Byla 2A-686-781/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinius skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 56-43 panaikinimo ir pacientui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro priešieškinį dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 56-43 panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, S. R., J. B. (B.), V. M. (V. M.), L. A..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė J. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 56-43 (toliau – ir ginčo sprendimas) ir priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir atsakovas) 53 452,59 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

82.

9Ieškinyje nurodyta, kad pretenduodama į psichologo pareigas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2010 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre atliko specializuotą medicininę ekspertizę dėl tinkamumo eiti šias pareigas. Išmatavus ūgį, kuris buvo 151 cm, ir nustačius kūno masės indeksą, kuris buvo normalus, apžiūra buvo nutraukta, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618 „Dėl sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo“ (toliau – ir Sąvadas) ieškovė neatitiko pareigūnams keliamo reikalavimo, nes jos ūgis žemesnis nei 155 cm. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK) 2010 m. liepos 10 d. pažymoje Nr. 2198 nurodė, kad ieškovė netinkama tarnybai ir diagnozavo ligą – sulėtėjusi raida dėl baltymų ir energetinių medžiagų trūkumo, tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymima kodu E45. Nesutikdama su CMEK išvada ir diagnozuota liga, ieškovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl Sąvado 17 punkto pagrįstumo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrus, prašydama panaikinti CMEK ekspertinį sprendimą ir diagnozuotą ligą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, pateikė peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui, kuri buvo atmesta dėl vidaus gynimo priemonių neišnaudojimo. 2017 m. lapkričio 14 d. ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija) su pareiškimu dėl padarytos žalos atlyginimo. 2018 m. kovo 21 d. ginčo sprendimu Komisija ieškovės pareiškimą tenkino iš dalies, konstatavo, jog CMEK nepagrįstai nustatė ieškovei diagnozę E45 ir nustatė, kad dėl CMEK veiksmų ieškovė patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė su tokiu Komisijos sprendimu nesutiko, todėl kreipėsi į teismą dėl 43 202,59 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

103.

11Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 26 d. buvo priimtas ieškovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ieškinys atsakovei J. K. dėl ginčo sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-3693-258/2018). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-653-883/2018 sujungė su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-3693-258/2018, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-3693-258/2018 prie civilinės bylos Nr. 2-653-883/2018. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ieškinys atsakovei J. K., pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-3693-258/2018, laikomas priešieškiniu civilinėje Nr. 2-653-883/2018.

124.

13Atsakovas priešieškiniu prašė panaikinti ginčo sprendimą ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos atsakovo centre ieškovei buvo suteiktos tinkamai, todėl nei turtinė, nei neturtinė žala neatsirado. Pažymėjo, kad visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos jos iniciatyva ir nebuvo būtinos. Atsakovas, nustatydamas diagnozę E45, ją įrašė kaip pirminę, kurią ieškovė galėjo tikslinti. Ligos E45 nustatymo algoritmų nėra patvirtinta, nėra nustatytos tvarkos, kaip turėtų būti patvirtinti E45 susirgimai, ekspertizės atlikimo metu nebuvo patvirtintos vidaus ligų gydytojo ir gydytojo endokrinologo normos. Atsakovas neatliko kaltų veiksmų ieškovės atžvilgiu, buvo įrašyta dažniausiai pasitaikanti pirminė diagnozė. CMEK nebuvo ieškovę gydanti, o tik medicininę ekspertizę atliekanti įstaiga. Vien tik diagnozės įrašymas nesukėlė neigiamų pasekmių ieškovės sveikatai, jai nebuvo skirtas gydymas, tyrimai, nuo jos nepriklausė kitų gydymo įstaigų gydymas ar konsultacijų apimtis. Komisijos sprendimas priteisti ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra neteisėtas ir neatitinkantis teisės normų.

145.

15Trečiasis asmuo gydytojas V. M. (toliau – ir trečiasis asmuo) su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. liepos 7 d. vykdydamas CMEK vidaus ligų gydytojo pareigas jis atliko ieškovės sveikatos patikrinimą ir nustatė, kad ieškovės ūgis yra 151 cm, preliminariai nustatė diagnozę: mitybos trūkumas, mažas ūgis E45 (pagal TLK-10) ir iškėlė klausimą dėl CMEK posėdžio metu diagnozės patikslinimo ir Sąvado 17 punkto taikymo. CMEK posėdžio metu kolegialiai buvo apsvarstytas ieškovės diagnozės klausimas ir Sąvado 17 punkto pritaikymo pagrįstumas dėl nepakankamo ūgio. Sąvado 17 punktas buvo pritaikytas tik dėl mažo ūgio. Vienintelė reikšminga aplinkybė priimant galutinį CMEK sprendimą buvo Sąvado 17 punkto turinys, kuriame parašyta, kad moterys, kurių ūgis mažesnis kaip 155 cm pripažįstamos netinkamomis tarnybai. Papildomas tolimesnis sveikatos ištyrimas buvo netikslingas, kadangi CMEK priėmė sprendimą pagal turimą faktą – mažą ūgį.

166.

17Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškinį/priešieškinį nepateikė.

187.

19Tretieji asmenys L. A., J. B. (B.), S. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, prašė ieškinį ir priešieškinį nagrinėti jiems nedalyvaujant.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

228.

23Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos, priešieškinį atmetė. Nustatė, kad byloje esantys duomenys apie ieškovės sveikatos būklę yra nevieša bylos medžiagos dalis.

249.

25Teismas nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi ieškovės pareiškimą, 2018 m. kovo 21 d. sprendime konstatavo, kad CMEK privalėjo laikytis patvirtinto Sąvado nuostatų, ir ieškovei buvo nustatyta diagnozė, kurios negalima pagrįsti. Todėl sprendė, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią, atsižvelgiant į ilgą teisinį ginčą, vertina 1 000 Eur.

2610.

27Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, pažymėjo, kad ieškovė į Komisiją kreipėsi praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Komisija savo sprendime nieko dėl praleisto termino nepasisakė, skundą nagrinėjo ir priėmė sprendimą, dėl kurio panaikinimo ieškovė kreipėsi į teismą per Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Pripažino, kad ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tiek ikiteisminei privalomai institucijai (2017 m. lapkričio 14 d.), tiek ir teismui (2018 m. balandžio 23 d.) pareiškė praleidusi įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą ieškinio senaties terminą. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis ir teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o terminas atnaujintas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė aktyviais veiksmais siekė ginti pažeistas teises, o taip pat į tai, kad siekiama apginti prioritetinę vertybę, teismas pripažino esant pagrindui spręsti, kad pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Todėl teismas pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, ir praleistą terminą ieškiniui pareikšti atnaujino.

2811.

29Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir šalių ginčui taikomas PTŽSAĮ. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, kad 2010 m. liepos 7 d. ekspertinis sprendimas, kuriuo ieškovė buvo pripažinta netinkama tarnybai pagal Sąvado 17 punktą, jo priėmimo metu atitiko tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

3012.

31Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su Komisijos išvada, kad ieškovei nustatyta diagnozė E45, kurios negalima pagrįsti. Teismo vertinimu, pripažinus ieškovę netinkama tarnybai pagal Sąvado 17 punktą dėl mažo ūgio, diagnozei mažas ūgis priskirti TLK-10 kodą E45 nebuvo pagrindo. Aplinkybės, kad nebuvo atlikti visi įmanomi tyrimai ir kad gydytojų komisija parinko artimiausią tinkančią, o ne tyrimų duomenimis paremtą diagnozę, sudaro pagrindą vertinti, kad sveikatos priežiūros įstaiga neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų reikiamu lygiu ir veikiant maksimaliai rūpestingai bei atidžiai. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pažeidė ieškovės teisę į tinkamą sveikatos būklės įvertinimą ir ligos diagnozavimą ir tai sudaro pakankamą pagrindą civilinei atsakomybei kilti.

3213.

33Teismas, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų pažymėjo, kad ieškovei buvo nustatyta diagnozė E45, kurios negalima pagrįsti, ir tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė ieškovės teisę į tinkamą sveikatos būklės įvertinimą ir ligos diagnozavimą. Nustačius veiksmų neteisėtumą, nepaneigta lieka ir atsakovo darbuotojų kaltės prezumpcija. Nustatinėdamas priežastinį ryšį teismas nurodė, kad atsakovo neteisėta neatsargi veika pasireiškė tuo, jog ieškovei nepagristai buvo nustatyta diagnozė E45 ir tokios diagnozės nustatymas sukėlė neigiamas pasekmes pacientei.

3414.

35Teismas pažymėjo, kad būtent atsakovo ekspertinis sprendimas (netinkamas tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį), priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusio Sąvado 17 punktu, yra tas teisiškai reikšmingas faktas, nulėmęs ieškovės neatitikimą statutinei tarnybai, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp diagnozės E45 nustatymo ir ieškovės nepriėmimo į tarnybą bei galimai jos negautų pajamų. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė atitiko visus kriterijus, keliamus vidaus tarnybos pareigūnams, ir ji realiai galėjo būti priimta į psichologės pareigas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, todėl nagrinėjamu atveju taip pat neįrodytas negautų pajamų realumas ir jų dydis.

3615.

37Teismas pripažino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, kad jai nustatytos mažakraujystės priežastimi galėjo būti pervargimas, išgyvenimai, pasikartojantis stresas, todėl ieškovės teiginys, kad diagnozės E45 nustatymas sukėlė pasekmes jos sveikatai (susirgo anemija), stokoja pagrįstumo.

3816.

39Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų dėl nepakankamo laipsnio atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo (diagnozės, kurios negalima pagrįsti, nustatymas) ir kilusių padarinių – ieškovės išgyvenimai, nuoskauda, nusivylimas, stresas, nerimas. Jeigu atsakovas savo pareigas būtų atlikęs tinkamai, ieškovei nebūtų reikėję patirti išgyvenimų, siekiant paneigti nepagrįstą diagnozę, bei netikrumo jausmo.

4017.

41Apibendrindamas argumentus teismas pripažino, kad byloje egzistuoja privalomų įrodyti sąlygų visuma atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti jai dėl tokio medicinos įstaigos netinkamo veikimo atsiradusią neturtinę žalą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta neturtinės žalos dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau ieškovė įrodė sveikatos priežiūros paslaugų netinkamą įvykdymą proceso aspektu, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir ieškovei priteista 1 000 Eur.

42III.

43Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

4418.

45Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai – panaikinti ginčo sprendimą bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

4618.1. Teismas neteisingai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės atitikimą visiems keliamiems vidaus tarnybos pareigūnams taikomiems reikalavimams. Sveikatos patikrinimas CMEK buvo paskutinis priėmimo į tarnybą etapas. Atsakovo sprendimas „netinkama tarnybai“ buvo vienintelė priežastis, dėl ko ieškovė nebuvo priimta į tarnybą.

4718.2. Nelogiška teismo išvada, kad tarp atsakovo veiksmų ir turtinės žalos nėra priežastinio ryšio, o tarp veiksmų ir neturtinės žalos – yra.

4818.3. Teismas neturėjo ieškovės atžvilgiu taikyti Sąvado nuostatas, kurios buvo pripažintos negaliojančiomis.

4918.4. Negautos pajamos yra tiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė.

5018.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas dalyje dėl teisinių pasekmių ir jų sunkumo.

5118.6. Teismas be pagrindo neanalizavo ginčo sprendimo, todėl nėra pasisakęs dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo.

5219.

53Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį, netaikius senaties – panaikinti ginčo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta ieškovės pareiškimą tenkinti iš dalies ir įpareigoti atlyginti atsakovą neturtinę žalą 1 000 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

5419.1. ginčas dėl galimybės užimti statutines pareigas ir stoti į vidaus tarnybą jau išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi. Šios bylos ginčo dalykas - ieškinys dėl žalos sveikatai priteisimo.

5519.2. Diagnozės ieškovei įrašymas negalėjo sukelti pasekmių ieškovės sveikatai ir nulemti žalos atsiradimo. Esminę reikšmę ir teisines pasekmes sukėlė ieškovės ūgis.

5619.3. Teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje netaikė ieškinio senaties. Vadovaujantis PTŽSAĮ 23 straipsnio 5 dalimi pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Apie ginčo sprendimą ieškovė sužinojo 2010 m. liepos mėnesį, o į teismą ji kreipėsi 2018 m. balandžio 23 d.

5719.4. Nelaikytina, kad ieškovei atsakovas suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

5819.5. Atsakovas ieškovei diagnozės nenustatė. Jo nurodyta diagnozė yra pirminė. Vien tik diagnozės įrašymas nesudaro pagrindo priteisti ieškovei prašomą neturinę žalą.

5920.

60Atsakovas teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė taikyti ieškinio senatį, netaikius senaties – panaikinti ginčo sprendimą dėl ieškovės pareiškimo, kuriuo buvo nuspręsta ieškovės pareiškimą tenkinti iš dalies ir įpareigoti atlyginti atsakovą neturtinę žalą 1 000 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tais pačiais argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą.

6121.

62Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Ieškovė kartoja argumentus, išdėstytus jos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV.

65Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6622.

67Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

68Dėl naujų įrodymų priėmimo

6923.

70Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

7124.

72Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė viešoje erdvėje publikuotų mokslinių straipsnių kopijas apie mažakraujystę. Minėtais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti priežastinį ryšį tarp atsakovo jai nustatytos diagnozės ir dėl to ieškovės patirtų išgyvenimų, ieškovės sveikatai padarytos žalos – mažakraujystės.

7325.

74Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės teikiamuose moksliniuose straipsniuose yra nurodyta bendro pobūdžio informacija, nesusijusi būtent su ieškovės asmenybe, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prašomi pridėti nauji įrodymai neturi sąsajumo su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl juos atsisakytina priimti.

75Dėl byloje nustatytų aplinkybių

7626.

77CMEK 2010 m. liepos 7 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovė yra netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį: jai buvo nustatytas sutrikimas, Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymimas E45 (2 t., b. l. 57–59). Ieškovė 2017 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Komisiją dėl CMEK veiksmų. Komisija 2018 m. kovo 21 d. priimtame sprendime nurodė, kad CMEK privalėjo laikytis patvirtinto Sąvado ir nustatant diagnozę ieškovei, CMEK vadovavosi tik savo darbo praktika, pagal kurią esant mažam ūgiui nustatoma diagnozė E45, tačiau tokios diagnozės nustatymui nebuvo atliekamas reikalingas ištyrimas, todėl sprendė, kad ieškovė dėl CMEK veiksmų patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 51-55).

78Dėl ieškovei CMEK suteiktų paslaugų kvalifikavimo

7927.

80Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovės ir CMEK buvo susiklostę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo santykiai, todėl teigia, kad PTŽSAĮ nuostatos, teismo cituojama kasacinio teismo praktika neturi būti taikoma nagrinėjamoje byloje.

8128.

82Teisėjų kolegija, analizuodama atsakovo teiginio pagrįstumą, nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija), nustatančio vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose (kurioms, pagal įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra priskirtas ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) ypatumus, 58 straipsnio ,,Sveikatos priežiūra“ nuostatas, pareigūnų sveikatos priežiūra apima, be kitą ko, specializuotąją medicininę ekspertizę, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintu Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašu (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1V-330 redakcija) (toliau – ir Aprašas), įgaliota atlikti CMEK. Specializuotoji medicininė ekspertizė – tinkamumo tarnybai nustatymas asmenims, išvardytiems aprašo 1 punkte, šių asmenų psichologinio vertinimo atlikimas aprašo 26 punkte nustatytais atvejais, pareigūnų ir kursantų sveikatos sutrikdymo masto nustatymas, pareigūnų, išleidžiamų į pensiją, ir buvusių pareigūnų, kurie pageidauja pasinaudoti Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistemos medicininės reabilitacijos paslaugomis, medicininės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymas (Aprašo 2.8. punktas). Taigi, anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp ieškovės bei CMEK susiklosčiusius santykius galima būtų traktuoti kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal Aprašo 3 punktą ekspertizės atlikimo metu tiriamajam, pareigūnui, išleidžiamam į pensiją, ir buvusiam pareigūnui taikomos PTŽSAĮ nuostatos. Esant nurodytiems motyvams, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl PTŽSAĮ bei teismo cituojamos kasacinio teismo praktikos, aiškinančios minėtą įstatymą, nepagrįsto taikymo, pripažintini teisiškai neįrodytais.

83Dėl ieškinio senaties taikymo

8429.

85Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė į Komisiją bei teismą kreipėsi praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, tačiau šis terminas nėra naikinamasis, todėl atsižvelgęs į būtinybę užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, teismas atnaujino praleistą terminą ieškiniui pareikšti. Atsakovo teigimu, byloje nėra nustatyta svarbių ieškinio senaties atnaujinimo priežasčių, ieškovė neprašė atnaujinti šio termino, todėl teismas turėjo vadovautis CK 1.126, 1.131 straipsniais ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

8630.

87Paminėtina, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

8831.

89Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio senaties instituto taikymo aspektus, nurodė, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

9032.

91Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas, visų pirma, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

9233.

93Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas. Šioje byloje nustatyta, kad apie CMEK 2010 m. liepos 7 d. pažymą, kurioje buvo konstatuotas ieškovės neatitikimas tarnybai pagal Sąvade nustatytus tinkamumo sveikatos būklės reikalavimus, ir jai taikomą diagnozę, ji sužinojo 2010 m. liepos mėnesį, t. y. gavusi šį dokumentą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo šio momento ieškovė aktyviai gynė savo teises teikdama skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skųsdama teismo sprendimą, kreipdamasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT). EŽTT sprendimą pagal ieškovės kreipimąsi priėmė 2017 m. liepos 11 d. Minėta, kad ieškovė į Komisiją dėl CMEK veiksmų kreipėsi 2017 m. lapkričio 23 d. Taigi, ieškovė pagrįstai tikėjosi savo pažeistų teisių gynybą realizuoti EŽTT pagalba. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė, gavusi EŽTT 2017 m. liepos 11 d. sprendimą, paskelbtą 2017 m. rugsėjo 14 d., kuriuo buvo nuspręsta nepriimti ieškovės peticijos, jau po dviejų mėnesių kreipėsi į Komisiją. Dėl to laikytina, kad faktinės aplinkybės, pateisinančios ieškovės delsimą laiku pareikšti ieškinį, yra nustatytos, o pirmosios instancijos teismo atliktas bylos duomenų apie būtinybę ginti ieškovės teises vertinimas suponuoja išvadą, kad senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagrindą praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui.

94Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

9534.

96PTŽSAĮ 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (PTŽSAĮ 45 straipsnio 7 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

9735.

98Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

9936.

100Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės sąlygos yra kumuliatyvios, todėl nenustačius nors vienos iš jų civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

10137.

102Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas dėl neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš atsakovo. Pasisakydamas turtinės žalos klausimu teismas nurodė nesant pagrindo teigti, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp diagnozės E45 nustatymo ir ieškovės nepriėmimo į tarnybą bei galimai jos negautų pajamų. Proceso šalys, pateikusios apeliacinius skundus, nesutiko su apskųstu sprendimu. Ieškovė apeliuoja į netinkamą priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir turtinės žalos, teisinių pasekmių sunkumo, kalbant apie neturtinę žalą, nustatymą. Atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja nesant nei vienos civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

10338.

104Reikalavimas atitikti tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimus yra tik vienas iš visumos juridiškai reikšmingų faktų, kurių pilna sudėtis būtina, siekiant užimti tam tikras statutines pareigas. Be tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimų, asmeniui keliami ir kiti tiek pozityvaus pobūdžio reikalavimai (asmeninės savybės, fizinis pasirengimas, išsilavinimas, kt.) tiek nustatomos tam tikros ribojančios sąlygos (netinkama sveikatos būklė, neigiamai charakterizuojantys duomenys, galimi pavaldumo santykiai su artimais asmenimis). Tik visas sąlygas atitinkantis asmuo gali būti priimtas į vidaus tarnybą. Byloje minėta, kad CMEK 2010 m. liepos 7 d. sprendimu konstatavo ieškovės netinkamumą tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį: jai buvo nustatytas sutrikimas, Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (TLK-10) žymimas E45 (sulėtėjusi raida dėl baltynimių energetinių medžiagų trūkumo: dėl mitybos atsiradęs mažas ūgis ir sustojęs augimas, dėl prastos mitybos sulėtėjusi fizinė raida). Diagnozė patvirtinta CMEK 2010 m. liepos 7 d. posėdžio metu (2 t., b. l. 57–59). Ieškovės teigimu, ši diagnozė jai nustatyta nepagrįstai, kadangi ji yra sveika, o mažas jos ūgis yra paveldėtas.

10539.

106Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją; žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).

10740.

108Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).

10941.

110Taigi, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

11142.

112Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad CMEK, įrašęs ieškovei diagnozę, nebuvo atlikęs visų būtinų tyrimų, konstatuotai diagnozei pagrįsti. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovės diagnozė buvo įrašyta kaip pirminė, ir ji galėjo pati tikslinti ar paneigti CMEK išvadą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CMEK nurodytos diagnozės teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste, ar CMEK tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, t. y. ar atlikdama specializuotą medicininę ekspertizę ir priimdama ekspertinį sprendimą laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą. Kaip nurodyta ginčo sprendime, CMEK, įrašiusi diagnozę ieškovei, vadovavosi įprasta darbo praktika, t. y. esant tokiam žemam ūgiui, dažniausiai pasitvirtina CMEK nurodyta diagnozė (1 t., b. l. 51-55). Atsakovas byloje neįrodinėjo turėjęs duomenų, kurių pakaktų ieškovei nustatytos diagnozės taikymui, t. y. byloje neįrodyta, kad įrašant diagnozę ieškovei, egzistavo objektyvus pagrindas nustatyti ieškovei sulėtėjusią raidą dėl baltyminių energetinių medžiagų trūkumo. Bylos duomenimis taip pat nėra patvirtintas ir atsakovo teiginys, kad CMEK ieškovei diagnozės nebuvo įrašiusi, o diagnozė 45 – yra tik pirminė. Atlikus anksčiau minėto Aprašo nuostatų, reglamentuojančių diagnozės nustatymo bei jos įrašymo į sprendimą procedūrą, analizę, nėra nustatyta, kad atsakovo nustatomos ir į ekspertinį sprendimą įrašomos diagnozės gali būti preliminarios ir/ar netikslios (Aprašo 65-67 punktai).

11343.

114Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl subjektų, įgyvendinančių sveikatos priežiūros funkciją, veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, vertinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog atsakovas, be objektyvaus pagrindimo, neturėjo taikyti ieškovei ekspertiniame sprendime (pažymoje) nurodytos diagnozės, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) vertintini kaip nepakankamo atidumo ir rūpestingumo stoka, ir nagrinėjamu atveju atitinka neteisėtų veiksmų sąlygą (CPK 185 straipsnis). Dėl priežastinio ryšio, žalos ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

11544.

116Ieškovės teigimu, dėl CMEK priimto sprendimo ji nebuvo priimta į tarnybą, todėl ji patyrė 43 452,59 Eur turtinės (negautos pajamos) ir 10 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir turtinės žalos nebuvimo nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

11745.

118CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią normą nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

11946.

120Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio, kaip tokio, nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005).

12147.

122Ieškovės CMEK patikrinimo metu galiojusio Sąvado 17 punkto 2 dalis numatė, kad iš bendros asmenų grupės išskiriami asmenys, kurie pripažįstami nepakankamai fiziškai išsivysčiusiais pagal vienintelį parametrą – ūgį: dėl nepakankamo fizinio išsivystymo netinkamais tarnybai pripažįstami nauji priimamieji vyrai, kurių ūgis mažesnis kaip 160 cm, moterys, kurių ūgis mažesnis kaip 155 cm. Byloje minėta, kad CMEK ekspertų komisija ieškovei nustatė diagnozę E45, bei detalizavo, kad nustatytas žemas ūgis 151, toks ūgis dažniausiai būna esant sulėtėjusiai raidai dėl baltymų ir energetinių medžiagų trūkumo, todėl vadovaujantis sąvado 17 punktu moterys, kurių ūgis mažesnis kaip 155 cm yra netinkamos tarnauti statutinėje tarnyboje (Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose) (2 t., b. l. 132-133). Taigi akcentuotina, kad ieškovė klysta manydama, jog ji į tarnybą buvo priimta dėl ekspertiniame sprendime jai įrašytos diagnozės – E45 (sulėtėjusi raida dėl baltyminių energetinių medžiagų trūkumo: dėl mitybos atsiradęs mažas ūgis ir sustojęs augimas, dėl prastos mitybos sulėtėjusi fizinė raida). Lemiamas ieškovės nepriėmimo į tarnybą aspektas buvo jos neatitikimas ūgio standarto, taikomo asmenims, siekiantiems užimti statutinio valstybės tarnautojo pareigas. Tokiu būdu negalima sutikti su ieškove, kad CMEK diagnozė buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs ieškovės nepriėmimą į statutinę tarnybą.

12348.

124Atsižvelgiant į šią išvadą, negalima pripažinti esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (nepatikrintos diagnozės įrašymo) ir ieškovės negautų pajamų. Šiai išvadai neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad Sąvado 17 punkto 2 dalis pripažinta prieštaraujančia Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui ir nuo 2011 m. lapkričio 10 d. negali būti taikoma, kadangi 2010 m. liepos 7 d. ekspertinis sprendimas, kuriuo ieškovė buvo pripažinta netinkama tarnybai pagal Sąvado 17 punktą, jo priėmimo metu atitiko tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

12549.

126Nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, nepaneigta lieka ir atsakovo kaltės prezumpcija (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

12750.

128Pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur. Šios sprendimo dalies pagrįstumą ir teisingumą kvestionuoja abi šalys. Ieškovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į neigiamų pasekmių, kurias jai sukėlė CMEK nepagrįsta diagnozė, sunkumo laipsnį, ir mano, kad turėjo būti priteistas didesnis žalos atlyginimas – 10 000 Eur. Atsakovas gi yra tos nuomonės, kad apskritai neegzistuoja ir yra neįrodytos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl nėra teisinio pagrindo net ir tokio dydžio žalai priteisti.

12951.

130CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks kaltininko neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

13152.

132Aktualu pažymėti ir tai, kad CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato pats teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias tai konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

13353.

134Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį. Išdėstytos nuostatos teisėjų kolegijai neleidžia sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko kriterijus, nulėmusius atlygintinos žalos dydžio nustatymą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vertino tai, kad netinkamas sveikatos būklės įvertinimas ir ligos diagnozavimas ieškovei sukėlė neigiamus pokyčius jos gyvenime: ji jautėsi įžeista, turėjo prielaidų pasijusti neįvertinta, pažeminta, juolab, kad tikėjosi pareigų statutinėje tarnyboje. Byloje nustatyta, kad dėl CMEK diagnozės ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų bei kreipėsi į įvairias institucijas, siekdama apginti savo pažeistas teises. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamoje byloje įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo (gydytojų komisijos) veiksmų dėl nepakankamo laipsnio atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo (diagnozės, kurios negalima pagrįsti, nustatymas) ir kilusių padarinių – pergyvenimai, nuoskauda, nusivylimas, stresas, nerimas. Ieškovė, nors ir teigė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais jai padaryta neturtinė žala yra didesnė (10 000 Eur), nei nustatė pirmosios instancijos teismas (1 000 Eur), šio fakto neįrodė. Byloje nėra objektyvių įrodymu, kad ieškovei diagnozuotos anemijos priežastis buvo būtent ekspertiniame sprendime nurodyta diagnozė. Vien ieškovės paaiškinimų šiuo atveju nepakanka, kadangi jie yra subjektyvaus pobūdžio, neparemti jokiais bylos duomenimis. Todėl ir sutikti su ieškove, kad po diagnozės įrašymo jos gyvenimas tikrai pasikeitė iš esmės ar vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kompensacijos už padarytą neturtinę žalą dydį, teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia.

13554.

136Ieškovė apeliaciniame skunde kelia CK 6.271 straipsnio taikymo klausimą nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad bylų dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo, teismingumas priskirtinas administraciniams teismams, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) priskirtinos administracinių teismų kompetencijai (17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-521-492/2017). Taigi, byloje nagrinėjamiems santykiams, iš kurių kildinama ieškovei padaryta žala, dėl anksčiau nurodytų aplinkybių yra taikomas specialusis įstatymas – PTŽSAĮ, o ne CK 6.271 straipsnio nuostatos, o neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis bendrąją civilinės teisės norma – CK 6.250 straipsniu.

13755.

138Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai ir plačiau dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties

13956.

140Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės bei atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo apeliaciniame teisme

14157. Atmetus ieškovės bei atsakovo apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos.

142Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

143Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė J. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodyta, kad pretenduodama į psichologo pareigas Šiaulių tardymo... 10. 3.... 11. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 26 d. buvo priimtas ieškovo... 12. 4.... 13. Atsakovas priešieškiniu prašė panaikinti ginčo sprendimą ir atmesti... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo gydytojas V. M. (toliau – ir trečiasis asmuo) su ieškiniu... 16. 6.... 17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo... 18. 7.... 19. Tretieji asmenys L. A., J. B. (B.), S. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė,... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 8.... 23. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino... 24. 9.... 25. Teismas nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi ieškovės pareiškimą, 2018 m.... 26. 10.... 27. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, pažymėjo, kad... 28. 11.... 29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių... 30. 12.... 31. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su Komisijos išvada, kad ieškovei... 32. 13.... 33. Teismas, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų pažymėjo, kad... 34. 14.... 35. Teismas pažymėjo, kad būtent atsakovo ekspertinis sprendimas (netinkamas... 36. 15.... 37. Teismas pripažino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, išskyrus savo... 38. 16.... 39. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodytas tiesioginis priežastinis... 40. 17.... 41. Apibendrindamas argumentus teismas pripažino, kad byloje egzistuoja privalomų... 42. III.... 43. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai... 44. 18.... 45. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018... 46. 18.1. Teismas neteisingai konstatavo, kad byloje nėra duomenų,... 47. 18.2. Nelogiška teismo išvada, kad tarp atsakovo veiksmų ir turtinės žalos... 48. 18.3. Teismas neturėjo ieškovės atžvilgiu taikyti Sąvado nuostatas, kurios... 49. 18.4. Negautos pajamos yra tiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė.... 50. 18.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas dalyje dėl... 51. 18.6. Teismas be pagrindo neanalizavo ginčo sprendimo, todėl nėra pasisakęs... 52. 19.... 53. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, taikyti... 54. 19.1. ginčas dėl galimybės užimti statutines pareigas ir stoti į vidaus... 55. 19.2. Diagnozės ieškovei įrašymas negalėjo sukelti pasekmių ieškovės... 56. 19.3. Teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje netaikė ieškinio senaties.... 57. 19.4. Nelaikytina, kad ieškovei atsakovas suteikė asmens sveikatos... 58. 19.5. Atsakovas ieškovei diagnozės nenustatė. Jo nurodyta diagnozė yra... 59. 20.... 60. Atsakovas teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė taikyti ieškinio... 61. 21.... 62. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV.... 65. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 66. 22.... 67. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 68. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 69. 23.... 70. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 71. 24.... 72. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė viešoje erdvėje publikuotų... 73. 25.... 74. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės teikiamuose moksliniuose straipsniuose... 75. Dėl byloje nustatytų aplinkybių... 76. 26.... 77. CMEK 2010 m. liepos 7 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovė yra netinkama... 78. Dėl ieškovei CMEK suteiktų paslaugų kvalifikavimo ... 79. 27.... 80. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 81. 28.... 82. Teisėjų kolegija, analizuodama atsakovo teiginio pagrįstumą, nustatė, kad... 83. Dėl ieškinio senaties taikymo... 84. 29.... 85. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė į... 86. 30.... 87. Paminėtina, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė... 88. 31.... 89. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio senaties instituto taikymo aspektus,... 90. 32.... 91. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas, visų pirma, turi... 92. 33.... 93. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties termino praleidimo... 94. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo... 95. 34.... 96. PTŽSAĮ 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros... 97. 35.... 98. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 99. 36.... 100. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios... 101. 37.... 102. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 103. 38.... 104. Reikalavimas atitikti tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimus yra... 105. 39.... 106. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už... 107. 40.... 108. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos... 109. 41.... 110. Taigi, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės... 111. 42.... 112. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad CMEK, įrašęs ieškovei diagnozę,... 113. 43.... 114. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, taip pat į... 115. 44.... 116. Ieškovės teigimu, dėl CMEK priimto sprendimo ji nebuvo priimta į tarnybą,... 117. 45.... 118. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 119. 46.... 120. Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio, kaip tokio, nurodyta,... 121. 47.... 122. Ieškovės CMEK patikrinimo metu galiojusio Sąvado 17 punkto 2 dalis numatė,... 123. 48.... 124. Atsižvelgiant į šią išvadą, negalima pripažinti esant priežastiniam... 125. 49.... 126. Nustačius atsakovo veiksmų neteisėtumą, nepaneigta lieka ir atsakovo... 127. 50.... 128. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 1... 129. 51.... 130. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 131. 52.... 132. Aktualu pažymėti ir tai, kad CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos... 133. 53.... 134. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingą... 135. 54.... 136. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia CK 6.271 straipsnio taikymo klausimą... 137. 55.... 138. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro... 139. 56.... 140. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 141. 57. Atmetus ieškovės bei atsakovo apeliacinius skundus, jų apeliacinės... 142. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 143. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti...