Byla B2-1841-259/2013
Dėl ieškovės AS „Reverta“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Nerinta“

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Nerinta“ atstovams direktoriui N. S., advokato padėjėjui V. K., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka spręsdamas dėl ieškovės AS „Reverta“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Nerinta“,

Nustatė

3ieškovė AS „Reverta“ pateikė teismui pareiškimą (b. l. 3-6), kuriuo prašo iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Nerinta“. Pareiškime nurodoma, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė yra skolinga 152 843,35 EUR pagal 2007-11-12 kreditavimo sutartį Nr. KS/006/122. 2013-02-21 pranešimu atsakovei buvo pasiūlyta per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos atsiskaityti su ieškove. Pranešimu ieškovė taip pat įspėjo atsakovę, jog šiai savo įsipareigojimų neįvykdžius, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė ieškovės reikalavimų iki šiol neįvykdė.

4Atsakovė UAB „Nerinta“ atsiliepimu į pareiškimą (b. l. 111-112) prašo jo netenkinti. Atsakovė nurodo, jog nėra pagrindų, nustatytų ĮBĮ, kelti atsakovei bankroto bylą. Įmonė neturi įsiskolinimų darbuotojams, vykdo įsipareigojimus kreditoriams, 2013-04-30 balanso duomenimis įmonės turimo turto vertė žymiai viršija įmonės skolas.

52013-05-28 teismo posėdyje atsakovės UAB „Nerinta“ atstovas advokato padėjėjas V. K. paaiškino, jog įmonės pateiktame 2013-04-30 balanse neteisingai yra nurodyta atsakovės UAB „Nerinta“ turimo nekilnojamojo turto vertė. Atsakovė UAB „Nerinta“ ir UAB „ideArt“ 2013-05-13 sudarė Turto vertinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 96, pagal kurią turto vertintojas įsipareigojo iki 2013-06-04 atlikti atsakovės UAB „Nerinta“ turimo nekilnojamojo turto vertinimą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės atstovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, siekiant pateikti teismui objektyvius duomenis apie įmonės turimo turto vertę. Kauno apygardos teismas 2013-05-28 nutartimi šį prašymą tenkino.

62013-06-10 teismo posėdyje atsakovės UAB „Nerinta“ atstovai patvirtino, jog nesutinka su prašymu kelti atsakovei bankroto bylą, pateikė teismui atsakovės UAB „Nerinta“ turimo turto – parduotuvės patalpos, esančios adresu ( - ), žemės sklypo, esančio ( - ) bei 4 transporto priemonių - VW Transporter, VW Golf, VW Golf, Mercedes-Benz Turto vertės nustatymo ataskaitas. Taip pat atsakovės atstovai pateikė teismui patikslintą 2013-05-31 UAB „Nerinta“ balansą, kuriame atsispindi įmonės turimo vertė, kuri buvo nustatyta turto vertintojų. Atsakovės UAB „Nerinta“ atstovas advokato padėjėjas V. K. nurodė, jog 2013-05-31 atsakovės balanso duomenimis, atsakovė turi turto už 1 073 859 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro tik 220 697 Lt. Atsakovė pripažįsta, kad jos pradelsti įsiskolinimai kreditoriams yra 479 806,43 Lt, tačiau šie įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Dėl skolos ieškovei AS „Reverta“ atsakovės atstovas paaiškino, jog šiuo metu dėl šios skolos ir palūkanų dydžio Kauno apygardos teisme tarp šalių vyksta ginčai. Atsakovės nuomone, AS „Reverta“ nepagrįstai priskaičiavo ir prašė priteisti iš UAB „Nerinta“ direktoriaus N. S. (laiduotojo) 26 166,89 EUR delspinigių.

7Bankroto bylą atsisakytina kelti.

8Bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų tikslų – tiek ginti įmonės kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), tiek ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties; dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2008, 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-944/2009). Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip jos būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

9Iš byloje pateikto atsakovės UAB „Nerinta“ 2013-05-31 balanso matyti, kad atsakovė minėtai dienai savo balanse apskaitė turto už 1 073 859 Lt, kurį iš esmės sudarė atsakovės turimas nekilnojamasis turtas, t.y. 476 000 Lt vertės žemė, 242 000 Lt pastatai, 158 000 Lt vertės transporto priemonės, 192 517 Lt vertės kitas trumpalaikis turtas. Pažymėtina, jog atsakovė, siekdama nurodyti objektyvią savo turimo turto vertę, byloje atliko šio turto vertinimą. Iš vertinimo ataskaitų Nr. 2013-050 ir Nr. 2013-051 matyti, jog atsakovės turimos parduotuvės patalpos, esančios adresu ( - ), vertė yra 242 000 Lt, žemės sklypo, esančio ( - ), vertė – 476 000 Lt. Atsakovės turimų 4 transporto priemonių - VW Transporter, VW Golf, VW Golf, Mercedes-Benz bendra vertė sudaro 158 000 Lt (Vertinimo ataskaitos 131077, 131078, 131079, 131080). Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl atsakovės pateiktų jos turimo turto verčių nustatymo, byloje nėra kitų įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nurodytus duomenis apie turto vertę, todėl teismas pripažįsta, jog atsakovės 2013-05-31 balanse įrašyti duomenys apie UAB „Nerinta“ turimą turtą yra teisingi ir atsakovė 2013-05-31 turėjo turto už 1 073 859 Lt. Be to, ir Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas turi pagrindą atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius kainų pokyčius. Tiek nekilnojamojo turto kainų kilimas, tiek jų kritimas atitinkamu laikotarpiu pripažintina visiems žinomomis aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2008).

10Atsakovė pateikė teismui duomenis, jog jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 479 806,43 Lt. Didžiausią šių įsipareigojimų dalį, t.y. 451 764 Lt sudaro skola ieškovei AS „Reverta“ (b. l. 115). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1839-480/2013, kurioje ieškovė AS „Reverta“ prašė priteisti iš atsakovo N. S. 527 763,07 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą. Ieškovė šioje byloje nurodė, kad pagal 2007-11-12 Kreditavimo sutartį Nr. KS/006/122 AB „Parex bankas“ suteikė UAB „Nerinta“ 139 000 EUR dydžio kreditą. Tinkamas prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas UAB „Nerinta“ nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir parduotuvės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), įkeitimu (hipotekos lakšto ident. Nr. 06/1/2007/0003379). 2012-04-23 kreditorius ir UAB „Nerinta“ pasirašė susitarimą Nr. KS/006/122.1 dėl 2007-11-12 Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, pagal kurį UAB „Nerinta“ įsipareigojo kas mėnesį mokėti kreditoriui po 540 eurų kredito sutarties dengimui bei palūkanas, susikaupusias nuo Susitarimo pasirašymo dienos. Kreditavimo sutarties šalys taip pat susitarė papildyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones atsakovo N. S. laidavimu pagal 2012-04-23 Laidavimo sutartį Nr. LS/006/122.1. UAB „Nerinta“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl Kreditorius 2012-10-10 išsiuntė įspėjimą Nr. 12/K/02-1313 dėl sutarties nutraukimo tuo atveju, jeigu UAB „Nerinta“ neįvykdys savo pradelstų įsipareigojimų (2012-10-10 skola sudarė 16 162,61 EUR) iki 2012-11-15. Kaip matyti iš šios bylos duomenų, atsakovas – UAB „Nerinta“ laiduotojas N. S. ginčija AS „Reverta“ 26 166,89 EUR delspinigių paskaičiavimą. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, jog vien galimo įsiskolinimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą; kreditorius privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-196/2006). 2006 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-322/2006 Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad kol skola yra ginčijama kreditorius neturi reikalavimo teisės prašyti iškelti skolininkui bankroto bylą. Papildomai pažymėtina, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2009 ir kt.). Atsižvelgdamas į tokias byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pradelsta atsakovės skola ieškovei sudaro būtent atsakovės nurodyta 451 764 Lt suma, neįskaičiuojant į ją ginčijamų teisme delspinigių dydžio.

11Iš aptartų aplinkybių matyti, jog 2013-05-31 balanso duomenimis atsakovė UAB „Nerinta“ turėjo turto už 1 073 859 Lt, o pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 479 806,43 Lt. Taigi, pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Be, to pažymėtina, jog atsakovės pateikta 2013-04-30 Pelno (nuostolių) ataskaita (b.l .119) pagrindžia, jog atsakovė dirba pelningai, per 2013 metų 4 mėnesius atsakovė iš savo veiklos gavo 15 762 Lt pelno. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė neturi skolų savo darbuotojams. Atsakovė mokesčius į valstybės biudžetą moka reguliariai, įsiskolinimai yra tik einami, kurie mėnesio eigoje sumokami. Tokios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog atsakovė UAB „Nerinta“ akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

12Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė UAB „Nerinta“ galimai turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p. numatyta sąlyga bankroto bylai iškelti.

13Atsisakius iškelti atsakovei bankroto bylą, naikintinos Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui, bei atnaujintinas atsakovės turto (lėšų) realizavimas ir išieškojimas vykdymo procese (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis, CPK 150 straipsnio 3 dalis).

14Teismas, vadovaudamasis CPK 150 straipsniu, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 13 dalimi,

Nutarė

16atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Nerinta“ (į. k. 149901923, reg. Likiškėlių g. 7, Alytuje) pagal ieškovės AS „Reverta“ pareiškimą.

17Šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai