Byla Ik-2346-629/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės,

2sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,

3dalyvaujant pareiškėjui G. J., atsakovų Žurnalistų etikos inspektoriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žurnalistų etikos inspektoriaus, atstovei Ž. K. bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alfa Media“ atstovei advokatei Viktorijai Laučinskytei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams Žurnalistų etikos inspektoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žurnalistų etikos inspektoriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Alfa Media“, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai bei R. G. dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo,

Nustatė

5Pareiškėjas su skundu, kurį vėliau patikslino, (b. l. 29-32, 119-122, abi lapo pusės) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2011 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. SPR-24 (toliau – ir Sprendimas) iš dalies; 2) įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių naujai priimtame sprendime pareikalauti, kad UAB „Alfa Media“ be komentarų paneigtų tikrovės neatitinkančias ir pareiškėjo garbę bei orumą žeminančias žinias tokias kaip paskelbtame straipsnyje „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J. tai aš nukentėjau“; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Žurnalistų etikos inspektoriaus, 10 000 Lt neturtinę žalą bei 500 Lt turtinę žalą.

6Pareiškėjas nurodė, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. vasario 23 d. sprendime Nr. SPR-24 nustatyta, jog „Nors teiginio dalyje G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas <...> paskelbta informacija yra netiksli teisiniu požiūriu – toks kaltinimas tiesiogiai pareiškėjui nebuvo pareikštas – tačiau, įvertinus pareiškėjui pateiktų kitų kaltinimų pobūdį, ginčo informacija negali būti pripažinta žeminančia, kadangi papildomos konstatuojamos neigiamos reikšmės neįgyja.“ ir „Viešosios informacijos rengėjas, nurodydamas, jog pareiškėjui yra pateikti kaltinimai nusikalstamo susivienijimo organizavimu, pateikė netikslią, tačiau pareiškėjo garbės ir orumo nežeminančią informaciją.“

7Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas, VIĮ) 44 str. įtvirtinta visuomenės informavimo priemonių pareiga paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tad remiantis šio straipsnio 2 dalimi tokį prašymą 2010 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas pateikė UAB „Alfa Media“, o 2011 m. sausio 12 d. prašymą patikslino, tačiau UAB „Alfa Media“ 2010 m. spalio 11 d. ir 2011 m. sausio 31 d. šiuos prašymus atmetė. Dėl to, pasak pareiškėjo, jis kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, bet Žurnalistų etikos inspektorius neįpareigojo UAB „Alfa Media“ paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

8Pasak pareiškėjo, Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime turi būti įpareigojimas UAB „Alfa Media“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančias žinias tokias kaip paskelbtame straipsnyje „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J. : tai aš nukentėjau“, išspausdinant tokio turinio paneigimą: „UAB „Alfa Media“ portale www.alfa.lt 2010 m. rugsėjo 24 d. publikavo korespondentės R. G. straipsnį „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“, kuriame paskelbti teiginiai: ,„<...> Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas <...>“, „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu“, „Prokuroro duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamuoju jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J.“ neatitinka tikrovės.“

9Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Žurnalistų etikos inspektoriui pateikė įrodančią medžiagą, kad paskleisti R. G. straipsnyje teiginiai neatitinka tikrovės. Be to, tai, kad jis yra kaltinamas kitų konkrečių nusikaltimų padarymu, anot pareiškėjo, nesudaro pagrindo skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjo teigimu, jo garbės ir orumo pažeidimas pasireiškia tuo, kad visuomenėje formuojama neigiama nuomonė apie jį, taip daromas netiesioginis poveikis teisminėms institucijoms. Kaltinamasis aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad jam niekada nebuvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, todėl, pareiškėjo manymu, jo reikalavimas dėl šitų duomenų paneigimo bei moralinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas.

10Pareiškėjas remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d., 3d., 42 str. , o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 str. ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“. Pasak pareiškėjo, Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėdamas skundą dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių bei informacijos apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo paskleidimo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 str., Visuomenės informavimo įstatymu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

11Pasak pareiškėjo, Žurnalistų etikos inspektorius atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Paskelbta nuomonė ar informacija apie tam tikrą faktą gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimai bylose 3K-3-569/2006, 3k-3-488/2007, 3k-3-193/2007) nurodė, kad turi būti paisoma įsikišimo į asmens privatumą proporcingumo pagrįstam visuomenės interesui žinoti tam tikrus asmens privataus gyvenimo faktus.

12Pareiškėjo teigimu, Žurnalistų etikos inspektorius nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus apie informacijos netikrumą, iškraipymą apie jo garbei ir orumui padarytą žalą bei apie tai, kad jo garbę ir orumą žeminančios žinios buvo paskelbtos tyčia.

13Pasak pareiškėjo, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. 10 d. Žurnalistų etikos inspektorius skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų, bet skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėn., o, anot pareiškėjo, Žurnalistų etikos inspektorius jo skundą išnagrinėjo vėliau kaip per 4 mėn. Tad, pareiškėjo manymu, Žurnalistų etikos inspektorius pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. 1, 5, 6, 10, 15 d. bei 50 str. 1 d. 2, 3, 4, 5 p.

14Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1, 2 d., 6.271 str. 1, 2, 3 d., 6.263 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi Nr. 3K-3-364/2008, 2006 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. 3K-7-183/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi Nr. A442-548/2010, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi Nr. A858-1452/2010. Anot pareiškėjo, turtinės žalos atsiradimo faktas konstatuojamas nustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (ar valstybės apskritai) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareiškėjo patirtus nuostolius ar negautas pajamas ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir patirtų nuostolių ar negautų pajamų.

15Pareiškėjo teigimu, neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, pasireiškė dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus netinkamo pareigų atlikimo priimant 2011 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. SPR-24, t. y. neveikė taip, kaip įpareigoja galiojantys įstatymai ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus veiksmai, pasak pareiškėjo turi būti traktuojami kaip neteisėtas veikimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme.

16Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SPR-24 jam pablogėjo sveikata, o nepilnametė dukra V. J. patyrė moralinę traumą, bendraklasių patyčias, tad išvyko iš Lietuvos mokytis, užsienyje mokslas ir išlaikymas labai brangus, be to, pasak pareiškėjo, moralinę traumą patyrė ir 12 klasėje besimokanti dukra V. J. bei neįgali pareiškėjo sutuoktinė V. J., kiti šeimos nariai. Pasak pareiškėjo, jam reikia gydytis ir vartoti medikamentus, patiriant dideles išlaidas.

17Pareiškėjo teigimu, tarp Žurnalistų etikos inspektoriaus neteisėto sprendimo, kaip deliktinės atsakomybės sąlygos, ir jo šeimos patirtų gydymo išlaidų yra priežastinis ryšys. Pasak pareiškėjo, jeigu Žurnalistų etikos inspektorius būtų tinkamai atlikęs savo pareigas, jo šeima nebūtų patyrusi tiek dvasinių kančių, streso ir išlaidų gydymui (vaistams bei antstolei), tad akivaizdu, kad šios išlaidos gali būti traktuojamos kaip turtinė žala. Pareiškėjas neturtinę žalą vertina 10 000 Lt.

18Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius, veikdamas už save ir atstovaudamas atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 37-42) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Nurodė, jog 2010 m. spalio 7 d. Žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjo G. J. skundą dėl publikacijoje „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“ www.alfa.lt 2010 m. rugsėjo 24 d. paskelbtos informacijos, o 2010 m. spalio 25 d. pareiškėjas skundą patikslino, 2011 m. sausio 26 d. ir vasario 1 d. pateikė papildomą medžiagą skundo tyrimui. Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje paskelbta tikrovės neatitinkanti, jo garbę ir orumą žeminanti informacija, jis yra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų organizavimu; prašė įvertinti paskelbtą informaciją jo garbės ir orumo pažeidimo požiūriu ir įpareigoti interneto portalą www.alfa.lt paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

20Pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektorius išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2011 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-24, kuriuo nustatė, kad viešosios informacijos rengėjas – UAB „Alfa Media“ teiginiuose: „Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas <...>“ ir „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu.“ paskleidė netikslią informaciją, todėl nesilaikė Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Tad, anot Žurnalistų etikos inspektoriaus, jis pareiškėjo skundą pripažino iš dalies pagrįstu ir vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. ir 50 str. 1 d. 1, 5 p., 3 d. 1 p. nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Alfa Media“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. bei 41 str. 2 d. 1 ir 4 p. pažeidimo.

21Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, jo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjo skundas išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, atsižvelgta į jame išdėstytus argumentus, imperatyvias teisės aktų nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką asmens garbės ir orumo pažeidimo bylose.

22Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, pareiškėjo argumentai dėl jo garbės ir orumo pažeidimo laikytini nepagrįstais. Kiekvienu atveju sprendžiant asmens garbės ir orumo pažeidimo klausimą, svarbu įvertinti teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą santykį, šių dviejų teisių konfliktą ir prioritetus bei žinias paskleidusios visuomenės informavimo priemonės tikslus ir elgesį. Pažymėjo, jog asmens teisė į garbę ir orumą nėra absoliuti, ypač, tais atvejais, kai visuomenė yra informuojama apie teismo procesą nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas ir grupė kitų asmenų kaltinami itin sunkių nusikaltimų padarymu.

23Nurodė, jog vertinant teiginius, kuriuos pareiškėjas nurodė kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą, buvo atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, t. y. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. K. 2011 m. vasario 14 d. rašte Nr. 17.2.-2792 pateiktus paaiškinimus ir nurodytas faktines aplinkybes – pareiškėjui pateiktus kaltinimus. Baudžiamoji byla Nr. 38-1-00129-05 pareiškėjo bei dar 12 asmenų atžvilgiu šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, joje pareiškėjas kaltinamas padaręs šias nusikalstamas veikas: 1) veikdamas organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės V. N. turtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 25 str. 3 d., 182 str. 2 d.); 2) veikdamas organizuotoje grupėje organizavo H. G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p.); 3) veikdamas organizuotoje grupėje dėl savanaudiškų paskatų organizavo V. N. didelės vertės turto prievartavimą, atimant laisvę jo kompanionui I. Ž. Zilber, panaudojant pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą (LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 181 str. 3 d.); 4) savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasino panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą bei sugadinti jos turtą, taip pat, realizuodamas savo grasinimus, panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir sugadino jos turtą (LR 1961 m. BK 214 str. 1 d. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551, įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d.); 5) iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo (LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p.); 6) iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo (LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p.). Pažymėjo, jog pnurodė, kad G. J. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų neigia, taip pat, kad jis kaltinamas H. G. S. nužudymo organizavimu šį nužudymą užsakant. Kaltinimas dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo G. J. nėra pareikštas. Tačiau G. J. kaltinamas per kaltinamąjį J. B. organizavęs atskirus nusikaltimus, kuriuos vykdė kaltinamųjų S. S. ir V. M. vadovaujama ginkluota banditų gauja.

24Tad, pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, teiginys: „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J..“, kurį pareiškėjas nurodė kaip neatitinkantį tikrovės ir žeminantį jo garbę ir orumą, iš tiesų yra teisingas, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. vasario 14 d. raštu Nr. 17.2.-2792, H. S. našlė E. S. nuo pirmos bylos tyrimo dienos buvo nurodžiusi G. J. kaip pagrindinį įtariamąjį ir tai užfiksuota E. S. protokole – pareiškime ir apklausoje E. S. parodė, kad buvo gavusi vyrui adresuotą laišką nuo G. J. iš laisvės atėmimo vietos, kurio tekstą suvokė kaip užmaskuotą grasinimą. Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, nėra pagrindo abejoti skundo tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti viešosios informacijos rengėją paneigti teiginį, kuris atitinka tikrovę, yra nepagrįstas.

25Be to, pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, pareiškėjas absoliutina savo garbės ir orumo gynimą, ignoruoja jam oficialiai pareikštus kaltinimus. Pažymėjo, jog skundžiamame sprendime buvo nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas paskelbė teisingą informaciją – „žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto“, tačiau nurodė netikslią nusikalstamos veikos, dėl kurios pareiškėjui pateikti įtarimai, priežastį – „nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu“; jame taip pat konstatuota, kad paskelbdamas teisiniu požiūriu netikslią, tačiau papildomos konstatuojamosios reikšmės nesuteikiančią informaciją – „G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas“ viešosios informacijos rengėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir buvo įspėtas, o nustatyti pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimą nebuvo pagrindo.

26Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsakovas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. numato galimybę atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (aktų). Būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (arba valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas.

27Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas laikantis įstatymo viršenybės, teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų.

28Be to, pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, pareiškėjo nurodyta patirta žala nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Nurodė, jog pareiškėjo pateiktame VšĮ Klaipėdos ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytojos S. G. 2011 m. vasario 24 d. medicininiame pažymėjime Nr. 4 pažymima, kad pareiškėjas dėl depresijos sutrikimo gydomas nuo 2008 m., pastoviai vartoja medikamentus, tuo tarpu skundžiamas sprendimas priimtas 2011 m. vasario 23 d. Žurnalistų etikos inspektorius pažymėjo, jog pareiškėjo susirgimas prasidėjo prieš trejus metus, t. y. žymiai anksčiau nei buvo priimtas skundžiamas sprendimas, todėl pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai su skundžiamu sprendimu nėra ir negali būti susiję, kadangi tarp Žurnalistų etikos inspektoriaus veiksmų (skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo) ir pareiškėjo sveikatos būklės nėra jokio priežastinio ryšio. Žurnalistų etikos inspektorius daro išvadą, kad teisėtais žurnalistų etikos inspektorės kaip viešojo administravimo subjekto veiksmais nei pareiškėjui, nei jo šeimos nariams nebuvo padaryta jokia reali turtinė ar neturtinė žala.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alfa Media“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 94-97, abi lapo pusės) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30Nurodė, jog pareiškėjas nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka skundžiamas sprendimas. Pasak UAB „Alfa Media“, Žurnalistų etikos inspektoriaus priimtas sprendimas atitinka visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. numatytus reikalavimus – nebuvo pažeistas joks įstatymas ar kitas teisės aktas, reglamentuojantis Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą. Taip pat, anot UAB „Alfa Media“, Žurnalistų etikos inspektorius neviršijo savo kompetencijos, t. y. priėmė sprendimą laikantis Visuomenės informavimo įstatymo 50 str., sprendimas neprieštarauja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklai keliamiems tikslams bei uždaviniams. Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytus reikalavimus: jis yra pagrįstas teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotas, nurodyta apskundimo galimybė ir terminai, pasirašytas ir patvirtintas antspaudu. UAB „Alfa Media“ remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-1594-08.

31UAB „Alfa Media“ teigimu, Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą dėl informacijos suteikimo, todėl turi būti pripažinta, jog tinkamai įvykdė savo pareigą atlikti išsamų tyrimą.

32Pažymėjo, jog iš Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime atlikto teiginio „Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir užsakymas“ vertinimo akivaizdu, jog pareiškėjo veika yra siejama su organizuota grupe. Žurnalistė, nebūdama baudžiamosios teisės specialiste, suklydo neatribodama dviejų bendrininkavimo formų, kurių atribojimas yra sudėtingas. Be to, pasak UAB „Alfa Media“, teismų duomenų bazėje LITEKO skelbiant informaciją apie teismo posėdį prie veikos buvo nurodyta: „nusikalstamo susivienijimo organizavimas, nužudymai“ ir nurodyta pareiškėjo pavardė. Tad, UAB „Alfa Media“ teigimu, žurnalistė, rengusi straipsnį „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“, sąžiningai suklydo, vertindama pareiškėjui inkriminuojamos veikos pavadinimą, tačiau pats bendrininkavimo požymis byloje yra, todėl, UAB „Alfa Media“ manymu, tokia žurnalistės klaida neturėtų būti laikoma nesąžiningu elgesiu.

33Taip pat pažymėjo, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus argumentai vertinant teiginį „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu“ patvirtina aplinkybę, jog negali būti nustatyta, kad tai neatitinka tikrovės. Anot UAB „Alfa Media“, žurnalistė, rengusi straipsnį „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“, neturėjo specialiųjų baudžiamosios teisės žinių, todėl suprantama, jog galėjo suklysti. Informacija apie nelegalų verslą byloje buvo, tačiau žurnalistė neklydo skelbdama pagrindinę informaciją apie žmogžudystę. Todėl toks suklydimas negalėtų būti laikomas nesąžiningu. Pasak UAB „Alfa Media“, tai, jog iš visuomenės informavimo priemonių negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o galima tik reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškreipti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1026/2003. Nurodė, jog žurnalistė sąmoningai neiškreipė informacijos ir nesiekė įžeisti pareiškėjo. Atkreipė dėmesį į dienraščio „Lietuvos rytas“ publikaciją, kurioje nurodyta: „Liudyti į teismą iškviestas vyras pasakojo, kad grįžęs iš kalėjimo G. J. nuolat svarstydavo, kad reikėtų atkeršyti H. S.“, tad, anot UAB „Alfa Media“, tai patvirtina teiginio „teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto“ atitikimą tikrovei.

34Dėl teiginio „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J.“ UAB „Alfa Media“ atkreipė dėmesį, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ 2009 m. kovo 13 d. publikacijoje „Aukos sutuoktinė nenori net girdėti apie žudynes“ nurodyta: „Iš karto po nusikaltimo užsiminusi, kad vyro nužudymą galėjo užsakyti G. J., Telšių apylinkės teismo teisėja dirbanti moteris vakar žodžius rinko labai atsargiai“. Taigi, anot UAB „Alfa Media“, ši informacija patvirtina, jog moteris pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J., kaip ir nurodyta teiginyje „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J.“. Taip pat pažymėjo, kad šis dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnis buvo paskelbtas anksčiau nei prieš metus iki straipsnio „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J. : tai aš nukentėjau“ paskelbimo.

35UAB „Alfa Media“ teigimu, Žurnalistų etikos inspektoriaus priimtas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pripažintinas proporcingu bei atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

36Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą UAB „Alfa Media“ nurodė, jog Žurnalistų etikos inspektorius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja pagrindas priteisti neturtinę žalą. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

37Teismo posėdyje pareiškėjas G. J. prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais (b. l. 133-140). Papildomai paaiškino, kad jam depresija prasidėjo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus neteisėtų veiksmų; patikslino reikalavimą priteisti turtinę žalą pagal tai, kiek yra sumokėta už vaistus, pridėjo kvitus.

38Teismo posėdyje atsakovų Žurnalistų etikos inspektoriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žurnalistų etikos inspektoriaus, atstovė Ž. K. prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais (b. l. 133-140).

39Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alfa Media“ atstovė advokatė Viktorija Laučinskytė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais (b. l. 133-140).

40Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 114).

41Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, apie tai ji informavo raštu, kuriame prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir nurodė, jog palaiko UAB „Alfa Media“ atstovės advokatės Viktorijos Laučinskytės poziciją (b. l. 111-112).

42Skundas atmetamas.

43Nagrinėjamo ginčo objektas – Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. SPR-24 dalies teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat turtinės bei neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimas.

44Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2011 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-24 (b. l. 5-7, abi lapo pusės, 87-92), kuriuo nustatė, kad viešosios informacijos rengėjas – UAB „Alfa Media“ teiginiuose: „Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas <...>“ ir „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu.“ paskleidė netikslią informaciją, todėl nesilaikė Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Tad, anot Žurnalistų etikos inspektoriaus, jis pareiškėjo skundą pripažino iš dalies pagrįstu ir vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. ir 50 str. 1 d. 1, 5 p., 3 d. 1 p. nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Alfa Media“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. bei 41 str. 2 d. 1 ir 4 p. pažeidimo.

45Pareiškėjas nesutinka su Inspektoriaus Sprendimu, pateikdamas argumentus, susijusius su netinkamu ginčo informacijos vertinimu bei su Inspektoriaus padarytais procedūrinio pobūdžio pažeidimais.

46Byloje nustatyta, kad naujienų portale www.alfa.lt 2010 m. rugsėjo 24 d. 14 val. 2 min. patalpintas R. G. straipsnis „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J.: tai aš nukentėjau“ (b. l. 8, abi lapo pusės, 46-47, 84-85).

47Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „Alfa Media“ pateikė prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, paskelbtą 2010 m. rugsėjo 24 d. 14 val. 2 min. naujienų portale www.alfa.lt R. G. straipsnyje „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J. : tai aš nukentėjau“, kuriame nurodė, jog dar prieš šį straipsnį be kitų ligų jis serga vidutinio sunkumo depresija ir dėl tokių rašinių ši liga gali paūmėti (b. l. 10-11, abi lapo pusės, 50-52). Į šį prašymą UAB „Alfa Media“ 2010 m. spalio 11 d. raštu Nr. SD10-10-11 atsakė pareiškėjui, nurodydama, jog paneigimo tekstas turi būti formuluojamas taip, kad jame būtų paneigtos žinios, bet ne asmens įsitikinimai ar nuomonė, paneigimo turinys turi atitikti objektyvią situaciją, o UAB „Alfa Media“ neturi teisės keisti pareiškėjo pateikto paneigimo teksto savo nuožiūra, taip pat nurodė, jog ji nėra įpareigota paskelbti pareiškėjo prašyme pateikto paneigimo teksto.

48Tuomet pareiškėjas 2010 m. spalio 7 d. pateikė Žurnalistų etikos inspektoriui skundą dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. 14 val. 2 min. www.alfa.lt publikacijoje „Sunkiais nusikaltimais kaltinamas J. : tai aš nukentėjau“ paskelbtos klaidinančios informacijos, prašydamas įpareigoti UAB „Alfa Media“ paneigti tikrovės neatitinkantį tekstą išspausdinant paneigimą (b. l. 13-14, 43-45). Pareiškėjas, atsakydamas į Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. spalio 18 d. raštą SK-137/Nr. S-599, kuriame prašoma suformuluoti aiškų prašymą (b. l. 15), 2010 m. spalio 25 d. patikslino skundą (b. l. 16), prašydamas įvertinti paskelbtą informaciją jo garbės ir orumo pažeidimo požiūriu ir įpareigoti interneto portalą www.alfa.lt paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.

49UAB „Alfa Media“, atsakydama į Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. spalio 25 d. raštą SK-137/Nr. S-665 „Dėl paaiškinimų pateikimo“ (b. l. 57), 2010 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. SD10-11-10 (b. l. 58) informavo, kad teiginys: „Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir nužudymo užsakymas“ buvo paskelbtas remiantis teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis (b. l. 59), tačiau žurnalistė, gavusi G. J. skundą suabejojo duomenų, pateikiamų LITEKO duomenų bazėje teisingumu, ir nedelsdama pašalino šį teiginį. Taip pat nurodyta, jog teiginiai: „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu“ bei „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J.“ paskelbti remiantis informacija, kuri buvo pateikta teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pati straipsnį rengusi žurnalistė R. G..

50Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2011 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-24 (b. l. 5-7, abi lapo pusės, 87-92), kuriame nustatyta, jog remiantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikta informacija, teiginyje „Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir nužudymo užsakymas.“ paskelbti konstatuojamojo pobūdžio duomenys apie pareiškėjui pateiktus kaltinimus nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir nužudymo užsakymu, tokia informacija gali būti patikrinama, todėl laikytina žinia. Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, viešas paskelbimas, jog pareiškėjas yra kaltinamas atlikęs baudžiamaisiais įstatymais uždraustus veiksmus – kaltinamas nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir nužudymo užsakymu – apie jį formuoja itin neigiamą nuomonę, sieja pareiškėjo veiklą su nusikalstamo pobūdžio veiksmais.

51Sprendime pažymėta, jog baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00129-05 pareiškėjui pateikti kaltinimai itin sunkių nusikaltimų (žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei bei nuosavybei) įvykdymu, informuoja apie pareiškėjo galimai baudžiamiesiems įstatymams priešingų veiksmų atlikimą ir, nors teiginio dalyje „<...> G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas <...>“ paskelbta informacija yra netiksli teisiniu požiūriu – toks kaltinimas tiesiogiai pareiškėjui nebuvo pareikštas – tačiau, įvertinus pareiškėjui pateiktų kitų kaltinimų pobūdį, ginčo informacija negali būti pripažinta žeminančia.

52Be kita ko, nurodyta, kad teiginyje „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu.“ paskelbta tiesos ir tikslumo kriterijais patikrinama informacija apie nužudymo organizavimo priežastį; fakto apie kaltinimus žmogžudystės užsakymu pareiškėjas neginčija. Tad Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, ši informacija atitinka tikrovę ir laikytina esminiu faktu, tuo tarpu informavimas apie nužudymo organizavimo priežastį – dėl kurstymo duoti kyšį ar dėl atskleidimo teisėsaugos pareigūnams, jog pareiškėjas verčiasi nelegaliu verslu – laikytinas neesmine faktine aplinkybe, nepaneigiančia informacijos apie pagrindinį faktą. Žurnalistų etikos inspektorius sprendime padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas teisingą informaciją („žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto“), tačiau nurodydamas netikslią nusikalstamos veikos, dėl kurios pateikti įtarimai, priežastį („nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu“), paskleidė netikslią informaciją, todėl vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas, ginčo teiginyje nurodydamas nužudymo užsakymo priežastį paskelbė nevisiškai tikslią ir teisingą informaciją, tačiau pareiškėjo garbės ir orumo nepažemino.

53Žurnalistų etikos inspektorius sprendime taip pat nurodė, kad ginčo teiginyje „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J..“ paskleista konstatuojamoji informacija apie baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kuri atitinka Generalinės prokuratūros 2011 m. vasario 14 d. rašte Nr. 17.2.-2792 pateiktą informaciją, todėl, pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, nėra pagrindo ginčo teiginyje paskleistą informaciją laikyti neatitinkančia tikrovės ir pažeidžiančia Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

54Žurnalistų etikos inspektorius sprendime konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas teiginiuose: „Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas <...>“ ir „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu.“ paskleidė netikslią informaciją, todėl nesilaikė Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Žurnalistų etikos inspektorius pripažino pareiškėjo skundą iš dalies pagrįstu ir nusprendė UAB „Alfa Media“ įspėti dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., bei 41 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. pažeidimo.

55Remiantis Sprendimo priėmimo metu galiojusios VIĮ redakcijos 3 str. 3 d., viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Tuo tarpu VIĮ 19 str., apibrėžiantis neskelbtiną informaciją, nustatė, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pagal to paties įstatymo 22 str. 8 d. viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus (1 p.). Taip pat viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais (2 p.). Remiantis VIĮ 41 str. 2 d. 1 p., žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

56VIĮ 2 str. 33 d. nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Tuo tarpu žinia suprantama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (2 str. 69 d.).

57Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos publikacijos turinį, sprendžia, jog nurodytas ginčo teiginys – „<...> Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir nužudymo užsakymas.“ – yra paskelbti konstatuojamojo pobūdžio duomenys, tokia informacija gali būti patikrinama, todėl laikytina žinia. Viešas paskelbimas, jog pareiškėjas yra kaltinamas atlikęs baudžiamaisiais įstatymais uždraustus veiksmus – kaltinamas nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir nužudymo užsakymu – apie jį formuoja itin neigiamą nuomonę, sieja pareiškėjo veiklą su nusikalstamo pobūdžio veiksmais.

58Pažymėtina, jog Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.

59Nustatyta, kad konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas aprašė viešą teismo procesą ir jo metu nustatytus faktus, t. y. informavo visuomenę apie pareiškėjo veiklą, nesuderinamą nei su įstatymu, nei su morale – paskleidė informaciją, kuri neabejotinai yra viešojo intereso objektas.

60Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (byla Nr. 3K-3-211/2011), jog žinia apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai kiekviename ginčo objektu esančiame teiginyje yra duomenys, kurie teisės, moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu.

61Nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2011 m. vasario 7 d. raštu SK-137/Nr. S-123 (b. l. 81) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą A. K. dėl informacijos suteikimo, kuris 2011 m. vasario 14 d. raštu Nr. 17.2.-2792 (b. l. 82-83) pateikė paaiškinimus ir nurodė faktines aplinkybes apie pareiškėjui pateiktus kaltinimus, pažymėdamas, jog baudžiamoji byla Nr. 38-1-00129-05 pareiškėjo bei dar 12 asmenų atžvilgiu šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, kurioje pareiškėjas kaltinamas padaręs šias nusikalstamas veikas: 1) veikdamas organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės V. N. turtą (LR BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d.); 2) veikdamas organizuotoje grupėje organizavo Hilarijaus G. S. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p.); 3) veikdamas organizuotoje grupėje dėl savanaudiškų paskatų organizavo V. N. didelės vertės turto prievartavimą, atimant laisvę jo kompanionui I. Ž. Z., panaudojant pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą, grasinimus panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą (LR BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 181 str. 3 d.); 4) savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasino panaudoti prieš J. M. fizinį smurtą bei sugadinti jos turtą, taip pat, realizuodamas savo grasinimus, panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą ir sugadino jos turtą (LR 1961 m. BK 214 str. 1 d. (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551, įsigaliojusio 1995 m. sausio 1 d.); 5) iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo (LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p.); 6) iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje pakartotinai pasikėsino organizuoti tyčinį sunkų E. B. sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusio asmens tarnybos pareigų vykdymo (LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 135 str. 2 d. 10 p.). Rašte taip pat nurodyta, kad G. J. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų neigia; be to, jis kaltinamas H. G. S. nužudymo organizavimu šį nužudymą užsakant; kaltinimas dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo G. J. nėra pareikštas, tačiau G. J. kaltinamas per kaltinamąjį J. B. organizavęs atskirus nusikaltimus, kuriuos vykdė kaltinamųjų S. S. ir V. M. vadovaujama ginkluota banditų gauja. Taip pat įvertinęs publikacijoje paskelbtus teiginius prokuroras A. K. nurodė, kad teiginyje „Prokurorų duomenimis, G. J. inkriminuojamas nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir nužudymo užsakymas.“ yra teisinga antroji dalis, kad G. J. inkriminuojamas nužudymo užsakymas, o nusikalstamo susivienijimo organizavimas jam nėra inkriminuojamas; teiginys „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu.“ ne visai tikslus, nes H. G. S. „išdavė“ G. J. teisėsaugos pareigūnams dėl kurstymo duoti kyšį; teiginys „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė grasinimų ir pirmą įtariamųjų jos vyro nužudymu nurodė būtent G. J..“ yra teisingas.

62Pažymėtina, kad nusikaltimas, koks jis bebūtų, yra teisei priešinga veika, kuri yra nepriimtina ir kitų visuomenėje pripažįstamų socialinių normų požiūriu. Teisės ir kitų socialinių normų kontekste asmens elgesys, kuris traktuojamas kaip nusikalstama veika, visuomet vertinamas neigiamu aspektu. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Žurnalistų etikos inspektorius pagrįstai nustatė, kad paskelbta informacija yra netiksli teisiniu požiūriu – toks kaltinimas (nusikalstamo susivienijimo organizavimas) tiesiogiai pareiškėjui nebuvo pareikštas – tačiau, įvertinus pareiškėjui pateiktų kitų kaltinimų pobūdį, ginčo informacija negali būti pripažinta žeminančia, kadangi papildomos konstatuojamos neigiamos reikšmės neįgyja.

63Dėl publikacijos dalies: „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto, nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu.“ konstatuotina, kad paskelbta tiesos ir tikslumo kriterijais patikrinama informacija apie nužudymo organizavimo priežastį. Nustatyta, kad skundžiamo turinio informacija buvo vertinama atsižvelgiant į visas skundo tyrimui reikšmingas aplinkybes – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą informaciją, taip pat ir baudžiamojoje byloje pareiškėjui pateiktus kaltinimus. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. vasario 14 d. rašte Nr. 17.2.-2792 (b. l. 82-83) nurodoma, kad H. S. našlė E. S. nuo pirmos bylos tyrimo dienos buvo nurodžiusi G. J. kaip pagrindinį įtariamąjį ir tai užfiksuota E. S. protokole – pareiškime ir apklausoje E. S. parodė, kad buvo gavusi vyrui adresuotą laišką nuo G. J. iš laisvės atėmimo vietos, kurio tekstą suvokė kaip užmaskuotą grasinimą, todėl darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas paskelbė teisingą informaciją – „žmogžudystė buvo užsakyta iš keršto“, tačiau nurodė netikslią nusikalstamos veikos, dėl kurios pareiškėjui pateikti įtarimai, priežastį – „nes šis G. J. 1984 metais išdavė teisėsaugos pareigūnams dėl vertimosi nelegaliu verslu“. Pastarasis netikslumas, teismo vertinimu, nepaneigia informacijos apie pagrindinį faktą, todėl taip pat nepažemino pareiškėjo garbės ir orumo.

64Pareiškėjas taip pat nurodo, jog buvo padaryti ir procedūriniai jo skundo tyrimo pažeidimai, nes buvo pažeistos Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. 10 d. nuostatos, kad Žurnalistų etikos inspektorius skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų, bet skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėn., tačiau to padaryta nebuvo, o atsakovas pareiškėjo skundą išnagrinėjo per 4 mėn.

65Pagal VIĮ 50 str. 13 d., Inspektorius gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovas praleido 3 mėn. skundo išnagrinėjimo terminą, tačiau teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu (byla Nr. A261-1293/2009), jog nors atsakovas (Inspektorius) ir pažeidė skundo nagrinėjimo procedūrą (skundą išnagrinėjo per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą), tačiau dėl tokio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis po kurio negali būti atliekami veiksmai ir tokiu procedūriniu pažeidimu nebuvo pažeistas skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas.

66Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo išvadai, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą, buvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti Sprendimą. Pažymėtina, jog skundo nagrinėjimo terminas yra nustatytas tam, kad atitinkamas subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos jo funkcijų įgyvendinimo tvarkos, užtikrintų tinkamą asmenų teisių įgyvendinimą, objektyvų sprendimų priėmimą. Bylos medžiaga nepatvirtina, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį terminą, priimtas neobjektyvus Sprendimas ar kitu būdu dėl minėtos aplinkybės pažeistos asmenų teises, todėl tokie argumentai vertintini kaip neturintys įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Vertinant viešosios informacijos rengėjo paskleistą informaciją ir pareiškėjui teisėsaugos institucijų pareikštų kaltinimų sunkumą, darytina išvada, kad paties pareiškėjo veiksmai prisideda prie visuomenės nuomonės apie jį formavimo

67Konstatuotina, jog byloje nenustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Bylos medžiaga patvirtina, jog Sprendimas priimtas įgalioto subjekto, nustatyta tvarka įvertinus visas Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintos tokio Sprendimo priėmimo procedūros, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. SPR-24 yra teisėtas bei pagrįstas, o pareiškėjo reikalavimas pastarąjį panaikinti dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

68Sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, turi būti nustatyta ar skunde nurodyta valstybės institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), ar dėl tokio veikimo (neveikimo) atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Pareiškėjų pareiga nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skunde suformuluotas reikalavimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus kyla iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p. ir 57 str. 4 d.. Taigi įrodymus dėl aplinkybių, kurios patvirtintų valdžios institucijos neteisėtus veiksmus bei žalos faktą, t.y. civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. sąlygas, turi pateikti pareiškėjas, keliantis savo skunde teismui reikalavimą atlyginti žalą dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų.

69Teismo vertinimu, Žurnalistų etikos inspektorius, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko pareiškėjo skundo tyrimą Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų – tinkamai ir teisėtai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo. Taip pat konstatuotina, kad pareiškėjo nurodyta patirta žala nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, nes, kaip matyti iš VšĮ Klaipėdos ligoninės konsultacinės poliklinikos 2011 m. vasario 24 d. medicininio pažymėjimo Nr. 4, pareiškėjas dėl depresijos sutrikimo gydomas RKL konsultacinėje poliklinikoje nuo 2008 m., pastoviai vartoja medikamentus (b. l. 19, 55); pareiškėjui nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. birželio 30 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b. l. 21), tuo tarpu skundžiamas sprendimas priimtas 2011 m. vasario 23 d., todėl pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai su skundžiamu sprendimu nėra ir negali būti susiję, kadangi tarp Žurnalistų etikos inspektoriaus veiksmų (skundo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo) ir pareiškėjo sveikatos būklės nėra jokio priežastinio ryšio. Nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo reikalavimas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

70Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

71atmesti pareiškėjo G. J. skundą kaip nepagrįstą.

72Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui G. J., atsakovų Žurnalistų etikos inspektoriaus ir... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal... 5. Pareiškėjas su skundu, kurį vėliau patikslino, (b. l. 29-32, 119-122, abi... 6. Pareiškėjas nurodė, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. vasario 23... 7. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo... 8. Pasak pareiškėjo, Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime turi būti... 9. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Žurnalistų etikos inspektoriui pateikė... 10. Pareiškėjas remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 11. Pasak pareiškėjo, Žurnalistų etikos inspektorius atribodamas žinią nuo... 12. Pareiškėjo teigimu, Žurnalistų etikos inspektorius nukrypo nuo Lietuvos... 13. Pasak pareiškėjo, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. 10 d.... 14. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d.,... 15. Pareiškėjo teigimu, neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės... 16. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus... 17. Pareiškėjo teigimu, tarp Žurnalistų etikos inspektoriaus neteisėto... 18. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius, veikdamas už save ir atstovaudamas... 19. Nurodė, jog 2010 m. spalio 7 d. Žurnalistų etikos inspektorė gavo... 20. Pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektorius išnagrinėjęs pareiškėjo... 21. Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, jo priimtas sprendimas yra pagrįstas... 22. Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, pareiškėjo argumentai dėl jo... 23. Nurodė, jog vertinant teiginius, kuriuos pareiškėjas nurodė kaip... 24. Tad, pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, teiginys: „Prokurorų... 25. Be to, pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, pareiškėjas absoliutina savo... 26. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsakovas... 27. Žurnalistų etikos inspektoriaus teigimu, pareiškėjo skundas buvo... 28. Be to, pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, pareiškėjo nurodyta patirta... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alfa Media“ atsiliepime į... 30. Nurodė, jog pareiškėjas nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimų... 31. UAB „Alfa Media“ teigimu, Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į... 32. Pažymėjo, jog iš Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime atlikto... 33. Taip pat pažymėjo, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus argumentai vertinant... 34. Dėl teiginio „Prokurorų duomenimis, H. S. žmona esą laiške įžvelgė... 35. UAB „Alfa Media“ teigimu, Žurnalistų etikos inspektoriaus priimtas... 36. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą UAB „Alfa... 37. Teismo posėdyje pareiškėjas G. J. prašė skundą tenkinti, remdamasis... 38. Teismo posėdyje atsakovų Žurnalistų etikos inspektoriaus ir Lietuvos... 39. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alfa Media“ atstovė... 40. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Žurnalistų ir leidėjų... 41. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. nedalyvavo, apie teismo... 42. Skundas atmetamas.... 43. Nagrinėjamo ginčo objektas – Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m.... 44. Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2011 m.... 45. Pareiškėjas nesutinka su Inspektoriaus Sprendimu, pateikdamas argumentus,... 46. Byloje nustatyta, kad naujienų portale www.alfa.lt 2010 m. rugsėjo 24 d. 14... 47. Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „Alfa Media“ pateikė prašymą... 48. Tuomet pareiškėjas 2010 m. spalio 7 d. pateikė Žurnalistų etikos... 49. UAB „Alfa Media“, atsakydama į Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m.... 50. Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2011 m.... 51. Sprendime pažymėta, jog baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00129-05 pareiškėjui... 52. Be kita ko, nurodyta, kad teiginyje „Teigiama, kad žmogžudystė buvo... 53. Žurnalistų etikos inspektorius sprendime taip pat nurodė, kad ginčo... 54. Žurnalistų etikos inspektorius sprendime konstatavo, kad viešosios... 55. Remiantis Sprendimo priėmimo metu galiojusios VIĮ redakcijos 3 str. 3 d.,... 56. VIĮ 2 str. 33 d. nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo... 57. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos publikacijos turinį, sprendžia,... 58. Pažymėtina, jog Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nustato, kad... 59. Nustatyta, kad konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas aprašė... 60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (byla Nr. 3K-3-211/2011),... 61. Nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2011 m. vasario 7 d. raštu... 62. Pažymėtina, kad nusikaltimas, koks jis bebūtų, yra teisei priešinga veika,... 63. Dėl publikacijos dalies: „Teigiama, kad žmogžudystė buvo užsakyta iš... 64. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog buvo padaryti ir procedūriniai jo skundo... 65. Pagal VIĮ 50 str. 13 d., Inspektorius gautą skundą (pareiškimą)... 66. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo... 67. Konstatuotina, jog byloje nenustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai,... 68. Sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės bei neturtinės... 69. Teismo vertinimu, Žurnalistų etikos inspektorius, kaip viešojo... 70. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 71. atmesti pareiškėjo G. J. skundą kaip nepagrįstą.... 72. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...