Byla A2-618-647/2013
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-2746-855/2010

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant V.Liaubienei, dalyvaujant pareiškėjos R. V. atstovei adv. E.Jankovskai, suinteresuoto asmens LR Generalinio prokuroro atstovui V. K., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. M., teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-2746-855/2010,

Nustatė

2Pareiškėja R. V. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai ir LR Generaliniam prokurorui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad P. V. nuosavybės teise ( - ) valdė 28,5 ha ploto žemės sklypą.

3Prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-730-565/2012 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimą, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. nuosavybės teise ( - ) valdė 28,5 ha ploto žemės sklypą, ir priėmė naują sprendimą-pareiškėjos R. V. (pareiškėjo A. V. teisių perėmėjos) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-730-565/2012 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimą paliko nepakeistą. Prašo atnaujinti procesą šioje byloje LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. O būtent, jau išnagrinėjus civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įsigaliojus teismo sprendimui Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2012-11-28 išdavė dokumentą, 1942 metų buto ūkio lapą Nr. ( - ) apie P. V., kuriame nurodyta, kad žemdirbys naudoja (nuomoja) 31 ha žemės ( - ). Nurodė, kad pareiškėja neturėjo galimybės pateikti šį dokumentą teismui ankščiau, nes Lietuvos centrinis valstybės archyvas teikė 2003-02-28, 2004-02-26, 2010-10-15 atsakymus į pareiškėjos paklausimus dėl buvusio savininko P. V. žemės, tačiau nei viename iš atsakymo nebuvo 1942 m. buto ūkio lapo, kuris pilnai patvirtino aplinkybę, kad P. V. naudojosi 31 ha žemės sklypu ( - ). Prašyme taipogi teigiama, kad šis archyvinis dokumentas: patvirtino 1947 m. gruodžio mėn. 6 d. žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytus duomenis, kad ( - ) P. V. turėjo 28,50 ha žemės, ir paneigė 2009-12-07 specialisto išvadą, kurioje nustatyta, kad didelė tikimybė, kad skaitmeninis įrašas 28,50 ha buvo pakeistas, tai yra kad pirminis įrašas buvo „8,50“, paneigė liudytojų O. V., K. T. ir K. M. parodymus, kuriais rėmėsi teismas, kurie teigė, kad P. V. jokios žemės neturėjo ir nevaldė, bei patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės, parengtos specialistų išvados, kuriomis teismas vadovavosi sprendimo priėmimo metu, yra tendencingos ir šališkos, ir mano, jog būtina paskirti pakartotinę 1939-06-15 notarinio akto rašysenos ekspertizę (pakartotinį dokumento rašysenos-parašų, tyrimą).

4Suinteresuotas asmuo LR Generalinis prokuroras pateikė atsiliepimą (b.l. 11-13), kuriame nurodė, kad pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo nurodyta, kad žemės sklypas buvo pirktas iš S. P. ir P. P., t.y. nuosavybės teisė įgyta sandorio pagrindu. Trijų instancijų teismai visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su pirkimo-pardavimo sandorio tariamu sudarymu ir nustatė, kad nepakanka įrodymų juridiniam faktui nustatyti. Pareiškėjos pateikti archyviniai duomenys neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai, nes, jeigu jie būtų žinomi anksčiau, kitoks sprendimas vis tiek nebūtų priimtas, o duomenys, kad P. V. nuomojo žemės sklypą patvirtina, kad žemės savininkas buvo kitas asmuo, t.y. dar kartą patvirtina teismų priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl po žemės nacionalizacijos 1940 metais vokiečių okupacijos laikotarpiu nuomos pagrindu valdomos žemės nesukuria nuomininkui nuosavybės teisių, o įstatymai nenumato nuomos santykių atkūrimo. Pareiškėjos pateiktas dokumentas neturi visų naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių, todėl nėra jokio faktinio, bei teisinio pagrindo atnaujinti procesą. Prašo prašymą atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.

5Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b.l. 16-19) prašė pareiškėjos R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, turi būti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d., t. y. jos nacionalizavimo metu. Pareiškėja nurodo nuosavybės teisės įgijimo pagrindą - pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią P. V. ginčo žemę įsigijo iš S. P.. Šį faktą, anot pareiškėjos, patvirtina 1939 m. birželio 15 d. notarinis aktas reg. Nr. ( - ). Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas remiantis galimai suklastotu dokumentu, t. y. 1939 m. birželio 15 d. notarinio akto reg. Nr. ( - ) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja R. V. nurodytą konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą turėtų patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir nuginčyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teiginius dėl minimo notarinio akto suklastojimo. 1942 m. buto - ūkio lapas Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad P. V. yra ( - ) ir ( - ) naudoja (nuomoja) 31 ha žemės, negali būti laikomas nuosavybės teises į P. V. naudotą, bei valdytą žemę iki nacionalizacijos patvirtinančiu įrodymu, nes iš šio dokumento negalima daryti išvados, jog būtent ta pačia žeme P. V. naudojosi iki nacionalizacijos nuosavybės teise, koks buvo tos žemės plotas, jog iki nacionalizacijos P. V. buvo tos žemės savininkas, kokiu pagrindu buvo savininkas. Šis rašytinis įrodymas galėtų būti vertinamas tik kaip netiesioginis, bei šalutinis galimos nuosavybės teises į iki nacionalizacijos naudotą, ir valdytą žemę patvirtinantis dokumentas, jeigu byloje būtų kitų pakankamų ir patikimų tokios nuosavybės teisės buvimo įrodymų, nes pats savaime žemės valdymo nuosavybės teise fakto šis dokumentas nepatvirtina, o juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui svarbu identifikuoti, ar tą žemę, kuri minima 1942 m. buto - ūkio lape Nr. ( - ), P. V. valdė ir naudojosi ir iki nacionalizacijos, ir aš ši žemė bei konkretus jos plotas priklausė P. V. nuosavybės teise. Pareiškėjos pateiktas 1942 m. buto - ūkio lapas Nr. ( - ), gautas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, sudarytas po nacionalizacijos, t. y. 1940 m. liepos 22 d., todėl nepatvirtina, kad iki nacionalizacijos P. V. 32,6 ha (arba kaip nurodyta minėtame dokumente 31 ha) žemės valdė nuosavybės teise. Suinteresuoto asmens niomone, pareiškėja nepateikė jokių naujų svarbių įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti procesiniais sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. A2-2746-855/2010.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė palaikė pareiškimą, papildomai paaiškino, jog įrašą, kad P. V. nuomoja žemę reikia vertinti 1942 metų aplinkybių visumoje – kadangi po nacionalizacijos nebuvo galima vartoti žodžio savininkas. Teigia, jog specialisto išvada atlikta neteisingai – buvo tiriama kopija, o ne originalas; mano, jog lyginti 38 m. parašą su 71 m. parašu yra nelogiška; ekspertė nepareikalavo tinkamų pavyzdžių; ekspertizė atlikta šališkai. Pažymėjo, jog kitų V. kaime nėra. Prašė atnaujinti procesą.

7Prokuroras teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti pareiškimą; paaiškino, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nėra tokie, kurių pagrindu reiktų atnaujinti procesą. Dokumentai, kad P. V. dirbo žemę, yra; tai nėra naujos aplinkybės. 1939-06-15 sutartis buvo nuginčyta; pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pabrėžė, kad bylos baigtį lėmė ne ekspertizė, o įrodymų visuma. Teigia, kad ši byla dėl proceso atnaujinimo ir joje negali būti sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės. AT pasisakė, kad 1939 m. sutartyje yra ne vienas elementas, kuris šį dokumentą daro kaip nesukuriantį teisinių pasekmių. P. V. neturėjo už ką nusipirkti žemės, o tai, kad jis dirbo žemę – nieks neneigia. Be to, yra P. prašymas atidėti varžytines, kas rodo, jog P. V. neįgijo nuosavybės teisės į žemę.

8Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė prokuratūros nuomonę; prašė atmesti pareiškimą; nurodė, kad 1942 m. butų ūkio lapas neįrodo, kad P. V. turėjo žemės.

9Prašymas atmestinas.

10Byloje nustatyta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-27 sprendimu panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-02-12 sprendimas ir priimtas naujas sprendimas - pareiškėjos R. V. pareiškimas; suinteresuoti asmenys - LR Generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmestas. Sprendime nurodyta, jog R. V., kaip savo mirusio sutuoktinio A. V. teisių perėmėja, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinio tėvas P. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 32,6 ha žemės ( - )

11Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-04-30 nutartis taipogi palikta nepakeista.

12CPK 370 str. 3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.

13Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

14Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.).

15Prie prašymo pareiškėja pridėjo 2012-11-28 Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotą dokumento, t.y. buto – ūkio lapą Nr. ( - ), kuriame Visuotinio Lietuvos Generalinės srities surašymo 1942-05-27 metu grafoje „verslo pavadinimas“ įrašyta, kad P. V., gyv. ( - ), yra ( - ), grafoje „darbovietės pavadinimas“ – ( - ); grafoje - „padėtis versle“ – ( - ) (b.l. 4-7).

16Pareiškėjos pateiktą Humanitarinių mokslų daktaro R. Č. 2013-02-11 raštą (paaiškinimą), kuriame nurodyta, kad minimu laikotarpiu konfiskuoto turto valdytojai buvo įvardijami kaip įgaliotiniai, nuomininkai, naudotojai, valstiečiai nebuvo laikomi valdomos žemės savininkais, teismas laiko tik specialisto nuomone, kuria būtų galima remtis tik esant esminių įrodymų visetui.

17Pareiškėjos pateikti Vilniaus apskrities archyvo 2013-02-11 1949-1952 m. kolūkio ( - ) organizavimo dokumentų byloje esančio kolūkio narių šeimų sudėties sąrašo lapo, kuriame eil. Nr. ( - ) įrašytas P. V. I.., kopija; 1949-07-07 protokolo Nr. ( - ) dėl žemės ūkio artelės nario P. V. I., lapo kopija, Vilniaus apskrities darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1949 m. liepos mėn. sprendimo „Dėl žemės ūkio artelės patvirtinimo“ ir jo priedo Nr. ( - ), kuriame eil. Nr. ( - ) įrašytas P. V. I. kopija; ir 1947 m. Vilniaus apskrities ( - ) 1947-12-06 žemės apskaitos žiniaraščio lapas, kuriame eil. Nr. ( - ) įrašytas V. P. I., ( - ) ūkyje naudojantis 28,50 žemės, šioje byloje neturi įrodomosios reikšmės, nes yra sudaryti jau po žemės nacionalizacijos.

18Teismas pažymi, kad trijų instancijų teismai yra visapusiškai, objektyviai išnagrinėję visas aplinkybes, susijusias su pirkimo-pardavimo sandorio tariamu sudarymu ir nustatė, kad nepakanka įrodymų juridiniam faktui nustatyti. Pareiškėjos pateikti archyviniai duomenys neturi esminės reikšmės išnagrinėtai bylai, o duomenys, kad P. V. nuomojo žemės sklypą, negali būti laikomi nuosavybės teisę pagrindžiančiais įrodymais. Šis rašytinis įrodymas galėtų būti vertinamas tik kaip netiesioginis, šalutinis galimos nuosavybės teises į iki nacionalizacijos naudotą, ir valdytą žemę patvirtinantis dokumentas, jeigu byloje būtų kitų pakankamų ir patikimų tokios nuosavybės teisės buvimo įrodymų, nes pats savaime žemės valdymo nuosavybės teise fakto šis dokumentas nepatvirtina.

19Teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus; todėl proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti, ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

20Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškimas atnaujinti procesą yra atmestinas, neesant CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų.

21Vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas

Nutarė

22Pareiškėjos R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, naujai paaiškėjus aplinkybėms, atmesti, procesą atnaujinti atsisakyti.

23Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas... 2. Pareiškėja R. V. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje... 3. Prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-27 sprendimu... 4. Suinteresuotas asmuo LR Generalinis prokuroras pateikė atsiliepimą (b.l.... 5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė palaikė pareiškimą,... 7. Prokuroras teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti... 8. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo... 9. Prašymas atmestinas.... 10. Byloje nustatyta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis),... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012-04-30 nutartimi minėtą sprendimą paliko... 12. CPK 370 str. 3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą... 13. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2... 14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p.... 15. Prie prašymo pareiškėja pridėjo 2012-11-28 Lietuvos centrinio valstybės... 16. Pareiškėjos pateiktą Humanitarinių mokslų daktaro R. Č. 2013-02-11... 17. Pareiškėjos pateikti Vilniaus apskrities archyvo 2013-02-11 1949-1952 m.... 18. Teismas pažymi, kad trijų instancijų teismai yra visapusiškai, objektyviai... 19. Teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir... 20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškimas atnaujinti... 21. Vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 370 str. 3 d., teismas... 22. Pareiškėjos R. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, naujai paaiškėjus... 23. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti...