Byla 3K-3-482/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Statreksas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. G., E. G., D. G. ieškinį atsakovui UAB „Statreksas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir atsakovo UAB „Statreksas“ priešieškinį dėl draudimo išmokos įskaitymo į atlygintą žalą, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Remirent“ ir AB „Lietuvos draudimas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovės teismo prašė pripažinti, kad 2004 m. birželio 19 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas ieškovių vyras ir tėvas V. G., įvyko dėl atsakovo UAB „Statreksas“ kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovėms R. G. 24 026,66 Lt, E. G. 24 691,46 Lt, D. G. 25 116,94 Lt turtinės žalos atlyginimą, priteisti kiekvienai jų po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei lygiomis dalimis 40 000 Lt draudimo išmoką, kurią atsakovas gavo iš AB „Lietuvos draudimas“.

5Ieškovės nurodė, kad V. G. pagal 2001 m. vasario 1 d. darbo sutartį Nr. 309 dirbo atsakovo bendrovėje mūrininku betonuotoju. 2004 m. birželio 19 d. statybos objekte Vilniuje, Minties g. 8a, 19.45 val. įvyko nelaimingas atsitikimas: V. G. įėjus į statybinio keltuvo šachtą, jį prispaudė besileidžianti kabina. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai 2004 m. liepos 14 d. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 2 konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas darbe, be kitų priežasčių, įvyko ir dėl to, kad atsakovas neįvertino rizikos, jog darbuotojas galėjo patekti į pavojingą zoną, kurioje dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas galėjo būti traumuotas, tokios dalys nebuvo uždengtos apsaugomis, neįrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba stabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje.

6Ieškovės sutiko, kad priteistinos žalos dydis būtų sumažintas 20 procentų, nes žuvusysis V. G. buvo neblaivus.

7Atsakovas su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaręs savanoriškojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausti visi atsakovo darbuotojai; draudimo objektu nurodytas turtinis interesas, susijęs su apdraustųjų kūno sužalojimu ir mirtimi dėl nelaimingų atsitikimų. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo V. G., draudimo bendrovė išmokėjo atsakovui 40 000 Lt išmoką, kuri turėtų būti priteista mirusiojo įpėdinėms – ieškovėms.

8Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovėms E. G. 1958,25 Lt, D. G. 3211,53 Lt turtinės žalos atlyginimą ir visoms ieškovėms po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio dalį dėl draudimo išmokos priteisimo teismas atmetė.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeitė: panaikino Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10Atsakovas 2006 m. rugpjūčio 9 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė įskaityti atsakovo gautą draudimo išmoką į ieškovėms sumokėtą žalos atlyginimą; teigė, kad atsakovas teismo priteistą žalą atlygino, o ieškovių reikalavimas neatitinka CK 6.290 straipsnio nuostatų. Savanoriškojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudėjas buvo ne nekentėjusysis, o atsakovas, nes jis mokėjo draudimo įmokas iš savo lėšų. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir remiantis CK 6.290 straipsnio 1 ir 2 dalimis, draudėjui (UAB „Statreksas“) sumokėta išmoka turi būti įskaitoma į žalos atlyginimą, kurį, vadovaudamasis teismų sprendimais, atsakovas sumokėjo.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo patenkino visiškai; priešieškinį atmetė.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14Nustatyta, kad atsakovas UAB „Statreksas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2004 m. balandžio 13 d. sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį. Draudimo sutartimi vienerių metų laikotarpiui buvo apdrausti UAB „Statreksas“ draudimo sutarties sąlygose nurodyti tam tikrų kategorijų darbuotojai (T. 1, b. l. 124). Tarp apdraustųjų buvo ir atsakovo įmonėje mūrininku -betonuotoju dirbęs V. G. (T. 1, b. l. 47).

15Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama, naudai, jei draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas, o 3 dalyje nustatyta, kad gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo raštišką sutikimą. Nustatyta, kad V. G. sutikimo dėl UAB „Statreksas“ paskyrimo naudos gavėju nėra. Teismas sprendė, kad, nepaskyrus draudimo išmokos (naudos) gavėjo, draudimo išmoka išmokama apdraustojo įpėdiniams pateikus paveldėjimo teisės liudijimą. Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. M. paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą konstatuota, kad V. G. įpėdinės yra jo sutuoktinė R. G. ir dukterys E. bei D. G. Joms ir priklauso draudimo išmoka.

16Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda gali būti įskaitoma į nuostolius, apeliacinės instancijos teismas papildomai konstatavo, kad žalos atlyginimo dėl darbdavio kaltės ir savanoriškojo draudimo teisiniai institutai skirtingi. Savo ruožtu skirtingi žalos dėl nelaimingo atsitikimo ir draudimo išmokos dėl draudiminio įvykio mokėjimo pagrindai. Draudimo išmoka pagal draudimo sutartį išmokama nepriklausomai nuo to, atlygino ar neatlygino kaltas dėl nelaimingo atsitikimo asmuo (darbdavys) nukentėjusiajam žalą. Draudimo išmokos gavimas CK 6.249 straipsnio 6 dalies prasme negali būti laikomas naudos, įskaitomos į nuostolius, gavimu.

17III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 3 d. nutartį; atmesti ieškinio dalį dėl 40 000 Lt draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo; priešieškinį patenkinti. Kasatorius nurodo šiuos argumentus:

191. CK 6.290 straipsnyje nustatytas socialinio ir savanoriškojo draudimo išmokų įskaitymas į atlygintiną žalą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimo išmoka neįskaitoma į žalos atlyginimą. Teismai neteisingai sprendė, kad draudimo išmoka pagal draudimo sutartį išmokama nepriklausomai nuo to, atlygino ar neatlygino kaltas dėl nelaimingo atsitikimo asmuo nukentėjusiajam žalą.

20Nepagrįstas yra apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad draudimo išmoka nelaikoma nauda, kuri gali būti įskaityta į atlygintiną žalą. CK 249 straipsnio 6 dalies atžvilgiu 6.290 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka socialinio draudimo atveju (įmokas moka darbdavys) yra įskaitoma į atlygintiną žalą. Tai reiškia, kad draudimo išmoka gali būti įskaitoma į atlygintiną žalą.

212. Teismai, spręsdami draudimo išmokos ir priteistos turtinės bei neturtinės žalos santykio klausimą, netaikė visiško ir teisingo nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, suteikianti teismui teisę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą, įstatyme nustatyti atvejai, kai padaryta žala nėra iki galo kompensuojama, todėl CK 6.251 straipsnyje pateiktas pavyzdinis kriterijų sąrašas, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali savo nuožiūra sumažinti atlygintinų nuostolių dydį, o tokiais kriterijais gali būti ir atsakovo kaltės forma, atsakomybės pobūdis, šalių turtinė padėtis ir jų tarpusavio santykiai, taip pat tai, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas ir nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-691).

22Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

25Atsakovas UAB „Statreksas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2004 m. balandžio 13 d. sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, kurios pagrindu vienerių metų laikotarpiui buvo apdrausti UAB „Statreksas“ Draudimo sutarties sąlygose nurodyti tam tikrų kategorijų darbuotojai (T. 1, b. l. 124). Tarp apdraustųjų buvo ir atsakovo įmonėje mūrininku-betonuotoju dirbęs V. G. (T. 1, b. l. 47), kuris 2004 m. birželio 19 d. įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, žuvo.

26Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. M. išdavė V. G. įpėdinėms R. G., E. G. ir D. G. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

27V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis). Kasatorius ginčija Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria 40 000 Lt draudimo išmoka, atsakovo gauta iš AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2004 m. balandžio 13 d. draudimo sutartį, priteista ieškovėms lygiomis dalimis iš atsakovo, ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl šios draudimo išmokos įskaitymo į ieškovėms išmokėtą žalos atlyginimo sumą. Taigi šioje byloje kolegija pasisakys dėl draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo (interpretavimo) ir savanoriškojo draudimo išmokų santykio su išmokomis, mokamomis fizinio asmens mirties dėl gyvybės atėmimo atvejais, jo išlaikomiems ar mirties dieną turėjusiems teisę į išlaikymą asmenims (CK 6.284 straipsnis). Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu iš atsakovo mirusiojo nepilnametėms dukterims priteistas žalos atlyginimas dėl netektos pajamų dalies vienkartinėmis išmokomis, apskaičiuotomis iki jų pilnametystės, ir visoms ieškovėms po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1, 2 dalys, DK 250 straipsnis).

29Byloje nustatyta, kad atsakovas ir AB „Lietuvos draudimas“ 2004 m. balandžio 13 d. sudarė draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, kuria draudėjas apdraudė turtinį interesą, susijusį su apdraustųjų kūno sužalojimu ir mirtimi dėl nelaimingų atsitikimų (T. 1, b. l. 123; draudimo liudijimas). Draudimo liudijime nurodytomis sąlygomis apdrausti darbuotojai (apdraustieji) pagal kategorijas, numatytas Draudimo sutarties sąlygose – draudimo sutarties priede. Darbe žuvęs V. G. buvo apdraustasis šia sutartimi. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė teisingą išvadą, kad naudos gavėjas pagal draudimo sutartį yra ne atsakovas, o apdraustasis, todėl pagrįstai atsakovui išmokėtą draudimo išmoką priteisė ieškovėms. Remiantis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 048 sąlygomis, patvirtintomis AB „Lietuvos draudimas“ 2001 m. kovo 27 d. (T. 1, b. l. 196-199), kurios yra ir atsakovo bei AB „Lietuvos draudimas“ 2004 m. balandžio 13 d. sudarytos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties sąlygos (draudimo polisas), apdraustasis yra draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami. Naudos gavėjas - draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką (Taisyklių Nr. 048 1.8 punktas). Draudimo liudijime kaip naudos gavėją atsakovas įvardijo save, tačiau remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo raštišką sutikimą. Kadangi byloje nustatyta, kad tokio apdraustojo (V. G.) raštiško sutikimo nebuvo, laikomasi Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad gyvybės draudimo sutartis yra sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, o draudimo sutarties sąlyga, prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 2 dalis, 6.157 straipsnis).

30Nepagrįsti yra kasatoriaus argumentai dėl draudimo sutarties su AB „Lietuvos draudimas“ pagrindu išmokamos draudimo išmokos įskaitymo į ieškovių gaunamą žalos atlyginimo sumą. CK 6.290 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio taisyklė, pagal kurią savanoriškojo draudimo pagrindu gautos išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos. Pažymėtina ir tai, kad šios normos taikymui nereikšminga, ar draudėjas ir apdraustasis yra tas pats asmuo, ar skirtingi, kaip yra šiuo atveju. CK 6.290 straipsnio 2 dalies taikymui reikšminga tik draudimo forma (CK 6.988 straipsnio 1 dalis).

31Asmens gyvybė yra asmeninė neturtinė vertybė (CK 1.114 straipsnis), draudžiama sumų draudimu (Draudimo įstatymo 76 straipsnis). Jų dydis priklauso nuo subjektyvaus gyvybės vertės suvokimo, draudėjo valios tam tikra pinigų suma įvertinti apdraustojo gyvybę. Tai suponuoja ir vertinimą, kad savanoriškojo draudimo išmoka dėl gyvybės atėmimo ir išmokos, kuriomis atlyginama dėl gyvybės atėmimo patirta žala: turtinė – negaunamos pajamos (CK 6.284 straipsnio 1, 2 dalys) ir neturtinė – išgyvenimai, sukrėtimai, nepatogumai ir kita (CK 6.250 straipsnis), - yra savarankiški skirtingų turtinių interesų dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo tenkinimo būdai, todėl kasatorius nepagrįstai draudimo išmoką vertina kaip naudą CK 6.249 straipsnio 6 dalies taikymo aspektu. Draudimo išmoka gyvybės draudimo atveju neturi nuostolių draudimo požymių. Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams (Draudimo įstatymo 76 straipsnio 4 dalis). CK 6.251 straipsnio 2 dalis sumų draudimo atvejams netaikytina, nes nereglamentuoja tokio pobūdžio teisinių santykių, todėl kasatoriaus argumentai dėl šioje dalyje įtvirtintos normos taikymo yra nepagrįsti.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovės teismo prašė pripažinti, kad 2004 m. birželio 19 d. įvykęs... 5. Ieškovės nurodė, kad V. G. pagal 2001 m. vasario 1 d. darbo sutartį Nr. 309... 6. Ieškovės sutiko, kad priteistinos žalos dydis būtų sumažintas 20... 7. Atsakovas su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaręs savanoriškojo draudimo... 8. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu priteisė iš... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 10. Atsakovas 2006 m. rugpjūčio 9 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį dėl... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 14. Nustatyta, kad atsakovas UAB „Statreksas“ ir AB „Lietuvos draudimas“... 15. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvybės draudimo... 16. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį, kai... 17. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m.... 19. 1. CK 6.290 straipsnyje nustatytas socialinio ir savanoriškojo draudimo... 20. Nepagrįstas yra apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad draudimo... 21. 2. Teismai, spręsdami draudimo išmokos ir priteistos turtinės bei... 22. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės... 25. Atsakovas UAB „Statreksas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2004 m.... 26. Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. M. išdavė V. G. įpėdinėms R.... 27. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 29. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir AB „Lietuvos draudimas“ 2004 m.... 30. Nepagrįsti yra kasatoriaus argumentai dėl draudimo sutarties su AB... 31. Asmens gyvybė yra asmeninė neturtinė vertybė (CK 1.114 straipsnis),... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...