Byla 2-944/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria nutarta iškelti bankroto bylą atsakovui, civilinėje byloje Nr. B2-1606-324/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gutra“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Kauno kranai“ kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą ir prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Gutra“, administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

4Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. už bokštinio krano nuomą, darbus išrašė UAB „Gutra“ PVM sąskaitų faktūrų už 54 532 Lt. Jų atsakovas neapmokėjo, todėl buvo priskaičiuota 1 189,59 Lt delspinigių ir 974,1 Lt palūkanų. Iš viso UAB „Gutra“ ieškovui skolinga 56 695,69 Lt. Ieškovas 2009 m. kovo 6 d. pranešimu informavo UAB „Gutra“ apie įsiskolinimą ir nurodė, jog, neapmokėjus jo per 30 dienų, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo įmonė skolos nesumokėjo. Nurodė, kad UAB „Gutra“ yra nemoki ir prašė iškelti jai bankroto bylą.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Gutra“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

6Teismas nutartyje nurodė, kad iš 2009 m. balandžio 27 d. UAB „Gutra“ finansinės atskaitomybės duomenų ir kreditorių sąrašo matyti, kad šios įmonės balanse įrašytas turtas vertas 5 438 107 Lt, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 554 531,56 Lt. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Gutra“ pateikti duomenys patvirtina, jog už 2008 m. lapkričio mėn. – 2009 m. balandžio mėn. laikotarpį atsakovo įmonė darbuotojams yra skolinga 255 035,24 Lt. Ši aplinkybė, teismo teigimu, sudaro pagrindą tenkinti kreditoriaus ieškinį ir iškelti atsakovo įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 6 str. 1 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

7Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Gutra“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį, trečiuoju asmeniu patraukti AB Swedbank, atstovaujamą Kauno regiono skyriaus.

8Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. 2007 m. gruodžio 14 d. UAB „Gutra“ su AB Swedbank pasirašė kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė 20 butų gyvenamojo namo, esančio Gričiupio g. 3, Kaune, statybai 1 821 130 EUR kreditą. 374 768 Eur buvo suteikta žemės sklypo Gričiupio g. 3, Kaune įsigijimui, o likusi kredito dalis - gyvenamojo namo statybai. Bankas finansuoja 80 procentų namo statybos, likusi dalis finansuojama iš nuosavų lėšų, kurių šiuo metu investuota virš 1,5 milijono litų. Nurodo, kad yra pasirašytos 7 preliminariosios butų pirkimo sutartys su pirkėjais. Žiemos laikotarpiu namo statybos darbai buvo sustabdyti dėl klimatinių sąlygų. Šiuo metu, trūkstant nuosavų lėšų, vedamos derybos su AB Swedbanku dėl tolesnio statybos finansavimo ir UAB „Gutra“ restruktūrizavimo. Atnaujinus finansavimą, namo užbaigimui reikia 3-4 mėnesių. Nutartis iškelti bankroto bylą pažeidžia pirkėjų, kurie pasirašė preliminariąsias buto pirkimo sutartis, teises ir teisėtus interesus kadangi bankroto atveju gyvenamasis namas nebus užbaigtas statyti ir jie praras investuotas lėšas. Nurodo, kad bus pažeisti ir pagrindinio kreditoriaus AB Swedbanko interesai, nes šiuo metu suteikta kredito suma yra 3 119 674 Lt. Nors prievolių užtikrinimui bankui yra įkeistas turtas, tačiau nebaigti statybai objektai neturi paklausos ir pardavimo kaina yra mažesnė, nei reali rinkos kaina ar priverstinai parduodamo turto vertė.

102. Bendrovėje yra 20 darbuotojų, kurie atostogauja. Atnaujinus kreditavimą, darbuotojams bus užtikrintas darbas ir išmokėtas atlyginimas. Bankas nepagrįstai sustabdė kreditavimą, todėl jam gali būti reiškiamas regresinis ieškinys dėl nuostolių atlyginimo ir jis į bylą turi būti įrauktas trečiuoju asmeniu.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Kauno kranai“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas turi užtikrinti viešąjį interesą. UAB „Gutra“ prisipažįsta, kad neturi turto, net 80 proc. jo turto priklauso AB Swedbankui, įmonė turi ir daugiau įsiskolinimų. Šią deklaraciją galima vertinti kaip įmonės viešą pareiškimą, kad ji yra nemoki. Būtina pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus.

12Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

13Bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų tikslų – tiek ginti įmonės kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), tiek ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties; dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2008). Dėl šios priežasties, prieš pradedant bankroto procesą, t.y. prieš iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

14Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies nuostata, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

15Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatą bei susiklosčiusią teismų praktiką, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu. Tačiau spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas turi vadovaujantis ne tik prie pareiškimo pridėtais dokumentais bei ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka gautais duomenimis, patvirtinančiais įmonės finansinę būklę, bet turi atsižvelgti ir į ieškovo prašyme nurodytą teisinį bei faktinį pagrindą bankroto bylai iškelti.

16Kaip matyti iš ieškovo UAB ,,Kauno kranai“ ieškinio, kuriuo prašoma iškelti bankroto bylą UAB ,,Gutra“, savo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo bei reikalavimo iškelti bankroto bylą teisiniu pagrindu ieškovas nurodė ĮBĮ 3 straipsnio 6 punktą, 4 straipsnio 2 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6 bei 9 straipsnius, o faktines aplinkybes - kad atsakovas jam yra skolingas už suteiktas paslaugas ir per pranešime dėl debitorinio įsiskolinimo nustatytą terminą skolos nepadengė, atsakovas turi finansinių problemų ir negali ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų ir yra nemokus. Tuo tarpu aplinkybės, kad atsakovas vėluoja išmokėti atlyginimus darbuotojams, ieškovas savo ieškinyje nenurodė. Taigi, ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pateikė kaip kreditorius, kuriam atsakovas yra skolingas už suteiktas paslaugas (ĮBĮ 3 str. 7 p.), todėl darytina išvada, kad faktinis šioje byloje pareikšto ieškinio iškelti bankroto bylą pagrindas - įmonės nemokumas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės nemokumo nenustatė, o priešingai, padarė išvadą, kad atsakovo įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, t.y. įmonė yra moki, tačiau bankroto bylą teismas iškėlė, nustatęs, kad įmonė darbuotojams yra skolinga 255 035,24 Lt.

17Kaip jau minėta šioje nutartyje, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Taigi, situaciją, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, įstatymas apibrėžia kaip savarankišką pagrindą bankroto bylai iškelti. Todėl pirmosios instancijos teismas bankroto bylą UAB ,,Gutra“ iškėlė kitu pagrindu, negu nurodytas ieškinyje, iš esmės neatsižvelgdamas į ieškinyje nurodytą teisinį bei faktinį pagrindą bankroto bylai iškelti.

18Duomenis apie UAB ,,Gutra“ įsiskolinimą darbuotojams pirmosios instancijos teismas nustatė iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo. Šiame sąraše iš tiesų yra nurodyta, kad UAB ,,Gutra“ 2009 m. gegužės 15 d. darbuotojams buvo skolinga 255 035,24 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. lapkričio - 2009 m. balandžio mėnesių laikotarpį. Tačiau daugiau duomenų apie įsiskolinimą darbuotojams byloje nėra. Vien pateiktas kreditorių sąrašas apie įsiskolinimo darbuotojams dydį neleidžia spręsti apie šio įsiskolinimo pobūdį ir priežastis, neleidžia daryti išvados, ar šis įsiskolinimas yra laikino pobūdžio ir susidaręs dėl laikinų įmonės finansinių sunkumų, ar jis rodo ilgalaikes įmonės finansines problemas ir gresiantį nemokumą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.

19Atsakovas savo atskirajame skunde nurodo, kad bendrovėje yra 20 darbuotojų, kuriems, atnaujinus gyvenamojo namo statybos kreditavimą, bus užtikrintas darbas ir išmokėtas atlyginimas. Taip pat teigia, kad su AB Swedbanku yra vedamos derybos dėl tolesnio statybos finansavimo ir bendrovės restruktūrizavimo. Su atskiruoju skundu yra pateiktas atsakovo darbuotoju susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad didesnė dalis atsakovo darbuotojų, siekdami išsaugoti savo darbo vietas, sutinka darbo užmokesčio įsiskolinimo padengimo terminą atidėti iki gyvenamojo namo statybos pabaigos.

20Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kai bankroto byla keliama ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą, šias aplinkybes nustatyti yra svarbu, nes išsamus jų atskleidimas leistų teismui daryti išvadą apie tai, ar atsakovo bendrovė iš tiesų yra nemoki ir/ar jai realiai jai gresia nemokumas ir ji nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

21Kadangi šių reikšmingų bankroto bylos iškėlimo klausimui išspręsti svarbių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, o bankroto bylą iškėlė tik nustatęs, kad įmonė turi įsiskolinimų darbuotojams, o šioms aplinkybėms išaiškinti byloje esančių duomenų nepakanka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi iškeldamas bankroto bylą, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reikalaujančias, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas byloje surinktų įrodymu visuma, kuri leistų teismui daryti išvadą apie svarbių bylai aplinkybių egzistavimą ar neegzistavimą, todėl neatskleidė bylos esmės ir dėl šių pažeidimų klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl šie pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (CPK 176 str. 1 d., 263 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

23Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gutra“ klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Ieškovas UAB „Kauno kranai“ kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos... 4. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. už bokštinio... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė iškelti UAB... 6. Teismas nutartyje nurodė, kad iš 2009 m. balandžio 27 d. UAB „Gutra“... 7. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Gutra“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 8. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 9. 1. 2007 m. gruodžio 14 d. UAB „Gutra“ su AB Swedbank pasirašė kredito... 10. 2. Bendrovėje yra 20 darbuotojų, kurie atostogauja. Atnaujinus kreditavimą,... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Kauno kranai“ prašo... 12. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame Įmonių bankroto įstatyme... 14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste... 15. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatą bei susiklosčiusią teismų... 16. Kaip matyti iš ieškovo UAB ,,Kauno kranai“ ieškinio, kuriuo prašoma... 17. Kaip jau minėta šioje nutartyje, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto... 18. Duomenis apie UAB ,,Gutra“ įsiskolinimą darbuotojams pirmosios instancijos... 19. Atsakovas savo atskirajame skunde nurodo, kad bendrovėje yra 20 darbuotojų,... 20. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kai bankroto byla keliama... 21. Kadangi šių reikšmingų bankroto bylos iškėlimo klausimui išspręsti... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti...