Byla e2A-406-798/2018

Dėl palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRTP“ (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Skolų reguliavimo tarnyba“) ieškinį atsakovams A. A., G. B., E. G., R. R. dėl palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB arba bankrutavusi bendrovė) „SRTP“, administratore paskirta UAB „Vantolina“, kuri 2010 m. birželio 28 d. nutartimi atstatydinta iš pareigų administruoti BUAB „SRTP“ savo pareiškimu ir bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“; 2017 m. birželio 12 d. nutartimi UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ atstatydinta iš BUAB „SRTP“ bankroto administratorės pareigų ir BUAB „SRTP“ bankroto administratore paskirta UAB „EMODUS“. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi BUAB „SRTP pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Ieškovė BUAB „SRTP“ 2017 m. sausio 2 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. A., G. B., E. G., R. R. 126 245,37 Eur palūkanas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki ieškinio padavimo dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos ir neapmokėtos 317 133,92 Eur sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. rugpjūčio 14 d. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 8 890,55 Eur sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria iš atsakovų solidariai priteista 89 890,55 Eur žalos atlyginimas, įvykdymo. Pasinaudojusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalimi bei įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį, ieškovė dar kartą patikslino ieškinio reikalavimus, t. y. prašė priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 89 890,55 Eur žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 6 d.) iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria iš atsakovų solidariai priteista 89 890,55 Eur žalos atlyginimas, įvykdymo bei atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti 126 245,37 Eur palūkanų laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki ieškinio padavimo dienos.
3. Nurodė, jog ieškovė pasinaudojo teise pareikšti prašymą dėl procesinių palūkanų priteisinimo ne pagrindinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013, kurioje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, o pareiškusi savarankišką reikalavimą atskiroje byloje. Kadangi ieškinys dėl pagrindinio reikalavimo atlyginti žalą teismu buvo priimtas 2017 m. sausio 6 d., todėl nuo šios datos ieškovė įgijo teisę reikalauti 5 procentų procesinių palūkanų. Bylos dėl žalos priteisimo nagrinėjimas teisme užtruko beveik aštuonerius metus, todėl ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl procesinių palūkanų dėl pagrindinėje byloje pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo nėra pasibaigęs.
4. Atsakovai E. G. A. A., R. R. ir G. B. su ieškiniu nesutiko bei prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatį skaičiuoti nuo žalos padarymo momento (2009 m. sausio 16 d.), o ne nuo ieškinio pareiškimo teismui datos (2017 m. sausio 6 d.).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei BUAB „SRTP“ iš atsakovų A. A., G. B., E. G., R. R. solidariai 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 89 890,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 6 d.) iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria iš atsakovų solidariai priteista 89 890,55 Eur žalos atlyginimas, įvykdymo; priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 126 245,37 Eur palūkanas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki ieškinio padavimo dienos (2017 m. sausio 2 d.) ir šioje dalyje bylą nutraukė.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. gavo ieškovės ieškinį dėl 126 245,37 Eur palūkanų, skaičiuojamų laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki ieškinio padavimo dienos bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinys buvo priimtas 2017 m. sausio 6 d. teisėjo rezoliucija. Taip pat 2009 m. lapkričio 12 d. ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 730 000,00 Lt nuostolių atlyginimą ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2011 m. lapkričio 14 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 095 000,00 Lt nuostolių atlyginimą. Byloje nėra duomenų, kad tikslindama ieškinio reikalavimus ieškovė atsisakė nuo reikalavimo priteisti 6 proc. procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismo procesiniu sprendimu nėra priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo ar išspręstas toks reikalavimas. Įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu iš atsakovų solidariai priteista 89 890,55 Eur. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad ieškovė jau buvo pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad toks atsisakymas nuo šio ieškinio reikalavimo būtų teisme priimtas, todėl negali būti tenkinamas kaip pagrįstas atsakovų prašymas dėl bylos nutraukimo, nes ieškovė nėra atsisakiusi tokio reikalavimo ir teismas nėra priėmęs atsisakymo nuo jo. Pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu procesinių palūkanų reikalauja nuo bylos iškėlimo teisme datos (2017 m. sausio 6 d.). Teismo vertinimu, ieškovės pareikšta valia 2017 m. sausio 2 d. ieškiniu savarankiškoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo, suponuoja teismo pareigą priteisti procesines palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl toks reikalavimas tenkintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.
7. Nors atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį pareikštam reikalavimui, teismas sprendė, kad ieškinio senatis dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra praleista. Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo teismui pateiktas dar 2009 m. lapkričio 12 d., kasacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą, priteista iš atsakovų 89 890,55 Eur žala, teismo sprendimas nėra įvykdytas, senaties terminas nepraleistas.
8. Teismas tenkino ieškovės prašymą dėl pirminio ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 126 245,36 Eur palūkanas atsisakymo.
9. Teismas nenustatė pagrindų taikyti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų prašymus atmetė kaip nepagrįstus.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

10. Apeliaciniu skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, kuriuo priteistos ieškovei iš atsakovų solidariai 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 89 890,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties įvykdymo bei netenkintas atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei skirti ieškovei BUAB „SRTP“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
11. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, skaičiuojamą nuo ieškinyje įvardinto žalos padarymo momento, t. y. nuo 2009 m. sausio 16 d. ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Net jei vadovautis ieškovės aiškinimu (su kuriuo apeliantas kategoriškai nesutinka), jog ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, tai nekeičia aplinkybės, jog ieškinio pareiškimo dienai (2017 m. sausio 6 d.) ieškinio senaties terminas pagrindiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti jau yra (buvo) pasibaigęs. Taigi, yra pasibaigęs (praleistas) ieškinio senaties terminas išvestiniam reikalavimui dėl procesinių palūkanų priteisimo pareikšti.
2. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, nes yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai, kad ieškovė dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu antrą kartą kreipėsi į teismą patvirtinta ir skundžiamojoje nutartyje, t. y. teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog ieškovė jau buvo pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013.
3. Ieškovė elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. 2009 m. lapkričio 12 d. ieškinyje dėl nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 prašė priteisti solidariai iš atsakovų 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. 2011 m. lapkričio 14 d. patikslintu ieškiniu ieškovė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nebereiškė. Mano, kad ieškovė tokio reikalavimo atsisakė tikslindama savo procesinį dokumentą. Sąmoningai nutylėjusi aplinkybę, jog reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo savo procesiniuose dokumentuose jau reiškė, nepagrįstai pareiškė analogišką reikalavimą nagrinėjamojoje byloje. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, tačiau į tai Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė. Teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu priteisė iš atsakovų ieškovės naudai 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) nuostolius. Šio teismo sprendimo ieškovė neskundė bei atsiliepimuose į skundus nekėlė procesinių palūkanų priteisimo klausimo. Nagrinėjamojoje byloje 2017 m. sausio 2 d. ieškiniu dėl palūkanų priteisimo ieškovė reiškė reikalavimus iš viso 126 245,37 Eur sumai, o 2017 m. rugpjūčio 14 d. (likus mažiau kaip 2 savaitėms iki teismo posėdžio) atsisakė šio savo reikalavimo ir pareiškė tik reikalavimą dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „SRTP“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „EMODUS“, prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
13. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:
1. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino (žala ieškovei buvo padaryta 2009 m sausio 16 d. atsakovams priėmus sprendimą įsigyti bevertes kitos bendrovės akcijas). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo buvo nutrauktas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taip pat ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo iki visiško prievolės įvykdymo.
2. Ieškovė nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, nes yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Akcentuoja, jog procesinės palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio ir skirtos padengti ieškovės nuostolius iki atsakovai įvykdys teismo sprendimą dėl 89 890,55 Eur žalos atlyginimo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę pareikšti savarankišką reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ši teisė išlieka iki visiško prievolės įvykdymo. Šiuo atveju ieškovė savo teise nusprendė pasinaudoti vėliau. Civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 nėra priimto procesinio sprendimo dėl procesinių palūkanų pritesimo, taip pat nėra priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kadangi ieškovė nepasinaudojo teise į procesines palūkanas civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013, todėl šia teise ji naudojasi savarankiškoje byloje.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl nagrinėjamos bylos ribų

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
15. Apeliacijos objektas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalis, kuria priteistos ieškovei iš atsakovų solidariai 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 89 890,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties įvykdymo bei netenkintas atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalis, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 126 245,37 Eur palūkanas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 16 d. iki ieškinio padavimo dienos (2017 m. sausio 2 d.) ir šioje dalyje byla nutraukta apeliacinius skundu nekvestionuojama.

12Dėl ieškovės pakeitimo

16. Ieškovė BUAB „SRTP“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „EMODUS“, prašo pakeisti ieškovę BUAB „SRTP“ jos teisių perėmėja UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“. Nurodo, jog 2017 m. spalio 10 d. BUAB „SRTP“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą Nr. 5, kuriuo patvirtino ieškovei priklausiančios reikalavimo teisės į solidarius skolininkus A. A., G. B., E. G., R. R. pardavimo tvarką bei nusprendė reikalavimo teisę pardavinėti varžytynėse. Ieškovė ir UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“ pasirašė 2018 m. sausio 25 d. varžytynių aktą Nr. 1, kuriuo ieškovė pardavė reikalavimo teises į minėtus skolininkus.
17. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).
18. Atsižvelgusi į tai, jog apeliacinės instancijos teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai – 2018 m. sausio 25 d. varžytynių aktas Nr. 1 bei 2018 m. sausio 26 d. prašymas antstoliui I. G. „Dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo“ – patvirtinantys aplinkybę, kad UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“ yra BUAB „SRTP“ materialiųjų subjektinių teisių perėmėja, taip pat ir reikalavimo teisės dėl procesinių palūkanų perėmėja nagrinėjamojoje byloje, teisėjų kolegija, pakeičia ieškovę BUAB „SRTP“ jos teisių perėmėja ieškove UAB „Skolų reguliavimo tarnyba“.

13Dėl apeliacinio skundo atmetimo

19. Kreditoriaus teisę reikalauti atlyginti nuostolius užtikrina vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum), kuris įgyvendinamas taikant įvairius kreditoriaus interesų apsaugos būdus, tarp jų – palūkanų ir netesybų institutus. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: 1) palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 str.1 d., 6.872 str.) ir 2) palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 str.). CK 6.210 straipsniu nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiais, o CK 6.261 straipsniu įtvirtinta minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpcija. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatytos įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: 1) bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir 2) kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat procesinės palūkanos priteisiamos, jei ieškinys tenkinamas.
20. Nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 2009 m. lapkričio 17 d. ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo. Ieškovė 2011 m. lapkričio 15 d. patikslino ieškinio reikalavimus bei prašė priteisti iš atsakovų solidariai nuostolių atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 ieškinį tenkino – priteisė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) nuostolių atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-334/2014 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 310 374,10 Lt (89 890,55 Eur) nuostolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį ir bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-196/2016 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą, kuriuo priteistas ieškovės naudai iš atsakovų 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur) nuostolių atlyginimas, paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 275-469/2017 Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeitė ir priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 89 890,55 Eur dydžio nuostolius.
21. Kasacinio teismo išaiškinta, jo kreditorė turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti procesines palūkanas jau po procesinio sprendimo dėl ginčo (nuostolių atlyginimo) esmės priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013.
22. Reikalavimams dėl palūkanų taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.). Kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 str. 9 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007), jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis, kuria priteistas ieškovei iš atsakovų nuostolių atlyginimas, nėra įvykdyta, todėl ieškovė turi teisę reikalauti palūkanų iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos, nes atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį nuo 2009 m. sausio 16 d. žalos padarymo momento. Apelianto nuomone, ieškinio dėl nuostolių atlyginimo pateikimo trejų metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.) yra pasibaigęs, atitinkamai pasibaigė ir ieškinio senaties terminas išvestiniam reikalavimui dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 1.125 str. 9 d.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog remiantis CK 1.135 straipsniu, pasibaigus ieškinio senaties terminui, nustatytam pagrindiniam reikalavimui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai – šiuo atveju išvestiniam reikalavimui dėl procesinių palūkanų priteisimo, – nors jiems pareikšti ieškinio senaties terminai dar nėra suėję. Tačiau akcentuoja, jog pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškininės senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas nustatyta tvarka. Ieškinio senaties termino eigos nutraukimo pagrindai, nurodyti CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalyse: i) ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka ir ii) skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Ši nuostata aiškintina taip, kad ieškininės senaties termino eigą konkrečiam ieškovo reikalavimui nutraukia tik tinkamas teisės kreiptis į teismą su šiuo reikalavimu realizavimas. Nagrinėjamu atveju pagrindinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 dėl nuostolių atlyginimo buvo pareikštas 2009 m. lapkričio 17 d. Taigi, išvestinio ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo senaties terminą nutraukė pagrindinio ieškinio pareiškimas (CK 1.130 str. 1 d.). CK 1.130 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą; iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo senaties terminą nutraukė ieškinio dėl nuostolių priteisimo pateikimas civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013, todėl ieškinio senaties terminas dėl procesinių palūkanų nagrinėjamojoje byloje prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 (2017 m. birželio 22 d.), nes iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą, t. y. ieškovė turėjo teisę pareikšti išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrindinėje byloje dėl nuostolių priteisimo, taip pat ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo atskiroje civilinėje byloje jau po pagrindinės bylos išnagrinėjimo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį tuo pagrindu, jog ieškovė dar kartą kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti. Pagrindinėje civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 ieškovė patikslintu ieškinio pareiškimu nenurodė, jog atsisako nuo ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo ir nėra priimto procesinio sprendimo dėl ieškovės atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas, taip pat civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 nebuvo sprendžiamas / išspręstas klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, kadangi nagrinėjamojoje byloje pareiškė ieškinį, kurio senaties terminas yra pasibaigęs, civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 tikslindama ieškinį nenurodė reikalavimo priteisti procesines palūkanas, t. y. šio reikalavimo atsisakė bei priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė ir procesinių palūkanų priteisimo klausimo civilinės bylos Nr. 2-1309-262/2013 nagrinėjimo eigoje nekėlė. Ieškovė su šiais teiginiais nesutinka.
24. Savo procesinėmis teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.; CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Tai yra visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2014). CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Teismas, nustatęs minėtus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. (CPK 95 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nėra nustatytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinosios sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti. Aplinkybė, jog ieškovė nepasinaudojo teise apskųsti teismo procesinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013, apeliacine tvarka neįrodo jos nesąžiningumo. Civilinėje byloje Nr. 2-1309-262/2013 ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, nepasinaudojo teise reikalauti procesinių palūkanų priteisimo, tačiau šio reikalavimo, nurodyto 2009 m. lapkričio 17 d. ieškinyje, neatsisakė ir teismai šiais klausimais nepasisakė, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo teise pareikšti minėtą reikalavimą atskiroje byloje.

14Dėl bylos procesinės baigties

26. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
27. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Pakeisti ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „SRTP“ teisių perėmėja ieškove uždarąją akcine bendrove „Skolų reguliavimo tarnyba“, j. a. k. 304087404

17Netenkinti atsakovų prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

18Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria priteistos ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SRTP“ iš atsakovų A. A., G. B., E. G. ir R. R. solidariai 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 89 890,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties įvykdymo bei netenkintas atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, palikti nepakeistą.