Byla eAS-464-520/2020
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio stiklas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m kovo 21 d. sprendimą Nr. (3.0)-ADS-4991 „Dėl 2020-03-04 Privalomojo nurodymo Nr. PN 37-20“; tenkinti 2020 m. kovo 16 d. skundą ir panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. kovo 4 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN 37-20 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

6Pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. pateiktu prašymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 3 punktu, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos laikinai sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą. Pareiškėjas teigė, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jo gamybinės veiklos visiškas sustabdymas, kuris yra neišvengiamas vykdant Privalomąjį nurodymą, bei galimos sankcijos už Privalomojo nurodymo neįvykdymą, sukels jam neproporcingai dideles neigiamas pasekmes ir žalą.

7AB „Panevėžio stiklas“, remdamasi aplinkybe, jog administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi priėmė nagrinėti skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, teigė, kad tai yra reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti būtinoji sąlyga – tikėtinas skundo reikalavimų pagrįstumas. Pareiškėjas nurodė, kad siekdamas išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti 2020 m. sausio 29 d. Patikrinimo akte Nr. PA37-20 užfiksuotas ir Privalomajame nurodyme nurodytas pažeidimas, bei patvirtinti, jog pareiškėjo vykdoma veikla nepažeidžia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo Nr. T-P3-8/2015 (toliau – ir Leidimas) sąlygų ir neviršija aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, atliko gamybinėje veikloje susidarančių ir išleidžiamų nuotekų tyrimus. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ekometrija“ atlikti tyrimai patvirtina, kad išleidžiamose į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus nuotekose riebalų koncentracija yra žymiai mažesnė, nei nurodyta Privalomajame nurodyme, ir neviršija aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Tai, pareiškėjo vertinimu, leidžia teigti, kad Leidimo sąlygos nėra pažeidžiamos, jo vykdoma veikla nekelia jokio pavojaus ir nedaro žalos aplinkai bei visuomenės sveikatai. AB „Panevėžio stiklas“ teigimu, UAB „Ekometrija“ atliktų tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad laikinai sustabdžius Privalomojo nurodymo galiojimo terminą, viešasis interesas nebus pažeistas, kadangi į UAB „Panevėžio gatvės“ tinklus pareiškėjo išleidžiamos gamybinės nuotekos atitinka Leidimo dalies „Leidimo sąlygos“ 26 lentelės 7 stulpelyje nustatytas normas ir aplinkos apsaugos standartus bei normatyvus.

8AB „Panevėžio stiklas“ nurodė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2020 m. kovo 13 d. yra suėjęs, todėl aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija bet kuriuo metu gali vertinti, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir taikyti sankcijas. AB „Panevėžio stiklas“ nuomone, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 23 straipsnio 9 dalies nuostatas, tikėtina, kad aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai bus nereikšminga, jog dėl Privalomojo nurodymo vyksta teisminis procesas. Pareiškėjas teigė, kad, siekiant išvengti jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (baudos už Privalomojo nurodymo nevykdymą), Privalomojo nurodymo galiojimas stabdytinas.

9Pareiškėjas tvirtino, kad, esant naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo keliamai grėsmei ekonominiam stabilumui, bet koks veiklos apsunkinimas, nagrinėjamu atveju – iš esmės įpareigojant nutraukti vykdomą veiklą, gali sukelti ir neabejotinai sukels pareiškėjui itin didelius nuostolius. Pareiškėjas teigė, kad, atsižvelgus į tai, jog įmonėje dirba 286 darbuotojai, ūkinės veiklos sustabdymas gali kelti grėsmę ir viešajam interesui, nes tai neabejotinai lemtų beveik visų darbuotojų atleidimą ir sukeltų valstybei didelius finansinius nuostolius, įskaitant ir pareiškėjo valstybės biudžetui mokamų mokesčių praradimą. Be to, patenkinus skundą, neigiamų padarinių atgręžimas, naujų teisminių procesų pradėjimas dėl valstybės institucijų veiksmais sukeltos žalos atlyginimo būtų neįmanomas arba procesine prasme neproporcingas, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ir teisinės situacijos atkūrimas būtų nebeįmanomas arba neproporcingai pasunkėtų.

10Atsakovas Departamentas atsiliepime į prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę prašė jį atmesti.

11Atsakovas išdėstė faktines ginčo aplinkybes ir nurodė, kad Privalomasis nurodymas duotas teisėtai ir pagrįstai, todėl turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. kovo 13 d. Atsakovas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas nurodo, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjo veikla, vykdant Privalomąjį nurodymą, turės būti stabdoma ir tai sukels neproporcingai dideles neigiamas pasekmes ir žalą pareiškėjui, tačiau nepateikė jokių argumentų bei įrodymų šiam teiginiui pagrįsti.

12II.

13Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo AB „Panevėžio stiklas“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

14Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą (70 str. 1 ir 3 d.) ir jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nepripažino pagrįstais AB „Panevėžio stiklas“ argumentų, kad aplinkybė, jog administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti skundas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Teismo vertinimu, tai, kad suinteresuoto asmens paduotas skundas buvo priimtas nagrinėti administraciniame teisme, nereiškia jo tikėtino pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad skundas priimamas nagrinėti, formaliai įvertinus ir nustačius, jog keliamas ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, kad jis atitinka arba iš esmės atitinka skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose, ir nėra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose nustatytų sąlygų, dėl kurių motyvuota nutartimi atsisakoma priimti skundą. Be to, teismas vertino, kad be visapusiško, išsamaus ir objektyvaus bylos aplinkybių, tarp jų – ir susijusių su Aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Ekometrija“ atliktų nuotekų mėginių paėmimu ir tyrimais, viseto išnagrinėjimo, esamoje bylos proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo vertinti, jog UAB „Ekometrija“ atliktų tyrimų rezultatai tikėtinai patvirtina skundo pagrįstumą.

15Teismas nustatė, kad Privalomajame nurodyme nurodyta nedelsiant nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus ir užtikrinti, kad išleidžiamų nuotekų užterštumas neviršytų Leidime nustatytų sąlygų, ir nustatyta šiuos nurodymus įvykdyti iki 2020 m. kovo 13 d., sprendė, jog AB „Panevėžio stiklas“ nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių spręsti, jog tam, kad būtų nedelsiant nutrauktas riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimas į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus, galima vienintelė priemonė – AB „Panevėžio stiklas“ ūkinės veiklos stabdymas, dėl kurio šalyje paskelbto karantino sąlygomis darbo netektų 286 įmonės darbuotojai, pareiškėjui grėstų finansiniai nuostoliai. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, jog gamybos procese ir su juo susijusiame riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidime negalima imtis kitokių priemonių, galinčių užkirsti kelią šių nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų tinklus viršijant Leidime nustatytas sąlygas.

16Teismas padarė išvadą, kad AB „Panevėžio stiklas“ neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatyta, jog sprendžiant priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo klausimą, privaloma atsižvelgti į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsniu, teismas teigė, kad viešasis interesas reikalauja, jog bet kuri vykdoma ūkinė veikla turi nekelti pavojaus aplinkai ir visuomenės sveikatai. 2020 m. sausio 29 d. – 2020 m. vasario 11 d. laikotarpiu atlikto patikrinimo metu gauti duomenys apie į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus patekusias AB „Panevėžio stiklas“ vykdomoje ūkinėje veikloje atsiradusios gamybinės nuotekos, kurių užterštumas riebalais viršijo Leidime nustatytas sąlygas, tikėtinai patvirtina tokių nuotekų galimą žalingą poveikį gamtinei aplinkai ir visuomenės sveikatai.

18III.

19Pareiškėjas AB „Panevėžio stiklas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir tenkinti prašymą – sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

20Pareiškėjas nurodo, kad pateikė UAB „Ekometrija“ atliktus tyrimų protokolus, kurių duomenys yra visiškai priešingi atsakovo užsakytų ir pateiktų į bylą tyrimų rezultatams. Atsakovas atsiliepime į skundą bei atsiliepime į prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę visiškai nenurodė argumentų bei duomenų, dėl kurių jis nesutinka su UAB „Ekometrija“ atliktais tyrimais.

21Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog UAB „Ekometrija“ tyrimai net tikėtinai nepagrindžia pareiškėjo skundo pagrįstumo, t. y. teismas jau pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje aiškiai nurodė, kad UAB „Ekometrija“ atliktais tyrimais nesivadovaus. Pareiškėjas pažymi, kad Departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus atlikti tyrimai savo įrodomąja verte yra tokie patys, kaip ir UAB „Ekometrija“ atlikti tyrimai.

22Pareiškėjas akcentuoja, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2010 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Ekometrija“ išdavė leidimą Nr. 1 AT-231 atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, šių abiejų tyrimus atlikti galinčių subjektų veikla yra vienodai teisėta bei vienodai pripažįstama tos pačios Aplinkos apsaugos agentūros. Dėl to teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo vienus tyrimus laikyti „teisingesniais“ ir labiau pagrįstais nei kitus. Pareiškėjo nuomone, jo pateikta 2020 m. birželio 2 d. pažyma / paaiškinimai dėl stiklo taros cecho vykdomos veiklos technologinių procesų bei šios pažymos / paaiškinimų priedai patvirtina, kad jeigu būtų įvykdytas Privalomojo nurodymo reikalavimas ir būtų nedelsiant nutrauktas riebalais užterštų nuotekų išleidimas, tektų uždaryti visą stiklo taros cechą. Tai vienintelis galimas technologinis sprendimas, o atlikus tokius veiksmus, pareiškėjo vykdoma veikla iš esmės visiškai sustotų.

23Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. birželio 2 d. buhalterinė pažyma patvirtina ir tai, kokius finansinius praradimus patirtų pareiškėjas, jeigu tektų iki ginčo išnagrinėjimo šioje byloje pabaigos (jeigu skundas būtų patenkintas) sustabdyti pagrindinio cecho – stiklo taros cecho – veiklą. Palyginus 2019 metų pardavimo pajamas, stiklo taros cecho pardavimo pajamos sudarė net (duomenys neskelbtini) Eur sumą (t. y. beveik 72 proc.) visoje pareiškėjo vykdomoje veikloje, kuri bendrai sudaro duomenys neskelbtini) Eur sumą. 2020 metų pirmo ketvirčio rezultatai tokie: iš bendros duomenys neskelbtini) Eur AB „Panevėžio stiklas“ gautos pelno sumos net duomenys neskelbtini) Eur sumą (t. y. daugiau nei 86 proc.) sudaro būtent stiklo taros cecho sugeneruotas pelnas.

24Pareiškėjo vertinimu, netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir vėliau skundą tenkinus, jis patirs tokius finansinius praradimus, dėl kurių iš esmės bus priverstas nutraukti visą vykdomą veiklą. Tokiu atveju iš rinkos bus pašalintas didelis mokesčių mokėtojas, be to, nutraukus stiklo taros cecho veiklą, turės būti atleisti 134 darbuotojai. Toks darbo netekusių žmonių skaičius reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir ypač paties Panevėžio mastu. Šios aplinkybės patvirtina, kad viešasis interesas, kuris iš esmės gali būti taikomas bet kurioje byloje, bus geriausiai užtikrintas taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir bent jau laikinai (iki bylos išnagrinėjimo) sureguliavus ginčo situaciją. Juo labiau, kad priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, gamtai žala nėra daroma.

25Pareiškėjas akcentuoja, kad jis tiek skunde, tiek ir prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo nurodęs išsamų teisinį reguliavimą, patvirtinantį, jog pareiškėjas ne tik nepažeidžia Leidimo sąlygų, bet ir teisės aktų reikalavimų, t. y. pareiškėjo vykdoma veikla ir šiuo metu visiškai atitinka aplinkos apsaugos standartus ir normatyvus. Pareiškėjas pažymi, kad teismas dėl pareiškėjo nurodyto teisinio reguliavimo, aktualaus būtent šiai bylai, nepasisakė. Pareiškėjo įsitikinimu, Leidimo sąlygos bei teisinis reguliavimas būtent ir patvirtina, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas bei yra būtina, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, laikinai sureguliuoti ginčo situaciją – sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą.

26Pareiškėjas akcentuoja, kad savo veiklą vykdo pagal Leidimą, taip pat pareiškėjas pažymi, jog Leidimo dalies „Leidimo sąlygos“ 26 lentelėje yra nurodyta informacija apie nuotekų išleidimo vietą / priimtuvą, į kuriuos išleidžiamos nuotekos. Kaip matyti iš Leidimo dalies „Leidimo sąlygos“ 26 lentelės duomenų, nurodytų lentelės 7 stulpelyje „parametrai“, parametras „riebalai“ nėra nurodytas. Tai reiškia, kad pareiškėjo veiklai išduotas Leidimas, kaip pareiškėjo veiklos sąlygų sistema, nenumato riebalų parametro, kuris turėtų būti kontroliuojamas. Leidimo 26 lentelės 5 pastaboje nurodyta, kad 7 stulpelyje yra nurodomi tik tie parametrai, pagal kuriuos ribojamas išleidžiamų nuotekų priėmimas. Pareiškėjo teigimu, jau vien dėl šios priežasties jis negali būti laikomas pažeidęs Leidimo 26 lentelėje nurodytas sąlygas.

27Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tarp pareiškėjo ir UAB „Panevėžio gatvės“ sudarytos 2017 m. liepos 5 d. Paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 26/17-105 (toliau – ir Sutartis) 1.6.4 puntą, pagal kurį kitų pavojingų medžiagų koncentracija ir nuotekų fizikiniai parametrai negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų (toliau – ir DLK) į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Nuotekų tvarkymo reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms. Sutarties 1.6 punkte yra nustatytas leidžiamas išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas. Atskiros ribinės vertės būtent riebalų kiekiams nuotekose taip pat nebuvo / nėra nurodytos.

28Pareiškėjas akcentuoja, kad riebalai yra įtraukti į Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo „B dalies B2 sąrašą ir šiems teršalams nustatyta DLK (išreikšta kaip metinė vidutinė vertė) į gamtinę aplinką yra 10 mg/l. Pareiškėjo nuomone, tiek pagal 2002 m. spalio 22 d. sutartį, tiek pagal Sutartį pareiškėjas privalo užtikrinti, kad riebalų koncentracija išleidžiamose nuotekose neviršytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies B2 sąraše nurodytos DLK į gamtinę aplinką, t. y. 10 mg/l. Būtent šis dydis pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą yra išreikštas kaip metinė vidutinė vertė, bet ne momentinė, kaip nustatyta atsakovo pateiktuose teismui tyrimų protokoluose.

29Pareiškėjas pabrėžia, kad nuotekų išleidimą į paviršinių nuotekų tinklus reglamentuoja Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (toliau – ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas). Pareiškėjas teigia, kad Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkte nurodytos tam tikrų parametrų ribinės vertės – vidutinė metinė koncentracija ir didžiausia momentinė koncentracija, o riebalų ribinės vertės nėra nustatytos. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18.3 punkte nustatyta, kad kitų pavojingų medžiagų koncentracija išleidžiamose nuotekose negali viršyti Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede nurodytų prioritetinių medžiagų, 2 priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 17 punktas nustato, kad konkrečios pavojingos medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose, išleidžiamose į gamtinę aplinką ar nuotakyną negali viršyti atitinkamai šio reglamento 1 ir / ar 2 prieduose nurodytų DLK išleidimui į gamtinę aplinką arba nuotakyną, o maksimali momentinė arba vidutinio paros mėginio koncentracija negali viršyti vidutinės metinės DLK daugiau kaip 100 proc. (2 x DLK). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas teigia, kad Privalomojo nurodymo 5 punkte nurodyta riebalų koncentracija (15 mg/l) yra mažesnė nei 20 mg/l (10 mg/l x 2); kaip ir žymiai mažesnė, jeigu vadovautis UAB „Ekometrija“ nustatyta riebalų koncentracija (4 mg/l).

30Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

31Atsakovas nurodo, kad Privalomasis nurodymas duotas teisėtai ir pagrįstai ir turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. kovo 13 d. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas be neteisėtai leidžiamų nuotekų užterštų riebalais, viršija paviršinėse nuotekose ir BDS7 užterštumą (nustatyta 37 mg/l O2 – nustatytas parametras 17 mg/l O2). Šio pažeidimo pareiškėjas neginčija.

32Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, Nuotekų tvarkymo reglamento ir Sutarties nuostatomis, nes Leidimo dalies „:Leidimo sąlygos“ 22 punkte nustatyta, jog teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką ir / arba kanalizacijos tinklus turi būti atliekamas pagal šiame skyriuje nustatytas sąlygas. Lietaus kanalizacijos nutekamieji vandenys išleidžiami į UAB „Panevėžio gatvės“ kanalizacijos tinklus pagal 2002 m. spalio 22 d. sudarytą sutartį Nr. 02K/169. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, nesilaikydamas minėtos sutarties 2.1 punkte nustatytų reikalavimų, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. kovo 6 d. buvo gautas AB „Panevėžio stiklas“ prašymas „Dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo“, taip pat pakartotinis 2020 m. kovo 12 d. prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, akivaizdu, kad pareiškėjas turi galimybę užtikrinti, jog įmonės veikla būtų vykdoma pagal Leidime nustatytas sąlygas, o Privalomojo nurodymo neįvykdė tik dėl to, kad jis apskųstas administraciniam teismui.

33Pareiškėjas 2020 m. liepos 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad jau po atskirojo skundo pateikimo teismui dienos, 2020 m. birželio 15 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija paėmė mėginį ir 2020 m. birželio 22 d. surašė Cheminių tyrimų protokolą Nr. Ch 3963/2020. Naujo tyrimo rezultatai dar kartą patvirtino, kad pareiškėjo išleidžiamose nuotekose riebalų koncentracija (7,6 mg/l) yra žymiai mažesnė, negu nustatė atsakovas. Pareiškėjas akcentuoja, kad dviejų skirtingų nuotekose esančias medžiagas galinčių tirti subjektų atlikti tyrimai bei gauti rezultatai patvirtina, kad pareiškėjo vykdoma veikla nedaro jokios žalos aplinkai, išleidžiamose nuotekose esanti riebalų koncentracija atitinka teisinį reglamentavimą bei yra ženkliai mažesnė, nei atsakovo nustatyta riebalų koncentracija, kuria nepagrįstai vadovavosi teismas, priimdamas nutartį.

34Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas 2020 m. birželio 15 d. atvyko į AB „Panevėžio stiklas“ ir pateikė pavedimą atlikti patikrinimą Nr. SPR37-17. Šio neplaninio patikrinimo tikslas – įvertinti, ar laiku įvykdytas Privalomasis nurodymas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad be atskirajame skunde nurodytų pareiškėjui kilsiančių neigiamų pasekmių nedelsiant įvykdžius Privalomąjį nurodymą, šiuo metu atsirado ir nauja grėsmė – atsakovo apsilankymai siekiant įsitikinti, ar Privalomasis nurodymas yra įvykdytas visiškai nevertinant to, kad dėl šio Privalomojo nurodymo pagrįstumo / teisėtumo yra vykstantis teisminis ginčas.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Pareiškėjas AB „Panevėžio stiklas“ atskiruoju skundu ginčija Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą.

38Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad AB „Panevėžio stiklas“ neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, t. y. kad nesiėmus pareiškėjo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas turėjo būti tenkintas.

39Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

40Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.).

41Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; kt.). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

42Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.).

43Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia, kad jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone būtų laikinai sureguliuota padėtis, pažymėtina, jog Aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto“ nurodyta, kad atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo administraciniame procese Nr. (89)8, ABTĮ projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, siūloma įtvirtinti nuostatą, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos administracinių bylų teisenos kodekse – reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Ši nuostata suteiktų teisę teismui užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., teismo įpareigojimas pašalinti duomenis iš registro, kol nėra išspręstas ginčas). Tai, be kita ko, reiškia, kad net jei administracinis aktas yra įvykdytas, teismas galėtų pritaikyti tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios laikinai sureguliuotų ginčo padėtį ir grąžintų viską į anksčiau (iki administracinio akto įvykdymo) buvusią situaciją.

44Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R (89)8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“ įtvirtintas principas, kad teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo (reikalavimo užtikrinimo priemonės), atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir interesus, ir laikinosios apsaugos priemonės (reikalavimo užtikrinimo priemonės) gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas padarytų didelę žalą, kurią sunkiai būtų galima atlyginti, ir jei yra pakankamai svarių akto neteisėtumo įrodymų. Taip pat yra įtvirtintas principas, kuriuo siekiama užtikrinti labiausiai įmanomą laikinųjų apsaugos priemonių (reikalavimo užtikrinimo priemonių) lankstumą, kad asmenys būtų apsaugoti nuo neįmanomų atšaukti veiksmų ar skuboto asmens teisinės padėties apsunkinimo.

45Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).

46Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu, prašė laikinai sustabdyti Privalomojo nurodymo, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog pareiškėjas privalo nedelsiant nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus ir užtikrinti, jog išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršytų Leidime nustatytų sąlygų. Pareiškėjui nėra nurodyta nutraukti ūkinę veiklą, o nurodyta nedelsiant nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus.

47Šios bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).

48Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateiktoje pažymoje / paaiškinimuose dėl stiklo taros cecho vykdomos veiklos technologinių procesų nurodytos aplinkybės apie technologinį procesą, apie tai, kaip susidaro nuotekos. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog apskritai nėra technologinės galimybės po valymo proceso atsirandančiose nuotekose riebalų koncentraciją sumažinti iki 0, o jei tokios technologinės galimybės yra, – kokie būtų tokių technologijų įrengimo kaštai. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie tai, kaip susidaro naftos produktų ir riebalų koncentracija, nepagrindžia, kad pareiškėjas apskritai negali nuotekų valymo proceso įgyvendinti taip, jog į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus nuotekos patektų be riebalų, o toks nuotekų valymo proceso įgyvendinimas vykdant Privalomąjį nurodymą padarytų pareiškėjui neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

49Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašyme, teiktame pirmosios instancijos teismui, nenurodė konkrečios žalos ir jos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas prašyme nedetalizavo aplinkybių dėl galimų finansinių nuostolių, o pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius negali būti pakankamu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs jokių įrodymų, jog dėl Privalomojo nurodymo sutriko pareiškėjo ūkinė veikla, pablogėjo jo finansinė padėtis. Pabrėžtina, kad pareiškėjas aplinkybes ir įrodymus, dėl kurių turėjo būti tenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalėjo nurodyti pirmosios instancijos teismui, o ne apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir kurios nėra išnagrinėtos ir įvertintos, todėl dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Kita vertus, nors pareiškėjas teigia, kad Privalomuoju nurodymu yra faktiškai stabdoma jo veikla, tačiau Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas nutraukti riebalais užterštų gamybinių nuotekų išleidimą į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus, o ne stabdyti savo veiklą. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad nėra įmanoma (arba sunkiai įmanoma dėl, pvz., didelių kaštų) organizuoti savo veiklą taip, jog riebalais užterštos gamybinės nuotekos nepatektų į UAB „Panevėžio gatvės“ paviršinių nuotekų tinklus, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas įrodė, kad nesustabdžius Privalomojo nurodymo vykdymo, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

50Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, neįrodė vienos iš būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos – nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

51Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodomi išsamūs argumentai, susiję su ginčo esme (pvz., dėl UAB „Ekonometrija“ atliktų tyrimų, dėl ginčui taikytinų teisės aktų; kt.), nėra vertinami sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, šie argumentai vertintini bylą nagrinėjant iš esmės.

52Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

54Pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ atskirąjį skundą atmesti.

55Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

56Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio stiklas“... 6. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 11 d. pateiktu prašymu, vadovaudamasis... 7. AB „Panevėžio stiklas“, remdamasi aplinkybe, jog administracinis teismas... 8. AB „Panevėžio stiklas“ nurodė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo... 9. Pareiškėjas tvirtino, kad, esant naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo... 10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į prašymą taikyti reikalavimo... 11. Atsakovas išdėstė faktines ginčo aplinkybes ir nurodė, kad Privalomasis... 12. II.... 13. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gegužės... 14. Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo... 15. Teismas nustatė, kad Privalomajame nurodyme nurodyta nedelsiant nutraukti... 16. Teismas padarė išvadą, kad AB „Panevėžio stiklas“ neįrodė vienos iš... 17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsniu,... 18. III.... 19. Pareiškėjas AB „Panevėžio stiklas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 20. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė UAB „Ekometrija“ atliktus tyrimų... 21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog UAB „Ekometrija“... 22. Pareiškėjas akcentuoja, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2010 m. rugpjūčio... 23. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. birželio 2 d. buhalterinė pažyma... 24. Pareiškėjo vertinimu, netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo... 25. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis tiek skunde, tiek ir prašyme taikyti... 26. Pareiškėjas akcentuoja, kad savo veiklą vykdo pagal Leidimą, taip pat... 27. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tarp pareiškėjo ir UAB „Panevėžio... 28. Pareiškėjas akcentuoja, kad riebalai yra įtraukti į Nuotekų tvarkymo... 29. Pareiškėjas pabrėžia, kad nuotekų išleidimą į paviršinių nuotekų... 30. Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.... 31. Atsakovas nurodo, kad Privalomasis nurodymas duotas teisėtai ir pagrįstai ir... 32. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Paviršinių nuotekų... 33. Pareiškėjas 2020 m. liepos 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose... 34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Departamento Panevėžio valdybos... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Pareiškėjas AB „Panevėžio stiklas“ atskiruoju skundu ginčija Regionų... 38. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad AB „Panevėžio stiklas“... 39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama... 40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 41. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo... 42. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo... 43. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo... 44. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. rugsėjo 13 d. rekomendacijoje Nr. R... 45. Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos... 46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies... 47. Šios bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad prašymą dėl reikalavimo... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateiktoje pažymoje /... 49. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas... 50. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas,... 51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodomi... 52. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 54. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ atskirąjį skundą... 55. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės... 56. Nutartis neskundžiama....