Byla 2-7-876/2012
Dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu ir pagal V. K. priešieškinį dėl savininko teisių gynimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, byloje trečiaisiais asmenims esant A. K. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovams I. K., J. K., trečiajam asmeniui A. K., jų atstovui advokatui E. J., atsakovui V. K., trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams E. M. ir G. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. K. ir J. K. ieškinį dėl atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu ir pagal V. K. priešieškinį dėl savininko teisių gynimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, byloje trečiaisiais asmenims esant A. K. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ir

Nustatė

2Ieškovai I. K. ir J. K. ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovo V. K. atsisakymą duoti sutikimą ieškovams I. K. ir J. K. savo vardu Valstybinėje įmonėje Registrų centras įregistruoti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir garažą, statomus pagal pakoreguotą techninį projektą (2010 m. gruodžio mėn. parengė SĮ „Jurbarko planas“, projekto vadovė B. M.) žemės sklype, esančiame ( - ). Taip pat prašoma pripažinti ieškovams I. K. ir J. K. teisę be atsakovo V. K. sutikimo savo vardu Valstybinėje įmonėje Registrų centras įregistruoti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir garažą, statomus pagal pakoreguotą techninį projektą (2010 m. gruodžio mėn. parengė SĮ „Jurbarko planas“) žemės sklype, esančiame ( - ).

3Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai pagal 1993-04-20 išduotą teismo leidimą vykdyti individualią statybą ir 1993-04-20 projektą, žemės sklype, esančiame ( - ), pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą. 1998-06-24 dovanojimo sutartimi ieškovė I. K. padovanojo žemės sklypą lygiomis dalimis po ½ atsakovui V. K. ir trečiajam asmeniui A. K.. 2011-10-20 ieškovai su A. K. sudarė sutartį, pagal kurią ½ žemės sklypo tapo jų nuosavybe, kita dalis žemės sklypo priklauso atsakovui. Šiai dienai yra atlikti visi statybos darbai, tačiau neturėdami atsakovo, kaip žemės sklypo bendrasavininkio sutikimo, negali pastatytų statinių įteisinti. STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 37 punkto 8 punktas numato, kad statytojas norėdamas, kad deklaracija būtų patvirtinta pateikia deklaraciją ir žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų kopijas. Atsakovui V. K. 2010-12-09 buvo išsiųstas pareiškimas, kuriuo prašoma ieškovams duoti sutikimą, savo vardu įregistruoti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir garažą, statomus pagal pakoreguotą techninį projektą, tačiau atsakovas atsisako duoti sutikimą.

4Gyvenamas namas buvo pradėtas statyti dar iki 1998-06-24 dovanojimo sutarties sudarymo, tai yra tuo metu, kai žemės sklypas priklausė ieškovams nuosavybės teise. Atsakovas atsisakydamas duoti sutikimą nenurodo jokių motyvų. Ieškovai mano, kad atsakovas neduoda sutikimo nepagrįstai, tuo pažeisdamas jų kaip statytojų teisę įstatymo nustatyta tvarka pabaigti statinių įteisinimo procedūrą. Atsakovui buvo žinoma apie atliekamus statybos darbus žemės sklype, jis šių darbų neginčijo, jokių pretenzijų nereiškė. Tokiu būdu atsakovas savo veiksmais patvirtino, kad neprieštarauja, jog ieškovai atliktų tolimesnius statybos darbus. Nors naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, tačiau atsakovas ta žemės dalimi, kurioje yra statiniai, realiai nesinaudoja, todėl jo teisės įregistravus statinius ieškovų vardu, nebus pažeistos. Žemės sklypo dalimi, kurioje yra statiniai, faktiškai naudojasi tretysis asmuo A. K. (t. 3, b.l. 16-17).

5Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovai pagal 1993-04-23 išduotą leidimą vykdyti statybą ir 1993 m. projektą žemės sklype, esančiame ( - ) pasistatė gyvenamąjį namą su ūkio pastatais. Pagal 1998-06-24 dovanojimo sutartį ieškovai padovanojo minėtą žemės sklypą po ½ V. ir A. K.. 2011-10-20 ieškovai su A. K. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ½ žemės sklypo tapo jų nuosavybe. Kita dalis priklauso V. K.. Yra atlikti visi statybos darbai, ieškovai neturėdami atsakovo kaip žemės bendrasavininko sutikimo negali pastatų įteisinti. Statytojas norėdamas, kad deklaracija būtų patvirtinta, pateikia žemės sklypo bendraturčių rašytinio sutikimo kopijas, naujo statinio ar statybos rekonstravimo atvejais. Statiniai buvo pastatyti tuo metu, kai žemės sklypo savininkais buvo I. K., J. K.. Tuo metu, kai buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pastatai buvo teisiškai neregistruoti. Statiniai pastatyti teisėtai, turint statybos leidimą. Statybos teisėtumo atsakovas neginčija. Atsakovas atsisakė duoti sutikimą nenurodydamas jokių motyvų ir nepateikdamas jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad šis atsisakymas yra teisėtas. Žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, nebuvo sudaryta sutartis ir nebuvo teismo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos. Ieškinyje nurodyta faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi, naudojamas žemės sklypo dalis deklaravo nacionalinei mokėjimo agentūrai ir gaudavo išmokas. Teisiškai padalinta nebuvo, tačiau faktiškai naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi. Faktinis pastatų statytojas yra A. K., tačiau byloje yra duomenų, kad A. K. pretenzijų dėl nuosavybės teisių į statinius ieškovams neturi. Jis davė sutikimą, kad tuos statinius ieškovai galėtų įteisinti savo vardu. Ginčų tarp statytojų ir faktinio statytojo nėra. Projektuojant ar darant korekciją projekte nereikia informuoti sklypo bendrasavininkų, tačiau parengus galutinį projektą, tam, kad tas projektas virstų realybe, reikalingas atsakovo leidimas. Projekto sudarymui bendrasavininko sutikimo nereikia.

6Ieškovė I. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinį. 1993 m. ji A. davė visus leidimus. Statyba buvo pradėta jos vardu. Jie nesikišo, viską statėsi vienas A. Dar ir dabar tas namas pilnai nepastatytas. 1993 m. pradėjo statybas, 1998 m. ji padovanojo žemę abiems sūnums per pusę, tuo metu pastatai buvo pastatyti, bet nebuvo pilnai užbaigti. Dabar ginčai vyksta todėl, kad ne viskas buvo padaryta, būtų žemę pasidalinę iš karto, būtų dabar kitaip. Visi įgaliojimai buvo duoti A. A. gyveno pas juos ir 1993 m. jis išsikėlė gyventi į tą namą, o atsakovas pasiliko pas juos. Nuo tada A. pradėjo statybas.

7Ieškovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad, kai pradėjo statybas, sūnus V. neprieštaravo, kai pasistatė ir reikia įregistruoti, tada pareiškė, kad ir jam priklauso pusė namo, tačiau tai netiesa. Kai statė, jokių pretenzijų jis nereiškė.

8Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. K. nurodė, kad su ieškiniu sutinka, neprieštarauja, kad tėvai įsiregistruotų savo vardu pastatus. Gyvena ten nuo 1993 metų, ten gimė dukros, deklaruota jo gyvenamoji vieta, ten visas jo ūkis sukurtas. Statiniai, kokie jie yra dabar, buvo pastatyti iki 1998 m., iki dovanojimo sutarties. Nurodė, kad nacionalinėje mokėjimo agentūroje jo žemė deklaruota apie visą sodybą. Leidime parašyta „leidimas statybai su rekonstrukcija“, tai pagal esamas statybines medžiagas šiek tiek pakeitė. Kadangi leidime yra su rekonstrukcija, jam architektė leido ir jis padidino pamatus. 1993 m. namas pradėtas statyti ne pagal pradinį projektą, neatitiko matmenys. Naujas projektas buvo taikytas jau pastatytam pastatui.

9Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka, ir prašo ieškovų patikslintą ieškinį pripažinti nesąžiningu ir atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad nuo 1992 m. ginčo žemės sklype jis pradėjo ūkininkauti, sutvarkė apleistą žemę, likusius senelių pastatus tame sklype. Į ūkį sudėjo visas savo turėtas santaupas. Tų pačių metų vasarą tretysis asmuo A. K. grįžo į tėviškę ir pradėjo ūkininkauti taip pat. Vėliau A. K. su sutuoktine apsigyveno atstatomos sodybos patalpose. Laikui bėgant A. K. nustojo su atsakovu bendrauti, pradėjo trukdyti patekti į likusį jam plotą, keliuką, kuriuo atsakovas patekdavo į savo sklypą, būdavo užstatomas žemės ūkio technika. Vėliau prasidėjo teisminiai procesai, kurių metu A. K. mėgino įsiteisinti pastatus. Nuo 2006 metų nepavykstant A. K. įsiteisinti didžiosios ir pagrindinės turto dalies, 2011 metais atsirado nauji pretendentai į jų sklype esančius atsakovui ir jo broliui priklausančius pastatus - jų garbaus amžiaus tėvai. A. K. šiuose procesuose nurodo, kad jau ne jis pasistatė sklype esančius pastatus, o naujieji ieškovai. I. K. ir J. K., reikalaudami pripažinti jų teises į sodyboje esančius pastatus, pateikia tik vieną juos su statiniais siejantį abejotino teisėtumo dokumentą – tai Lietuvos Respublikos Statistikos ir Urbanistikos ministerijos Jurbarko architektūros skyriaus 1993-04-20 išduotą leidimą Nr. 2234 vykdyti individualią statybą. Šis leidimas tuo metu buvo abstraktaus pobūdžio, skirtas abstraktiems statiniams, leidimo galiojimas jau seniai pasibaigęs, todėl jis yra niekinis. Ieškovai patys niekada jokių statybos darbų minėtame sklype nevykdė. Jokiuose susitarimuose ar sutartyse, jokiose registrų centro pažymose nėra jokių atskirų žymų, su kokiais nors ieškovų pageidavimais dėl statinių Pikčiūnų kaime, niekada nebuvo tokių ir žodinių susitarimų.

10Atsiliepime nurodoma, kad ieškovų pateiktas techninis projektas vadinamas pakoreguotu. Tačiau tai visiškai naujas projektas, kuris buvo atliktas ieškovų vardu, pastariesiems net nesant to sklypo savininkais. Projekte nurodoma, kad 18,55 ha žemės sklype bus įrengti šaligatviai, nuotekų valymo įrenginiai, o visas likęs laisvas vaiskrūmiais neapsodintas plotas bus apželdintas. Tai rodo, kad kažkas be atsakovo kaip bendrasavininko žinios planuoja ne tik kaip įsirengs sodybą, bet ir ką veiks visame 18,55 ha plote. Ieškovai nurodo, kad atsakovas atsisakydamas duoti sutikimą įteisinti pastatus nenurodo jokių motyvų ir kad jokių pretenzijų iki tol niekada dėl tų pastatų nereiškė. Tačiau akivaizdu, kad ginčai dėl bendro turto, taip pat ir dėl minėtų pastatų valdymo vyksta nuo 2000 m., ir ieškovai tai žino. Ieškovai nurodo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, tačiau pastatai yra ne jo valdomoje sklypo dalyje. Tačiau iš pateiktų teismui sutarčių akivaizdžiai matosi, kad ieškovai žinojo, kaip buvo padalintas sklypas iki 2000 m. ir kas kaip juo naudojosi. Iš pateikto ieškinio matosi, kad ieškovė I. K. savo ieškininius reikalavimus grindžia negaliojančiu statybų leidimu Nr. 2234 bei 2010 m. techniniu projektu, su akivaizdžiai suklastotu ieškovės parašu. Akivaizdžiai neteisėtas yra ir ieškovų Izabelės ir J. K. tapimas jo turto naujaisiais bendrasavininkais. Bendraturtis A. K. perleisdamas savo teises į bendro turto dalį kito asmens nuosavybėn akivaizdžiai pažeidė CK reikalavimus, nes jokių teismo sprendimų, nei jo leidimų ar susitarimų nėra. Tiek ieškovai, tiek A. K. akivaizdžiai melavo ir dovanojimo sutartį tarp šių asmenų sudariusiai notarei (t.3, b.l. 27-32).

11Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. paaiškino, kad neteisėtai bando jį priversti daryti tai, ko jis nenori daryti. 20 metų galėjo įsiteisinti, tačiau to nedarė. Jis yra daug investavęs į statybas. Projektai visiškai skirtingi. A. K. naudojasi neįgaliais senukais, kurie nieko neprisimena, nieko nestatė, nieko nedarė tik padeda parašus net neskaitydami. Tie pastatai šiuo metu stovi, juose gyvenama. Projektai derinami jau prie stovinčių pastatų. 1998 m. tie pastatai buvo tokie, kokie dabar yra. Nurodė, jog atsisako duoti sutikimą ieškovams įteisinti pastatus savo vardu, nes tie pastatai yra ne jų. Jis yra investavęs į tuos pastatus ir tai, kad jis dirbo, vienoje byloje patvirtino liudytojas Š. A.. Dėl statybos ir nuosavybės teisių į pastatus jis visada kėlė klausimą, siūlė pasidalinti žemę, turtą. Jo teisės yra pažeidžiamos, nes, jeigu ieškovai įteisins statinius, jie įgys teisę į sklypą apie pastatus. Toje vietoje kaip tik buvo sudėtos visos santaupos, visi pinigai, ten buvo sukultūrinta, paruošti keliai. Sklypas gražioje vietoje prie vandens. Jis deklaruoja pasėlius tuose plotuose, kuriuos naudoja ir gauna išmokas. Žemės po pastatais jie negali deklaruoti. Jo žemė šalia pastatų. Jo kaip žemės sklypo bendrasavininko teisės bus pažeistos labai smarkiai. Atsidalinant sklypą teismas įvertins tai, kad tam tikroje dalyje jau yra kažkam priklausantys pastatai, ir jis tos žemės jau negalės gauti. Tas žemės sklypas daug vertingesnis todėl, kad ten yra išdirbta, tręšta, išrauti visi kelmai, sutvarkyta, o likusioje dalyje apleistas krūmynas, miškas.

12Tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis nuo 2011-07-01 įsigaliojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (2011-05-21, nr. 61-2916) 37.8 punktu, su deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, kuri yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, statytojas, be kita ko, pateikia žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų kopijas (naujo statinio statybos ar statinio rekonstravimo atvejais). Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 7 d. 4 p., leidimui statyti naują statinį gauti, be kitų dokumentų taip pat privaloma pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybą, nėra įtvirtintos nuostatos, kuri įpareigotų atsakovą duoti sutikimą įregistruoti ieškovams nuosavybę savo vardu VĮ „Registrų centras“ (t.3, b.l. 34-35).

13Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas paaiškino, kad 1993 m. savininkas buvo vienas asmuo ir I. K. teisėtai buvo išduotas leidimas statybai. Rekonstravimas namo nėra ir negali būti tol, kol namas nėra priimtas naudojimui arba neregistruotas registre. Visi kiti projekto pakeitimai yra ne rekonstravimas, o ta pati statyba. Tol kol namas nėra įteisintas, tai yra statyba. Iki 1998 metų, jeigu būtų statyba teisinama, jeigu būtų pageidavę priduoti, tai ir būtų pridavę konkrečiai vieno žmogaus vardu. O sklypą padalijant į dvi dalis turėjo būti išspręstas tų pastatų likimas. Dabar kas yra šeimininkas – neaišku. Jeigu nori vieno bendraturčio pavarde leidimo statybai registruoti, reikia kito bendraturčio patvirtinto sutikimo, kad ta statyba būtų įforminama ir įteisinama to vieno asmens pavarde. Jeigu nesutinka, tai pagal dovanojimo sandorį faktiškai turi formintis abiejų bendraturčių pavarde. Tie pastatai dabar stovi teisėtai, jie statyti tuo laiku, kai buvo galiojantis Statybos įstatymas, išduotas statybos leidimas. Šiai dienai leidimas yra negaliojantis, kadangi galiojimo laikas yra pasibaigęs. Leidimą pratęsė 1999 m. ir prieš pratęsiant leidimą projektas turėjo būti pakoreguotas pagal faktą. Jeigu nauja korektūra yra dabar padaryta, tai reiktų gauti naują leidimą statybai. Savivaldybė neišduos leidimo, kadangi nėra kito bendraturčio sutikimo, arba turi prašyti, kad įteisintų abiejų bendraturčių pavarde. Leidimas statybai yra išduodamas pagal konkretų techninį projektą. Pagrindinis projektas turėtų būti gyvenamasis namas, o visi kiti statiniai yra to gyvenamojo namo priklausiniai, jeigu nėra numatyta kitaip. Leidimas neišduodamas be projekto. Šiai dienai sodybai reikia naujo leidimo statybai, o tam, kad gauti naują leidimą statybai ir įsiteisinti vieno iš bendraturčių vardu, reikalingas kito bendraturčio sutikimas. Tie pastatai pastatyti teisėtai, tačiau neaiškus jų šeimininkas po dovanojimo sutarties.

14Atsakovas V. K. priešieškiniu prašo uždrausti atsakovui A. K. savavaldžiauti jam priklausančiame 18,55 ha žemės sklype be šio žemės sklypo savininko raštiško leidimo; priverstinai iškeldinti A. K. bei jo šeimą iš minėto 18,55 ha žemės sklypo ir jame esančių pastatų; pripažinti atsakovą A. K. nesąžiningai valdžius bendrą turtą 2000-2011 m.; suteikti jam išskirtines teises laikinai valdyti minėtame žemės sklype esančius pastatus, iki kol bus nustatyta jų valdymo ir įregistravimo turto registre tvarka; nustatyti minėto 18,55 ha žemės sklypo, kurio bendrasavininkais jie yra kartu su atsakove I. K. valdymo tvarką. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas nuo 1992 m. ginčo žemės sklype pradėjo ūkininkauti, sutvarkė apleistą žemę, likusius senelių pastatus tame sklype. Į ūkį sudėjo visas savo turėtas santaupas. Tų pačių metų vasarą tretysis asmuo A. K. grįžo į tėviškę ir pradėjo ūkininkauti taip pat. Vėliau A. K. su sutuoktine apsigyveno atstatomos sodybos patalpose. Laikui bėgant A. K. nustojo su atsakovu bendrauti, pradėjo trukdyti patekti į likusį jam plotą, keliuką, kuriuo atsakovas patekdavo į savo sklypą, būdavo užstatomas žemės ūkio technika. Vėliau prasidėjo teisminiai procesai, kurių metu A. K. mėgino įsiteisinti pastatus. Šioje byloje naujų ieškovų atsiradimas taip pat nėra atsitiktinis. Ieškovai I. K. ir A. K. akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis teismuose meluodami, teikdami nepagrįstus ieškininius reikalavimus, vilkindami procesus, siekdami iš to turtinės naudos, nes tokiu būdu nuo pat 2000-ųjų metų iki šiol neprileidžia jo prie turto valdymo ir pajamų iš jo gavimo. Nors A. K. jau nebeturi jokių nuosavybės teisių į minėtą sklypą bei sodybą, tačiau vis tiek jame gyvena, jį valdo ir jo prie turto neprileidžia. Tai trukdo jam realizuoti savo teises į savo turto dalies valdymą, ir atlikti teisinius veiksmus savo turto dalies atsiskyrimui iš bendros nuosavybės. Ant bendros nuosavybės teisėmis valdomo sklypo randasi jiems bendros jungtinės nuosavybės teisėmis sukurtas ir priklausantis nekilnojamasis turtas. Įstatymai neleidžia tokio turto dalies teisių perleisti kitam asmeniui be bendrasavininko sutikimo (t. 2, b.l. 94-99).

15Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. paaiškino, kad priešieškinį reiškia dėl bendro turto – žemės, ir visas turtas, kas ant jos yra, užstatyta. Tai pastatai, dirvožemiai, krūmai. Valdymo tvarka, tai yra tas pats kas ir naudojimosi tvarka. Jis yra žemės savininkas, jo pastatų valdymas niekur neregistruotas, jis to siekia jau 12 metų. Pastatų jis niekada nevaldė, nuo 1993 m. tą žemę tvarkė, pastatus atstatinėjo, visos investicijos buvo daromos į tuos pastatus. O tai, kad iš jo atėmė valdymą, patvirtina 2004 m. byla. Kiek yra investavęs į tą sodybą, įrodymų neturi ir negali pateikti. Pateikti papildomų matavimų negali, nes su geodezininkais niekada nėjo daryti matavimų. Jis ginčija tai, kad A. K. deklaruoja būtent tą žemės plotą, ant kurio stovi pastatai. Nes negali mokėti pinigų už žemės plotą, ant kurio stovi pastatai. Mokama už pasėlių plotą. Jo deklaruojamo sklypo dalyje pastatų nėra, jie yra šalia. Niekas negali deklaruoti plotų, ant kurių stovi pastatai. Jis deklaruoja sklypus šalia sodybos. Tuo žemės sklypu, ant kurio stovi pastatai, jis negali naudotis, nes jam neleidžiama.

16Atsakovai I. K. ir tretysis asmuo A. K. atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Atsakovo reikalavimai patikslintame ieškinyje yra nesuprantami, nekonkretūs ir neatitinka ( - ) str. reikalavimų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad A. K. savavaldžiauja, ar kitaip pažeidžia ieškovo teises. Be to, ieškovui nepriklauso visas žemės sklypas, o tik ½ dalies. Faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi, atsakovas šias aplinkybes yra viešai deklaravęs NMA. Atsakovui nepriklauso nuosavybės teise visas žemės sklypas, todėl jis neturi teisinio pagrindo reikalauti A. K. iškeldinti iš viso žemės sklypo, kuriuo visu A. K. niekada nesinaudojo. Atsakovas nėra pastatų savininkas, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti iškeldinti iš pastatų. Trečiasis ir ketvirtasis patikslinto ieškinio reikalavimai yra nesuprantami, nekonkretūs ir neįrodyti. Penktasis patikslinto ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes šiai dienai nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, atsakovui žinoma, kuria sklypo dalimi jis naudojasi atskirai. Reiškiant reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo reikalinga pateikti įrodymus, kokiomis konkrečiai dalimis naudosis kiekvienas iš bendrasavininkų (t.3, b.l. 83-84).

17Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, kad priešieškinio reikalavimai yra nekonkretūs ir nesuprantami, neatitinka ( - ) str. reikalavimų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad A. K. savavaldžiauja ar kitaip pažeidžia ieškovo teises. V. K. nepriklauso visas žemės plotas, o tik ½. Faktinė žemės sklypu naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, V. K. šią aplinkybę yra viešai deklaravęs nacionalinėje mokėjimo agentūroje. V. K. nepriklauso nuosavybės teise žemės sklypas, todėl jis neturi teisinio pagrindo reikalauti A. K. iškeldinti iš viso žemės sklypo, kuriuo visu A. K. ir nesinaudoja. V. K. nėra pastatų savininkas, nėra statinių statytojas, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti iškeldinti iš pastatų. Trečias ir ketvirtas reikalavimai visiškai nesuprantami, neįrodyti. Penktasis reikalavimas, tai nėra nustatyta naudojimosi tvarka, nebaigta I. K. ir J. K. statytų statinių įteisinimo procedūra. V. K. yra žinoma, kuria sklypo dalimi jis naudojasi. Reiškiant reikalavimus naudojimosi tvarkos nustatymui reikia pateikti įrodymus, kokiomis konkrečiomis dalimis naudojasi kiekvienas iš bendrasavininkų. Tinkamo projekto, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pateikta nėra, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas. V. K. prašo nustatyti valdymo tvarką, tačiau tokio dalyko, kaip valdymo tvarka, CPK nenumato. Reikia formuluoti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau tokio reikalavimo nėra pareikšta. Dėl naudojimosi tvarkos teismas yra suformavę poziciją, kad pirmiausia turi būti išspręstas statinių teisinis likimas ir tik tada galimas svarstymas dėl naudojimo tvarkos nustatymo.

18Ieškinys atmestinas, priešieškinys atmestinas.

191998 m. birželio 24 d. I. K. lygiomis dalimis padovanojo sūnums V. ir A. K. 18.55 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (t. 1, b.l. 6).

20Pažymėjime apie Nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypą matyti, kad 1998 m. liepos 21 d. išduotoje pažymoje nurodoma, kad duomenų apie žemės sklype esančius statinius nėra. (t. 2, b.l. 7).

212010 m. gruodžio 9 d. A. K. išsiuntė pranešimą V. K. prašydamas sutikimo įregistruoti pastatus, esančius žemės sklype. (t. 1, b.l. 10).

22Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraiškas, pagal kurias matyti, kokius plotus deklaruoja ginčo žemės sklype A. ir V. K.. (t. 1, b.l. 70-178).

23Iš 2011 m. spalio 20 d. dovanojimo sutarties matyti, kad A. K. padovanojo I. K. žemės sklypą, dovanojimo sutartyje nenurodoma apie pastatų dovanojimą. (t.3, b.l. 18-20).

24Prie bylos pateikti I. K. gyvenamojo namo, esančio ( - ), projektas, patvirtintas 1993 m. balandžio 20 d. Taip pat 2010 m. gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo techninio projekto koregavimas.

25Gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo techninio projekto koregavimo byloje yra I. K. išduoto leidimo vykdyti individualinę statybą leidimas, išduotas 1993 m. balandžio 20 d., ant kurio uždėtas antspaudas, kad leidimas pratęstas iki 1999 m. balandžio 20 d.

26Civilinėje byloje Nr. 2-23-634/2010 yra raštas iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, kuriame nurodoma, kad jie neturi duomenų apie 1993 m. balandžio 20 d. išduotą leidimą Nr. 2234 vykdyti individualią statybą bei jo pratęsimą. ( civ. b. Nr. 2-23-634/2010, t. 4, b.l. 49-50).

27Ieškovai ieškiniu, o atsakovas priešieškiniu, gindami savo kaip bendraturčių teises, pareiškė keletą reikalavimų, susijusių su pastatų ir žemės sklypo nuosavybės teisių įgyvendinimu. Visi šie reikalavimai yra tarpusavyje susiję taip, kad vieno iš jų patenkinimas turi įtakos sprendimui dėl kito reikalavimo pagrįstumo, todėl visų pirma analizuotini tie keliami klausimai, kurie yra pirminiai. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti jiems teisę be bendraturčio sutikimo Valstybinėje įmonėje Registrų centre įregistruoti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir garažą, esančius ginčo žemės sklype. Nuo to, koks bus teismo sprendimas dėl pastatų įregistravimo, priklauso galimybė patenkinti kitą ieškinio reikalavimą – nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes vienas kriterijų, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, yra galimybė bendraturčiams prieiti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų. Taigi, kol neišspręstas pastatų nuosavybės teisės klausimas, negalima nagrinėti reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Dėl ieškinio reikalavimų

28Ieškovai I. K. ir J. K. ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovo kaip žemės sklypo bendraturčio atsisakymą duoti sutikimą ieškovams įregistruoti pastatus, taip pat prašo pripažinti jiems teisę be atsakovo sutikimo įregistruoti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir garažą. Iš šio reikalavimo suprantama, jog ieškovai nori, kaip savininkai, įregistruoti naujai pastatytus pastatus ir paskelbti save šių pastatų savininkais bei įgyti nuosavybės teisę.

29Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnis). Vienas iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindų yra naujo daikto sukūrimas statybos procese, t. y. pastatant naują statinį. Tačiau įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso padarinyje, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas. Lietuvos A. T. tokią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką yra suformavęs išnagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Rima“ v. Palangos miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje L. B. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2007; 2008 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje P. G., K. G. ir kt. v. M. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-138/2008).

30Ieškovai nurodo, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai yra jų pastatyti, turint statybos leidimą, išduotą I. K. vardu ir namo projektą, tačiau statybos metu leidimo galiojimas nebuvo pratęstas. Ieškovai nurodo, kad gyvenamąjį namą ir kitus statinius pasistatė, t.y. nurodo, kad nuosavybės teisę į statinius įgijo Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.253 str. 1 d. viešame registre gali būti registruojamas tik toks nekilnojamasis turtas, kuris yra suformuotas įstatymo nustatyta tvarka. Suformavimas įstatymo nustatyta tvarka reiškia, kad statiniai turi būti pastatyti teisėtai, t.y. turint leidimą statybai, projektą, vykdant statinio techninę priežiūrą statybos metu, taip pat pripažinus jį tinkamu naudotis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str., 16 str., 23-24 str.). Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų.

31Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatų statyba vyko 1993-1999 metais. Jų statybos procesą reglamentavo Lietuvos Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir šiuo įsakymu patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka, galiojusi iki buvo priimtas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“. 1970 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų (savivaldybių) ir architektūros valdybų statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui, be kitų dokumentų, pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą, darbo brėžinius ir sąmatą. Iš esmės tokie patys reikalavimai išliko ir šį įsakymą pakeitusiu Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 17 punkte. Pastačius statinį pagal statybos leidime ir statinio projekte nustatytą tvarką tam skirtame žemės sklype, taip pat priėmus statinį kaip tinkamą naudoti, buvo laikoma, kad yra įvykdytos naujai sukurto objekto teisinės registracijos sąlygos.

32Ieškovai pateikė 1993 m. balandžio 20 d. patvirtintą statybos projektą, taip pat pateikė 2010 m. sudarytą gyvenamojo namo projekto koregavimo bylą, tačiau nepateikė įrodymų, kad statiniai pastatyti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra nepateikė teismui įrodymų, jog statinių statybos metu jie, kaip statytojai, turėjo tam išduotą galiojantį leidimą statybai, kad statiniai statybos eigoje buvo pastatyti pagal projektų reikalavimus ir kad šie statiniai įgaliotų institucijų buvo pripažinti tinkamais naudoti.

33Byloje yra 1993 m. balandžio 20 d. I. K. išduotas leidimas Nr. 2234 “vykdyti individualinę statybą”, tai yra statyti gyvenamąjį namą pagal projektą V-851-04-035 su rekonstrukcija ir ūkinį pastatą pagal projektą K-817-03/81, nurodant statybą pradėti ne vėliau kaip 1993-04-20, o užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1996-04-20. Kaip matyti iš spaudo, leidimas buvo pratęstas iki 1999-04-20. Byloje taip pat yra pateikti gyvenamojo namo projektas V-851-04-035 ir ūkinio pastato projektas K-817-03/81 (t. IV, b.l. 66), kurių pagrindu buvo išduotas statybos leidimas I. K., tačiau tai nėra įrodymas, kad statiniai buvo pastatyti pagal projektų reikalavimus ir kad šie statiniai yra pripažinti tinkamais naudoti. Teismo posėdžio metu visos proceso šalis patvirtino, jog 2010 metų pateiktame projekto koregavime yra nurodyti pastatų projektai atitinka šiuo metu realiai Pikčiūnų kaime esančius pastatus, kurie buvo pastatyti iki 1998 metų įvykusio dovanojimo sandorio, kurio metu ieškovams priklausęs žemės sklypas buvo padovanotas Vygintui ir A. K.. Tretysis asmuo pripažino ir patvirtino, kad projekte, patvirtintame 1993 m. balandžio 20 d., nurodyti pastatų išmatavimai neatitinka pateiktame 2010 m. gyvenamojo namo ir kitų pastatų projekto koregavime nurodytų išmatavimų, patvirtino, jog statant pastatus buvo padidinti pamatai, padaryti kiti projekto pakeitimai. Tai matyti iš pateiktų projektų, šių aplinkybių neginčijo nei ieškovai, nei atsakovas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors pastatai buvo statomi gavus statybų leidimą pagal tuo metu galiojusią tvarką, tačiau jie buvo statomi nesilaikant projekto, kuriam buvo išduotas leidimas, tai yra nukrypstant nuo projekto, todėl laikytina, kad ši statyba buvo vykdoma nesilaikant jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, todėl negali būti įregistruota kaip naujas statinys.

34Kadangi pagal 1993 m. balandžio 20 d. išduotą leidimą dėl pastatų nukrypimo nuo projekto įteisinti nėra galimybės, siekiant esančius pastatus įteisinti būtinas naujas statybos leidimas pagal teismui pateiktą 2010 m. projekto koregavimą. Kadangi šiuo metu žemės sklypo bendraturčiu yra ir atsakovas V. K., vadovaujantis Statybos įstatymo 24 str. 7 d. 4 p. leidimui statyti naują statinį gauti, be kitų dokumentų taip pat privaloma pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Pagal įstatymą reikalavimas pateikti bendraturčių sutikimą reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą. Tuo tarpu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovai nurodo, jog atsakovo V. K. atsisakymas yra nemotyvuotas, o žemės naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi. Tuo tarpu V. K. teismo posėdžio metu nurodė konkrečius motyvus dėl nesutikimo, kuriais remiantis teismas pripažįsta, jog davus sutikimą, jo interesai bus pažeisti. Atsakovas nurodė, jog jis kaip žemės bendrasavininkas nesutinka, kad pastatai būtų įregistruoti, nes atitinkamai įregistravus pastatus ir nustatant naudojimosi tvarką atsakovai įgis teisę naudotis žemės dalimi, kurioje bus jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai. Toje vietoje, kur stovi pastatai, yra geresnė, gražesnė ir vertingesnė žemė, todėl bus suvaržytos jo teisės naudotis tuo žemės sklypu. Ieškovai nurodo, kad žemės naudojimosi tvarka nors ir nėra nustatyta, bet faktiškai nusistovėjusi ir visi bendrasavininkai žino, kuria sklypo dalimi jie naudojasi bei deklaruoja nacionalinėje mokėjimo agentūroje, tačiau V. K. ginčija šiuos ieškovų argumentus bei nurodo, kad šiuo metu tokia tvarka yra nusistovėjusi tik dėl to, kad pastatuose gyvenantis tretysis asmuo A. K. nesudaro galimybių jam naudotis žemės sklypu, kuriame yra pastatai. Be to, šis žemės plotas nėra nacionalinėje mokėjimo agentūroje deklaruotas nei vienos iš šalių, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir A. K.. Iš bylos medžiagos bei prijungtų civilinių bylų akivaizdu, kad V. K. ne vienerius metu reiškia pretenzijas dėl ant žemės sklypo esančių pastatų ir dėl sklypo naudojimosi tvarkos, todėl teismui nėra pagrindo abejoti tuo, kad šiuo metu nusistovėjusi žemės sklypu naudojimosi tvarka yra tokia nusistovėjusi ne dėl šalių geranoriško susitarimo, o tik dėl susiklosčiusių aplinkybių. Tad teismas negali konstatuoti, jog atsakovo nesutikimas yra nemotyvuotas, bei akivaizdu, kad davus sutikimą, bus suvaržytos jo teisės. Ieškovai nurodo, kad pastatai buvo pradėti statyti iki dovanojimo sandorio ir tuo metu jiems nereikėjo atsakovo sutikimo, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių susitarimų dėl pastatų tolimesnio disponavimo. V. K. preziumuoja, jog pastatai, kaip ir žemės sklypas, po dovanojimo sandorio jam turėtų priklausyti bendrąja daline nuosavybe. Akivaizdu, jog toks jo manymas yra pagrįstas būtent pačių šalių atliktais veiksmais. Dovanojant žemę su neregistruotais pastatais bei nepasirašius jokių sutarčių dėl disponavimo jais, atsakovui buvo sudaryta prielaida tikėti, jog pastatai bus naudojami bendrai, tuo tarpu A. K. pradėjus pastatais disponuoti vienam buvo pažeisi atsakovo teisėti lūkesčiai. Tad teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovų reikalavimai netenkintini ir atmestini. Dėl priešieškinio reikalavimų

35Atsakovas priešieškiniu prašo uždrausti A. K. savavaldžiauti, jį priverstinai iškeldinti iš žemės sklypo bei pastatų, pripažinti atsakovą A. K. nesąžiningai valdžius turtą bei suteikti jam išskirtines teises laikinai valdyti žemės sklype esančius pastatus.

36Iš šių reikalavimų suprantama, jog atsakovas V. K. vadovaudamasis CK 4.40 str. 1 d. nuostatomis preziumuoja, jog jis yra ne tik žemės sklypo, bet ir ant žemės sklypo esančių pastatų savininkas, tačiau teismas negali sutikti su šia atsakovo pozicija. CK 4.40 straipsnyje reglamentuojamas žemės sklypo savininko teisių turinys. Pagal šio straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Atsakovas mano, kad ginčo atveju ši įstatymo norma turi būti taikoma, taigi ginčo pastatai turi būti pripažįstami ieškovų ir atsakovo nuosavybe, nes jam buvo padovanotas žemės sklypas, ant kurio jie yra pastatyti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog dovanojimo sandoris, kuriuo buvo padovanotas žemės sklypas buvo sudarytas 1998 m. birželio 24 d., kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos. Todėl teismas konstatuoja, kad CK 4.40 straipsnį reikia taikyti atsižvelgiant į Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, kurio 31 straipsnyje nustatyta, kokiais atvejais CK 4.40 straipsnio 1 dalis taikoma. Minėtoje normoje nustatyta, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo dienos ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis yra sudaryta 1998 m. birželio 24 d., t. y. iki Civilinio kodekso (2001 m. liepos 1 d.) įsigaliojimo, todėl akivaizdu, kad atsakovo nurodyta CK 4.40 straipsnio 1 dalies norma ginčo teisiniams santykiams netaikytina.

37Atsižvelgiant į nurodytą teismas mano, kad atsakovui siekiant pareikšti reikalavimus, susijusius su jo kaip savininko teisių gynimu, pirmiausia būtina įteisinti savo, kaip savininko, nuosavybės teises. CK 4.47 str. yra numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, tai yra pagal sandorius, paveldėjimu, pagaminant naują daiktą, pasisavinant vaisius ir pajamas, bešeimininkį daiktą, įgyjama senatimi ir pan. V. K. teismui nepateikė duomenų, jog jis turi galimybę įregistruoti pastatus nuosavybės teise. Iš atsakovo pozicijos, tikėtina, jog atsakovas save laiko pastatų savininku tuo pagrindu, kaip pagaminus naują daiktą, tačiau atsakovas neįrodinėjo savo dalyvavimo daikto kūrime, bei įdėtų investicijų. Be to, atsakovas nei karto nebuvo pareiškęs reikalavimo jį pripažinti pastatų statytoju. Atitinkamai atsakovui nesant pastatų savininku nėra galimybės nagrinėti jo reikalavimų, susijusių su pastatų valdymu. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

38Vienas iš atsakovo reikalavimų yra nustatyti 18,55 ha žemės sklypo valdymo tvarką. Nors reikalavime nurodoma valdymo tvarką, tačiau suprantama, jog atsakovo reikalavimas susijęs su naudojimosi tvarka. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, tarp bendraturčių faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią sklypo dalį reikia atriboti. Tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003).

39A. T. praktikoje yra suformuluota, jos naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo naudojimosi tarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiam tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Kadangi teismų tvirtinamos bendraturčių taikos sutartys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra žemės sandoriai, tai jos taip pat gali būti tvirtinamos tik esant žemės planui, atitinkančiam prieš tai nurodytus reikalavimus. Be to, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vienos iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje.

40Kaip matyti iš bylos duomenų, nei viena iš proceso šalių nurodomų dokumentų nepateikė. Atsakovui V. K. išaiškinus pareigą pateikti nurodomus dokumentus, jis nurodė, jog remsis ankstesnėje byloje esančiais pateiktais projektais (civ. byla Nr. 2-1-630/2010). Tačiau nurodomoje byloje yra pateikti tik šalių projektai, kurie neatitinka įstatymų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog šie reikalavimai jau buvo nagrinėti teisme, tačiau ieškinys paliktas nenagrinėtas šalims nepašalinus ieškinio trūkumų. Civilinėje byloje Nr. 2-1-630/2010 tiek Kauno apygardos teismas, tiek Šakių rajono apylinkės teismas nutartimis yra išaiškinęs, kokius būtina pateikti projektus. Be to, šalims buvo išaiškinta, jog siekiant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, turi būti pateikti duomenys dėl žemės sklype esančių pastatų nuosavybės. Atsakovas pateikdamas tuos pačius reikalavimus visų ankstesnėse nutartyse nurodytų trūkumų nepašalino, naujų duomenų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog nepateikus būtinų dokumentų šis reikalavimas negali būti nagrinėjimas.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 str., Lietuvos Respublikos ( - ) str. 1 d. 3 p., teismas

Nutarė

42ieškovų I. K. ir J. K. ieškinį atmesti.

43Atsakovo V. K. priešieškinį atmesti.

44Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – I. K., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančio 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalies areštą bei uždraudimą šio sklypo dalį nuosavybės teise perleisti kitiems asmenims, panaikinant atitinkamą įrašą viešame registre.

45Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. Ieškovai I. K. ir J. K. ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovo V. K.... 3. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai pagal 1993-04-20 išduotą teismo leidimą... 4. Gyvenamas namas buvo pradėtas statyti dar iki 1998-06-24 dovanojimo sutarties... 5. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovai pagal... 6. Ieškovė I. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinį. 1993 m.... 7. Ieškovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad, kai pradėjo statybas,... 8. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo A. K. nurodė, kad su ieškiniu sutinka,... 9. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su patikslintu ieškiniu... 10. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovų pateiktas techninis projektas vadinamas... 11. Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. paaiškino, kad neteisėtai bando jį... 12. Tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 13. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir... 14. Atsakovas V. K. priešieškiniu prašo uždrausti atsakovui A. K.... 15. Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. paaiškino, kad priešieškinį reiškia... 16. Atsakovai I. K. ir tretysis asmuo A. K. atsiliepime į priešieškinį nurodo,... 17. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, kad priešieškinio... 18. Ieškinys atmestinas, priešieškinys atmestinas.... 19. 1998 m. birželio 24 d. I. K. lygiomis dalimis padovanojo sūnums V. ir A. K.... 20. Pažymėjime apie Nekilnojamo turto registre įregistruotą žemės sklypą... 21. 2010 m. gruodžio 9 d. A. K. išsiuntė pranešimą V. K. prašydamas sutikimo... 22. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 23. Iš 2011 m. spalio 20 d. dovanojimo sutarties matyti, kad A. K. padovanojo I.... 24. Prie bylos pateikti I. K. gyvenamojo namo, esančio ( - ), projektas,... 25. Gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo techninio projekto koregavimo byloje... 26. Civilinėje byloje Nr. 2-23-634/2010 yra raštas iš Jurbarko rajono... 27. Ieškovai ieškiniu, o atsakovas priešieškiniu, gindami savo kaip... 28. Ieškovai I. K. ir J. K. ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovo kaip... 29. Asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą atsirasti turi būti konkretus... 30. Ieškovai nurodo, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai yra jų pastatyti,... 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatų statyba vyko 1993-1999 metais. Jų... 32. Ieškovai pateikė 1993 m. balandžio 20 d. patvirtintą statybos projektą,... 33. Byloje yra 1993 m. balandžio 20 d. I. K. išduotas leidimas Nr. 2234... 34. Kadangi pagal 1993 m. balandžio 20 d. išduotą leidimą dėl pastatų... 35. Atsakovas priešieškiniu prašo uždrausti A. K. savavaldžiauti, jį... 36. Iš šių reikalavimų suprantama, jog atsakovas V. K. vadovaudamasis CK 4.40... 37. Atsižvelgiant į nurodytą teismas mano, kad atsakovui siekiant pareikšti... 38. Vienas iš atsakovo reikalavimų yra nustatyti 18,55 ha žemės sklypo valdymo... 39. A. T. praktikoje yra suformuluota, jos naudojimosi žemės sklypu tvarka... 40. Kaip matyti iš bylos duomenų, nei viena iš proceso šalių nurodomų... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 str., Lietuvos Respublikos ( - )... 42. ieškovų I. K. ir J. K. ieškinį atmesti.... 43. Atsakovo V. K. priešieškinį atmesti.... 44. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m.... 45. Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...