medžiaga), todėl teisėja Rita Kisielienė remiantis CPK 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis privalėjo nušalinimo pareiškimo klausimą perduoti spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

11Vertinant pareiškėjo Z. V. išsakytas abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo nagrinėjant civilinę bylą, pažymėtina, jog teisėjo Dainiaus Rinkevičiaus nusišalinimą nuo civilinių bylų Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo lėmė tik tai, jog Vilniaus apygardos teismui Z. V. 2015 m. vasario 23 d. pareiškė netiesioginį ieškinį UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikos valstybei, kuriuo prašoma iš atsakovų priteisti 491 557,60 Eur žalą. Iš ieškinio argumentų matyti, jog ieškovas ieškinį grindžia Vilniaus apygardos teismo galbūt neteisėtais veiksmais (neveikimu), nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-517-560/2015 dėl UAB „FF lizingas“ bankroto, susijusiais su kreditorinių reikalavimų išsprendimu bankroto byloje, kurių patvirtinimo klausimą nagrinėjo teisėjas Dainius Rinkevičius. Nagrinėjant Z. V. pareikšto ieškinio pagrįstumą, turės būti vertinami Dainiaus Rinkevičiaus veiksmai, todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, teisėjas nusišalino nuo nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo.

12Kadangi nusišalinimas buvo nulemtas tik siekio nesudaryti prielaidų abejoti teisėjo ir bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog nusišalinęs teisėjas ir Vilniaus apygardos teismas pripažino suinteresuotumą bylos baigtimi. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, pareiškėjas netinkamai traktuoja tiek Vilniaus apygardos teismo nusišalinimo nuo civilinių bylų Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas nurodytų bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindus. Pakartotinai pažymėtina, kad tiek Vilniaus apygardos teismo nusišalinimą, tiek ir bylų perdavimą nagrinėti kitam teismui sąlygojo tai, jog civilinės bylos Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-345/2015 buvo skirtos nagrinėti teisėjui Dainiui Rinkevičiui, dėl kurio veiksmų nagrinėjant kitą civilinę bylą keliamas žalos atlyginimo iš valstybės klausimas, todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl teismo nešališkumo buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai, tačiau jie jokiu būdu nereiškia, jog yra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu nagrinėjant ir priimant procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose, kurios buvo išnagrinėtos iki teisėjui pareiškiant nušalinimą.

13Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju atsakovui reiškiamas ieškinio reikalavimas grindžiamas jam, kaip buvusiam UAB „FF lizingas“ vadovui, kuris tikėtina neteisėtais veiksmais sukėlė žalą įmonei, atlyginimo. Tuo tarpu pareiškėjo Z. V. inicijuotu ieškiniu dėl 491 557,60 Eur dydžio žalos atlyginimo iš UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikos, ginčijami bankroto administratoriaus veiksmai, patvirtinus 491 557,60 Eur dydžio AB DnB banko finansinį reikalavimą bankroto byloje. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama ir Kauno apygardos teismui spręsti perduota civilinė byla pagal Z. V. ieškinį kildinamos iš tapačių pagrindų ir dėl to Vilniaus apygardos teismas turi būti nušalintas ir nuo šios civilinės .bylos nagrinėjimo tais pačiais pagrindais kaip ir civilinė byla Nr. 2-4032-232/2015.

14Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėjas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nepasitiki visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-452-258/2015 gali būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

16Netenkinti pareiškėjo Z. V. pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-452-258/2015 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai