Byla 2A-1150-524/2013

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, V. P., P. V., atsakovo M. K. patikslintą priešieškinį ieškovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, V. P., P. V.,

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti tarp šalių 1976-04-29 sudarytą santuoką esant atsakovo kaltei; padalyti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0584 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), jo vidutinė rinkos vertė 22 800 Lt, 0,0584 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), jo vidutinė rinkos vertė 22 300 Lt, vienfazį suvirinimo aparatą „Kuhtreiber“ KITin190, serijos Nr. 470283, kurio vertė 1790 Lt, žemės įdirbimo mašiną – motobloką „Partner 4040S“, jo vertė 3500 Lt, elektrinę betono maišyklę, modelis B132, gamyklinis Nr. SABF7112-B-43, kurio vertė 666,00 Lt, benzininę žoliapjovę „Husquarna T560RS“, kurios vertė 850 Lt, benzininę rankinę žolės pjovimo mašiną „Jonsered BC2125“, kurios vertė 1500 Lt, atsakovui nuosavybės teise priteisti 51.80 kv. m butą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), jo vidutinė rinkos vertė 159328,00 Lt; ieškovei iš atsakovo priteisti 52 961 Lt dydžio kompensaciją; pripažinti, kad visos prievolės kreditoriams „Swedbank“, AB, ir V. P. yra asmeninės atsakovo prievolės; pripažinti, kad prievolė grąžinti 37 918 Lt skolą P. V. yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams santuokos metu turėtas pavardes – „K.“ ir „K.“; priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo pat santuokos pradžios atsakovas prieš ją smurtavo – tempdavo į balkoną ir grasindavo išmesti iš 9 aukšto, ją su dukra išvarydavo iš namų ir neįleisdavo, 2003 metais ją sumušė sode. Atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima. Nurodė, kad anksčiau nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl to, kad gyveno viename bute visi su dukra ir žentu, padėdavo dukrai prižiūrėti anūką, nes dukra buvo serganti. Dukrai su nauju sutuoktiniu išėjus gyventi atskirai, ji liko viena gyventi su atsakovu ir nebegalėjo apsiginti, todėl išsikraustė pas dukrą. Nurodė, kad atsakovas apkaltino dukters P. V. sutuoktinį I. V., jog jis sumušė atsakovą, nors niekas atsakovo nemušė. Nuo 2010 metų rudens gyvena pas dukrą, t. y. atskirai nuo atsakovo. Sodo sklypuose abu su atsakovu augino daržoves, abu naudojosi žemės sklypais, pripažino, kad nors atsakovas ir nuolat girtaudavo, tačiau sukasdavo lysves, darže dirbdavo. 2000 Lt skola trečiajam asmeniui V. P. atsirado dėl to, kad iš šių lėšų sutuoktiniai pirko sodą, šios skolos V. P. negrąžino, pripažino, kad ši skola yra abiejų sutuoktinių solidari. Dėl 1500 Lt nurodė, kad ieškovė šių pinigų negavo, atsakovas skolinosi asmeniškai ir tai yra jo asmeninė prievolė. Dėl skolos trečiajam asmeniui P. V. paaiškino, kad skolą sudaro P. V. piniginės lėšos, skirtos šalių butui pagerinti, t. y. buvo atliktas buto remontas už 9562 Lt, už 8306 Lt buvo įsigyta įvairi technika, likusią dalį sudaro trečiojo asmens lėšos, skirtos gręžiniams soduose įrengti.

3Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti tarp šalių 1976-04-29 sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams pavardes – „K.“ ir „K.“; padalyti santuokos metu įgytą turtą: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 46/100 dalis buto, unikalus numeris 2198-9002-6013:0046, esančio ( - ), 66 700 Lt vertės, paskiriant atsakovui naudotis 13.81 kv. m ploto kambariu (indeksas 49-5) bei bendromis patalpomis (indeksai 49-1, 49-2, 49-3, 49-4), 0,0584 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 22 300 Lt (su vandens gręžiniu), žemės įdirbimo mašiną – motobloką „Partner 4040S“, kurio vertė 3500 Lt, vienfazį suvirinimo aparatą „Kuhtreiber“ KITin190, serijos Nr. 470283, kurio vertė 1790 Lt, betono maišyklę, kurios vertė 666 Lt, iš viso turto už 94 956 Lt; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 66 700 Lt vertės 54/100 dalis buto, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), paskiriant atsakovui naudotis 17,97 kv. m ploto kambariu (indeksas 49-6) bei bendromis patalpomis (indeksai 49-1, 49-2, 49-3, 49-4), 0,0584 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 22 800 Lt (su vandens gręžiniu), benzininę žoliapjovę „Husquarna T560RS“, kurios vertė 850 Lt, benzininę rankinę žolės pjovimo mašiną „Jonsered BC2125“, kurios vertė 1450 Lt, benzininį pjūklą HQ, kurio vertė 1500 Lt, siuvimo mašiną ELNA, kurios vertė 1450 Lt, iš viso turto už 106 350 Lt; už nelygiomis dalimis priteistą turtą atsakovui iš ieškovės priteisti 5697 Lt dydžio kompensaciją; pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė „Swedbank“, AB, yra asmeninė atsakovo prievolė; priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai 800 Lt skolą V. P.; priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad konfliktai su ieškove prasidėjo atsiradus dukters P. V. sutuoktiniui I. V. maždaug 2008 metais, 2010 metų rugpjūčio mėnesį susipyko su dukters P. V. sutuoktiniu I. V., dukra su sutuoktiniu nuolat pas juos namuose lankėsi, vėliau 2010 metų rugsėjo mėnesį I. V. jį sumušė. Ieškovė labai konfliktiškas asmuo, gerų santykių su aplinkiniais nepalaiko, nesutaria su sodo kaimynais, atsakovą išprovokuoja, kyla konfliktas ir tada ji pati kviečia policiją. Sode viską prižiūri jis, dirba visus ūkio darbus, turi reikalingus įrankius, viename iš sklypų pats pastatė sodo namelį, tačiau namelis VĮ Registrų centre nėra įregistruotas. Skolos trečiajam asmeniui P. V. nepripažino, nurodė, kad visus įrankius pirko iš savo lėšų, buvo pasiėmęs paskolą iš banko, taip pat skolinosi iš V. P., jai skola grąžinta. Pripažino, kad skolinosi iš trečiojo asmens V. P. 2000 Lt sodui įsigyti, bet dabar skolos likutis tik 800 Lt, nesutiko su trečiojo asmens V. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad skolinosi dar 1500 Lt.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-06 sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė O. K. ir M. K. santuoką, sudarytą 1976-04-29 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 577, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei O. K. paliko santuokinę pavardę – K., atsakovui M. K. paliko jo pavardę – K. Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisė. Turtą, įgytą santuokos metu, padalijo tokiu būdu: 54/100 dalys buto, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei O. K. asmeninės nuosavybės teise; 46/100 dalys buto, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise; nustatė buto, kurio bendras plotas 51,80 kv. m., unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką, nustatant, kad ieškovė O. K. naudojasi kambariu (17, 97 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 49-6, o atsakovas M. K. naudojasi kambariu (13, 81 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 49-5, bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 49-1 (po 1/2 dalį), 49-2 (po 1/2 dalį), 49-3 (po 1/2 dalį) ir 49-4 (po 1/2 dalį) šalys naudojasi bendrai; žemės sklypą, kurio plotas 0.0597 ha, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise; žemės sklypą, kurio plotas 0.0584 ha, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei O. K. asmeninės nuosavybės teise; priteisė ieškovei O. K. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: benzininę žoliapjovę „Husquarna T560RS“, kurios vertė 850 Lt; benzininę rankinę žolės pjovimo mašiną „Jonsered BC2125“, kurios vertė 1500 Lt; benzininį pjūklą HQ, kurio vertė 1500 Lt; priteisė atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: vienfazį suvirinimo aparatą „Kuhtreiber“ KITin190, serijos Nr. 470283, kurio vertė 1790 Lt; žemės įdirbimo mašiną – motobloką „Partner 4040S“, kurio vertė 3500 Lt; elektrinę betono maišyklę, modelis B132, gamyklinis Nr. SABF7112-B-43, kurio vertė 666,00 Lt; prievolę trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, pagal tarp atsakovo M. K. ir „Swedbank, AB, 2011-02-14 sudarytą kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 11-006698-EG po santuokos nutraukimo pripažino asmenine atsakovo M. K. prievole; prievolę trečiajam asmeniui V. P., t. y. likusią nesumokėtą 800 Lt dydžio skolą, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo M. K. prievole; kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nutartimi, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikino. Priteisė iš ieškovės O. K. 136 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovės O. K. 33,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovo M. K. (M. K.) 33,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Nurodė, jog labiau tikėtina, kad didesni šalių nesutarimai prasidėjo po to, kai šalių dukra sudarė santuoką su I. V., iki to laiko šalys, nors ir nuolat konfliktuodamos, gyveno kartu ir santuokos nutraukti neketino, kartu tvarkėsi sodo sklypuose, remontavo butą, pirko įrankius, reikalingus dirbti sode. Nurodo, kad nepagrįsti ieškovės argumentai, jog kol dukra neįsigijo buto, ji neturėjo kur išeiti ir buvo priversta gyventi su atsakovu, todėl kentėjo daugiau nei 30 metų kartu, nes bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo P. V. dirbo užsienyje, pati ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taigi iš tiesų ieškovė ir anksčiau turėjo materialines galimybes nutraukti šeimos santykius, tačiau atskirai gyventi nuo atsakovo neišėjo, dėl santuokos nutraukimo į teismą nesikreipė. Atsakovas jokių įrodymų, t. y. pirkimo dokumentų, pagrindžiančių siuvimo mašinos įsigijimą, nepateikė, konkrečių aplinkybių, kur šis turtas yra ir kas jį valdo, nenurodė, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog šis turtas realiai egzistuoja ir yra įgytas santuokoje, todėl minėto turto neįtraukė į sutuoktinių bendro dalytino turto sąrašą. Visų kitų įrankių įsigijimo dokumentai yra byloje, šie įrankiai įgyti atsakovo vardu santuokos metu, todėl teismas pripažino, kad šie įrankiai priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir juo įtraukė į dalytino turto sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis butą galima padalyti į dvi dalis, t. y. 54/100 ir 46/100 dalis, į tai, kad šalys yra senatvės pensininkai ir vienintelės jų pajamos yra valstybės mokama senatvės pensija, šalys neturi realios galimybės nusipirkti kito gyvenamojo būsto ar išmokėti vienas kitam kompensaciją už kitam sutuoktiniui tenkančią buto dalį, jei būtų nuspręsta visą butą natūra paskirti tik vienam sutuoktiniui, taip pat į tai, kad atsakovas sutinka, jog didesnysis buto kambarys būtų priteistas ieškovei, teismas nusprendė, jog atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytas reikalavimas padalyti butą natūra yra pagrįstas, todėl ieškovei priteisė 54/100 dalis buto, o atsakovui 46/100 dalis buto, esančio ( - ), ir nustatė naudojimosi butu tvarką. Remiantis VĮ Registrų centro paruoštu patalpų padalijimo projektu, ieškovei paskyrė naudotis kambariu (17.97 kv. m), plane pažymėtu indeksu 49-6, o atsakovui kambariu (13.81 kv. m), plane pažymėtu indeksu 49-5, bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 49-1 (po 1/2 dalį), 49-2 (po 1/2 dalį), 49-3 (po 1/2 dalį) ir 49-4 (po 1/2 dalį) šalims paskyrė naudotis bendrai. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog santuokos metu abu sutuoktiniai žemės sklypais naudojosi siekdami gauti reikalingų papildomų lėšų pragyvenimui, nes abu sutuoktiniai gauna nedideles senatvės pensijas ir kitų pajamų neturi, siekiant užtikrinti abiejų sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, vadovaujantis lygių dalių principu, atsakovo reikalavimą tenkino, ieškovei priteisė žemės sklypą, kurio plotas 0,0584 ha, esantį ( - ), o atsakovui priteisė žemės sklypą, kurio plotas 0,0597 ha, esantį ( - ). Teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų skolingos trečiajam asmeniui P. V., todėl ieškovės reikalavimą pripažinti skolą trečiajam asmeniui P. V. solidaria šalių prievole atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad nei viena, nei kita pusė neturės realios galimybės sumokėti didelės kompensacijos, teismas nusprendė atsakovui iš ieškovės 8834 Lt dydžio kompensacijos nepriteisti.

5Apeliaciniu skundu ieškovė O. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 sprendimo dalį dėl ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo panaikinti bei priimti naują sprendimą – tenkinti apeliantės patikslintame ieškinyje reiškiamus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo M. K. kaltės bei patenkinti reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo po santuokos nutraukimo priteisiant iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepagrįsta teismo nuomonė apie tai, kad apeliantė atsakovo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai ir įžeidžiančiai ir tuo pažeidė lojalumo pareigą. Apeliantei patiriant neigiamas emocijas dėl sutuoktinio elgesio, teismas neturėjo pagrindo apeliantės elgesį vertinti kaip kaltą dėl santuokos nutraukimo. Teigia, kad teismas vertindamas byloje esančius įrodymus be pagrindo skyrė prioritetą atsakovo teikiamiems įrodymams ir padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltė dėl santuokos nutraukimo tenka ir apeliantei. Apeliantė nesutinka ir su turto padalijimo būdu, pažymi, kad bute, adresu ( - ), negyvena 2 metus, nes siekia išvengti konfliktų su atsakovu, todėl naudojimasis teismo paskirstytomis buto dalimis yra neįmanomas.

6Tretieji asmenys V. P. ir P. V. pateikė prisidėjimą prie apeliantės O. K. apeliacinio skundo. Juo nurodo, kad palaiko O. K. prašymą dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo bei naujo sprendimo priėmimo apeliantės nurodomais pagrindais bei motyvais.

7Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra abu kalti su ieškove, nes nesugebėjo rasti kompromiso, bendro sutikimo, dėl abipusės lojalumo stokos jų gyvenimas tapo negalimas. Mano, kad teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, santuokoje įgytą turtą padalijo teisingai, nes tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Teigia, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai abu žemės sklypus, o jam visą butą natūra, išieškant iš jo 52 961 Lt dydžio kompensaciją, prieštarauja įstatymui, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams.

8Dėl atsakovo kaltės

9Byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama CK 3.60 str. 3 d. jo kaltės prezumpcijos faktą – nuolatinį smurtą prieš ją bei kad dėl šio fakto priimtas 2013-01-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-363-462/2013, kuris įsiteisėjo 2013-05-16 (t.4, b.l. 24). Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, nurodydamas priežastis – sunkų ieškovės charakterį, be to, santuokos iširimo priežastimi nurodo ieškovės ir dukters, jos vyro nusiteikimą prieš jį. Šią aplinkybę įrodinėja Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-22 nuosprendžiu, kuriuo I. V. (šalių žentas) buvo pripažintas kaltu dėl atsakovo sumušimo 2010-10-10 (t.2, b.l. 170).

10Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – nuteisimas už tyčinį nusikaltimą ir žiaurų elgesį su kitu sutuoktiniu) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

11Šioje byloje įrodyta, kad šalys nuolat konfliktavo, kreipėsi į policiją dėl smurto tiek ieškovė, tiek atsakovas (t.1, b.l. 64-65). Ieškovė į policiją kreipėsi 2008-2009 metais(t.1, b.l.133-136), 2010 m. spalio mėnesį (t.2, b.l.15) o teismo medicinos specialisto išvada įrodinėja, jog 2003 metais ji atsakovo buvo sumušta, tačiau byloje nustatyta, kad šalys faktiškai nebegyvena kartu nuo 2010 metų lapkričio mėnesio ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovė ketino nutraukti santuoką 2003 metais. Ieškovės atsiliepime į priešieškinį, kuris buvo paduotas 2011-02-23, nurodyta, kad ji kartu su atsakovu kartu nebegyvena daugiau kaip tris mėnesius, todėl darytina išvada, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2010 metų lapkričio mėnesio. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo 2010-12-07 rašytas pareiškimas policijai dėl daiktų iš buto dingimo (t.1, b.l.43) bei nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1, b.l.65), įrodantis, kad 2010-12-10 ieškovė į bendrą butą atėjo pasiimti daiktų. Atsakovas kreipėsi į teismą 2010 m. lapkričio - gruodžio mėn.(t.1, b.l.40-46) dėl ieškovės, jų dukros šios bylos trečiojo asmens, ir žento veiksmų. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-363-462/2013, kuris įsiteisėjo 2013-05-16 , įrodo, kad nusikalstama veika prieš ieškovę buvo įvykdyta 2009 m. liepos 9 d., tačiau dėl santuokos nutraukimo ieškovė kreipėsi 2010-11-11, t.y. nuo to momento, kada nutraukė bendrą gyvenimą su atsakovu ir ši aplinkybė įrodo, jog ieškovė faktiškai nenutraukė santuokos tuoj po sumušimo. Iš 2012-10-22 nuosprendžio (t.2, b.l.170) nustatyta, kad šalių žento nusikalstama veika prieš atsakovą buvo įvykdyta 2010-10-10 bendrame šios bylos šalių sodo sklype, kuriame buvo ir ieškovė, šiame nuosprendyje konstatuota, kad visi šeimos nariai nusistatę prieš atsakovą, kuris tuo metu buvo blaivus, nors ieškovė nurodė jo girtumą (t.2, b.l.171). Be to, byloje įrodyta, kad šalių dukra buvo iškėlusi civilinę bylą atsakovui dėl nuosavybės teisės į daiktus pripažinimo (t.2, b.l.117-121). Todėl šios paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino paminėtus šalių šeimos teisminius procesus ir teisingai nustatė, kad dėl šalių santuokos iširimo buvo kaltos abi šalys. Byloje įrodyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2012-10-22 nuosprendyje nurodyto įvykio, šiame nuosprendyje konstatuoti ieškovės parodymai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė taip pat nevykdė paminėtos lojalumo pareigos atsakovui ir bendras jų gyvenimas nutrūko po 2010 metų spalio 10 dienos įvykio, o ne po ieškovės sumušimo, todėl paminėtais įrodymais atsakovo kaltės prezumpcija yra nuginčyta. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai dėl smurtavimo prieš ieškovę, atsakovo rašyti pareiškimai policijai įrodo, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 str. nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, bei pažeisdami šias pareigas nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl šios ieškovės apeliacinio skundo dalies tenkinti nėra teisinio pagrindo. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Taip pat abu sutuoktiniai privalėjo išugdyti dukroje pagarbą abiem tėvams vienodai. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis), byloje pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, konstatuodamas abiejų šalių kaltę, nes bylos įrodymais yra nuginčyta atsakovo kaltės prezumpcija.

12Dėl šalių nekilnojamojo turto.

13Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pirmosios instancijos teismas iš esmės paminėtos taisyklės laikėsi dalydamas šalių nurodytą turtą, tačiau neįvertino šalių paaiškinimų apie neįregistruotą pastatą, pateiktų 2011-06-17 teismo posėdyje (t.1, b.l.142), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t.2, b.l. 33-40), kurie įrodo, jog šalys santuokoje viename iš sodo sklypų pastatė teisiškai neįregistruotą pastatą, metalinį garažą, šiltnamį, tvorą ir šio turto kaip statybinių medžiagų nebuvo įtraukę į dalytino turto masę. Akivaizdu, kad priteisus šį sklypą vienai iš šalių jame yra paminėti daiktai, kurie padidina šio sklypo vertę, o šis šalių bendras turtas kaip statybinės medžiagos liko nepadalytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 yra išaiškinęs, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu ir negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas turėjo spręsti ir dėl šio turto - statybinių medžiagų - padalijimo, pasiūlyti šalims patikslinti savo reikalavimus, pasinaudoti ieškinio bei priešieškinio trūkumų šalinimo institutu, nes teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus ir privalo teisingai padalyti visą buvusių sutuoktinių turtą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje neišsiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, neįpareigojo šalių ištaisyti pirmiau nurodytus trūkumus, todėl padalijo ne visą santuokoje įgytą turtą (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

14Pagal paminėtą kasacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas yra esminis (CPK 331 straipsnio 1 dalis), todėl teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo naikintinas ir bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šalys ieškinyje ir priešieškinyje privalo nurodyti panaudotas statybines medžiagas, jų vertę ir pasiūlymus dėl jų padalijimo ( CPK 326 str. 1d.4 p.).

15Šioje byloje įvertinus tai, kad šalys pateikė visus įrodymus, savo pozicijas dėl santuokos nutraukimo, dėl šalių kaltės, byla truko ilgą laiką, buvo apklausta daug liudytojų, ši bylos dalis yra teisingai išnagrinėta, todėl jos naikinti vadovaujantis CPK 7 str. nustatytais principais yra netikslinga, nes šios bylos dalyvaujantys asmenys turi kuo greičiau siekti teisinės taikos po santuokos nutraukimo. Kadangi ši byla galutinai neišnagrinėta, tai naikintinos ir sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

16Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 sprendimo dalis dėl O. K. ir M. K. santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pavardžių palikimo ir išlaikymo vienas kitam nepriteisimo palikti nepakeistas.

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, prievolių padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šias sprendimo dalis perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai