Byla 2-1012/2008
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Eurogranda“ ir Co atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1698-262/2008, iškeltoje pagal ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Eurogranda“ ir Co dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

32008 m. kovo 17 d. ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė teismo atsakovui UAB „Eurogranda“ ir Co iškelti bankroto bylą. Nurodė, jog trečiuoju asmeniu į bylą turi būti įtraukta Vilniaus apskrities VMI. Ieškinį grindė tuo, kad pagal 2008 m. sausio 1 d. duomenis atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 19 374 Lt (iš jų 747 Lt delspinigių). Pažymėjo, jog iš atsakovo balanso matyti, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius taikė sankcijas atsakovo direktoriui, tačiau priverstinio poveikio priemonės nebuvo veiksmingos. Yra nuomonės, kad atsakovas nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.

42008 m. balandžio 7 d. atsiliepimą į ieškinį pateikė Vilniaus apskrities VMI, kuri sutiko su ieškinyje išdėstytu reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurogranda“ ir Co. Nurodė, kad atsakovas pagal mokesčio mokėtojo 2008 m. kovo 31 d. balansą skolingas valstybės biudžetui 69.562,30 Lt (iš jų 4.940,08 Lt delspinigių).

5Atsakovas UAB „Eurogranda“ ir Co atsiliepime į ieškinį dėstė, kad nesutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais dėl įmonės nemokumo. Atkreipė dėmesį, jog iš UAB „Eurogranda“ ir Co turimų sąskaitų kredito įstaigose matyti, kad įmonės pinigų judėjimas yra pastovus ir intensyvus, o įmonė artimiausiu laiku galės atsiskaityti su ieškovu. Be to, debitorinės skolos viršija kreditorinius įsipareigojimus.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi UAB „Eurogranda“ ir Co iškėlė bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas sumokėjo ieškovui pagrindinę skolą, tačiau liko skolingas 2131,12 Lt delspinigių. Remdamasis atsakovo pateikto 2008 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, teismas dėstė, jog UAB „Eurogranda“ ir Co turtas sudaro 487 707 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 309 972 Lt. Kadangi įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki (Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 str. 8 d.)). Be to, atsakovas nemokėjo privalomųjų mokesčių valstybei, t.y. neįvykdė įsipareigojimų trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities VMI, kuris sutiko su ieškiniu ir prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Eurogranda“ ir Co.

7Atsakovas UAB „Eurogranda“ ir Co atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti, ieškovo VSDFV Vilniaus skyrius ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Ieškovas patenkino kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus, todėl teismas turėjo atsisakyti iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.).
  2. Be to, teismas nesprendė ieškovo atstovo teismo posėdyje pateikto prašymo dėl nesumokėtų delspinigių sumažinimo, atidėjimo ar atleidimo nuo jų mokėjimo. Yra nuomonės, jog ieškovas sąmoningai nebendradarbiauja su atsakovu ir siekia jį sužlugdyti.
  3. Tretysis asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepime į ieškinį neprašė atsakovui iškelti bankroto bylos, o tik sutiko su ieškinyje pareikštu reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo.
  4. Teismas neįvertino aplinkybės, jog nuo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo iki šiol atsakovas kreditorinius įsiskolinimus sumažino daugiau kaip du kartus iki penkiasdešimties tūkstančių litų. Iš naujai sudaryto įmonės balanso matyti, kad debitorinės skolos daugiau kaip dviem šimtais tūkstančių litų viršija ieškovo įsiskolinimus kreditoriams. Be to, teismas taip pat nevertino fakto, kad ieškovas inicijavo penkių civilinių bylų iškėlimą dėl įsiskolinimų priteisimo iš kitų juridinių asmenų.

8Tretysis asmuo Vilniaus apskrities VMI ir ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimuose į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Ieškovas ir tretysis asmuo nurodo, kad iš atsakovo 2008 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonės turtas sudaro 487 707 Lt, o pradelsti įsipareigojimai – 309 972 Lt. Kadangi UAB „Eurogranda“ ir Co yra nemoki, jai turi būti keliama bankroto byla. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovas nebendradarbiauja su Vilniaus apskrities VMI ir vengia vykdyti įstatyme įtvirtintas prievoles, prašymo dėl įmokų sumokėjimo atidėjimo nepateikė.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

11Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Tačiau teismo aktyvumas nereiškia, jog teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12, 178 str.). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas be kita ko reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.).

12Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Eurogranda“ ir Co dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinys grindžiamas ieškovo pateikta valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų 2007 m. rašytine finansine ataskaita, iš kurios matyti, jog atsakovas nuo 2007 m. pradžios nemoka įstatymų nustatytų valstybinio socialinio draudimo įmokų, jo skola VSDFV biudžetui sudaro 19 374 Lt (iš jų 747 Lt delspinigių) (t. 1, b.l. 3-5, 7-14). Ieškovas ne kartą ragino atsakovą sumokėti įstatyme numatytus mokesčius valstybei, tačiau atsakovas neįvykdė šios pareigos.

13Ieškovui įrodžius turtinio reikalavimo į atsakovą teisę, reikia nustatyti, ar įmonė turi kitų kreditorių ir debitorių, koks yra įmonės turimas turtas, ar įmonės skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Iš registrų gauti duomenys įrodo, jog atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Tačiau iš UAB „Eurogranda“ ir Co vadovo byloje pateiktų įmonės balansų už skirtingus laikotarpius matyti, kad įmonės turimas trumpalaikis ir ilgalaikis materialusis turtas viršija kreditorinius įsipareigojimus. Pagal balanso duomenis už 2006 m. laikotarpį atsakovo trumpalaikio ir ilgalaikio turto vertė sudarė beveik penkis šimtus tūkstančių litų, debitorinės skolos viršijo šimtą tūkstančių litų, o kreditoriniai įsipareigojimai sudarė apie tris šimtus tūkstančių litų (t. 1, b.l. 28-29). Iš 2008 m. sausio 1 d. pateikto įmonės balanso matyti, jog įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė viršijo keturis šimtus tūkstančių litų, o kreditoriniai įsipareigojimai sudarė du šimtus keturiasdešimt tūkstančių litų (t. 1, b.l. 106). 2008 m. gegužės 31 d. sudarytas įmonės balansas įrodo, kad įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė didesnė už atsakovo įsipareigojimus kreditoriams (t. 1, b.l. 115-116). 2008 m. rugsėjo 30 d. atsakovo balanso duomenys įrodo, kad UAB „Eurogranda“ ir Co ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudaro beveik penkis šimtus tūkstančių litų, o kreditoriniai įsipareigojimai – apie tris šimtus tūkstančių litų (t. 2, b.l. 9). Taigi, 2006-2008 m. pirmoje pusėje atsakovo vykdoma ūkinė-komercinė veikla buvo nuostolinga (t. 1, b.l. 107, 117) ir įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė apie pusę ar netgi daugiau į balansą įrašyto turto vertės. Tačiau iš byloje esančių duomenų visumos galima spręsti, kad UAB „Eurogranda“ ir Co vykdo statybos rangos darbus pagal susitarimus su užsakovais, įmonėje cirkuliuoja pinigų srautai ir ji visokeriopai stengiasi įveikti rinkoje susidariusią sudėtingą ekonominę situaciją (t. 1, b.l. 56-77, 141-156, 192-194, t. 2, b.l. 29-32). Nors dėl sumažėjusios darbų apimties darbuotojų skaičius įmonėje sumažėjo, 2008 m. antroje pusėje įmonė veikė pelningai (t. 2, b.l. 9), po ieškinio pateikimo atsakovas sumokėjo ieškovui daugiau kaip 26 000 Lt (t. 1, b.l. 180, 190, 191, t. 2, b.l. 4). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas po ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo būtų patikslinęs savo kreditorinį reikalavimą. Tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu ir sumokėjo visas įmokas, 2008 m. spalio 30 d. įvykusiame teismo posėdyje pripažino ieškovo atstovė (t. 2, b.l. 13). Aplinkybė, kad atsakovas iki šios nutarties priėmimo dienos nėra sumokėjęs VSDFV Vilniaus skyriui 2131,12 Lt delspinigių, nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados. Atsakovas sumokėjo keliais tūkstančiais litų didesnes įmokas į ieškovo biudžetą negu ieškovas buvo nurodęs ieškinyje, todėl sumokėtos įmokos pirmiausia turėjo būti skiriamos netesyboms (delspinigiams) mokėti ir tik po to pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 str. 3, 4 d.). Kadangi atsakovo sumokėta pinigų suma ieškovui žymiai didesnė už ieškinyje nurydytą kreditorinį įsiskolinimą, galima spręsti, jog ieškovas visiškai patenkino atsakovo ieškinyje nurodytą kreditorinį reikalavimą dėl nesumokėtų įmokų ir delspinigių. UAB „Eurogranda“ ir Co iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkinus ieškovo kreditorinį reikalavimą ir nesant ieškovo pateiktų įrodymų, jog atsirado naujas reikalavimas ir nepateikus teismui naujo reikalavimo, teismas turėjo atsisakyti iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.).

14Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškinyje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodyta Vilniaus apskrities VMI byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų ir neprašė iškelti bankroto bylą Eurogranda“ ir Co, o tik palaikė ieškovo reikalavimą (t. 1, b.l. 46-47). Vilniaus apskrities VMI nėra bendraieškis ar tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, todėl jo kreditorinis reikalavimas bei šio reikalavimo dydis neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui išsprendimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas inicijavo kelių civilinių bylų iškėlimą dėl skolų priteisimo iš savo galimų skolininkų.

15Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad atsakovas aktyviais veiksmais siekia išvengti įmonės nemokumo, sumokėjo ieškovui visą ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą pinigų sumą ir ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo nagrinėjimo metu vykdė einamuosius mokėjimus į valstybės biudžetą. Iš apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog jis siekė atsiskaityti ir su byloje trečiuoju asmeniu patraukta Vilniaus apskrities VMI, kurios kreditorinį reikalavimą sumažino nuo septyniasdešimties iki mažiau kaip trisdešimties tūkstančių litų. Tokie UAB „Eurogranda“ ir Co vadovo veiksmai, esant itin sudėtingai situacijai statybų versle, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įmonė, kurios turtas jos visą veiklos laikotarpį viršijo kreditorinius įsipareigojimus, yra nemoki. Atkreiptinas dėmesys, jog pagrindas iškelti bankroto bylą yra ne visų įsipareigojimų ir įmonės turto vertės santykis apskritai, bet pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šiai įmonei iškelti bankroto bylos.

16Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingas išvadas apie įmonės mokumą (CPK 183, 185 str., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ieškinys atmestinas - atsisakytina iškelti bankroto bylą atsakovui (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p., CPK 337 str. 2 p.).

17Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovui ar dalyvavusiam byloje trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ar kitam atsakovo kreditoriui inicijuoti atsakovui bankroto bylos iškėlimo, jeigu bus nustatyti ĮBĮ įtvirtinti pagrindai įmonę pripažinti nemokia.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio trečiosios dalies 1 punktu, bei CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti.

20Ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Eurogranda“ ir Co dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti - atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Eurogranda“ ir Co.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. 2008 m. kovo 17 d. ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė teismui ieškinį,... 4. 2008 m. balandžio 7 d. atsiliepimą į ieškinį pateikė Vilniaus apskrities... 5. Atsakovas UAB „Eurogranda“ ir Co atsiliepime į ieškinį dėstė, kad... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi UAB „Eurogranda“... 7. Atsakovas UAB „Eurogranda“ ir Co atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 8. Tretysis asmuo Vilniaus apskrities VMI ir ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius... 9. Atskirasis skundas tenkintinas.... 10. Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto... 11. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo... 12. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius... 13. Ieškovui įrodžius turtinio reikalavimo į atsakovą teisę, reikia... 14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškinyje trečiuoju asmeniu,... 15. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad atsakovas aktyviais... 16. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius... 17. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovui ar... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio... 19. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti.... 20. Ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Eurogranda“ ir Co...