Byla A2-3560-494/2015
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant A.Višumirskajai, dalyvaujant pareiškėjos R. V. atstovui adv. R.Drakšui, suinteresuoto asmens LR Generalinio prokuroro atstovui V.Kasperavičiui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K.Baužai, teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011,

Nustatė

2P. R. V. prašymu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.A2-372-855/2011 ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. nuosavybės teise Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Kalino kaime valdė 28,5 ha ploto žemės sklypą, juridinis faktas nustatytinas nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu.

3Prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-02-12 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Kalino kaime valdė 28,5 ha ploto žemės sklypą, juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu. LR Generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė prašymą atnaujinti procesą ir panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-730-565/2012 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimą, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. nuosavybės teise Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Kalino kaime valdė 28,5 ha ploto žemės sklypą, ir priėmė naują sprendimą-pareiškėjos R. V. (pareiškėjo A. V. teisių perėmėjos) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-730-565/2012 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimą paliko nepakeistą.

4LR Generalinis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-05-08 pažymą „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 8986; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-27 išvadą Nr. 41-212-1448 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (pakeista Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-07 įsakymu Nr. 2.3-4801-(41)); 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 sprendimą Nr. 2.5-41-28668 (pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2009-04-07 įsakymu Nr. 2.3-4800-(41)); 4) panaikinti 2010-12-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 1-8923, 1.3 p., 1.4 p., 1.5 p., 1.6 p., 1.7 p., 1.8 p., 1.9 p., 1.10 p., 1.11 p., 1.12 p., 1.13 p., 1.15 p.; 5) taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovę R. V. grąžinti valstybės dispozicijon nuosavybės teise valdomus šiuos žemės sklypus: 0,6700 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. 41 17/0400:91 D. R. k. v.; 0,1700 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) D. R. k. v.; 0,9500 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) D. R. k. v.; 0,2100 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) D. R. k. v.; 0,1900 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) D. R. k. v.; 8,7800 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) D. R. k. v.; 3,4000 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) D. R. k. v.; 9,3100 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) D. R. k. v.; 0,0800 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) D. R. k. v.; 2,3000 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) D. R. k. v.; 3,6200 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. 41 17/0400:81 D. R. k. v.; 0,7600 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) D. R. k. v.

5LR Prokuroro ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-730-565/2012 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimą, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Kalino kaime valdė 28,5 ha ploto žemės sklypą. 2013-07-22 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-19-577/2013 Prokuroro ieškinys buvo patenkintas, 2014-07-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2013-07-22 Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-27 sprendime konstatavo, jog byloje esantys duomenys kelia rimtų ir pagrįstų abejonių dėl 1939-06-15 notarinio akto, kuriuo remdamasis Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-02-12 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. nuosavybės teise valdytą žemę, tikrumo (bylos nagrinėjimo metu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl A. V. ir P. V. galbūt suklastotų ir teismui pateiktų dokumentų), o kiti byloje esantys įrodymai yra prieštaringi ir nepakankami juridiniams faktui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nesant duomenų, jog P. V. buvo ginčo žemės savininkas iki nacionalizacijos ir kad ši žemė iš jo buvo paimta nacionalizacijos būdu, nuosavybės teisių į ginčo žemė atkūrimo procesas pareiškėjos R. V. vyrui A. V. yra pagrįstai pripažintas neteisėtu, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl su šiuo nuosavybės teisių atkūrimu susijusių ginčo administracinių teisės aktų bei paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo – teisėta ir pagrįsta.

6Prašo atnaujinti procesą šioje byloje LR ( - ) str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu ir apie kuris pareiškėja sužinojo Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-65-851/2015 ir priėmus nuosprendį, kuriuo P. V. buvo išteisintas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., BK 300 str.2d., BK 189 str.2d. O būtent: vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklausta liudytoja Eva (ewa) Z. G. nurodė, kad vasarą užsuko S. P. prašymu pas notarą patvirtinti dokumento kopijos tikrumą, tai buvo senas dokumentas, geltonas popierius, suglamžyti lapai. Jo turinio neskaitė. S. P. pasakė, kad tai žemės Lietuvoje pirkimo-pardavimo notarinis aktas. Apie kokį konkrečiai nekilnojamąjį turtą jame buvo rašoma ji nežino; apklausta liudytoja Eva B. P. nurodė, kad ji patvirtinusi 1939-06-15 dokumento nuorašo kopiją, ar kopija buvo daryta nuo originalaus dokumento, ar jo kopijos, pasakyti negali. jei būtų buvusi tik kopija, tai ji irgi turi būti patvirtinta. Jei būtų abejojusi dėl jai pateikto dokumento tikrumo, būtų netvirtinusi kopijos tikrumo; liudytoja Z. P. nurodė, kad P. V., gim. 1911 m. dirbo jos prosenelio dvare, esančiame Kalino kaime, 14 km nuo Vilniaus. P. šeimai praturtėjus, šie nusipirko 200 ha valdą, pavadinimu Miedzichowszyzna, po to pakeitė jo pavadinimą, davė savo jaunos žmonos vardą Kalin. Ta valda galėjo būti įgyta 1861 m. Dvaro valdo buvo padalinys 1925 m. Voleišų šeima nuomojo sklypą, tai buvo dalis P. valdos. Iš savo tėvų girdėjo, kad vyresnysis iš Voleišų kažkaip praturtėjo ir nupirko žemę iš S. P.. Bet apie praturtėjimo ir žemės pirkimo aplinkybes jai nežinoma. 1939 m. notarinio akto originalo ji nematė. S. P. mirė 2007 m. Pagal psichologinę išvadą dėl Z. P. (gim. 1930-04-03) parodymai laikytini patikimais; 2014-03-07 preliminarioje išvadoje „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. (Buyko) sudaryto notarinio akto (reg. Nr.1823; pateikta kopija) teisėtumo istorinio pagrindo“, nurodoma, kad vadinamame Vilniaus krašte, kitaip Rytų Lietuvoje, 1939-06-15 galiojo Lenkijos respublikos teisės normos. Notaras J. B. (Buyko) negalėjo sudaryti bankui įkeistos žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Atsižvelgiant į aptariamo laikotarpio politines aplinkybes (besiformuojanti įtampa tarpvalstybiniuose santykiuose – kilę nesutarimai su Vokietija, mobilizacija, Antrojo pasaulinio karo grėsmė kėlė tam tikrą sumaištį įvairiose valstybinės veiklos srityse-J.V.) bei prielaidą, kad notaras galėjo būti sąmoningai suklaidintas pardavėjų, yra tikimybė, jog tokia tiriama pirkimo-pardavimo sutartis galėjo atsirasti. Išvadoje teigiama, kad „tikėtina, kad nepilnai išlikus ar sunykus notaro J. B. (Buyko) raštinės archyvui, mirus minimo pirkimo-pardavimo sandorio notarinio įteisinimo proceso liudytojams, istorinių faktų šiais klausimais nebus galimybės rasti“. Preliminariai vertinant minėtą notarinį aktą kitų to laikotarpio notarinių dokumentų kontekste, galima prielaida, kad minimas istorinis dokumentas atitinka tuometinius notarinių dokumentų rengimą reikalavimus; Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014-07-15 raštas Nr.S-810 „Dėl rašysenos ir parašų tyrimo dokumentų kopijose“, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis standartinių tyrimų procedūrų aprašymu „Asmens identifikavimas pagal parašus“‘ (LTEC-STPA-R-194) (akredituotas metodas), parašai dokumentų kopijose netiriami.

7Tiek 2014-03-07 preliminari išvada „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. sudaryto notarinio akto“, tiek humanitarinių mokslų daktaro docento R. Č. 2013-02-11 išvada buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą posėdžio metu kartu su kitais dokumentais, tame tarpe Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-07-15 raštu „Dėl rašysenos ir parašų tyrimo dokumentų kopijose, kuris paminėtas teismo nuosprendyje.

8Aukščiau nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos Vilnius rajono apylinkės teismui 2011-04-27 priimant teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu jos būtų žinomos būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pareiškėja nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes pareiškėja yra P. V. motina, iš kurio ir gavo 2015-06-08 priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015, pareiškėja pato baudžiamosios bylos nagrinėjime nedalyvavo.

9Pareiškėjos atstovas, palaikydamas prašyme nurodytas aplinkybes, prašė prašymą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai parodė, kad prašyme nurodytų liudytojų parodymai tuomet nagrinėjant civilinę bylą nebuvo žinomi, be to, nagrinėjant bylą dėl žemės turėjimo fakto yra vertinami visi įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad P. V. įsigijo žemę, liudytojų parodymais tuomet teismas nesivadovavo. Pripažįsta, kad pateikta R. Č. išvada nėra esminė aplinkybė, bet prašyme nurodyti kiti įrodymai papildo R. Č. išvadą. Teismas suabejojo notarinio akto autentiškumu, bet teismas vertino akto kopiją, nėra aišku ar buvo notarinio akto originalas. Pareiškėja termino prašymui paduoti nepraleido, terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

10Suinteresuotas asmuo LR Generalinės prokuratūros prokuroras atsiliepime į prašymą nurodė, kad prašymas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos prašyme nurodytų liudytojų E.Z. G., E.B. P. ir Z. P. apklaustų baudžiamojoje byloje apklausų protokolai neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvokos. Kaip matyti iš šių liudytojų apklausos protokolų kopijų, šie protokolai buvo surašyti 2014 metais, t.y. jų nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Jeigu vertinti šių liudytojų apklausos protokolų turinį, tai šis turinys buvo žinomas buvo žinomas civilinę bylą nagrinėjusiam teismui ir proceso dalyviams, nes analogiško turinio aukščiau paminėtų liudytojų apklausų protokolai buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu vykdant teisinės pagalbos prašymą bei 2011-03-02 raštu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro raštu pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Be to, šių parodymų turinys neturėjo jokios esminės reikšmės bylai. Nurodyta 2014-03-07 preliminari išvada „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. (Buyko) sudaryto notarinio akto (reg. Nr.1823; pateikta kopija) teisėtumo istorinio pagrindo“ neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sąvokos, nes jos nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, šios išvados turinys neturi jokios esminės reikšmės bylai, nes kalbama apie aktą, kurio teisėtumas paneigtas tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, šioje išvadoje nekonstatuojami jokie faktai, o pati išvada grindžiama prielaidomis ir neturi jokios įrodomosios reikšmės. Pareiškėjos nurodytas Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014-07-15 raštas Nr.S-810 „Dėl rašysenos ir parašų tyrimo dokumentų kopijose“, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Standartinių tyrimų procedūrų aprašymu „Asmens identifikavimas pagal parašus“‘ (LTEC-STPA-R-194) (akredituotas metodas), parašai dokumentų kopijose netiriami, neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sąvokos. Standartinių tyrimų procedūrų aprašymas „Asmens identifikavimas pagal parašus“ (LTEC-STPA-R-194) buvo žinomas tiek teismui, tiek proceso dalyviams, nes buvo nurodytas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-01-13 specialisto išvadoje Nr.11-48(10), esančioje civilinėje byloje, todėl darytina išvada, kad šio aprašymo turinys taip pat galėjo būti žinomas tiek teismui, tiek proceso dalyviams. Be to, tyrimo objektu buvo rankraštiniai įrašai: „ I. S. P.“ ir P. W.‘, todėl buvo vadovaujamasi Standartinių tyrimų procedūrų aprašymu „Asmens identifikavimas pagal rašyseną“‘ (LTEC-STPA-R-193). Akivaizdu, kad rankraštinių įrašų tyrimas skiriasi nuo parašų tyrimo, todėl šiuo atveju pareiškėjos nurodytas Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014-07-15 raštas Nr.S-810 neturi jokios reikšmės bylai. Prie prašymo pareiškėja pridėjo humanitarinių mokslų daktaro docento R. Č. 2013-02-11 išvadą „A. P. V.valdytą žemę 1942-1947 metais“. Ši išvada pareiškėjos jau buvo pateikta Vilniaus rajono apylinkės teismui, jai kreipiantis dėl proceso atnaujinimo ir buvo teismo įvertinta 2013-04-09 nutartyje, todėl negali būti vertinama kaip pagrindas procesui atnaujinti.

11Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens LR Generalinės prokuratūros prokuroro atstovas, prašė prašymą atmesti atsiliepime į prašymą nurodytais argumentus. Papildomai parodė, kad pareiškėja jokių naujų įrodymų dėl proceso atnaujinimo nepateikė. Tuomet nagrinėjant civilinę bylą buvo pateikti pareiškėjos nurodytų liudytojų parodymai, gauti ikiteisminio tyrimo metu, apie tai buvo žinoma, parodymų turinys yra analogiško turinio kaip ir baudžiamojoje byloje. Teismai yra padarę išvadą, kad notarinis aktas yra suklastotas.

12Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja ne pirmą kartą siekia atnaujinti procesą bylose, kuriose pareiškėjos atžvilgiu buvo priimti pareiškėjai nepalankūs sprendimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Humanitarinių mokslų daktaro docento R. Č. 2013-02-11 išvada teismo jau buvo įvertinta Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-618-647/2013 (Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. 3SA-255-590/2013). Teismas tuomet nelaikė minėtos išvados naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, kuria galima būtų remtis ir nustatyti pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Minėtoje išvadoje pateikta prielaida, kad žemės naudotojai galėjo būti laikomi savininkais nelaikytina esmine. UAB „Klaipėdos projektas“ 2014-03-07 preliminarioje išvadoje Nr. 2 taip pat pateikiama tikimybė, jog 1939-06-15 pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. 1823) galėjo būti, tai nevertinama, kaip naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė. Vilniaus rajono apylinkės teismas civ. byloje Nr. A2-372-855/2011 vertino liudytojų parodymus ir konstatavo, kad jie prieštaringi ir nesuteikia pagrindo nustatyti pareiškėjos prašomą faktą, taip pat teismas įvertino ir 1939-06-15 pirkimo-pardavimo sutartį ir konstatavo, jog juo kaip neginčijamu ir teisėtu dokumentu negalima remtis. Akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje papildomai gauti liudytojų parodymai siekiant įrodyti paneigti galimą nusikaltimą nelaikytini civiliniame procese esminėmis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis galima būtų atnaujinti procesą ir aplinkybėmis, kurios turėtų esminę reikšmę siekiant nustatyti pareiškėjos nurodytą faktą.

13Suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais pagrindais.

14Prašymas atmestinas.

15Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimu civ. byloje Nr.A2-372-855/2011 pagal pareiškėjo LR Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. teisių perėmėjos - pareiškėjos R. V. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškimo atmetimo panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 32,6 ha žemės Vilniaus rajone, Riešės sen., Kalino k. ir pareiškėjos R. V. pareiškimas, suinteresuoti asmenys - LR Generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmestas. Teismas sprendime konstatavo, kad liudytojų parodymai dėl P. V. žemės nuosavybės teise įsigijimo iki nacionalizacijos fakto yra prieštaringi ir nenuoseklūs; teismas nevertino 1939-06-15 notaro J. B. sudaryto notarinio akto, registro Nr.1823, kaip įrodymo, kad 1939-06-15 P. V. iš S. P. ir P. P. įsigijo 32,6 ha žemės, esant abejonėms šio akto tikrumu. Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos A. T. 2013-01-16 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-04-30 nutartis palikta nepakeista (b.l. 122-136, 171-176, t.4, b.l.38-46, t. 5 civ. byla Nr. A2-372-855/2011).

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015, kuriuo išteisino P. V. pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., BK 300 str. 2 d., 189 str. 2 d.

17Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (( - ) str. 1 d.). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t.y. patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto ( - ) straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais.

18Kaip pareiškėja nurodė, kad nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes pareiškėja yra P. V. motina, iš kurio ir gavo 2015-06-08 priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015, pati pareiškėja baudžiamosios bylos nagrinėjime nedalyvavo. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gautas 2015-07-21. Kadangi ginčo nekilo, kad pareiškėja (kuri baudžiamosios bylos nagrinėjime nedalyvavo) praleido 3 mėnesių terminą po 2015-06-08 priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015 kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, laikytina, kad pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidusi 3 mėnesių termino.

19LR ( - ) str. 1 d. 2 p. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis, tokia aplinkybė (aplinkybės) turėjo egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo. Taigi, pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t.y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t.y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ( - ) straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

21Pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių: liudytojų Evos (Ewos) Z. G., Evos B. P., Z. P. parodymai, 2014-03-07 UAB „Klaipėdos projektas“ išvada „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. (Buyko) sudaryto notarinio akto (reg. Nr.1823), Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014-07-15 raštas Nr.S-810 „Dėl rašysenos ir parašų tyrimo dokumentų kopijose“ nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ( - ) str. 1 d. 2 p. prasme, dėl kurių turi būti atnaujintas procesas byloje.

22Kaip matyti iš aukščiau nurodytų liudytojų apklausos protokolų (kuriais remiasi pareiškėja), liudytojos Eva (Ewa) Z. G., Eva B. P., Z. P. buvo apklaustos 2014-03-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015 2014-07-01 (b.l. 6-20, 22-43, t. 13, baudžiamoji byla Nr. 1-65-851/2015), todėl, šie liudytojų parodymai (apklausos protokolai) teismui nagrinėjant civilinę byla Nr. A2-372-855/2011 nebuvo žinomi (jų nebuvo) nagrinėjant civilinę bylą ir priimant Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą 2011-04-27. Kita vertus, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. A2-372-855/2011 medžiagos (b.l.50, t.4), šių liudytojų Evos (Ewos) Z. G., Evos B. P., Z. P. apklausos protokolai (kartu su kitais duomenimis), gauti, vykdant teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-027-09 metu, buvo 2011-03-02 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro raštu Nr. 5.10-484 pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismu nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-372-855/2011.

23Kaip nurodyta 2015-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015, „vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklausta liudytoja Eva B. P. nurodė, kad ji yra patvirtinusi 1939-06-15 dokumento nuorašo kopiją. Ar kopija buvo daryta nuo originalaus dokumento, ar jo kopijos, pasakyti negali. Jei būtų buvusi tik kopija, tai ji irgi turi būti patvirtinta. Jei būtų abejojusi dėl jai pateikto dokumento tikrumo, būtų netvirtinusi kopijos tikrumo;

24ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijos Respublikoje apklausta kaip liudytoja Lenkijos notarė E. P. parodė, kad 1939 m. birželio 15 d. Vilniaus notaro J. B. surašyto notarinio akto kopijos tikrumą paliudijo pagal jai pateiktą dokumentą, t.y. pagal minėtą notarinį aktą. Jos manymu, jai pateiktas dokumentas – tai anksčiau iš akto padarytas nuorašas arba išrašas. E. P. negalėjo teigti, ar tai buvo dokumento originalas, ar jo išrašas, nes notaras nesaugo dokumentų, kurių tikrumą liudijo. Jai pateikto dokumento ji neturi, tad negali ir jo pateikti. 2005 m. birželio 24 d. dokumentą jai pateikė E. G. ir tą pačią dieną patvirtinantis įrašas įrašytas 2005 m. birželio 24 d. teismo bylų knygoje A Nr. 2739/2005. Jos buvo paliudytas šio dokumento tikrumas. Jai dalyvaujant buvo paliudytas dokumentas. Tai kanceliarijoje 2003 metų notarinėse knygose įrašytas asmuo pavarde Z. P., gyv. Gdansko m. Batorego g. 8/1. Asmuo pavarde S. P. neįrašytas; .

25vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklausta liudytoja E. Z. Grecka nurodė, kad S. P. jai yra svetimas žmogus, pažįsta šią daug metų. Taip pat pažįsta ir S. P., kuris jau seniai miręs. E. P. pažįsta, nes ši yra notarė ir tvarko jų šeimos reikalus. S. P. jai buvo davęs kažkokį dokumentą, kurį paprašė nunešti pas notarę E. P. ir patvirtinti dokumento kopijos tikrumą. Pats nunešti negalėjo, nes neturėjo jėgų išlipti iš automobilio. Matė, kad tai yra senas dokumentas, nes buvo pageltęs ir suglamžytas. Koks tai buvo dokumentas, ji nežino. Su P. V. niekada nėra kalbėjusi apie jokį nekilnojamą turtą, notarinį aktą ir kitus turtinius dalykus;

26ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijos Respublikoje apklausta kaip liudytoja E. G. parodė, kad ji nėra Z. P. šeimos narė, jos yra pažįstamos ir palaiko draugiškus santykius. Tiksliai neatsimena kada, bet galėjo būti 2005 m., ji buvo nuvykusi pas notarę E. P.. Nuvyko ten su S. P., jam prašant. Šis turėjo dokumentą – notarinį aktą, tai buvo senas dokumentas, jo turinio neskaitė. S. P. pasakė, kad tai žemės Lietuvoje pirkimo – pardavimo notarinis aktas. Apie kokį konkrečiai nekilnojamąjį turtą jame buvo rašoma, ji nežino. Taip pat ji nežino, kada jis buvo surašytas ir kas buvo pirkimo – pardavimo sutarties šalys. Jai nežinoma, ar tai buvo notarinio akto originalas. Nei nuorašų, nei kopijų to dokumento ji nedarė. Sutartą dieną, kai S. P. turėjo susitikti su notaru, šis blogai pasijuto, tad liko automobilyje, o ji pati nuėjo pas notarą su notariniu aktu. Ji gavo notaro patvirtintą notarinį aktą. Dokumentus atidavė S. P. ir nuvežė jį į jo gyvenamąją vietą. S. P. mirė maždaug 2006 m., jo butas tikriausiai buvo parduotas. Pažįsta A. V. ir P. V.. Jos seneliai Vladyslav ir M. P., kai dar gyveno Vilniuje, giminiavosi su Michalovskių šeima, o P. V. yra Michalovskių žentas. Nei su A. V., nei su P. V. apie nekilnojamąjį turtą, notarinį aktą ar kokiais kitais panašiais klausimais, ji nėra kalbėjusi;

27vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklausta liudytoja Z. P. nurodė, kad P. V. senelis, taip pat P. V., dirbo jos prosenelio dvare, esančiame Kalino kaime, 14 km nuo Vilniaus. P. šeimai praturtėjus, šie nusipirko 200 hektarų valdą, pavadinimu Miedzichowszczyzna, po to pakeitė jo pavadinimą, davė savo jaunos žmonos vardą Kalin. Ta valda galėjo būti įgyta 1861 m. Dvaro valdos buvo padalintos 1925 m. Voleišų šeima nuomavo sklypą, tai buvo dalis Poplavskių valdos. Iš savo tėvų girdėjo, kad vyresnysis iš Voleišų kažkaip praturtėjo ir nupirko žemę iš S. P.. Bet apie praturėjimo ir žemės pirkimo aplinkybes jai nežinoma. 1939 m. notarinio akto originalo ji nematė;

28ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijos Respublikoje apklausta kaip liudytoja Z. P. parodė, kad ji gimė 1930-04-03, yra Henriko bei Stanislavos duktė, gyvena Gdanske. Jos tėvas buvo J. P. (Juzefo B. P. sūnaus) sūnus. S. P. buvo jos dėdė. Jis gimė 1916 m. ir buvo paskutinis iš jos tėvų kartos. Jis buvo I. P. ( kurio tėvas Juzef B. P.) sūnus. S. P. mirė 2007 m. gegužės 8 d. Į Lenkiją jis atvyko iš sovietinių lagerių. 1956 m. apsigyveno Sopoto mieste. Jo pirma ir antra žmona mirusios. Vaikų neturėjo. Jos prosenelis Juzef B. P., tikėtina 1861 m., įsigijo nekilnojamąjį turtą – Miedziechovščyzną, kurią vėliau pavadino Kalinu – pagal savo žmonos Katažynos pavardę. Kalinas buvo Riešės valsčiuje, 14 km nuo Vilniaus. Liudytoja neturi jokio su šiuo nekilnojamu turtu susijusio notarinio akto originalo arba išrašo ir niekada nėra turėjusi tokio dokumento. Tokių dokumentų, susijusių su Kalino dvaru, originalus, neva, turėjęs S. P.. Jai žinoma, kad S. P. bendravo su Lietuvoje, Riešės valsčiuje, Kalinos dvaro žemių dalyje gyvenančia Voleišų šeima. Ji turi tik vykdomąjį raštą ir žemėlapio (sudaryto po šio dvaro žemių padalijimo 1924 m.) kopijas, kurių kopijas prideda. Šiuos dokumentus ji gavo iš tėvo. Ji gerai pažinojo P. V., kuris tam tikru metu dirbo Kalino dvare pas jos tėvą H. P.. P. V. anūnas, taip pat Piotras, kiek atsimena, 2004 m. kreipėsi į ją prašydamas informacijos, susijusios su tuo, kad jo tėvas P. V. įsigijo iš S. P., V. P. sūnaus (t.y. J. B. vyriausiojo sūnaus) Kalin dvaro žemių dalį. P. V. žinojo, kad jo senelis įsigijo Stanislavui priklausiusią dvaro žemių dalį, bet neturėjo tai patvirtinančių dokumentų. Būdama vaikas, liudytoja Z. P., iš savo tėvų girdėjo, kad P. V. praturtėjo ir prieš karą, gal 1938m., o gal 1939 m., įsigijo šią dvaro žemių dalį. Jis įsigijo apie 32 hektarus žemės. Žino apie tai tik iš tėvų pasakojimų. 2005 m. Vilniaus teisme P. V. (kuris kaip paveldėtojas siekia atgauti šias žemes) prašymu vykdymo proceso metu davė parodymus. P. V. palaikė ryšį su S. P. iš Sopoto, tad ten galėjo būti perduoti kokie nors dokumentai, susiję su dvaro žemėmis. Tai jai žinoma iš P. V.. S. P. nenorėjo jam duoti notarinio akto originalo, bet perdavė notaro paliudytą aktą. Liudytojai pateikus 1939-06-15 notarinio akto Nr. 1823 kopiją, ji nurodė, kad yra mačiusi tokį dokumentą. Kas jai parodė šį dokumentą, ji gerai neprisimena. Šį dokumentą matė dėdės S. P. namuose Sopoto mieste. Tai buvo tuomet, kai pasiimti šį dokumentą į Sopotą atvyko P. V.. Tai buvo gal 2005 m. Šį dokumentą jai galėjo parodyti S. P. ir P. V., prieš tai paliudijus jo tikrumą Gdansko notarinės kontoros notarei. Ji tuomet su jais kaceliarijoje nebuvo ir apie ten atliktus veiksmus jai nieko nežinoma. Koks dokumentas buvo pateiktas notarei, jai nežinoma. P. V. neprašė jos paliudyti notarinio akto tikrumą, to galėjo prašyti S. P.. P. V. kreipėsi į ją prašydamas, kad ji surašytų pareiškimą, patvirtinantį dalies dvaro žemių pardavimą, o vėliau paprašė, kad duotų parodymus Vilniaus teisme. 2004 m. jis pirmą kartą buvo atvykęs ir tuomet liudytoja perdavė pareiškimą. Lenkijoje P. V. buvo gal kokius tris kartus. A. ir P. V. pradėjo kalbėti apie dalies dvaro žemių atgavimą, kai Lietuvoje pradėtas žemių grąžinimas jų savininkams, tai buvo jau po 2000 metų“.

29Atkreiptinas dėmesys, jog šių liudytojų parodymai gauti tiek atliekant aukščiau nurodytą ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant nurodytą baudžiamąją bylą (b.l.9-14, 18-27, 52-58, t.3, baudžiamoji byla Nr. 1-65-851/2015) savo turiniu iš esmės yra identiški ir nėra pagrindo teigti, kad šių liudytojų parodymai turi esminės reikšmės bylai, t.y. jeigu jie būtų buvę žinomi tuomet nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-372-855/2011, būtų priimtas visai kitas sprendimas, nurodytais liudytojų parodymais (kurie buvo pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. A2-372-855/2011) iš viso nebuvo remiamasi tuomet nagrinėjant civilinę bylą.

30Pareiškėjos nurodyta (kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė) UAB „Klaipėdos projektas“ istorikės J. V. parengta 2014-03-07 preliminari išvada „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. (B.) sudaryto notarinio akto (reg. Nr.1823; pateikta kopija) teisėtumo istorinio pagrindo“ (toliau – preliminari išvada) neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės turiniui, nes jos nebuvo nagrinėjant ir priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011), taip pat duomenys nurodyti šioje preliminarioje išvadoje neturi jokios esminės reikšmės civilinei bylai Nr. A2-372-855/2011 nes preliminari išvada yra grindžiama prielaidomis bei joje nurodoma apie 1939-06-15 notarinį aktą, kurio teisėtumas paneigtas tiek civilinėje Nr. A2-372-855/2011), tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015 surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-851/2015 (b.l.147-164, t.13, baudžiamoji byla Nr. 1-65-851/2015 ), ištyręs byloje surinktus įrodymus (tame tarpe liudytojų parodymus, specialistų išvadas istorinės ekspertizės išvadas), padarė išvadą, kad 1939-06-15 notarinio akto kopija yra suklastota, teismas nurodė, kad „UAB „Klaipėdos projektas“ istorikės J. V. išvada nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu atliktos istorinės ekspertizės išvadų, kuriomis teismas remiasi“. Todėl ir Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014-07-15 raštas Nr.S-810 „Dėl rašysenos ir parašų tyrimo dokumentų kopijose“, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis standartinių tyrimų procedūrų aprašymu „Asmens identifikavimas pagal parašus“‘ (LTEC-STPA-R-194) (akredituotas metodas), parašai dokumentų kopijose netiriami, neatitinka ( - ) straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų ir negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes neturi jokios esminės įrodomosios reikšmės.

31Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos nurodyti argumentai, kad yra būtina remtis kaip papildomu įrodymu humanitarinių mokslų daktaro docento R. Č. 2013-02-11 išvada „A. P. V. valdytą žemę 1942-1947 metais“ (b.l.17), kurioje, tame tarpe, nurodyta, „kad 1942-05-27 gyventojų surašymo P. V. būto ūkio lapo įrašas, kad jis nuomoja 31 ha žemės gali būti traktuojamas, jog jis galėjo būti jos savininkas“, kadangi šia R. Č. 2013-02-11 išvada pareiškėja grindė savo dar 2013-01-16 Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje Nr. A2-372-855/2011) ir kuris 2013-04-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civ. byloje Nr. A2-618-647/2013 (Liteko duomenys) buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tuomet teismas nurodė, kad „duomenys, kad P. V. nuomojo žemės sklypą, negali būti laikomi nuosavybės teisę pagrindžiančiais įrodymais“.

32Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011, kurioje teismas 2011-04-27 sprendimu panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos R. V. (pareiškėjo A. V. teisių perėmėjos) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi (civ. byla Nr. 2A-730565/2012) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos A. T. 2013-01-16 nutartimi (c. b. Nr. 3K-3-105/2013) Vilniaus apygardos teismo 2012-04-30 nutartį taip pat paliko nepakeistą. Pažymėtina tai, kad visų instancijų teismai visapusiškai ir objektyviai ištyrę byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nepakanka įrodymų juridinę reikšmę turinčiam faktui, jog nacionalizacijos metu ginčo žemė nuosavybės teise priklausė P. V., nustatyti.

33Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškimas atnaujinti procesą yra atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (( - ) 185 str. str.).

34Vadovaudamasis LR ( - )291 str., 370 str. 3 d., teismas

Nutarė

35P. R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

36Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia... 2. P. R. V. prašymu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje... 3. Prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-02-12 sprendimu... 4. LR Generalinis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1)... 5. LR Prokuroro ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad Vilniaus rajono apylinkės... 6. Prašo atnaujinti procesą šioje byloje LR ( - ) str. 1 d. 2 p. numatytu... 7. Tiek 2014-03-07 preliminari išvada „Dėl 1939-06-15 notaro J. B. sudaryto... 8. Aukščiau nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos Vilnius... 9. Pareiškėjos atstovas, palaikydamas prašyme nurodytas aplinkybes, prašė... 10. Suinteresuotas asmuo LR Generalinės prokuratūros prokuroras atsiliepime į... 11. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens LR Generalinės prokuratūros... 12. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 13. Suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 14. Prašymas atmestinas.... 15. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimu civ. byloje... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-08 priėmė nuosprendį... 17. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos... 18. Kaip pareiškėja nurodė, kad nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso... 19. LR ( - ) str. 1 d. 2 p. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas – kai naujai... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis... 21. Pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas... 22. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų liudytojų apklausos protokolų (kuriais... 23. Kaip nurodyta 2015-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje... 24. ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijos... 25. vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklausta liudytoja E. Z. Grecka... 26. ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijos... 27. vykdant teisinės pagalbos prašymą teisme apklausta liudytoja Z. P. nurodė,... 28. ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijos... 29. Atkreiptinas dėmesys, jog šių liudytojų parodymai gauti tiek atliekant... 30. Pareiškėjos nurodyta (kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė) UAB „Klaipėdos... 31. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos nurodyti argumentai, kad yra būtina... 32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą Vilniaus rajono... 33. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškimas atnaujinti... 34. Vadovaudamasis LR ( - )291 str., 370 str. 3 d., teismas... 35. P. R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.... 36. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti...