Byla 2KT-73-943/2015
Dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1647-260/2015 ir pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1647-260/2015, pradėta pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovams V. J. ir Ž. V. dėl sutarties sąlygų modifikavimo.

3Apeliantas V. J. teikiamame apeliaciniame skunde pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Kauno apygardos teismo pirmininko iniciatyva V. J. atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-23-749/2015 dėl Kauno apygardos teismo teisėjų pažeminimo ir nepagarbos teismui, dalis Kauno apygardos teismo teisėjų yra pripažinti nukentėjusiaisiais nurodytoje byloje. Nors nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje pripažinti teisėjai nagrinėja baudžiamąsias bylas, tačiau jie bendrauja ir su kitais Kauno apygardos teismo teisėjais , o tai gali įtakoti civilinės bylos Nr. 2A-1647-260/2015 baigtį.

4Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

5Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

6Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 str., 31 str. 2 d., 109 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 6, 21 str.). Aktualioje teismo nešališkumo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96,22 June 2000, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6 September 2005). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims.

7Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. V. B. įmonė „Akcesor“,bylos Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio energija v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

8Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. J. reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams tuo pagrindu, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-23-749/2015, kurioje V. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažemino Kauno apygardos teismo teisėjus ir įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Dalis Kauno apygardos teismo teisėjų (K. D., E. J. G., S. J., R. M.) yra pripažinti nukentėjusiaisiais nurodytoje baudžiamojoje byloje. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, jog nurodyti teisėjai dirba kartu su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjais, kurie apeliacine tvarka nagrinės V. J. skundą, leidžia abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu, kadangi jiems gali būti daroma įtaka.

9Aplinkybės, pareiškėjo manymu sudarančios Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimą nuo bylos nagrinėjimo, nepatenka į CPK 65 straipsnyje vardijamus teisėjų nušalinimo pagrindus, o tai reiškia, kad nušalinimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis, kurios kelia abejonių dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumo (CPK 66 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, vien tik pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dalis Kauno apygardos teismo teisėjų yra pripažinti nukentėjusiaisiais V. J. atžvilgiu pradėtoje baudžiamojoje byloje, nesudaro pagrindo nuo civilinės bylos Nr. Nr. 2A-1647-260/2015 nagrinėjimo nušalinti visą Kauno apygardos teismą. Kaip nurodo ir pats pareiškėjas, nukentėjusiais pripažinti teisėjai nagrinėja baudžiamąsias bylas, be to teisėjai E. J. G. ir R. M. jau nebedirba Kauno apygardos teisme. Apelianto teiginiai, kad šie teisėjai gali daryti įtaką savo kolegoms (Kauno apygardos teisme dirbantiems teisėjams nagrinėjantiems civilines bylas), paremti tik V. J. nuogąstavimu, objektyvių duomenų, dėl teisėjų ketinimų paveikti konkrečią bylą nagrinėsiančius teisėjus, byloje nėra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas.

10Todėl nesant pagrįstų duomenų, kad Kauno apygardos teisme nėra teisėjų galinčių objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą ir pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, V. J. nušalinimo visam Kauno apygardos teismui pareiškimas netenkinamas.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

12Netenkinti pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1647-260/2015 nagrinėjimo.

Ryšiai