Byla e2-1381-187/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė,

2sekretoriaujant Mortai Kungienei,

3dalyvaujant ieškovės BUAB „Skirpstas“ atstovo bankroto administratoriaus MB „Bankroto byla“ įgaliotam asmeniui Eglei Juškaitei,

4atsakovui K. V., jo atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „S.“ ieškinį atsakovui K. V. dėl žalos atlyginimo.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą 43395,83 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „S.“, bankroto administratoriumi paskyrė MB „Bankroto byla“. 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas ieškovės bankroto byloje patvirtino kreditorinius reikalavimus 296884,78 Eur sumai. Dalis kreditorinių reikalavimų, patvirtintų bankroto byloje, susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. pabaigos iki 2015 m. Jau nuo 2008 m. įmonė kasmet buvo nuostolinga. Ieškovės vadovo pareigas nuo 2007 m. kovo 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo vienintelis įmonės akcininkas - atsakovas K. V.. Įmonė nuo 2009 m. lapkričio 6 d. buvo nemoki LR Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, t.y. nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų, neatliko apmokėtų darbų) ir pradelsti jos įsiskolinimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o šias aplinkybes patvirtina teismų išduoti vykdomieji dokumentai, kurie grąžinti su atžyma apie išieškojimo negalimumą, kredito AB SEB bankui negrąžinimo aplinkybės. Atsakovas žinojo įmonės finansinę padėtį ir turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „S.“ inicijavimo, tačiau to nepadarė ir toks jo elgesys yra neteisėtas neveikimas. Visi nepadengti įsipareigojimai, prisiimti po to, kai bendrovė tapo nemokia remiantis kasacinio teismo suformuota praktika yra vertinami kaip žala, nes jei vadovas laiku būtų inicijavęs bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. Nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. susidarė 43395,83 Eur žala, nes per šį laikotarpį atsirado nauji arba padidėjo esami kreditoriniai įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, antstolei E. M., AB SEB bankui. Atsakovo neteisėtas neveikimas ir pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas tiesiogiai sąlygojo įmonės finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimą/didėjimą, kas lemia jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, todėl jo kaltė preziumuojama. Yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys kaip pagrįstas, turi būti tenkintas ir iš atsakovo priteista 43395,83 Eur kreditoriams padarytos žalos atlyginimo.

9Atsakovas ir jo atstovas pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė kad, nesutinka, jog atsakovas nuo 2009 m. lapkričio 6 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „S.“, nes dar 2010-2012 m. buvo atliekami sandoriai. Nurodė, kad ieškovė nuo pat pradžių uždaroji akcinė bendrovė „S.“, jokio turto neturėjo. Sugalvojęs verslo planą, t. y. nupirkti žemės sklypą ir pastatyti kotedžus, jis kreipėsi į banką. Bankas suteikė paskolą, žemės sklypai buvo įkeisti. Buvo pradėti darbai, daromi planai, tai užsitęsė. Prasidėjus krizei bankas atsisakė toliau finansuoti statybas. Vienas namas buvo statomas, todėl buvo tikimasi, kad jį pardavus dengsis skola bankui, buvo ieškoma klientų, kurie norėtų statytis namus, buvo skaidomi žemės sklypai ir bandoma juos parduoti, todėl 2009 m. lapkričio 6 d. tikrai apie bankrotą minčių nebuvo, veikla vyko, buvo pajamos ir tai matyti iš balansų, sąskaitų judėjimo. Skolos buvo mažinamos, o ne didinamos. Ir kol dar buvo turto, buvo tikima, kad skolos pasidengs. Todėl norėjo pirmiausia parduoti turtą ir po to, jei būtų reikėję, skelbęs bankrotą. Nesutiko, kad nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonei sukėlė žalą. 2009 m. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes vykdė veiklą ir mažino skolas. Pagal LAT praktiką, žala- tai bendras išaugęs skolų dydis, šiuo atveju skola kreditoriams neišaugo, o sumažėjo 1/3, ką patvirtina ir balansai, kad skolos nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sumažėjo. Kadangi neegzistuoja žalos faktas, nes mokėtinos kreditoriams sumos neišaugo, o sumažėjo, atsakovo veiksmuose nėra pagrindinės civilinės atsakomybės sąlygos – žalos, todėl ieškinys turi būti atmestas.

10Ieškinys tenkintinas visiškai.

11Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Telšių rajono apylinkės teisme 2017 m. spalio 9 d. gautas atsakovo K. V. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo netenkintas. Šaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi buvo panaikintas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas už akių ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės.

12Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „S.“, bankroto administratoriumi paskyrė MB „Bankroto byla“. 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas ieškovės bankroto byloje patvirtino kreditorinius reikalavimus 296884,78 Eur sumai. Uždarosios akcinės bendrovės „S.“ įsteigta nuo 1999 m. birželio 11 d., vadovo pareigas nuo 2007 m. kovo 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo vienintelis įmonės akcininkas K. V.. Uždarosios akcinės bendrovės „S.“ balansai už 2009 m., 2011 m., 2012 m., 2014 m., patvirtina, kad nuo 2009 m. lapkričio 6 d. įmonė buvo nemoki LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. prasme, t.y. nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų, neatliko apmokėtų darbų) ir pradelsti jos įsiskolinimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Pagal Kreditavimo sutarties Nr. 1160706010134-25 pakeitimą Nr. 03, kredito grąžinimo diena 2009 m. lapkričio 5 d. Iš AB SEB banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 3 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. matyti, kad pradinis likutis -1000000 Lt, galutinis likutis -844135,19 Lt. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktų ataskaitų už 2009-2016 m. ketvirčius bei 2017 m. I ketvirtį įsiskolinimas sudarė 2008, 72 Eur. Pagal 2017 m. kovo 20 d. datai pateiktas mokesčių deklaracijas, ieškovė skola sudarė 466,01 Eur. Antstolės E. M. patvarkymai, vykdymo išlaidų apskaičiavimai patvirtina apie naujai atsiradusius kreditorinius įsipareigojimus 424,31 Eur.

13Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės žalos priteisimo iš įmonės vadovo. Ieškovė teigė, kad įmonės vadovas nevykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors žinojo apie įmonės nemokumą. Ieškovė žala iš esmės prašė pripažinti skolų kreditoriams apimties padidėjimą, kuris atsirado dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo.

14Pagal VĮ Registrų centras duomenis uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „S.“ vadovo pareigas nuo 2007 m. kovo 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo vienintelis įmonės akcininkas K. V..

15Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

16Ieškovė prašo priteisti žalą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 6 d., kai įmonė tapo nemoki, iki 2015 m. gruodžio 3 d. kai bankroto bylą nagrinėjantis teismas nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „S.“ kreditorinius reikalavimus.

17Sprendžiant dėl įmonės nemokumo būklės susidarymo, analizuotini balansai, Kreditavimo sutartis, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos, mokestinių ir/ar baudų už AN prievolių likučių suderinimo ataskaitos.

18BUAB „S.“ veikla įvertinta Šiaulių apygardos teismo UAB „S.“ bankroto byloje. Iš 2015 m. liepos 1 d. UAB „S.“ balanso nustatyta, kad įmonės turtas sudaro 37610,89 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 377747,21 Eur, UAB „S.“ patyrė 306,26 Eur nuostolį, pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) kreditoriams viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertę, todėl UAB „S.“ nemoki.

19Kaip matyti 2015 m. rugsėjo 1 d. UAB „S.“ turėjo 305208 Eur įsipareigojimų kreditoriams, o jokio turto įmonė nebeturėjo. 2014 m. pabaigoje UAB „S.“ turėjo 377441 Eur (1303227 Lt) įsipareigojimų kreditoriams, o į balansą įrašyto įmonės turto vertė sudarė 37611 Eur (129862 Lt). 2013 m. pabaigoje UAB „S.“ turėjo 376669,94 Eur (1300566 Lt) įsipareigojimų kreditoriams, o į balansą įrašyto įmonės turto vertė sudarė 37611,21 Eur (129864 Lt). Ankstesnio laikotarpio balansai atskleidžia įmonės veiklos rezultatus 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais. 2012 m. pabaigoje UAB „S.“ turėjo 453359,3 Eur (1565359 Lt) įsipareigojimų kreditoriams, o į balansą įrašyto įmonės turto vertė sudarė 466875,57 Eur (1612028 Lt). 2011 m. pabaigoje UAB „S.“ turėjo 440571,42 Eur (1521205 Lt) įsipareigojimų kreditoriams, o į balansą įrašyto įmonės turto vertė sudarė 467634,67 Eur (1614649 Lt). 2010 m. pabaigoje UAB „S.“ turėjo 435671,33 Eur (1504286 Lt) įsipareigojimų kreditoriams, o į balansą įrašyto įmonės turto vertė sudarė 475561,86 Eur (1642020 Lt). 2009 m. pabaigoje UAB „S.“ turėjo 452681,59 Eur (1563019 Lt) įsipareigojimų kreditoriams, o į balansą įrašyto įmonės turto vertė sudarė 494333 Eur (1706833 Lt). Taigi, kaip matyti iš pateiktų balansų jau nuo 2009 m. UAB „S.“ įsipareigojimai kreditoriams kasmet didėjo, nors į balansą įrašyto turto vertė mažėjo.

20Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktos valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos už 2009-2016 m. ketvirčius bei 2017 m. I ketvirtį patvirtina, kad nuo 2009 m. spalio mėnesio UAB „S.“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuolat didėjo. Iš mokesčių deklaracijų matyti, kad nuo 2009 m. lapkričio 9 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos taip pat augo nepriemoka, pagal pateiktas mokesčių deklaracijas.

21Pagal 2007 m. vasario 27 d. tarp ieškovės ir AB SEB bankas sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1160706010134-25 UAB „S.“ jai suteiktą 289620,01 Eur (1000000 Lt) kreditą privalėjo grąžinti iki 2009 m. liepos 26 d., negrąžinus 2009 m. liepos 30 d. minėtos kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 03 susitarta kredito grąžinimą atidėti iki 2009 m. lapkričio 5 d., tačiau jis grąžintas nebuvo.

22Minėti įmonės finansiniai rodikliai (t.y. įmonės turto vertės bei įsipareigojimų santykis) yra pagrindas konstatuoti, kad jau 2009 m. lapkričio 6 d. UAB „S.“ buvo faktiškai nemoki ir buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

23Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą priteisiamas įmonei, o ne jos kreditoriams, lemia tai, kad, nustatant žalos dydį, turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Kitaip tariant, žala, reiškiant reikalavimą dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo, laikoma ne bendra kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, o nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, kuri susidarė dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

24Reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo ieškovė kildina iš ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios įmonės vadovo pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

25Vadovo atsakomybę reglamentuoja CK. 2.87 straipsnio 7 dalis. Bendrovės vadovas privalo savo veikloje vadovautis įstatymais, atsako už bendrovės veiklos organizavimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 dalys).

26Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

27Atsakovas nurodė, kad jis matė ir suprato, kad įmonės veiklos rezultatai yra blogi, bet stengėsi išvystyti įmonės veiklą, tikėjosi gerų veiklos rezultatų pasiekti per kelis metus, pastačius ir pardavus kotedžus. Atsakovas pripažino, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių įmonės veiklą, o jis pats, vadovaudamas įmonei, veikė su rizika. Jo nuomone, nėra jo, kaip vadovo, kaltės dėl atsiradusios žalos, nes kilusi krizė ir užsitęsę projektų darbai sutrukdė atsiskaityti su kreditoriais.

28ĮBĮ numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės administracijos vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

29ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą - įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas. Kita vertus, nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo pats savaime dar nereiškia žalos padarymo. Tačiau nustačius vadovo tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas. Be to, teisminėje praktikoje yra konstatuota ir tai, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

30Darytina išvada, kad atsakovas kaip įmonės vadovas nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina, ginant ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesus, kadangi jis žinojo apie įmonės nemokumo būklės susidarymą, įsiskolinimai daugeliui kreditorių atsirado jau po 2009 m. lapkričio 6 d., kai buvo galima spręsti, kad įmonė iš esmės yra nemoki ir yra pagrindas jai kelti bankroto bylą, tačiau atsakovas neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

31Tuo pačiu teismas pažymi, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog bankroto byla keliama bendrovei ne tik tuomet, kai ji atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, kartu ir nustačius, jog ji jau nebevykdo veiklos ar vykdoma veikla nesuteikia pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją, nes visuomenės, o kartu ir viešąjį interesą atitinka siekis išsaugoti veikiantį verslo subjektą, jei jis nėra faktiškai nemokus, todėl vertintina, ar atsakovo vykdoma veikla vadovaujant įmonei suteikė pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją, atsiskaityti su kreditoriais.

32Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio1 dalis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (CK 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys). Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-496/2013).

33Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo K. V., įmonei vadovavusio laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo, civilinės atsakomybės klausimas, kai jis nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei.

34Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „S.“ bankroto byloje Nr. B2-810-357/2015 nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų suma yra 43395,83 Eur, kurią sudaro: 1867,25 Eur Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, 466,01 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 424,31 Eur antstolei E. M. ir 40638,26 Eur AB SEB bankui. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus bankroto administratoriui pateiktų duomenų matyti, jog tai einamųjų mokestinių prievolių dalis, kuri susiformavo jau po atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento, todėl jam tenka pareiga atlyginti šią žalą. Iš antstolės E. M. pateiktų patvarkymų matyti, kad skola susiformavo taip pat jau po 2009 m. lapkričio 6 d., taip pat ir 40638,26 Eur AB SEB bankui.

35Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis įmonei nėra padaręs jokios žalos, o priešingai nuo 2009 m. iki bankroto bylos iškėlimo jis sumažino bendrą įsiskolinimą kreditoriams. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad įmonė 2009-2010 metais buvo dar moki ir tai patvirtina ta aplinkybė, kad AB SEB bankas pasibaigus kredito grąžinimo terminui iš karto nesikreipė dėl skolos išieškojimo, be to buvo atliekami sandoriai ir dengiama skola. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė AB SEB bankui kreditą privalėjo grąžinti iki 2009 m. liepos 26 d., negrąžinus buvo susitarta kredito grąžinimą atidėti iki 2009 m. lapkričio 5 d. Negrąžinus kredito nustatytu terminu bankas daugiau nepratęsė grąžinimo termino, taip pat ir nesuteikė naujo kredito, ką nurodė pats atsakovas. Tai, kad buvo pardavinėjamas turtas ir mažinami finansiniai įsipareigojimai AB SEB bankui, nereiškia, kad buvo vykdoma veikla ir įmonė buvo moki, nes finansiniai įsipareigojimai AB SEB bankui buvo užtikrinti hipoteka ir tai nulėmė skolos sumažėjimą būtent to kreditoriaus, kurio prievolė užtikrinta hipoteka. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, žinodamas įmonės faktinę padėtį (nemokumą) į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o savo veiksmais didino įmonės įsiskolinimą. Todėl įvertinus bankroto byloje pareikštus finansinius reikalavimus, teismas daro išvadą, kad jų būtų buvę galima išvengti, jei atsakovas būtų laiku, tai yra paaiškėjus, kad įmonė nemoki, kreipęsis į teimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

36Taigi, būtent atsakovo K. V. neveikimas (nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) 2009 m. ir vėliau tęsiant UAB „S.“ veiklą, esant įmonei nemokiai, leidžia konstatuoti, kad bendrovė žalą patyrė dėl nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinis ryšys akivaizdus, todėl esant civilinės atsakomybės sąlygoms - neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp paminėtų neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos - BUAB „S.“ ieškinys tenkintinas visiškai.

37Atsakovo K. V. kaip įmonės vadovo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė. Atsakovo argumentai, kad dar 2009-2010 m. buvo sandoriai ir AB SEB bankas 2009 m. iš karto nesikreipė dėl priverstinio išieškojimo, o toliau bendradarbiavo, įstatyme įtvirtintos kaltės prezumpcijos nepaneigia. Tai, kad kreditorius AB SEB bankas tikėjo atsakovo pažadais dėl galimybių atsiskaityti ir iš karto nesiėmė veiksmų, nereiškia, kad šalys buvo sudariusios kitokius, nei dokumentuose nustatyta susitarimus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas lemia ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą.

38Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui teismo posėdžio metu pareiškus, kad jis negali pateikti reikiamų įrodymų, nes visi dokumentai yra pas ieškovę, ieškovės atstovė buvo nurodžiusi, kad atsakovas gali atvykti pas ieškovę bei visus jam reikiamus dokumentus galintis pateikti teismui. Atsakovui ir jo atstovui paprašius, kad jiems reikalingas laikas įrodymų pateikimui, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir suteikta galimybė atsakovui pateikti įrodymus, kurie reikalingi šios bylos nagrinėjimui. Tačiau atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius ir įrodymus, nepateikė.

39Ieškinį tenkinus iš atsakovo LR CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40Patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 868 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).Valstybė šioje byloje patyrė 8,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus, valstybės turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas

Nutarė

42ieškinį tenkinti visiškai.

43Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas ( - ) žalos atlyginimą 43395,83 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis Eur 83 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „S“, kodas ( - ).

44Priteisti iš K. V., asmens kodas ( - ) valstybei žyminį mokestį 868 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur), 8,01 Eur (aštuonis eurus 1 centą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, iš viso bylinėjimosi išlaidų 876,01 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus vieną centą) įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), bankas „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

45Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė,... 2. sekretoriaujant Mortai Kungienei,... 3. dalyvaujant ieškovės BUAB „Skirpstas“ atstovo bankroto administratoriaus... 4. atsakovui K. V., jo atstovui advokatui Linui Blažulioniui,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo... 8. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad... 9. Atsakovas ir jo atstovas pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių... 10. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 11. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių... 12. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iškėlė bankroto... 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės žalos... 14. Pagal VĮ Registrų centras duomenis uždarosios akcinės bendrovės (toliau... 15. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų... 16. Ieškovė prašo priteisti žalą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2009 m.... 17. Sprendžiant dėl įmonės nemokumo būklės susidarymo, analizuotini balansai,... 18. BUAB „S.“ veikla įvertinta Šiaulių apygardos teismo UAB „S.“... 19. Kaip matyti 2015 m. rugsėjo 1 d. UAB „S.“ turėjo 305208 Eur... 20. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktos... 21. Pagal 2007 m. vasario 27 d. tarp ieškovės ir AB SEB bankas sudarytą... 22. Minėti įmonės finansiniai rodikliai (t.y. įmonės turto vertės bei... 23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti... 24. Reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo ieškovė kildina iš ĮBĮ 8... 25. Vadovo atsakomybę reglamentuoja CK. 2.87 straipsnio 7 dalis. Bendrovės... 26. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina... 27. Atsakovas nurodė, kad jis matė ir suprato, kad įmonės veiklos rezultatai... 28. ĮBĮ numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės administracijos... 29. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už... 30. Darytina išvada, kad atsakovas kaip įmonės vadovas nebuvo tiek atidus ir... 31. Tuo pačiu teismas pažymi, kad teismų praktikoje vyrauja nuostata, jog... 32. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse... 33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo K. V., įmonei vadovavusio... 34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „S.“ bankroto byloje Nr.... 35. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis įmonei nėra padaręs... 36. Taigi, būtent atsakovo K. V. neveikimas (nesikreipimas į teismą dėl... 37. Atsakovo K. V. kaip įmonės vadovo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248... 38. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui teismo posėdžio metu pareiškus, kad jis... 39. Ieškinį tenkinus iš atsakovo LR CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu... 40. Patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270... 42. ieškinį tenkinti visiškai.... 43. Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas ( - ) žalos atlyginimą 43395,83... 44. Priteisti iš K. V., asmens kodas ( - ) valstybei žyminį mokestį 868 Eur... 45. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...