Byla 2-10476-944/2014
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „NFQ Solutions“ atstovui advokatui Pauliui Astromskiui, atsakovės UAB „Procentas“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NFQ Solutions“ ieškinį atsakovui UAB „Procentas“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovė UAB „NFQ Solutions“ prašė teismo pripažinti atsakovo UAB „Procentas“ vienašalį 2009 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. NFQ-091203/1 nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovo 32 446,15 Lt skolą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal sutartį dalį atliktų darbų buvo perdavęs iki sutarties pasirašymo ir vėliau. Atsakovas pervedė ieškovui avansą, taip patvirtindamas, kad šalių bendradarbiavimas buvo tinkamas. Atsakovo teigimu, sutartis nutrūko ieškovui nepateikus darbų sutartu terminu, tačiau iš tiesų paslaugos teikimo terminas neturėjo esminės reikšmės. Pažymi, kad sutartis vienašališkai buvo nutraukta praėjus 1,3 metų po termino priduoti darbus pasibaigimo ir tik tuomet, kai atsakovė gavo ir priėmė paskutinę ieškovo siųstą sąskaitą faktūrą. Teigia, kad sutartyje nustatytas terminas neturėjo esminės reikšmės, nes ieškovo užduotis buvo išimtinai analitinio, intelektinio pobūdžio, siekiant nustatyti optimalius reikalavimus sistemos funkcionalumams ir sąsajų prototipams. Atsakovas darbus faktiškai priėmė, todėl sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Paaiškina, kad iš esmės visi darbai atsakovei buvo perduoti elektronine forma, bendrų susitikimų ir susirašinėjimų metu. Dėl šių priežasčių ieškovės nuomone, laikytina, kad 2010-01-05 ieškovė perdavė atsakovei darbus pagal sutartį. Dėl šių aplinkybių atsakovė turi sumokėti sutartą kainą už atliktus darbus.

3Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nutraukti, nes Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-97-615/2012, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią, o, bylos nenutraukus, ieškinį atmesti ir paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo visos įstatyme nustatytos sąlygos vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį, nes ieškovė nustatytu terminu neperdavė atsakovei sutarto darbo rezultato. Pažymi, kad atsakovei darbai nebuvo perduoti, šias aplinkybes patvirtina Kauno apylinkės teismo 2-97-615/2012 sprendimas, kuriame nustatytos aplinkybes šioje byloje turi prejudicinę galią.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Teismas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-04 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013-07-09 nutartį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2013-02-18 nutartis dėl bylos nutraukimo, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisako dėl atsiliepime išdėstytų aplinkybių dėl bylos nutraukimo.

6Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-12-03 šalys sudarė sutartį Nr. NFQ-091203/l, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal atsakovės pateiktus darbų užsakymus atlikti tam tikrus šiuose užsakymuose apibrėžtus darbus bei paslaugas (t.1, b. l. 11–17). 2009-12-03 darbų užsakymu Nr. 1 atsakovė užsakė pas ieškovę atlikti greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizę, kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 2009-12-23, o atsakovė apmokėti už šiuos darbus – 26815 be PVM (t. 1, b. l. 19–20). Ieškovė išrašė sąskaitas faktūras 2009-12-31 7260 Lt sumai, 2010-05-13 9000 Lt sumai, 2011-03-02 16186,15 Lt sumai (t.1, b. l. 190–192). Atsakovė banko pavedimais mokėjo ieškovei įmokas už darbus tokiomis sumomis ir terminais: 2009-12-07 sumokėjo 2420 Lt, 2009-12-18 – 2420 Lt, 2009-12-30 – 2420 Lt, 2010-02-18 – l500 Lt, 2010-02-19 – 500 Lt, 2010-02-20 –2000 Lt; 2010-02-26 - 2000 Lt, 2010-03-05 –1000 Lt; 2010-03-10 – l000 Lt, 2010-03-25 – l000 Lt. (t. 1, b. l. 193–194). Atsakovė registruotu laišku išsiuntė atsakovui 2011-03-16 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog vadovaujantis sutarties 12.3 punktu, sutartis bus laikoma nutraukta po 20 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos (t. 1, b. l. 195–197). Kauno apylinkės teismas 2012-04-10 sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 16260 Lt sumokėto avanso. Ieškovė prašo pripažinti 2011-03-16 sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti sutartą sumą už darbus.

7Šioje byloje kilo ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo. Teismas nurodo, kad LR CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti nutraukiamos arba pakeičiamos. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Vienašališkas sutarties nutraukimo institutas yra favor contractus principo išimtis. Visais atvejais, kai viena iš šalių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Pagal LR CK 6.217 str. sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu.

8Nagrinėjamu atveju šalių 2009-12-03 sudarytos sutarties Nr. NFQ-091203/1 12 p. reglamentuotas sutarties galiojimas ir pasibaigimas. Įvertinus minėtos sutarties 12.3 p. darytina išvada, kad šalys susitarė dėl sutarties, esant esminiam sutarties pažeidimui, nutraukimo įgyvendinimo tvarkos. Nei minėtoje sutartyje, nei darbų užsakyme Nr. 1 nėra jokių sąlygų, kurioms esant šalis turėtų teisę nutraukti sutartį vienašališkai, taip pat nėra jokių nuostatų, kokie sutartiniai įsipareigojimai yra šalių laikomi, pripažįstami kaip esminiai. Dėl šių aplinkybių, vertinant, ar šalies elgesys dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo gali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, turi būti nustatyta tikroji šalių valia, taikomos įstatymo nuostatos reglamentuojančios sutarties nutraukimą, esant esminiam jos pažeidimui (LR CK 6.217 str. 2 d.) bei atsižvelgiama į teismų praktikos nustatytus kriterijus.

9Atsakovės 2011-03-16 pranešime dėl sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 195–197) nurodyta, kad atsakovė, vadovaudamasi LR CK 6.217 str. 2 d. 1 p., ir 2 p., vienašališkai nutraukia sutartį ieškovei iš esmės ją pažeidus. Iš šio pranešimo matyti, kad esminiu sutarties pažeidimu atsakovė laikė 2009-12-03 darbų užsakyme Nr. 1 nustatytą terminą – 2009-12-23. Darytina išvada, kad pagal reiškiamą ieškinio reikalavimą šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės: ar sutarties įvykdymo termino (2009-12-23) praleidimas pagal LR CK 6.217 str. 2 d. 1–2 p. (nes šiomis teisės normomis vadovaujantis 2011-03-16 pranešimu vienašališkai buvo nutraukta sutartis) gali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, todėl atsakovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartinius santykius su ieškove.

10Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant LR CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis LR CK 6.217 str. 2 d. ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB ,,Baldras” ir kt., bylos Nr.3K-P-346/2004).

11Nagrinėjamu atveju atsakovės teigimu, sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas– 2009-12-23, yra esminė sutarties aplinkybė, todėl ji pažeidus, ji įgijo teisęs vienašališkai nutraukti šalių tarpusavio santykius. Darytina išvada, kad būtina išsiaiškinti, ar darbų užsakyme nurodytas darbų perdavimas yra esminė sutarties sąlyga, t. y. reikalinga aiškinti šią sutarties sąlygą, atskleisti tikruosius šalių ketinimus susitariant dėl šios sąlygos.

12Pažymėtina, kad aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (LR CK 6.193 str. 1 d). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga LR CK 6.193 str. 5 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė–komercinė zoofirma ,,Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

13Šalių 2009-12-03 sudarytos sutarties Nr. NFQ-091203/1 2.1 p. nustatyta, kad sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja atlikti užsakovo (atsakovės) užsakytus ir vykdytojo apsiimtus atlikti darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos vykdytojui kainą; 2.2 p. nustatyta, kad darbų, kuriuos pagal sutartį užsako užsakovas atlikti kaina ir atlikimo terminai nustatomi kiekviename darbų užsakyme. Šios sutarties nuostatos konkretizuotos 2009-12-03 darbų užsakyme Nr. 1, kuriame nustatyta tokia užduotis – atlikti greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizę (reikalavimų analizės rezultatai, greitųjų kreditų sistemos reikalavimų paruošimas, duomenų apsikeitimo sąsajos reikalavimų paruošimas) (1 p.); darbų kaina nustatyta 26815 be PVM; vykdytojas įsipareigoja darbus atlikti iki 2009-12-23 (2 p.); mokėjimo tvarka ir terminai nustatyti 3 p.

14Įvertinus šalių sutarties objektą (greitųjų kreditų sistemos funkcinių bei integracijos su kitomis sistemomis reikalavimų analizė) konstatuotina, kad šalys susitarė dėl nematerialaus (intelektinio) pobūdžio paslaugų teikimo, todėl taikomos LR CK XXXV nuostatos reglamentuojančios atlygintinių paslaugų teikimą. Minėtoje LR CK nuostatose nėra nustatyta, kad sutarties įvykdymo terminas yra esminė atlygintinių paslaugų teikimo sąlyga, todėl šiuo atveju vertintinas šalių elgesys ikisutartiniuose santykiuose, po sutarties sudarymo bei po 2009-12-23, kai turėjo būti perduoti atlikti darbai.

15Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad šalys pradėjo bendradarbiauti nuo 2009 m. vasaros. Šalių elektroninis susirašinėjimas pagal pateiktus duomenis prasidėjo nuo 2009-08-19, jo metu vyko informacijos, duomenų apsikeitimas (t. 1, b. l. 22–39), šalys susitikimų metu aptardavo atliekamus darbus numatydavo tolesnius darbus, keitėsi dalijosi informacija (t. 1, b. l. 42–54). Darytina išvada, kad pagal šalis siejusius teisinius tarpusavio santykius, įvertinus sutarties objekto specifiškumą – intelektinio pobūdžio veikla, susijusi su analizės atlikimu, šalių bendradarbiavimo metu buvo keičiamasi informacija, todėl negalima susieti darbų rezultato gavimo momento tik su 2009-12-23 data. Teismo nuomone, nustatytu terminu turėjo būti perduotas vientisas darbų rezultatas, kuris privalėjo atitikti sutarties ir darbų užsakymo sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina neįrodyta egzistavus LR CK 6.217 str. 2 d. 1 p., t. y. kad sutarties nutraukimo metu atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, nes bendradarbiavimo metu dalį ieškovės paruoštos informacijos, atsakovė neišvengiamai gaudavo (LR CPK 178 str.).

16Byloje apklaustas liudytojas K. K. paaiškino, kad sutartis sudaryta jau tuo metu, kai faktiškai darbai buvo atlikti. Šis asmuo taip pat paaiškino, kad nuo sutarties Nr. NFQ-091203/l ir darbų užsakymo Nr. 1 sudarymo datos (2009-12-03) iki darbų perdavimo datos (2009-12-23) buvo nustatytas dvidešimties dienų terminas, nes tuo metu faktiškai visi užsakyti darbai jau buvo atlikti; šią datą jis įrašė į darbų užsakymą, tačiau jokių pageidavimų dėl datos atsakovė nereiškė. Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-97-615/2012 matyti, kad sutartis buvo ruošiama ieškovės, tačiau atsakovė galėjo, turėjo teisę derinti atitinkamas sutarties sąlygas, t. y. atsakovei buvo persiųsta sutartis ir darbų užsakymas (civilinės bylos Nr. 2-97-615/2012 t. 2, b. l. 147–180). Pirminė sutarties ir darbų užsakymo data buvo numatyta 2009-08-10, darbų atlikimo data nustatyta 2009-10-12 (civilinės bylos Nr. 2-97-615/2012 t. 2, b. l. 138, 145). Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad buvo nustatytas ilgesnis terminas nuo sutarties sudarymo datos iki darbų atlikimo datos. Iš apklausto liudytojo paaiškinimų nustatyta, kad didžioji dalis sutartų atlikti darbų vyko 2009 m. spalio mėnesį, o darbai baiginėjami 2009 m. lapkričio mėnesį, tačiau atsakovei susidūrus su mokumo problemomis sutarties sudarymas buvo nukeltas. Dabartinės sutarties ir darbų užsakymo tekstas buvo atsakovės užpildytas 2009-12-07 (civilinės bylos Nr. 2-97-615/2012 t. 2, b. l. 169), tačiau nėra jokios nuorodos į darbų perdavimo terminą – 2009-12-23, kad jis yra svarbus, esminis, ir po šio termino ieškovės atlikti darbai atsakovei taps beprasmiai, nereikalingi, sukels didelę žalą ir pan.

17Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovei pažeidus darbų užsakyme nustatytą terminą perduoti darbus, atsakovė būtų reiškusi kokias nors rašytines pretenzijas, reikalavusi laikytis prisiimtų įsipareigojimų, nurodžiusi, kad 2009-12-23 turi esminę reikšmę atsakovei, įspėjusi, kad dėl ieškovės veiksmų ji galimai patirs realius nuostolius ir kt. Priešingai, ieškovei neperduodant galutinio darbų rezultato, atsakovė ir toliau atliko mokėjimus pagal pasirašytą sutartį (tačiau mokėjimo terminai ir suma neatitiko sutarties bei darbų užsakymo sąlygų), priimdavo ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. Iš 2010-11-29 pranešimo matyti, kad ieškovė reikalavo sumokėti už darbus, nustatė, kad už darbus atsakovė turi sumokėti iki 2010-12-31, įspėjo, kad kreipsis dėl skolos išieškojimo į skolų išieškojimo biurą (t. 1, b. l. 189). Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad nors abi sutarties šalys pažeidinėjo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nėra duomenų leidžiančių pripažinti, kad iš karto po 2009-12-23 nustatyto termino perduoti darbus praleidimo, pati sutarties esmė ir jos pagrindu atlikti darbai tapo beprasmiai, šalis prarado suinteresuotumą jais ar kt. Pagal esančius duomenis, vienintelė atsakovės rašytinė reakcija ir pretenzija į susidariusią situaciją buvo 2011-03-16 pranešimas dėl sutarties nutraukimo, kuriame akcentuojamas darbų perdavimo termino – 2009-12-23, praleidimas kaip esminę reikšmę turinti sutarties sąlyga. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad darbų užsakyme nustatytas terminas buvo svarbus, po šio termino užsakyti darbai neteko prasmės, tačiau nenurodė ir negalėjo paaiškinti kaip konkrečiai pasireiškė šie nepatogumai, t. y. pavyzdžiui kokie konkretūs, realūs, planuojami verslo planai buvo siejami su užsakytais darbais, kokius įsipareigojimus atsakovė su trečiaisiais asmenimis galiami pažeidė negavusi darbų perdavimo 2009-12-23, kokios sankcijos jai galėjo būti taikomos, kokie realūs nuostoliai galėjo atsirasti dėl šių darbų neperdavimo ir pan. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į trečiuosius asmenis nesikreipė dėl analogiškų darbų atlikimo. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad 2009-12-23 darbų perdavimo data buvo svarbi, tačiau taip pat paaiškino, kad ji toliau atliko mokėjimus po 2009-12-23 (paskutinis mokėjimas 2010-03-25), nes jos atliekamų mokėjimų metu užsakyti darbai dar tebebuvo aktualūs, t. y. po 2009-12-23. Atsakovė negalėjo tiksliai nurodyti, nuo kada sutarti darbai tapo beprasmiai.

18Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad byloje nėra pakankami duomenų leidžiančių pripažinti, kad pagal sudarytos sutarties ir darbų užsakymo esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis – šiuo atveju dėl darbų rezultato perdavimo, turėjo esminę reikšmę (LR CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Kitos LR CK 6.217 str. 2 d. numatytos aplinkybes nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, nes atsakovė 2011-03-16 pranešimu dėl sutarties nutraukimo jomis nesirėmė, todėl nėra pagrindo analizuoti ar buvo kiti pagrindai, leidžiantys pripažinti sutartį pažeistą iš esmės ir sudarantys pagrindą nutrakti sutartį vienašališkai.

19Be to, šalys sudarytoje sutartyje 12.3 p. numatė sutarties nutraukimo tvarką, iš esmės pažeidus sutartį. Pastebėtina, kad minėtoje sutarties sąlygoje nustatyta, kad šaliai pažeidėjai savo pažeidimo neištaisius per dvidešimt dienų, apie nutraukimą pranešusi šalis turi teisę sutartį nutraukti ir toks pranešimas kitai šaliai įsigalioja tokio pranešimo dieną. Nagrinėjamu atveju 2011-03-16 pranešime konstatuojama, kad darbų perdavimo terminas laikomas esmine sąlyga, todėl nutraukiama sutartis, t. y. šiame pranešime nėra nustatytas sutartyje nurodytas terminas šaliai pažeidėjai ištaisyti savo pažeidimus. Atsakovė tokiais veiksmai pažeidė tiek sutarties 12.3 p. reikalavimus, tiek LR CK 6.209 str. 3 p., 6.217 str. 3 nuostatas.

20Teismas pažymi, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu tenkintinas. Teismas įvertinęs šalių pateiktus duomenis, elgesį ikisutartinių ir sutartinių teisinių santykių metu, konstatuoja, kad atsakovė vienašališkai nutraukdama sutartį ir nenustatydama termino pašalinti pažeidimus, pasirinko neproporcingą savo teisių gyvino būdą, tokiu būdu pažeisdama kitos šalies teisėtus lūkesčius. Šie atsakovės veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais atitinkančiais teisės principus bei gerąją verslo praktiką. Pažymėtina, kad atsakovė, savo teises ir teisėtus interesus galėjo ginti kitais teisų gynimo būdais, kurie taip pat nustatyti ir sutartimi.

21Antruoju reikalavimu ieškovė prašo priteisti 32446,15 Lt pagal sutarties sąlygas už atliktus darbus. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad darbų rezultatas yra informacija, kurią atsakovė teisminių procesų metu tikrai gavo, be to, šioje byloje buvo siunčiami procesiniai dokumentai, su kuriais buvo pateikiami ir ieškovės atlikti darbai (t. 1, b. l. 56–188). Atsakovė savo ruožtu teigė, kad darbai nėra jai perduoti, savo argumentus grindžia teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012.

22Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 teismas spręsdamas dėl reikalavimo priteisti sumokėtą avansą nustatė, kad ieškovė darbų pagal sutartį atsakovei neperdavė.

23Pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. LR CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007).

24Nagrinėjamu atveju šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 dalyvavo tos pačios šalys, reikalavimai abiejuose bylose kildami iš tų pačių sutartinių santykių, t. y. sutarties Nr. NFQ-091203/l, darbų užsakymo. Civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 teismas 2012-04-10 sprendimu tenkindamas reikalavimą dėl avanso priteisimo, nustatė, kad darbai pagal ginčo sutartį atsakovei nebuvo perduoti. Tokią teismo išvadą patvirtino Kauno apygardos teismas 2012-10-03 nutartimi, kuria teismo 2012-04-10 sprendimas paliktas nepakeistas. Šio byloje ieškinys pareikštas 2012-11-06, priimtas 2012-11-14. Duomenų, kad šiuo laikotarpiu būtų atsakovei perduoti darbai nėra pateikta.

25Išaiškintina, kad šalys turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų, todėl ir darbai turi būti perduodami pagal sutarties sąlygas, o jei nėra susitarusios – pagal teisės aktų reikalavimus. Šalys sudarytos sutarties 5.1–5.3 p. nusistatė konkrečią darbų perdavimo tvarką, jokių kitų alternatyvių darbų priėmimo–perdavimo būdų nėra numatyta. Teisės aktų reikalavimai nenumato tokios galimybės darbus perduoti, kaip procesinių dokumentų priedus, ir tokiu būdu reikalauti priteisti sumokėti už šiuos darbus. Darytina išvada, kad šiuo metu ieškovė dar neturi procesinės teisės reikalauti priteisti 32446,15 Lt su PVM sumą, nes darbai pagal sutarties sąlygas dar nėra perduoti. Išaiškintina, kad teismui patenkinus reikalavimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškovė turės teisę kreiptis pagal sutarties sąlygas perduoti darbus, ir tokiu pagrindu įgis reikalavimo teisę į sutartimi nustatytą sumą.

26Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje neesant duomenų, kad darbai buvo atsakovei perduoti pagal sutarties nuostatas, laikytina, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę į 32446,15 Lt su PVM, todėl šis reikalavimas atmestinas. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisako dėl atliktų darbų kokybės ir atitikimo sutarties sąlygoms.

27Ieškinį patenkinus iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

28Ieškovės reikalavimas dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu patenkintas, todėl už šį reikalavimą sumokėtinas 500 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 211, t. 2, b. l. 7) priteistinas iš atsakovės. Byloje nėra pateikta duomenų apie ieškovės turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė patyrė 1200 Lt už dviejų atskirųjų skundų surašymą (t. 2, b. l. 97, 100 ), 2160 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ir 1080 Lt išlaidų už dalyvavimą teismo posėdžiuose (t. 3, b. l. 13). Kauno apygardos teismas 2012-07-09 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013-03-19 nutartį ir atmetė prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-04 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013-07-09 ir Kauno apylinkės teismo 2013-02-18 nutartį, kuria nutraukta byla ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms atsakovei nepriteistinos išlaidos už dviejų atsiliepimų į atskiruosius skundus surašymą (1200 Lt) ir išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (2160 Lt). Atsakovės išlaidos už dalyvavimą teismo posėdžiuose paskirstytinos pagal LR CPK 98 str. nuostatas. Pagal minėtos teisės normos antrą dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 p. numatyti maksimalūs užmokesčio dydžiai, kurių 8.18 p. nustatytas maksimalus dydis už vieną atstovavimo teisme valandą 150 Lt. Atsakovės 2014-05-09 sąskaitoje nurodytos 3 val., todėl maksimali suma sudarytų 450 Lt. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, todėl pagal LR CPK 93 str. 2 d. atsakovė turi teisę į 225 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovei.

29Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 269- 270 straipsniais,

Nutarė

30ieškinį tenkinti iš dalies.

31pripažinti UAB „Procesntas“ vienašalį 2009-12-03 sutarties Nr. NFQ-091203/l neteisėtu.

32Kitą ieškinio dalį atmesti.

33Priteisti iš atsakovės UAB „Procentas“, įmonės kodas 301494583, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „NFQ Solutions“, įmonės kodas 135867375.

34Priteisti iš ieškovės UAB „NFQ Solutions“, įmonės kodas 135867375, 225 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Procentas“, įmonės kodas 301494583.

35Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai... 2. ieškovė UAB „NFQ Solutions“ prašė teismo pripažinti atsakovo UAB... 3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nutraukti, nes Kauno miesto... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 5. Teismas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-04 nutartimi... 6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-12-03 šalys sudarė sutartį Nr.... 7. Šioje byloje kilo ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo.... 8. Nagrinėjamu atveju šalių 2009-12-03 sudarytos sutarties Nr. NFQ-091203/1 12... 9. Atsakovės 2011-03-16 pranešime dėl sutarties nutraukimo (t. 1, b. l.... 10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminio sutarties pažeidimo... 11. Nagrinėjamu atveju atsakovės teigimu, sutartyje nustatytas darbų atlikimo... 12. Pažymėtina, kad aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų... 13. Šalių 2009-12-03 sudarytos sutarties Nr. NFQ-091203/1 2.1 p. nustatyta, kad... 14. Įvertinus šalių sutarties objektą (greitųjų kreditų sistemos funkcinių... 15. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad šalys pradėjo bendradarbiauti nuo... 16. Byloje apklaustas liudytojas K. K. paaiškino, kad sutartis sudaryta jau tuo... 17. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovei pažeidus darbų užsakyme... 18. Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad byloje nėra pakankami duomenų... 19. Be to, šalys sudarytoje sutartyje 12.3 p. numatė sutarties nutraukimo... 20. Teismas pažymi, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio... 21. Antruoju reikalavimu ieškovė prašo priteisti 32446,15 Lt pagal sutarties... 22. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012 teismas spręsdamas dėl... 23. Pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo... 24. Nagrinėjamu atveju šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-97-615/2012... 25. Išaiškintina, kad šalys turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų, todėl ir... 26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje neesant duomenų, kad darbai... 27. Ieškinį patenkinus iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai... 28. Ieškovės reikalavimas dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo... 29. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 269- 270 straipsniais,... 30. ieškinį tenkinti iš dalies.... 31. pripažinti UAB „Procesntas“ vienašalį 2009-12-03 sutarties Nr.... 32. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 33. Priteisti iš atsakovės UAB „Procentas“, įmonės kodas 301494583, 500 Lt... 34. Priteisti iš ieškovės UAB „NFQ Solutions“, įmonės kodas 135867375, 225... 35. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...