Byla e2-7832-991/2017
Dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų krova“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,

2sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Vitai Girdvainienei,

3dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei,

4ieškovei I. B.-Š.,

5ieškovės atstovei advokatei Agnei Golubevienei,

6atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

7trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų krova“ atstovui A. B.,

8viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B.-Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Selvija“ dėl neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų krova“.

9Teismas

Nustatė

10ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 20000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, kad ieškovė yra K. B. vienturtė dukra. K. B. dirbo pas atsakovę UAB „Selvija“ laikotarpiu nuo 2014-11-03 iki ( - ). Paaiškino, kad 2016-11-22 19:00 val. K. B. kartu su kitais UAB „Selvija“ ir UAB „Vakarų krova“ darbuotojais pradėjo savo darbo pamainą Klaipėdos uoste, laivo „Langfoss“ triume. UAB „Selvija“ darbuotojai darbus atliko pagal 2012-04-04 tarp UAB „Vakarų krova“ ir UAB „Selvija“ sudarytą sutartį. Darbuotojai darbus atliko tokiu būdu – sukomplektavę žuvies krovinio paletę autokrautuvu pakraudavo ją ant krovininio laivo lifto, laivo triume esančiu pultu įjungdavo liftą, kuris keldavo krovinį į viršų. ( - ) 00.00 val. prasidėjus pietų pertraukai visi darbuotojai išėjo pietauti, tačiau K. B. užtruko, jo laukė lifto valdymo kabinoje buvęs darbuotojas A. L.. A. L. pamatė, jog liftas kyla kartu su K. B.. Liftui pakilus K. B. nukrito nuo lifto platformos iš 7 metrų aukščio į lifto šachtą ir žuvo.

12Ieškovė nurodė ir tai, kad pagal tarp UAB „Vakarų krova“ ir UAB „Selvija“ sudarytą sutartį už darbuotojų instruktavimą, saugos darbe laikymąsi atsakė UAB „Selvija“. UAB „Selvija pažeidė savo pareigą – darbuotojas K. B. nebuvo instruktuotas, kaip naudotis krovininiu liftu, nebuvo supažindintas su rizikos veiksniais laikinoje darbo vietoje. Šį faktą patvirtina 2016-12-20 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, sudarytas Darbo inspekcijai atlikus nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimą.

13Ieškovė pažymėjo, kad jos ir tėvo ryšys buvo glaudus, santykiai artimi, todėl tėvo netektis sukėlė dvasinius išgyvenimus, pasireiškiančius prastu miegu, prastu apetitu/maitinimusi, nuotaikų kaita, ieškovę nuo tėvo mirties iki dabar yra apėmęs liūdesys, stresas, pasireiškiantis dvasinių išgyvenimų pagrindu, ieškovė būdama sukrėsta dėl tėvo mirties, atsiribojo nuo kitų jai artimų žmonių, jai sunku įprastai gyventi savo socialinį gyvenimą. Ieškovė taip pat nurodė, jog žalos dydį vertina pagal formuojamą teismų praktiką.

14Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė Agnė Golubevienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

15Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16Nurodė, kad 2012-04-04 tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Vakarų krova“ buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovė nuomoja darbuotojus trečiajam asmeniui UAB „Vakarų krova“ pagal pateikiamus pastarosios konkrečius užsakymus. 2016-11-22 trečiojo asmens UAB „Vakarų krova“ darbų vadovas V. P. telefoninio pokalbio metu bendraudamas su atsakovės direktoriumi S. R. užsakė naktinei pamainai 9 stropuotojus bei nurodė, kad iš jų 3 darbuotojai turėtų elektrinio krautuvo (savaeigio įrenginio) pažymėjimus. Vykdydamas susitarimą, atsakovės direktorius el. paštu trečiojo asmens UAB „Vakarų krova“ dispečerinei išsiuntė raštą, kuriame nurodė: darbų pradžios-pabaigos laiką; darbuotojų sąrašą; pastabose pažymėjo „e/k“ trumpinį, kuris reiškia, kad asmuo turi elektrinio krautuvo pažymėjimą. Atsakovė pagal paraišką (užsakymą) siuntė savo darbuotojus atlikti įprastus fizinės krovos darbus, pasitelkiant tik elektrinius krautuvus, bet ne kranus, liftus ir pan.

17Atsakovė paaiškino, kad trečiojo asmens UAB „Vakarų krova“ stividorius P. M. vadovavo darbams, šis asmuo paskirstė darbus ir darbo vietas atsakovės darbuotojams. Be to, P. M. atsakovės darbuotojus, tame tarpe ir ieškovės tėvą, supažindino su trečiojo asmens UAB „Vakarų krova“ darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 61 „Pakrovimo-iškrovimo darbų rankiniu būdu darbų saugos ir sveikatos instrukcija“ ir Nr. 62 „Stropuotojo, signalizuotojo darbų saugos ir sveikatos instrukcija“. Atsakovė pažymėjo, kad darbus skirstęs ir darbams vadovavęs trečiojo asmens UAB „Vakarų krova“ stividorius P. M. nedavė jokių nurodymų K. B. dirbti su laive esančiu krovininiu liftu, nes priešingu atveju pastarasis būtų papildomai instruktuotas darbui su liftu. Laivo vyr. kapitono padėjėjas D. K. nurodė, kad pradėjusiai dirbti krovikų pamainai, jis pasakė, kad draudžiama kelti žmones elevatoriaus platforma, parodė elevatoriuje bei triumo durų vidinėje pusėje pakabintą draudžiamą ženklą.

18Atsakovė nurodė ir tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos tyrime nebuvo surinkti ir įvertinti visi duomenys: tyrime nebuvo vertinta tai, kad atsakovė pagal sutartį nesiuntė darbams atlikti nei vieno darbuotojo darbui su liftu/elevatoriumi, o UAB „Vakarų krova“ tokio užsakymo nepateikė, atsakovė net neturi nei vieno darbuotojo, turinčio kvalifikaciją leidžiančio dirbti darbą su liftu/elevatoriumi, UAB „Vakarų krova“ atsakovės atsiustiems darbuotojams pavedė atlikti darbą, dėl kurio nebuvo pateikta paraiška (užsakymas). Atliktas tyrimas yra neišsamus ir juo remtis, konstatuojant neteisėtų veiksmų sąlygą yra prieštaraujantis esamų aplinkybių kontekste.

19Atsakovė paaiškino, kad, net jei ir įvertinus, jog atsakovei yra kilusi teisinė pareiga – instruktuoti ir supažindinti darbuotoją su pavojingais veiksniais, kyla klausimas, ar K. B. žūtis buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovės teisine pareiga. K. B. kilo liftu/elevatoriumi, kuris nebuvo pritaikytas žmonėms kelti. Ties šiuo liftu/elevatoriumi buvo aiškūs įspėjamieji ženklai, kad juo negalima kelti žmonių. K. B. pas atsakovę dirbo nuo 2014-11-03, jo profesija krovėjas, prieš tai jis eilę metų dirbo tokio tipo darbus, o konkrečiau: nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. UAB „Keltonas“ – krovėjas; nuo 2011-05-02 „Žemaitija“ – krovėjas operatorius; nuo 2014-08-13 UAB „Klaipėdos kartono tara“ – krovėjas-krautuvo vairuotojas. Visos šios aplinkybės eliminuoja tiesioginio priežastinio ryšio elementą, t. y. neinstruktavus ir nesupažindinus su pavojingais veiksniais K. B., pastarasis suprato, suvokė, kad krovininis liftas neskirtas žmonėms kelti, o skirtas tik kroviniams sudėti, juo labiau privalėjo matyti įspėjamuosius ženklus, kad liftu žmonių kelti negalima, todėl jo veiksmai (užlipimas ir kėlimasis liftu, pačiam valdant liftą) nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp instrukcijų nebuvimo ir kilusių pasekmių.

20Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Regimantas Špelveris su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

21Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vakarų krova“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Vakarų krova“ sutartines bei įstatymo numatytas pareigas įvykdė tinkamai. Paaiškino, kad tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis turėjo paties nukentėjusiojo, t. y. UAB „Selvija“ darbuotojo K. B. veiksmai, kadangi šiam asmeniui teikiant paslaugas buvo draudžiama pačiam keltis/naudotis liftu/keltuvu. Priešingai, K. B. kilo lifitu/elevatoriumi, kuris nebuvo pritaikytas žmonėms kelti, o ties šiuo liftu/elevatoriumi buvo aiškūs įspėjamieji ženklai, kad juo negalima kelti žmonių.

22Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Vakarų krova“ atstovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

23Teismas

konstatuoja:

24bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. B.-Š. yra K. B. dukra. K. B. ( - ) mirė.

25Tarp K. B. ir atsakovės 2014-11-03 sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią K. B. nuo 2014-11-03 priimtas dirbti pas atsakovę krovėjo pareigomis.

26AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo ir ieškovei išmokėjo 8000,00 Eur draudimo išmoką dėl ( - ) K. B. mirties. Atsakovė 2016-12-30 mokėjimo nurodymu Nr. 10679 sumokėjo ieškovei 1000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad pervedama suma už K. B. laidotuves.

27Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 20000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad yra visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutinka. Teigia, kad neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys.

28Nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.245 – 6.249 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.248, 6.249 straipsniai).

29CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, t. y. kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Be to, nurodyta, kad šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai bei tėvai, nepaisant jų darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir jos žuvusio tėvo K. B. santykiai buvo artimi, juos siejo glaudūs ryšiai. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos mama mirusi, brolių ir seserų neturi, su tėvu palaikė artimus santykius. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

30CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) UAB „Selvija“ darbuotojas K. B., dirbęs UAB „Vakarų krova“ užsakymo pagrindu Klaipėdos uoste, laivo „Langfoss“ triume, nukrito nuo krovininio lifto platformos iš 7,5 metrų aukščio į lifto šachtą ir žuvo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ( - ) specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad K. B. mirė dėl kritimo iš aukštumos metu patirtų sunkių sužalojimų, sukėlusių ūmų kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumą.

31Ieškovė nurodo, kad atsakovė K. B. neinstruktavo, kaip naudotis krovininiu liftu, nesupažindino su rizikos veiksniais laikinoje darbo vietoje, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu K. B. žuvo.

32Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2016-12-20 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo, įvykusio ( - ) UAB „Selvija“ darbuotojui K. B., priežastis – neinstruktuoto, nesupažindinto su pavojingais veiksniais laikinoje darbo vietoje, darbuotojo kėlimasis laivo krovininiu liftu, nepritaikytu žmonėms kelti, tuo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnis. Minėtame akte taip pat nurodyta, jog sutartyje Nr. 1 tarp UAB „Vakarų krova" ir UAB „Selvija" nustatyta, kad už darbuotojų instruktavimą, saugos darbe laikymąsi atsako UAB „Selvija", kur K. B. buvo instruktuotas ir supažindintas su Nr. 7. „Atliekančio krovinių kėlimą rankomis saugos ir sveikatos instrukcija“ ir Nr. 10. „Dirbančio aukštyje saugos ir sveikatos instrukcija“. Atvykus krauti laivą UAB „Vakarų krova" stividorius supažindino K. B. su „Pakrovimo – iškrovimo darbų rankiniu būdu DSSI Nr. 61" ir „Stropuotojo, signalizuotojo DSSI Nr. 62". Abiejų bendrovių nustatytoje „instruktavimo tvarkoje" nurodoma, kad instruktavimas įforminamas instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. Taigi, nustatyta tvarka naudotis krovininiu liftu UAB „Selvija" darbuotojai neinstruktuoti, su rizikos veiksniais nesupažindinti. Teismas pažymi, kad teismo posėdyje apklaustas vyriausiasis darbo inspektorius E. G., kuris atliko tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo K. B., bei surašė 2016-12-20 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, paaiškino ir patvirtino visas aplinkybes, nurodytas 2016-12-20 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, bei nelaimingo atsitikimo darbe priežastį – neinstruktavimas nustatyta tvarka naudotis krovininiu liftu bei nesupažindinimas su rizikos veiksniais.

33Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotojų evakavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Vakarų krova“ 2012-04-04 sudaryta sutartis Nr. 1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas trečiajam asmeniui, o trečiasis asmuo įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.1.2. papunktyje nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja instruktuoti savo darbuotojus saugos darbe bei kitais šios sutarties 3.1.1. papunktyje nurodytais klausimai iki atsakovės darbuotojų atvykimo paslaugų teikimui pas trečiąjį asmenį. Sutarties 3.1.9. papunktyje nurodyta, jog atsakovė įsipareigoja vadovauti savo darbuotojams, taip pat užtikrinti ir atsakyti už taikomų reikalavimų pažeidimus už įvykusius nelaimingus atsitikimus ir profesinius susirgimus, surašant nustatytos formos aktus, ir atlyginti materialinę žalą dėl darbingumo netekimo. Taigi atsakovė, o ne trečiasis asmuo UAB „Vakarų krova“, turėjo pareigą tinkamai instruktuoti savo darbuotojus prieš juos siunčiant dirbti laikinam darbui į kitą įmonę tiek įstatyme nustatytu pagrindu, tiek 2012-04-04 sutarties Nr. 1 pagrindu, ir šita atsakovės, kaip darbdavio, funkcija nebuvo perduota jokiam kitam asmeniui.

34Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Pagal UAB „Selvija“ direktoriaus 2012-04-02 įsakymą Dėl darbuotojų instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais tvarkos, darbuotojui leidžiama dirbti tik po to, kai instruktavimas įforminamas instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale ir (arba) specialioje instruktavimo registravimo kortelėje. Taigi atsakovė savo vidiniame administraciniame dokumente numatė, kad darbuotojai apie instruktavimą saugos ir sveikatos klausimais patvirtina pasirašytinai, atitinkamai žurnale ar registravimo kortelėje. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pasirašytinai supažindino K. B. su instrukcijomis Nr. 4 „Krovėjo saugos ir sveikatos instrukcija“, Nr. 7. „Atliekančio krovinių kėlimą rankomis saugos ir sveikatos instrukcija“ ir Nr. 10. „Dirbančio aukštyje saugos ir sveikatos instrukcija“. Išanalizavus nurodytas instrukcijas, matyti, jog šiose instrukcijose nėra numatytos sąlygos konkrečiai apie naudojimąsi krovininiu liftu bei galimas rizikos sąlygas dirbant tam tikrose specifinėse darbo vietose, priešingai, instrukcijose išdėstytos bendro pobūdžio sąlygos. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei siunčiant K. B. laikinam darbui į UAB „Vakarų krova“, jis buvo papildomai instruktuotas apie laikino darbo vietoje esančius papildomus rizikos veiksnius, byloje nepateikta.

35Atsakovė įrodinėjo, jog trečiojo asmens UAB „Vakarų krova“ įgaliotas asmuo papildomai instruktavo K. B. apie rizikos veiksnius, jam nuvykus į laikiną darbo vietą. Pagal UAB „Vakarų krova“ direktoriaus 2015-06-11 įsakymą Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo tvarkos, instruktavimas įforminamas registracijos žurnaluose, tai yra darbuotojai apie instruktavimą patvirtina parašu registracijos žurnaluose. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo papildomai pasirašytinai supažindino K. B. su instrukcijomis „Pakrovimo – iškrovimo darbų rankiniu būdu DSSI Nr. 61" ir „Stropuotojo, signalizuotojo DSSI Nr. 62". Teismo posėdyje liudytojais apklausti P. M., A. J., V. P., E. S., A. L. nurodė, kad laivo atstovas darbuotojams prieš pradedant pamainą paaiškino žodžiu, kaip naudotis krovininiu liftu, tačiau apie tai, kad jiems buvo paaiškinta, jog liftu draudžiama keltis žmonėms, nurodė tik atsakovės atstovui uždavus patikslinančius klausimus. A. L. papildomai paaiškino, kad laivo atstovas prieš pradedant darbą kažką aiškino, tačiau kalbėjo rusų kalba ir jis beveik nesuprato, kas sakoma. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo instruktavo K. B. ir pasirašytinai jį supažindino apie darbo vietoje esančius papildomus rizikos veiksnius bei naudojimosi laive esančiu krovininiu liftu, byloje nepateikta. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Vakrų krova“ taip pat neinstruktavo teisės aktuose nustatyta tvarka darbuotojų, tarp jų ir K. B., apie naudojimosi krovininiu liftu tvarką bei rizikos veiksnius darbo vietoje, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos.

36Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog 2016-12-20 nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 surašytas neįvertinus tam tikrų aplinkybių ir juo neturėtų būti vadovaujamasi sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 77 punkte nustatyta, kad, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Pagal minėtų nuostatų 83 punktą vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Duomenų, jog 2016-12-20 nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 teisės aktuose nustatyta tvarka ginčijamas ar nuginčytas, byloje nėra pateikta, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė akte konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė teigia, jog tyrime nebuvo vertinta tai, kad atsakovė pagal sutartį nesiuntė darbams atlikti nei vieno darbuotojo darbui su liftu/elevatoriumi, o UAB „Vakarų krova“ tokio užsakymo nepateikė, atsakovė net neturi nei vieno darbuotojo, turinčio kvalifikaciją leidžiančio dirbti darbą su liftu/elevatoriumi, UAB „Vakarų krova“ atsakovės atsiųstiems darbuotojams pavedė atlikti darbą, dėl kurio nebuvo pateikta paraiška (užsakymas), tačiau nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo K. B., įvyko ne K. B. atliekant darbo funkcijas, t. y. dirbant su krovininiu liftu, o prasidėjus pietų pertraukai.

37Atsakovė pateikė į bylą 2017-10-02 konsultacinę specialisto išvadą, kurioje pateikti atsakymai į klausimus, ar žuvusio UAB „Selvija“ darbuotojo instruktavimas buvo atliktas tinkamai, kokių veiksmų turėjo/privalėjo imtis UAB „Vakarų krova“, ar UAB „Selvija“ ir/ar UAB „Vakarų krova“ ėmėsi visų būtinųjų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, ar vykdyti darbai atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, jei ne, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokia forma/formomis leidžiama instruktuoti darbuotoją saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje ir kt. Teismas atsižvelgia į tai, kad minėta išvada buvo pateikta atsakovės atstovo prašymu, remiantis tik atsakovės atstovo pateiktais išvadoje išvardintais dokumentais, išvada yra rekomendacinio konsultacinio pobūdžio, todėl šis tyrimas negali būti vertinamas kaip objektyvus, išsamus ir nešališkas. Be to, kaip jau minėta, Valstybinės darbo inspekcijos surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuris nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, yra didesnę įrodomąją vertę turintis oficialus rašytinis įrodymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad nėra pagrindo vadovautis 2017-10-02 konsultacinėje specialisto išvadoje nurodytais išaiškinimais.

38Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2017-05-16 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal tarnybinį pranešimą dėl K. B. mirties priežasties nustatymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008 išaiškino, jog būtent nelaimingo atsitikimo darbe aktas (forma N-1), kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, o ne ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai dėl baudžiamojo persekiojimo procedūrų nutraukimo, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi.

39Priežastinis ryšys yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Tai reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis arba netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2016-12-20 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo, įvykusio ( - ) UAB „Selvija“ darbuotojui K. B., priežastis – neinstruktuoto, nesupažindinto su pavojingais veiksniais laikinoje darbo vietoje, darbuotojo kėlimasis laivo krovininiu liftu, nepritaikytu žmonėms kelti bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Kaip jau minėta, nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuris nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, yra didesnę įrodomąją vertę turintis oficialus rašytinis įrodymas, todėl teismui nėra pagrindo abejoti jame konstatuotomis išvadomis.

40Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu aktyviai siūlė šalims teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus ir atsiliepimo atsikirtimus, priėmė visus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalių pateiktus įrodymus ir leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes. Be to, teismas pasiūlė šalims apsvarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės nelaimingo atsitikimo darbe priežasčiai nustatyti skyrimo, tačiau toks prašymas iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos pateiktas nebuvo.

41Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 20000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, tai yra neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Ieškovė nurodo, kad jos ir tėvo ryšys buvo glaudus, santykiai artimi, todėl tėvo netektis sukėlė dvasinius išgyvenimus, pasireiškiančius prastu miegu, prastu apetitu/maitinimusi, nuotaikų kaita, ieškovę nuo tėvo mirties iki dabar yra apėmęs liūdesys, stresas, pasireiškiantis dvasinių išgyvenimų pagrindu, ieškovė būdama sukrėsta dėl tėvo mirties, atsiribojo nuo kitų jai artimų žmonių, jai sunku įprastai gyventi savo socialinį gyvenimą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis A. Š.. Pastebėtina, kad liudytojas A. Š., būdamas ieškovės sutuoktiniu, palaiko artimus ryšius su ieškove ir tiksliai žino aplinkybes, susijusias su ieškovės emocine ir psichologine būsena. Ieškovė papildomai teismo posėdyje paaiškino, kad jos mama mirusi, brolių ir seserų neturi, tėvui mirus, iš artimų giminaičių liko tik močiutė ir krikšto mama. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai didelę neigiamą įtaką padarė tai, kad atsakovė su ja nebendravo, neteikė informacijos apie nelaimingą atsitikimą bei jo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp ieškovės ir jos tėvo K. B. buvo glaudus ryšys, jie palaikė artimus santykius, todėl akivaizdu, jog netikėta ieškovės tėvo mirtis atsitikus nelaimingam atsitikimui turėjo didelę įtaką ieškovės psichologinei bei emocinei būklei ir ieškovė patyrė neturtinę žalą.

42Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006).

43Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Štai bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 15000 – 70000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. E. v. UAB „Transmėja“, bylos 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. UAB „Statreksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. ir kt. v. AB „Achema“, bylos Nr 3K-3-556/2008).

44Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į nukentėjusiojo veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-7-159/2005). Kreditoriaus elgesys gali turėti reikšmės nustatant jam padarytos neturtinės žalos dydį. Darbuotojo padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas vienu iš kriterijų, reikšmingų darbuotojui padarytos neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. B. pas atsakovę dirbo nuo 2014-11-03 krovėjo pareigose, prieš tai jis dirbo panašaus pobūdžio darbus, tai yra nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. UAB „Keltonas“ – krovėju; nuo 2011-05-02 „Žemaitija“ – krovėju operatoriumi; nuo 2014-08-13 UAB „Klaipėdos kartono tara“ – krovėju-krautuvo vairuotoju. Tai reiškia, kad K. B. pagal savo darbinę patirtį turėjo laikytis ypatingų atsargumo priemonių, įvertinti krovininio lifto technines bei saugumo sąlygas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teismo posėdyje apklausti liudytojais paaiškino kiti darbuotojai, iš laivo triumo visi kilo tam skirtais laiptais, o ne liftu. Taigi darytina išvada, jog paties nukentėjusiojo veiksmai taip pat turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, ir ši aplinkybė turi būti vertinama sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio.

45Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, formuojamą kasacinio teismo praktiką, taip pat tai, kad ieškovei iki šiol nėra atlyginta jokia dalis neturinės žalos, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atitinkantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ieškovei atlygintina neturtinė žala yra 12000,00 Eur.

46Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovės, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų bei liudytojų paaiškinimus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad įrodytos visos atsakovės atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl, atsižvelgiant į nurodytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 12000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmestina.

47Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 12000,00 Eur, paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

48Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalys pateikė prašymus priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 2500,00 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovė sumokėjo 2610,00 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi patenkinta 60 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kadangi atmesta 40 procentų ieškovės reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 1044,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 456,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

49Teismui iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistina 270,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

50Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

51ieškovės I. B.-Š. ieškinį tenkinti iš dalies.

52Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ ieškovei I. B.-Š. 12000,00 Eur (dvylika tūkstančių Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 456,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

53Kitą ieškinio dalį atmesti.

54Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nutartimi, sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą iki 12000,00 Eur, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

55Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

56Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

57Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,... 2. sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Vitai Girdvainienei,... 3. dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei,... 4. ieškovei I. B.-Š.,... 5. ieškovės atstovei advokatei Agnei Golubevienei,... 6. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ atstovui advokatui... 7. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios... 8. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I.... 9. Teismas... 10. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės... 11. Nurodė, kad ieškovė yra K. B. vienturtė dukra. K. B. dirbo pas atsakovę... 12. Ieškovė nurodė ir tai, kad pagal tarp UAB „Vakarų krova“ ir UAB... 13. Ieškovė pažymėjo, kad jos ir tėvo ryšys buvo glaudus, santykiai artimi,... 14. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė Agnė Golubevienė... 15. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu... 16. Nurodė, kad 2012-04-04 tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Vakarų... 17. Atsakovė paaiškino, kad trečiojo asmens UAB „Vakarų krova“ stividorius... 18. Atsakovė nurodė ir tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos tyrime nebuvo... 19. Atsakovė paaiškino, kad, net jei ir įvertinus, jog atsakovei yra kilusi... 20. Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Regimantas Špelveris su... 21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vakarų... 22. Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus... 23. Teismas... 24. bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. B.-Š. yra K. B. dukra. K. B. ( -... 25. Tarp K. B. ir atsakovės 2014-11-03 sudaryta darbo sutartis Nr. ( - ), pagal... 26. AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo ir ieškovei išmokėjo 8000,00 Eur... 27. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės... 28. Nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti visas... 29. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į žalos... 30. CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda... 31. Ieškovė nurodo, kad atsakovė K. B. neinstruktavo, kaip naudotis krovininiu... 32. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio... 33. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27... 34. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui... 35. Atsakovė įrodinėjo, jog trečiojo asmens UAB „Vakarų krova“ įgaliotas... 36. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog 2016-12-20 nelaimingo... 37. Atsakovė pateikė į bylą 2017-10-02 konsultacinę specialisto išvadą,... 38. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos... 39. Priežastinis ryšys yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei... 40. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino visoms... 41. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 20000,00 Eur neturtinei žalai... 42. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2... 43. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo... 44. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo... 45. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, formuojamą kasacinio teismo... 46. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos... 47. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 49. Teismui iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistina... 50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 51. ieškovės I. B.-Š. ieškinį tenkinti iš dalies.... 52. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“... 53. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 54. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 55. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Selvija“ 270,00... 56. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovė privalo sumokėti į... 57. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...