Byla 1A-26-165/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. (dabartinė pavardė – F.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėja), teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui, gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Artūrui Jucevičiui, išteisintajam D. F. (buvusi pavardė – M.), nukentėjusiajai O. V. P., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Violetai Savickienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus prokuroro ir nukentėjusiųjų O. V. P. bei J. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. (dabartinė pavardė – F.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

2Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. civilinis ieškinys ir prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro ir nukentėjusiųjų O. V. P. bei J. P. apeliacinius skundus,

Nustatė

4D. M. (nuo ( - ) pavardė – F.; toliau tekste – D. M. (F.)) buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad 1996 m. gruodžio 31 d. apie 1–2 val. bute, esančiame ( - ), A. P. tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvos ir kaklo sritį, dėl to nukentėjusiajai padarė poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, povoratinklinę kraujosruvą, galvos smegenų sumušimą, poodines kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, smakre, lūpose, dešiniajame viršugalvyje, kairės ausies kaušelyje, kairiame užausyje, pasmakrėje, kaklo priekiniame paviršiuje, nubrozdinimus kairiame užausyje, kaktos dešinėje, nosies viršūnės dešinėje, dėl to nuo galvos smegenų sumušimo ir povoratinklinės kraujosruvos A. P. mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė A. P..

5Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžiu D. M. (F.) pagal BK 104 straipsnį (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01) išteisino, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, tiek juos vertinant atskirai, tiek visumoje, yra tik kaltinimą pagrindžiančios prielaidos ir samprotavimai, tačiau ne kaltės įrodymai. Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis vien prielaidomis ir samprotavimais, todėl D. M. (F.) dėl pareikšto kaltinimo išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimą.

6Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. M. (F.) pripažinti kaltu pagal BK 104 straipsnį (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01) ir nuteisti laisvės atėmimu 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Iš D. M. (F.) priteisti nukentėjusiesiems O. V. P. ir J. P. po 100 000 Lt neturtinei žalai ir J. P. 9 760 Lt turtinei žalai atlyginti bei 3 500 Lt turėtoms advokato išlaidoms atlyginti bei 6 828, 35 Lt proceso išlaidų.

7Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas padarė išvadas neatitinkančias byloje surinktais duomenimis nustatytų aplinkybių. Teismas byloje surinktus duomenis vertino atsietai, jų nesusiedamas į vieną visumą, taip pat netirdamas bei nevertindamas dalies reikšmingų bylai duomenų ir aplinkybių, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus.

8Teismas iš esmės rėmėsi vien tik išteisintojo D. M. (F.) nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, o kitus byloje surinktus duomenis nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė.

9Byloje liko neištirta aplinkybė, dėl kokių priežasčių D. M. (F.) 1996-12-31 staiga išvyko iš Lietuvos ir slapstėsi Rusijos Federacijoje naudodamasis suklastotu pasu. Teismas, remdamasis vien tik D. M. (F.) parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, kad pastarasis išvykimą į Rusiją planavo jau seniai, buvo gavęs šios valstybės vizą, o į Lietuvą negrįžo sužinojęs apie A. P. nužudymą ir baimindamasis dėl savo gyvybės. Tačiau byloje esantys duomenys, gauti iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų, patvirtina, kad D. M. (F.) minimu laikotarpiu nebuvo įtrauktas į asmenų sąrašą, gavusių vizą į Rusijos Federaciją, todėl darytina išvada, kad jis 1996-12-31 į Rusijos Federaciją išvyko neplanuotai, neturėdamas tam reikalingos kelionės vizos. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų L. P., A. P., V. M., A. M. parodymai, kuriuose jie teigė nežinoję apie D. F. planus 1996-12-31 išvykti į Rusijos Federaciją. Aplinkybę, kad D. M. (F.) kelionė į Rusiją nebuvo planuota iš anksto, patvirtina ir tai, kad laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio mėnesio iki 1997 m. sausio mėnesio Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamuoju pripažintas D. M. (F.) ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė – 4000 Lt dydžio užstatas. Iš bylos duomenų matyti, kad D. M. (F.) buvo įteiktas šaukimas atvykti į 1997-01-09 vyksiantį teisiamąjį posėdį.

10Teismas netyrė aplinkybės dėl kokių priežasčių ir nuo kurio laiko D. M. (F.) Rusijos Federacijoje naudojosi suklastotu pasu. D. M. (F.) parodymai dėl šios aplinkybės yra prieštaringi. Jis teigė, kad Rusijos Federacijos pasas jam buvo išduotas po to, kai vedė Gruzijos pilietę ir pasirinko jos pavardę, tačiau tokia D. M. (F.) versija paneigta bylos duomenimis, iš kurių matyti, kad D. M. (F.) Rusijos Federacijoje buvo sulaikytas su suklastotu pasu.

11Apelianto teigimu, aptarti duomenys paneigia D. M. (F.) gynybinę versiją, pagal kurią jis 1996-12-31 į Rusijos Federaciją išvyko planuotai, ir jo aiškinimą, kad apie A. P. nužudymą jis sužinojo būdamas Rusijos Federacijoje. Apelianto nuomone, D. M. (F.) apie 1996-12-31 įvykdytą A. P. nužudymą sužinojo dar būdamas Lietuvoje ir dėl to skubiai ir neteisėtai išvyko į Rusiją.

12Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė prokuroro ir nukentėjusiųjų prašymą patikrinti D. M. (F.) versiją, jog jis 1996-12-31 naktį į Rusijos Federaciją išvyko legaliai, savo automobiliu „O.C.“, kuriuo naudojosi notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu.

13Byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta, kad D. M. (F.) su nužudytąja A. P. artimai bendravo ir jis buvo vienas iš paskutinių ją prieš nužudymą mačiusių asmenų. 1996-12-31 nukentėjusioji kartu su D. M. (F.) parvežė liudytoją A. M. į namus ir nuvažiavo link išteisintojo namų. Tą pačią naktį apie 00.30 val. A. P. paskambino savo motinai ir informavo ją, kad namo grįš vėliau. Praėjus pusei valandos, 1.00 val., nukentėjusioji paliko savo automobilį saugojimo aikštelėje, esančioje netoliese D. M. (F.) namų. Liudytojas O. J. parodė, kad į saugojimo aikštelę A. P. atvyko viena. Palikusi automobilį ir susitvarkiusi dokumentus, nukentėjusioji ėjo link ( - ) gatvės, kur ją pasitiko jaunas vaikinas. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje A. P. paliko savo automobilį, yra arčiausia esanti prie išteisintojo namų. Be to, remiantis liudytojo O. J. parodymais, A. P. su vaikinu nuo automobilių stovėjimo aikštelės nuėjo D. M. (F.) namų kryptimi. Liudytojo O. J. nurodyti vaikino požymiai („bokso“ stiliaus plaukų kirpimas, apie 170 cm ūgis, t. y. kiek žemesnis, nei A. P.) atitinka tuo metu buvusią D. M. (F.) išvaizdą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. P. prie automobilių stovėjimo aikštelės susitiko būtent su D. M. (F.) ir kartu nuėjo link šio namų.

14Pirmosios instancijos teismas patikėjo D. M. (F.) parodymais apie tai, kad iki nužudymo D. P. artimai bendravo su vaikinu, vardu S., tačiau išsamiau šių aplinkybių netyrė. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė prokuroro ir nukentėjusiųjų prašymą nustatyti D. M. (F.) minimą vaikiną ir apklausti jį teisiamajame posėdyje.

15Teismas nepagrįstai D. M. (F.) netiesioginiu kaltės nužudžius A. P. įrodymu nepripažino aplinkybės, kad ir anksčiau D. M. (F.) smurtaudavo prieš nukentėjusiąją, padarydamas jai sužalojimus būtent kairėje veido pusėje. Šią aplinkybę patvirtino liudytojos O. P., K. V., A. T. – J. ir kt. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. P. mirtį nulėmęs sužalojimas buvo padarytas suduodant vieną smūgį į kairį skruostą. Šios aplinkybės įrodo, kad D. M. (F.) anksčiau naudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją pobūdis (sužalojimų lokalizacija) sutampa su sužalojimais, nustatytais A. P. lavono tyrimo metu, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino ir nepagrįstai patikėjo D. M. (F.) parodymais, kuriuose jis neigė anksčiau smurtavęs prieš A. P..

16Liudytojai L. P., V. M., A. M. parodė, jog jiems nebuvo žinoma kur po A. P. nužudymo dingo D. M. (F.), tačiau šių liudytojų nurodytų aplinkybių teismas nuosprendyje nenurodė. Analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytojas A. P., tačiau dėl jo parodymų teismas nuosprendyje nepasisakė ir jais nesirėmė.

17Apelianto nuomone, įvertinus paminėtų duomenų visetą, loginę veiksmų, aplinkybių ir įvykių seką galima daryti išvadą, jog D. M. (F.) padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

18Nukentėjusieji O. V. P. ir J. P. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą Šiaulių apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: D. M. (F.) pripažinti kaltu pagal BK 104 straipsnį (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01) ir paskirti jam griežčiausią šio BK straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Iš D. M. (F.) priteisti jiems po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 9 760 Lt turtinei žalai atlyginti bei J. P. 3 500 Lt turėtoms advokato išlaidoms atlyginti.

19Apeliantų manymu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

20Teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė vien tik nenuosekliais ir prieštaringais D. M. (F.) parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. (F.) vengė duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, o duoti parodymai skiriasi nuo jo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. M. (F.), susipažinęs su byloje surinkta medžiaga ir išklausęs teisme apklaustų liudytojų parodymus, savo gynybinę versiją siekė priderinti prie kitų byloje surinktų duomenų. Todėl teismas nepagrįstai D. M. (F.) parodymus pripažino patikimu įrodymu.

21Be to, D. M. (F.) parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenimis.

22D. M. (F.) parodymai apie tai, kad 1996-12-31 naktį nužudytoji pas jį į namus neatėjo, paneigti byloje surinktais duomenimis. Liudytojas A. M. parodė, kad naktį iš 1996-12-30 į 1996-12-31 A. P. ir D. M. (F.), parvežę namo liudytoją, nuvažiavo išteisintojo namų kryptimi.

23Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. prie automobilių stovėjimo aikštelės galimai susitiko ne su D. F., o su kitu vyriškiu, nepagrįsta. D. M. (F.) parodymai, kad A. P. turėjo kitą artimą draugą, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad nužudytoji A. P. mobiliojo ryšio telefono neturėjo, todėl neįtikėtina, kad kitam vaikinui ji būtų skambinusi iš D. M. (F.) mobiliojo ryšio telefono, tokios aplinkybės nenurodė ir pats D. M. (F). Byloje nustatyta, kad 1996-12-30 vakarą A. P. praleido kartu su D. M. (F.). Įvertinus šias aplinkybes, jog iki pat nužudymo momento žuvusioji neturėjo galimybės susisiekti su kitu vaikinu, su kuriuo neva ir susitiko prie automobilių stovėjimo aikštelės, ir tai, jog nuo automobilio pastatymo (1 val. nakties) iki A. P. nužudymo (apie 2 val. nakties) praėjo labai trumpas laiko tarpas, galima daryti išvadą, kad nužudymo naktį prie automobilių stovėjimo aikštelės A. P. susitiko būtent su D. M. (F.) ir abu nuėjo į pastarojo butą.

24Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki nužudymo A. P. ir D. M. (F.) artimai bendravo keletą metų. D. M. (F.) buvo pavydus ir agresyvus, prieš nužudytąją vartojo psichologinį ir fizinį smurtą. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiųjų, bet ir liudytojų V. K., D. K., D. J. ir kt. parodymai. Dėl D. M. (F.) vartojamo smurto nei pati nužudytoji A. P., nei nukentėjusieji į teisėsaugos pareigūnus nesikreipė, nes bijojo D. M. (F.) keršto. A. P. siekė išsiskirti su smurtaujančiu D. M. (F.) geruoju. Liudytojų A. S. ir J. R. parodymais nustatyta, kad įvykio vakarą D. M. (F.) ir A. P. santykiai buvo įtempti, jie mažai bendravo, kas rodo, kad nužudytoji buvo pranešusi D. M. (F.) apie ketinimus nutraukti santykius. Todėl D. M. (F.) turėjo motyvą nužudyti A. P..

25Aplinkybę, kad D. M. (F.) mirtį nulėmusius sužalojimus A. P. padarė savo bute, patvirtina byloje surinkti duomenys. Specialisto išvadoje konstatuota, kad plaukų kuokštas, rastas D. M. (F.) bute, priklauso A. P.. Atsižvelgiant į tai, kad plaukų kuokštas buvo rastas vienoje vietoje, darytina išvada, kad plaukai buvo išrauti fizinio smurto naudojimo metu. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad D. M. (F.) pasižymėjo ypatingu pedantiškumu, todėl plaukų kuokštai jo namuose negalėjo būti ilgą laiką. Kraujo dėmė, rasta ant D. M. (F.) patalynės, galėjo atsirasti 1996-12-31 naktį ir priklausyti A. P., kadangi neįtikėtina, jog D. M. (F.) būtų nepakeitęs purvinos, krauju išteptos patalynės.

26Aplinkybė, kad D. M. (F.) 1996-12-31 naktį staiga išvyko iš Lietuvos ir 13 metų slapstėsi užsienyje, yra logiškai pagrįstas D. M. (F.) kaltės nužudžius A. P. įrodymas. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad D. M. (F.) išvykimas iš Lietuvos netrukus po A. P. nužudymo nebuvo suplanuotas, o tai, kad Rusijos Federacijoje jis gyveno naudodamasis suklastotu pasu, rodo, jog jis slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. Paties D. M. (F.) parodymai apie išvykimo iš Lietuvos aplinkybes yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenimis. Apeliantų nuomone, netiesioginiu D. M. (F.) kaltės įrodymu pripažintina aplinkybė, kad jis atsisakė pasitikrinti melo detektoriumi.

27Apeliantai mano, kad byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, jų loginė seka, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. nužudė D. M. (F.).

28Išteisinamasis D. M. (F.) atsikirtimuose į apeliacinius skundus nurodo, jog jis nesutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, įrodančiais neva teismo šališkumą ir išvadų priešiškumą surinktų įrodymų visumai, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Išteisintasis teigia, kad apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai yra prielaidos, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Todėl prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2011-02-19 nuosprendį palikti nepakeistą.

29Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 5 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro ir nukentėjusiųjų O. V. P. bei J. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžio ir priėmė nutartį Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro ir nukentėjusiųjų O. V. P. bei J. P. apeliacinius skundus atmesti.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikino dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies) pažeidimo ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

31Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo, dalyvavęs prokuroras prašė tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus. Nukentėjusieji ir jų atstovė prašė tenkinti nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus.

32Išteisintasis ir jo gynėjai prašė Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

33Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

34Nukentėjusiųjų O. V. P. ir J. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

35Nagrinėjamoje byloje D. M. (F.) buvo kaltinamas tuo, kad tyčia nužudė A. P., tokiomis aplinkybėmis: D. M. (F.) 1996 m. gruodžio 31 d. apie 1–2 val. bute, esančiame ( - ), A. P. tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvos ir kaklo sritį, dėl to nukentėjusiajai padarė poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, povoratinklinę kraujosruvą, galvos smegenų sumušimą, poodines kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, smakre, lūpose, dešiniajame viršugalvyje, kairės ausies kaušelyje, kairiame užausyje, pasmakrėje, kaklo priekiniame paviršiuje, nubrozdinimus kairiame užausyje, kaktos dešinėje, nosies viršūnės dešinėje, dėl to nuo galvos smegenų sumušimo ir povoratinklinės kraujosruvos A. P. mirė. Tokia nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal 1961 m. BK 104 straipsnį (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01).

36Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžiu D. M. (F.) pagal BK 104 straipsnį (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01) išteisino, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai yra tik kaltinimą pagrindžiančios prielaidos ir samprotavimai, tačiau ne kaltės įrodymai.

37Apeliantai - prokuroras ir nukentėjusieji - nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad tokia teismo išvada neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas byloje surinktus duomenis vertino atsietai, jų nesusiedamas į vieną visumą, netyrė ir nevertino dalies reikšmingų bylai duomenų ir aplinkybių, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir dėl to byloje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, todėl prašo jį panaikinti ir D. M. (F.) priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį.

38Apeliantų prašymas tenkintinas.

39Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Tuo atveju, kai teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių ir išnaudojo visas galimybes, visos abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinamos teisiamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-328/2008, 2K-28-976/2015 ir kt.).

40Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikintus įrodymus, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą ir įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią skyrė kaltinamojo parodymams bei kaltinamajam palankiems bylos įrodymams, ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad D. M. (F.) nedalyvavo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

41Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme,D. M. (F.) 1996 m. gruodžio 31 d. apie 1–2.20 val. bute, esančiame ( - ), A. P. tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvos ir kaklo sritį, dėl to nukentėjusiajai padarė poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, povoratinklinę kraujosruvą, galvos smegenų sumušimą, poodines kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, smakre, lūpose, dešiniajame viršugalvyje, kairės ausies kaušelyje, kairiame užausyje, pasmakrėje, kaklo priekiniame paviršiuje, nubrozdinimus kairiame užausyje, kaktos dešinėje, nosies viršūnės dešinėje, dėl to nuo galvos smegenų sumušimo ir povoratinklinės kraujosruvos A. P. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė A. P.. Tokia D. M. (F.) įvykdyta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01) sudėtį.

42D. M. (F.) teisme kaltu dėl tyčinio nužudymo neprisipažino. D. M. (F.) parodė, kad A. P. (gim. XXXX m.) pažinojo nuo 1991-1992 metų. Paskutinius pusantrų metų jie su A. P. buvo draugais, jų tarpusavio santykiai buvo neįpareigojantys, juos siejo tik intymūs santykiai. Jis nuo 1996 metų vasaros turėjo draugę N. (R.). 1996-12-30 jis ruošėsi važiuoti į Rusiją, visą dieną buvo namuose. Apie 17-18 val. jam paskambino A. M., pakvietė atvažiuoti į ,,J“ kavinę ir jis nuvyko. Kavinėje buvo iki 19-20 val., o po to, J. R. pasiūlymu, nuvažiavo į kavinę ,,N“. Ten jam į mobilų telefoną paskambino A. P. ir pasakė, kad atvažiuos, jis neprieštaravo. Neužilgo atvažiavo A. P., ji į kavinę užėjo viena, jos mašinoje laukė draugė ar pusseserė. Po to visi nusprendė vykti į ,,B“, bet šis buvo uždarytas, todėl buvo nuspręsta važiuoti į restoraną ,,V“. Prieš tai jie parvežė namo V. M. ir A. P. pusseserę, į restoraną ,,V“ jie atvyko dviese. 1996-12-30 vakarą jokių įtemtų santykių ar konfliktų su A. P. nebuvo. Jam pasakius, kad reikia namo, nes reikės važiuoti į Rusiją, A. P. pasiūlė jį parvežti. Pakeliui jie parvežė namo A. M.. A. pasisiūlė važiuoti pas jį ir padėti jam susidėti daiktus. Jo kiemas buvo apšviestas, bet A. nenorėjo kieme palikti savo automobilio. Artimiausia saugoma automobilių aikštelė buvo prie ( - ) gamyklos, apie 400 metrų atstumu nuo jo namų. Jis išlipo prie savo namo laiptinės, o A. viena nuvažiavo į automobilių aikštelę. Jis grįžo namo tarp 0.30-1.30 val. ir laukė ateinančios A., tačiau ji neatėjo. Jis A. neskambino, nes ji neturėjo mobilaus telefono, jos ieškoti neėjo, nes pagalvojo, kad ji persigalvojo ir neatėjo. A. pas jį lankydavosi kada sugalvodavo, paskutinį kartą buvo prieš savaitę - 10 dienų. Jis prieš A. fizinio smurto nevartojo. A. pas jį dažnai ateidavo sumušta ir nenorėdama tokia grįžti namo pas jį būdavo 2-3 dienas. Jo namuose buvo rasta A. plaukų, nes A. pas jį bute šukavosi. Jis A. niekam nepavydėjo, nes žinojo, kad ji intymiai bendrauja su 3-4 vaikinais tuo pačiu metu. A. turėjo draugą S., kuris gyveno netoli jo namų, ( - ) name, jis buvo jos meilužis. A. visada avėjo aukštakulnius, turėjo būti už jį aukštesnė. Jo ūgis yra 180 cm. Jis gruodžio 31 d. apie 2.30 – 3.00 val. išėjo iš namų ir savo automobiliu ,,O.K.“, kuris stovėjo prie namo, išvyko biznio reikalais į Maskvą. ,,O.K.“ valstybinio numerio nebeprisimena, jis šį automobilį buvo nusipirkęs pagal įgaliojimą, kurioje notarinėje kontoroje įformino įgaliojimą neatsimena. Automobilio savo vardu neperrašė, Maskvoje jį pardavė pagal įgaliojimą. Jis išvažiavo gruodžio 31 d., nes tik tą dieną pradėjo galioti jo metinė viza į Rusiją. Jis važiavo į Rusiją per Daugpilį. 1996-12-31 Naujus Metus šventė Maskvoje. Pasienio poste buvo patikrinti jo dokumentai, jis naudojosi lietuvišku D. M. vardu išduotu pasu, važiavo vienas. Jis planavo Maskvoje būti 2-3 savaites. Po to jam kažkas paskambino ir pasakė, kad prie jo namo rado negyvą A.. Jis bijojo grįžti, nes bijojo dėl savo saugumo. Jis Maskvoje gyveno su lietuvišku pasu, D. M. pavarde, nuomojosi butą. 1997 m. T. susituokė su L. I. ir paėmė jos pavardę ,,I.“, o vardą pasikeitė į ,,O.“, nes Rusijoje jo vardas D. buvo svetimas, dėl to buvo sunkumų bendraujant. Sulaikymo metu jis turėjo du pasus: Gruzijos ir Rusijos, abu jie buvo išduoti O. I. vardu (4 t. 47-49, 50-53 b. l.).

43Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmą kartą, išteisintasis D. M. (F.) parodė iš esmės analogiškas bendravimo ir paskutinio susitikimo su A. P. aplinkybes. Išteisintasis detaliau nurodė savo išvykimo iš Lietuvos, buvimo Rusijoje ir Gruzijoje bei asmens duomenų pasikeitimo aplinkybes. Jis parodė, jog į išvykti Rusiją sprendimas buvo priimtas rudenį, spalio mėn. Jis planavo važiuoti į Maskvą ir ten atidaryti automobilių plovyklą, todėl darėsi ilgalaikę vizą, kurios reikėjo laukti du mėnesius. Jis su A. P. prieš Naujus Metus nesitarė susitikti pas jį namuose, bet jis pagalvojo, kad išvažiuoja ilgiau kaip savaitei, todėl prieš išvažiuodamas dar norėjo pasimylėti su ja. A. P. jį išleido prie jo namo laiptinės, o pati nuvažiavo pasatyti automobilį į saugomą aikštelę, kurioje ir anksčiau statydavo savo automobilį. Jam neteko kartu su A. P. statyti automobilio stovėjimo aikštelėje ir grįžti kartu namo, kadangi jis dažniausiai važinėjo savo automobiliu, o A. P. savo. Tą vakarą jis paskutinį kartą su A. P. matėsi prie jo laiptinės. Jis išvyko į Rusiją 1996 m. gruodžio 31 d. apie 2.30 val. ,,O.K.“ markės automobiliu, kurį įsigijo iš pažįstamo vyro iš Šiaulių, kurio anketinių duomenų neprisimena. Automobiliu jis disponavo pagal generalinį įgaliojimą su teise parduoti. Įgaliojimą įformino notarų biure Šiauliuose, biuro adreso neįsidėmėjo. Į Rusiją išvažiavo per valstybės sieną, posto pavadinimo nepamena, važiavo link Daugpilio. Tai buvo jo pirma kelionė į Maskvą. Dėl Rusijos vizos jis kreipėsi į Šiauliuose esančią turistinę firmą, kurios nei pavadinimo, nei adreso neatsimena, prisimena, kad ją susirado laikraštyje ir ši firma buvo Šiaulių miesto pietiniame rajone. Vizą pasiėmė iš šios firmos. Į Maskvą važiavo apie parą laiko. Jis nuvažiavo į Pamaskvės Kaliningradą, kur jau buvo vieną kartą buvęs prieš 1-1,5 metų iki įvykio. Pamaskvės Kaliningradas ir Maskva iš esmės yra vienas ir tas pats miestas. Sausio 1 d. jis susitiko su žmonėmis, kurie jam pasiūlė atidaryti automobilių plovyklą, jie jam padėjo išsinuomoti butą Pamaskvėje. Po to jis su tais žmonėmis susitiko keletą kartų, buvo pas juos ofise, bet suabejojęs jų patikimumu, nutarė neužsiimti jų siūlomu verslu. Sausio mėn. pradžioje paskambinęs į Lietuvą sužinojo, kad A. atsitiko tokia bėda ir kad jis yra ieškomas. Jis jautė grėsmę savo gyvybei, todėl nusprendė, kad kažkiek tai laiko reikėtų išvykti iš Lietuvos. Apie tai, kas nutiko A. su niekuo nesiaiškino, nes visur matė grėsmę sau. Pamaskvėje gyveno iki 1997 m. vasaros, po to išvažiavo į Gruziją, gyveno T.. Ten susipažino su vietine mergina, kurią vedė ir pasikeitė savo vardą ir pavardę. Po santuokos jis tapo O. I., gavo Gruzijos piliečio pasą. 1998 m. jis su žmona išvažiavo į Maskvą. Santuokoje su L. I. pragyveno apie 2 metus, vėliau išsiskyrė ir gyveno vienas. Išsituokęs su L. I., jis gyveno Maskvoje, norėjo susigrąžinti savo ankstesnį vardą ir pavardę, tačiau šį reikalą atidėliojo. Jam buvo iškelta byla dėl paso klastojimo, tačiau byla buvo nutraukta, nes nebuvo nusikaltimo sudėties. Vienintelis jo padarytas nusižengimas buvo paskubinta jo natūralizacija Rusijoje. Jis Rusijos pilietybę formino per tarpininkus. Jo pase gimimo data buvo pakeista ne jo prašymu, o tarpininkams nurodžius, kad gauti pilietybę asmenims, kuriems yra iki 24 metų, galima greičiau, ir jam pasakius ,,darykite, kaip bus greičiau“. Be to, papildomai išteisintasis parodė, kad apie tai, jog A. P. artimai bendravo su vaikinu, vardu S., gyvenančiu adresu ( - ), jis sužinojo tardymo izoliatoriuje, sėdėdamas vienoje kameroje su panevėžiečiu vaikinu, vardu V., kurio pavardės nepamena. V. su S. prekiavo automobiliais ir buvo draugai. V. jam sakė, kad S. artimai draugavo su mergina, kuri vėliau buvo rasta nužudyta, kad A. pas S. lankydavosi kiekvieną vakarą, nes šis gyveno vienas. Jis ir pats A. automobilį dažnai matydavo ( - ) kieme (4 t. 140-146 b.l.).

44Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, išteisintasis D. M. (F.) papildomai parodė, jog 1996 m. gruodžio 30 d. susitikimo su draugais metu alkoholio negėrė, nes yra alergiškas alkoholiui. Namo jį vežė A. P., prieš tai jie kartu parvežė namo A. M.. Nuo A. M. namų link jo namų ( - ) gatve, pro automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ( - ) sankryžoje, nevažiavo, jie važiavo geresniu keliu, kuriame nėra šviesoforų, per naują viaduką. Jis statydavo savo automobilius automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra ( - ) gatvių sankryžoje. Įvažiavimas į šią aikštelę buvo iš ( - ) gatvės pusės. Sargo namelis stovėjo įvažiavimo kairėje pusėje. Jis ankščiau yra ne kartą kartu su A. P. statęs jos automobilį toje aikštelėje. Vairuotojas ir keleivis į aikštelę galėdavo įvažiuoti kartu, tai jis ne kartą anksčiau darė ir su draugais, ir su A. P.. Apie kelionę į Rusiją jis galvojo nuo dokumentų vizai gauti pridavimo, t. y. mėnesį ar du iki išvykimo, Rusijoje planavo verslą. Jo teismas Lietuvoje turėjo būti 1997 m. sausio 9 d., jis planavo iki sausio 9 d. grįžti. Be to, išteisintasis prisiminė, jog vizą į Rusiją jam padėjo pasidaryti K. U., kurį ankstesniuose parodymuose jis įvardijo, kaip firmą, o nurodydamas, kad firmos duomenis rado laikraštyje, jis turėjo omenyje, kad minėtas asmuo skelbėsi laikraštyje, kad daro vizas. Taip pat išteisintasis parodė, jog 1997 m. sudarius santuoką su L. I., jis pasikeitė tik savo pavardę ir vardą, o jo gimimo data buvo pakeista Maskvoje. Rusijos pasą jis gavo 1998 metais. Jo netikri anketiniai duomenys pase atsirado legaliai, nes jis 1997 metais Rusijoje dalyvavo liudytojų apsaugos programoje, kur buvo aiškinamasi tam tikrų žmonių, tam tikri nusikaltimai, ryšium su tuo buvo pakeisti jo duomenys. Rusijoje pasikeitęs gimimo datą, jis išsiėmė ir naują pasą Gruzijoje (5 t. 173-177 b. l.).

45Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. teisme parodė, kad dukra A. P. su D. M. bendravo nuo tada, kai A. buvo 15–16 metų, iki jos nužudymo. D. M. rašė dukrai laiškus iš kalėjimo. Pirmą kartą dukra sumušta į namus grįžo 1995 ar 1996 metais, tada ji sakė, kad kažkas parke sumušė, dėl sumušimo niekur nesikreipė. Po to dukra ne kartą grįžo sumušta. Dukra buvo prirakinta antrankiais D. M. bute prie radiatoriaus. A. kitų artimų vyriškos lyties draugų neturėjo, apie S. jam nieko nežinoma. Priešų dukra neturėjo, niekas jai negrasino. Jis su dukra kalbėjo apie D. M. smurtavimą jos atžvilgiu ir norėjo kreiptis į policiją, tačiau dukra prašė, kad nesikreiptų, sakė, kad jis labai karšto charakterio, bet po to atsiprašo. 1996 m. gruodžio 30 d. vakare A. išvyko savo automobiliu ,,F.U.“ su draugėmis A. T. ir K. V. į Šiaulius. Dukra sakė, kad nuveš drauges ir greitai grįš namo. Naktį apie 00.30 val. skambėjo laidinis telefonas, atsiliepė marti (I. P.). A. pasakė marčiai, kad ji greitai grįš. A. mobilaus telefono neturėjo. Būdavo, kad dukra negrįždavo namo nakvoti, bet tokių atvejų, kad negrįžtų namo 2-3 paras, nebuvo (3 t. 214-215 b. l.; 4 t. 53 b. l.). Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 9 760 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos bei išlaidų turėtų atstovei atlyginimo (3 t. 93-94 b.l.).

46Nukentėjusioji O. V. P. teisme parodė, kad jos dukra A. P. pradėjo draugauti su D. M., būdama nepilnametė, kai jai buvo 16 metų. A. kito vaikino neturėjo, priešų neturėjo, jai niekas negrasino. A. buvo du kartus labai smarkiai sumušta, bet dėl šeimos ramybės prašė nesikreipti į policiją. A. pasakojo, kad buvo prirakinta antrankiais D. M. bute prie radiatoriaus. A. D. M. rašė laiškus iš kalėjimo, grįžęs skambino, nedavė ramybės. A. nebenorėjo su juo bendrauti, sakė, kad nebenori, bijo, nes muša, yra labai pavydus, bet staigiai nutraukti santykius bijojo. A. grįždavo paryčiais, sakydavo, kad buvo pas D., tačiau tokių atvejų, kad dukra negrįžtų nakvoti namo 2-3 paras, nebuvo. A. mobilaus telefono neturėjo, namuose buvo tik laidinis telefonas. 1996 m. gruodžio 30 d. vakare dukra su draugėmis A. T. ir K. V. išvažiavo į Šiaulius, planavo pas A. T. išsimaudyti. 1996 m. gruodžio 30 d. skambino vieną kartą moteriškas balsas, po to vyriškas, ji pasakė, kad A. nėra. Apie sumušimus ir persekiojimus jai pasakojo dukra ir jos draugės. Jai J. R. sakė, kad jie palydėjo senus metus ir A. su D. kartu išvažiavo (3 t. 215-217 b. l., 4 t. 53 b. l.). Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t. 104 b. l.).

47Liudytoja D. J. (nužudytosios A. P. sesuo) teisme parodė, kad žinojo, jog sesuo bendravo su D. M.. D. M. matė porą kartų, tėvų namuose, su juo asmeniškai nebendravo. Ji matė du kartus sumuštą A., A. patvirtino, kad tai D. ,,darbas“. Sesuo jai sakė, kad D. jai grasino, kad jei nebus jo, nebus niekieno, A. sakė, kad nori su juo nutraukti santykius, bet bijo. Ji siūlė A. kreiptis į policiją, bet ji prašė nesikišti, nes jis iš grupuotės, bijojo dėl šeimos saugumo. 1996 m. gruodžio pradžioje A. jai sakė, kad, kad turi viską pabaigti pati. Kitų vaikinų A. neturėjo, S. ji nepažįsta (3 t. 218-219 b.l.).

48Liudytoja I. P. (nužudytosios A. P. brolio žmona) teisme parodė, kad įvykio metu A. gyveno pas savo tėvus S.. Jos ir A. tėvų namai viename kieme, o telefono abonentas buvo bendras. Apie tai, kad A. draugavo su D. žinojo visi, jų santykiai truko 2-3 metus. A. jai buvo sakiusi, kad D. smurtauja prieš ją, apie tai sakė prieš 1-2 metus iki mirties. Ji matė pas A. po akimi mėlynę, tačiau smurtavimo aplinkybių nežino, A. tai slėpė. Ji D. M. matė vieną kartą. Iš A. pasakojimų žinojo, kad ji kito artimo draugo neturėjo, tik D.. 1996-12-30 naktį A. paskambino, prašė pakvieti jos mamą ir sakė, kad grįš vėliau. Ji mamos nežadino, jai A. kur važiuos nesakė (3 t. 128 b. l.). Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus (1 t. 32 b. l.)

49Liudytoja D. K. teisme parodė, kad A. P. jos pusseserė. A. P. su D. artimai bendravo apie 4 metus, A. P. mylėjo D. M., po to jo bijojo. Paskutiniu metu jų santykiai buvo įtempti, jie pykdavosi ir taikydavosi, buvo pavydo. A. P. nenorėjo, kad D. M. jai skambintų ir ji jam nebenorėjo skambinti. A. P. jai buvo sakiusi, kad susipažino kavinėje su vaikinu, kuris jai patinka, tačiau jis tuo metu turėjo draugę, tai buvo jų pažinties pradžia, todėl ji nei vardo, nei pavardės naujo A. P. draugo nežino. A. yra sakiusi, kad D. M. ją yra ne kartą sumušęs, ji pati matė 1995 ir 1996 metais prieš rugsėjo 1-ąją A. su mėlynę po akimi, A. sakė, kad D. ją sumušė. Jai pačiai neteko matyti D. smurtaujančio prieš A.. A. sakė, kad D. M. buvo antrankiais prirakinęs ją prie radiatoriaus, ji matė nutrintą A. ranką (3 t. 129-131 b. l.).

50Liudytoja A. T. – J. teisme parodė, kad A. P. buvo jos draugė. 1996-12-30 vakarą A. P. buvo pas ją apie 3 valandas, jos tarėsi dėl Naujųjų Metų sutikimo. Jai nežinoma, ar A. norėjo nutraukti santykius su D. M. ir ar ji turėjo kitą vaikiną. Liudytoja nurodė dėl praėjusio ilgo laiko neatsimenanti visų aplinkybių, todėl prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra teisingi (3 t. 192 b. l.).

51Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. T. parodė, kad 1996 m. gruodžio 30 d. ji su A. (P.) ir K. V. buvo mieste, pirko naujametines dovanas, po to nuvažiavo į A. namus. Apie 19-20 val. A. ją parvežė namo. Pas ją namuose A. ir K. buvo apie 3 valandas. A. iš jos namų skambino kažkokiam vaikinui, norėdama susitarti dėl Naujųjų metų, bet neprisiskambino. Jos tarėsi, kad, jei A. nesutiks Naujųjų metų su D. M., tai tokiu atveju ateis sutikti pas ją. Apie 22–22.30val. A. su K. išvažiavo, A. žadėjo nuvežti K. ir važiuoti namo. A. yra jai anksčiau sakiusi, kad D. ją persekioja ir muša (1 t. 57 b. l.).

52Liudytoja K. V. teisme parodė, kad ji su A. P. buvo draugės. 1996-12-30 vakare su A. buvo pas A. T. namuose. Apie 23 val. išvažiavo į miestą. A. turėjo ją parvežti namo. Jos buvo sustojusios prie pašto, A. skambino D., apie tai jai sakė pati A.. Po to jos nuvažiavo prie kažkokio restorano. A. nuėjo į restoraną, ji liko laukti A. automobilyje. Ji palaukė apie pusvalandį ir iš restorano išėjo trise: A., D. ir jo draugas. Tada ji D. M. pamatė pirmą kartą. Jie iš pradžių parvežė namo D. draugą, o po to parvežė ją. Ją išleido prie namų 23.45 val., o patys nuvažiavo. Važiuojant D. visą laiką kalbėjo telefonu. A. draugavo su D. 4 metus, tuo metu kitų vaikinų A. neturėjo. A. jai sakė, kad D. ją muša iš pavydo, jos tai netenkino, bet ji mylėjo D.. Ji pati nėra mačiusi, kad D. suduotų A., nes ji 1996-12-30 D. matė pirmą kartą. Teismui perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino kaip teisingus (1 t. 43-45 b. l.; 4 t. 58–59 b. l.).

53Liudytojas V. M. teisme parodė, kad D. M. yra jo vaikystės draugas, A. buvo pažįstama. Jis dėl praėjusio ilgo laiko nelabai atsimena įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriais galima remtis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad 1996-12-30 apie 22 val. jam paskambino D. M. ir pakvietė į „N“ kavinę. Jam atvykus kavinėje buvo J. R. su dviem nepažįstamais vyriškiais, D. M. ir jo draugė A., A. M. ir jo draugė A.. Po 5-10 min. po jo atėjimo buvo nuspręsta važiuoti kitur. Pirmi išvažiavo J. R., abu vyriškiai, A. M. ir jo draugė A.. Po kelių minučių išvažiavo ir jie. Jis atsisėdo į A. automobilį. Jiems važiuojant, mobiliu telefonu paskambino J. R. ir kvietė atvažiuoti į „V“ restoraną, jis ten važiuoti atsisakė, todėl jį parvežė namo. Jis į namus jis grįžo apie 23.30 val. A. su D. nuvažiavo, su jais kartu buvo A. draugė (1 t. 38 b. l.).

54Liudytojas V. M. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus ir papildomai parodė, kad A. ir D. santykiai tą vakarą buvo normalūs, nes jie draugavo. Po to vakaro su D. jis susitikęs nebuvo ir nebendravo. D. M. turėjo verslą Rusijoje, tačiau kur jis buvo išvykęs jam nežinoma. Paskutinio susitikimo metu apie ką buvo kalbama neįsidėmėjo, tai buvo eilinis vakaras (3 t. 129 b. l.)

55Liudytoja J. R. teisme parodė, kad ji D. M. pažįsta, A. P. pažinojo kaip jos vadovaujamos ( - ) mokinę, su ja draugėmis nebuvo. 1996 m. gruodžio 30 d. į restoraną ,,V“ atvažiavo su A. K. ir R. M., taip pat buvo A. M., A. S., D. M., po kiek laiko atvažiavo A. P.. Ji A. paskambino, nes žinojo, kad ji yra D. mergina, jie draugavo. Ji paskambino A., nes to prašė D., ir padavė telefoną D., nors tiksliai nepamena, ar D. M. prašė jos skambinti. Mano, kad A. tuo metu mobilaus telefono neturėjo. Atvažiavus į restoraną A., jie restorane visi linksminosi, po to ji liko su kuo atvažiavo, o kur kiti išskirstė nematė. A. bendravo su D.. Ji nematė kaip D. su A. išėjo ir išvažiavo iš restorano. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta du kartus, abu kartus apklausos protokolus pasirašė neskaičiusi. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas, todėl jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka tikrovės (3 t. 131-132; 190 b. l.)

56Liudytojas R. M. teisme parodė, jog D. M. nepažįsta, nepažinojo ir A. P.. 1996 metais teko su jais bare sėdėti prie stalo. Pirminės apklausos metu geriau atsiminė visas aplinkybes, todėl prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

57Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad 1996 m. gruodžio 30 d. jis su A. (K.), J. R., A. M. ir jo drauge A. buvo kavinėje ,,V“. A. M. kvietimu į kavinę atvažiavo D. (M.), po to kitas jų bičiulis S.. Paskui jie visi nusprendė važiuoti į kavinę ,,N“, jis ten nuvyko J. R. automobiliu. Į tą kavinę atvyko ir D. draugė A.. Netrukus buvo nuspręsta važiuoti į restoraną ,,B“, bet jis buvo užsakytas, todėl nuvažiavo į restoraną ,,V“. Važiuojant pakeliui, prie autobusų stotelės, jie išleido A. M. draugę A.. Į restoraną ,,V“ atvažiavo apie 24 val. ir jame buvo apie valandą laiko. Į restoraną ,,V“ atvyko J. R. automobiliu keturiese: jis, A. (K.), J. R. ir A. M.. D. ir A. į restoraną atvyko maždaug po 15 min., jie važiavo su A. automobiliu. Tarp A. ir D. tą vakarą konfliktų nebuvo. Apie 1 val. nakties jis, A. (K.) ir J. R. išvyko pas J. R. į namus, ten pernakvojo ir sekančią dieną išvyko į T. (1 t. 48-50 b. l.). Liudytojas R. M. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus (3 t. 132 b. l.).

58Liudytojas A. K. teisme parodė, kad D. M. nepažįsta, A. P. nepažinojo. 1996 m. gruodžio 30 d. jis baliavojo restorane, kitą rytą išvažiavo iš Šiaulių. Restorane buvo kažkokia manekenė, tai jam sakė J. R.. Tą vakarą niekas iš kompanijos restorane nesipyko, jokio konflikto nebuvo (3 t. 134 b. l.).

59Liudytoja A. S. teisme parodė, kad ji pažinojo A. P., tačiau artimomis draugėmis su ja nebuvo, todėl A. P. jai apie savo santykius nepasakojo. A. P. draugavo su D. M., jie bendravo kaip pora. Jei A. eidavo į pobūvius, tai su D. M., ji A. su kitu vaikinu nematė. Paskutinį kartą A. P. matė 1996 m. gruodžio 30 d., kai ši parvežė namo A. M., ji tuo metu buvo A. M. mamos namuose. A. M. A. parvežė namo 00.15 val. A. žadėjo važiuoti pas D. (4 t.19-20 b. l.).

60Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 1996 m. gruodžio 30 d. baliavojo trejose kavinėse, buvo ir D. M. su drauge A. P.. Jį namo į ( - ) g. parvežė A. su D.. Namuose buvo A. S., tada jie kartu gyveno. Tą vakarą D. ir A. santykiai buvo labai geri, niekas nesipyko, visų santykiai buvo draugiški. A. žadėjo važiuoti pas D. (4 t. 20 b. l.).

61Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. M. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Jis parodė, kad įvykio metu gyveno ( - ), o D. M. - ( - ). Šiuo metu jis neprasimena, ar grįždami jie buvo užsukę į ( - ) degalinę, bet jo pirminiai parodymai yra teisingi. ( - ) degalinė tuo metu ( - ) buvo viena. Nuo degalinės jo namai buvo netoli. D. M., būdamas restorane, minėjo, kad jam reikia išvažiuoti ir jis ilgai nenori būti, tačiau kur ketina važiuoti neminėjo. Jis norėjo važiuoti namo, nes jam skambino G. S. ir prašė, kad jis grįžtų namo. Grįžęs namo jis niekur važiuoti nesiruošė, nuėjo miegoti. Automobilių stovėjimo aikštelę ( - ) sankryžoje žinojo, tačiau pats joje mašinos nelaikė, nes gyveno nuosavame name ir mašiną laikydavo kieme. Tuo metu D. M. turėjo seną raudonos spalvos ,,O.K.“. Jis nėra matęs, kad D. M. pyktųsi su A. P.. Pirminius parodymus jis davė būdamas suimtas, tačiau jam jokio poveikio niekas nedarė, parodymus jis davė laisva valia. Jis nežinojo, kur dingo D. M. po to, kai A. buvo nužudyta. Įvykio vakarą D. M. buvo apsirengęs džinsais, rudos ar kakavinės spalvos odine striuke. Jis tuo metu vilkėjo tamsią striukę, džinsus (5 t. 168-171 b. l.).

62Liudytoja I. M. teisme parodė, kad D. M. pažįsta, jis buvo jos sūnaus draugas. A. P. nepažinojo. Ji savo ankstesnių parodymų neatsimena, bet tvirtina, kad jie buvo teisingai (3 t. 191-192 b. l.).

63Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1996-12-30 po pietų jos sūnus A. M. ir A. S. išvažiavo į kavinę. Apie 23 val. grįžo A. S. viena, sakė, kad A. M. su J. R. išvažiavo į ,,V“. Po 24 val. grįžo namo girtas A. M., ji pradėjo sakyti, kad A. keltųsi, nes lauke laukia A. su automobiliu. Ji neleido jiems išvažiuoti, nes jie jau dvi dienas šventė A. gimtadienį ir prieš tai nemiegojo namuose. Apie A. P. mirtį jos sūnui pranešė J. R. 1996-12-31 (1 t. 59 b. l.).

64Liudytoja V. K. teisme parodė, jog ji D. M. pažįsta tik iš matymo, asmeniškai jo nepažįsta. Liudytoja prašė vadovautis jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad vaikinas sudavė merginai, kuri buvo nužudyta – A., po to tas vaikinas iškvietė liudytoją šokti ir prisistatė D.. Su D. daugiau susitikusi nebuvo, negali pasakyti, ar kaltinamasis yra tas pats D.. A. ji pažinojo iš matymo, ji liudytojai apie savo asmeninį gyvenimą nieko nesipasakojo (1 t. 55 b. l., 4 t. 47 b. l.).

65Liudytoja L. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. M. yra jos pusbrolis. Žinojo, kad D. M. bendrauja su A. P.. A. buvo D. M. įsimylėjusi. Jai atrodė, kad A. per jauna bendrauti su D., nes tada jai buvo apie 16 metų. A. su D. kartu negyveno, tik miegojo. Jai apie D. smurtavimą A. nieko nesakė. D. sėdėjo 2 metus kalėjime, jį lankydavo ir žmona, ir A.. D. grįžus iš kalėjimo, jo santykiai su A. pradėjo šalti. 1994 metais žiemą A. pati ėjo pas D. taikytis ir tarp jų įvyko konfliktas, A. po valandos grįžo apsiverkusi ir sakė, kad pas D. buvo kita mergina, o ją išvarė, už rankos išvedė, nes ji priešinosi. 1997 metais po Naujųjų metų ji su D. nesimatė. Jai buvo įprasta, kad D. dingsta savaitei. D. žadėjo važiuoti į Maskvą, laukė skambučio. Butas ( - ) buvo D., po to jis butą pardavė jai, bet liko jame registruotas. Ji butą iš D. nupirko prieš 2 metus iki įvykio (3 t. 133-134 b. l.)

66Apeliacinės instancijos teisme liudytoja L. P. patvirtino Šiaulių apygardos teisme duotus parodymus ir juos papildė. Liudytoja parodė, kad ji turėjo raktus nuo D. M. buto, ji prižiūrėdavo D. M. butą, kai šis išvažiuodavo. Ji ir jos mama skalbdavo D. M. rūbus, patalynę. D. M. bute buvo daug veidrodžių. Veidrodis buvo koridoriaus nišoje, tualete, vonioje, salone, miegamajame, salono ir miegamojo kambarių duryse, todėl šukuotis jo bute prieš veidrodį buvo galima visur, išskyrus virtuvę. Visos D. M. buto grindys buvo išklotos kiliminė danga, miegamajame buvo marga kiliminė danga, o svetinėje, koridoriuje, virtuvėje - juoda kiliminė danga. D. M. buvo pedantas ir viską susitvarkydavo pats. D. M. visada buvo tvarkingai pats, tvarkingas buvo ir jo butas. Atplombavus butą, butas buvo idealiai sutvarkytas. Į D. M. butą jos šeima įsikėlė po 8-9 mėnesių po D. M. dingimo. Bute darė remontą. Tvarkydami butą jokių kraujo pėdsakų, sulaužytų baldų ar daiktų niekur neaptiko. Ji žinojo beveik visus D. M. turimus rūbus, jis turėjo kelias rudas odines rusvas striukes, kelias džinsines striukes. D. M. turėjo brezentinę rudai žalios spalvos trumpą striukę su užtrauktuku ir pašiltinimu, kurią galima buvo nešioti žiemą. Juodos striukės neturėjo. D. M. žadėjo važiuoti į Maskvą, planavo daryti verslą ne Lietuvoje, bet kada konkrečiai važiuos nesakė ir apie tai kalbos nebuvo. D. M. buvo užsiminęs, kad verslas būtų susijęs su automobiliais. Tuo metu D. M. Lietuvoje užsiiminėjo automobilių verslu, parvarydavo ir parduodavo mašinas.1996 metų pabaigoje automobilio D. M. neturėjo. D. M. buvo padaręs avariją, turėjo problemų su sveikata ir nuo to laiko automobilio nebeturėjo. Paskutinį kartą D. M. matė prieš Kūčias arba tarp Kūčių ir Kalėdų. D. M. su ja susiekė tik tada, kai buvo sulaikytas Rusijoje, prieš parvežant į Lietuvą, iki tol visus tuos metus su D. M. ji jokių kontaktų neturėjo. D. M. apie savo problemas, susijusias su jo baudžiamuoju persekiojimu, teismais, nekalbėjo. Ji tik žinojo, kad D. M. yra su kažkuo susimušęs ir vyksta teismas, bet teismo posėdžių datų nežinojo. Ji pažinojo D. M. buto kaimynus. Ji po D. M. dingimo bendravo su D. M. kaimyne senute, kuri prieš 5 metus mirė, ir su dar vienais kaimynais. Kaimynai sakė, kad prieš D. M. dingimą pas jį bute nei triukšmo, nei muzikos ar kokių barnių, šaukimų nebuvo (5 t. 171-172 b. l.).

67Liudytojas A. P. teisme parodė, kad D. M. (F.) jo žmonos pusbrolis, su juo bendravo. 1996 m. pabaigoje D. M. išvyko, kur išvyksta nesakė, savo planų nepasakojo. Per dingimo laikotarpį su juo nebendravo (3 t. 134 b. l.).

68Liudytojas V. K. teisme parodė, kad 1997 metais nuomojosi butą, adresu ( - ). 1996-12-31 apie 3 val. grįžo iš restorano namo. Jis nei prie namo, nei prie laiptinės gulinčio žmogaus nematė. Vietos, kurioje buvo rastas lavonas, nežino. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo prieš namo langus ir už namo. Jis tuo metu savo automobilio neturėjo, todėl kur aplinkui buvo mokamos aikštelės nežino (3 t. 132-133 b. l.).

69Liudytoja A. P. teisme parodė, kad D. M. buvo jos kaimynas. Ji gyveno namo II aukšte, D. M. - IV aukšte. Ji D. M. 1996-12-30 vakare nematė, triukšmo iš jo buto negirdėjo, jokios merginos nematė. 1996-12-31 6 val. ji ėjo į darbą ir pamatė prie namų gulintį žmogų, žmogus gulėjo ant šono pasisukęs. Ji pasilenkė pažiūrėti ir greitai nubėgo į darbą, iš ten skambino į greitąją pagalbą ir policiją (3 t. 129 b. l.).

70Liudytoja N. R. teisme parodė, kad D. M. pažinojo nuo 18 metų. 1995 metais jie buvo pažįstami apie pusantrų metų, draugavo, ji su D. M. siejo ateities planus. Ji žinojo, kad D. M. anksčiau bendravo su nukentėjusiąja, kurią pažinojo tik iš laikraščių, nes ji dalyvavo gražiausių kojų konkurse. Asmeniškai nukentėjusiosios nepažinojo. Ji lankėsi D. M. namuose, jis tuo metu gyveno vienas. Įvykis, susijęs su nukentėjusiosios nužudymu, ir faktas, kad D. M. draugavo ne tik su ja, bet ir su nukentėjusiąja, jai sukėlė pasipiktinimą ir didelį šoką. Ji žinojo, kad D. M. turi verslą, prekiauja automobiliais, kartais vyksta į užsienį. Prieš įvykį D. M. draugų rate buvo kalbama apie D. M. išvykimą. D. M. laukė kažkokių dokumentų, kad galėtų išvykti, bet kada turėjo išvykti nesakė. Ji žinojo, kad su D. M. nesutiks Naujųjų Metų, nes jai reikėjo šokti su kolektyvu. D. M. išvykus, ji su juo kalbėjo vieną kartą, jai D. M. paskambino po įvykio į namus iš Rusijos, tai buvo kitų metų sausio vidurys. Ji norėjo iš jo sužinoti apie A. P. nužudymą, nes suprato, kad jis apie šį įvykį jau žino. Iš pokalbio konteksto ji suprato, kad D. M. įsibaiminęs, dėl kažko pergyveno. D. M. sakė, kad nesupranta, kas įvyko, kad bandys išsiaiškinti ir su ja pasikalbės, kai grįš. Daugiau D. M. jai neskambino (4 t. 206-207 b. l.).

71Liudytoja V. Ž. teisme parodė, jog S. Ž. yra jos sūnus. 1996 metais S. sukako 18 metų. Tuo metu jų šeima gyveno ( - ) name. Ji A. P. nepažinojo, su ja nebendravo, ji jų namuose nesilankė. Jos sūnus S. į namus jokių draugių nesivedžiojo. Jos sūnus vienas bute, esančiame ( - ), negyveno. S. Naujuosius Metus šventė ne namuose, kur tiksliai nežino. Apie A. P. mirtį sužinojo prieš Naujuosius Metus iš dukros, apie tai ji pranešė sūnui telefonu, kai šis paskambino pasveikinti su Naujaisiais Metais (4 t. 245-247 b. l.).

72Teismui nepavykus nustatyti S. Ž. buvimo vietos ir jo apklausti teisme (4 t. 172, 175-179 b. l.), teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo S. Ž. parodymai. Liudytojas S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. P. susipažino 1996 m. vasario mėnesį ,,M.“ klube, kur ji dirbo šokėja. Jų santykiai buvo draugiški, jis vieną kartą buvo jos tėvų namuose per jos gimtadienį 1996 m. spalio pabaigoje. Paskutinius du mėnesius jis A. nematė, su ja nesusitikinėjo. Apie tai, kad jai kas nors būtų draudęs su juo susitikti nežino. J. N. Metus sutiko pas pažįstamą vienkiemyje Raseinių rajone. Apie A. P. mirtį sužinojo iš tėvų, kai jiems iš mobilaus telefono paskambino Naujųjų Metų naktį (1 t. 47 b. l.).

73Liudytojas K. U. teisme parodė, kad jis D. M. pažįsta labai seniai. Paskutinius keturis metus jis gyvena Lietuvoje, prieš tai gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į JAV išvyko 2000 ar 2001 metais, grįžo 2008 ar 2009 metais. 1996 metais jis su D. M. retkarčiais susitikdavo, bet draugais nebuvo, buvo tik pažįstami. Jis į Maskvą vykdavo biznio reikalais, Maskvoje pardavinėdavo mašinas. Maskvoje turguje buvo sutikęs D. M.. 1996 metais jis D. M. padėjo daryti Rusijos vizą. Jis paėmė D. M. pasą ir pridavė į agentūrą Vilniuje, kurios pavadinimo ir adreso nebeprisimena. Jam atrodo, kad D. M. buvo išduota ilgalaikė, metinė viza. D. M. viza buvo išduota rudenį, rugsėjo ar spalio mėnesį. Jis vizą paėmė tarp Kalėdų iki Naujų metų ir iš karto atidavė D. M.. Jo nuomone, D. M. ruošėsi į Rusiją važiuoti po Naujųjų Metų, nes per šventes niekas niekur nevažiuodavo. Išvažiuoti iš Lietuvos automobiliu ir jį parduoti Rusijoje buvo galima turint generalinį įgaliojimą (5 t. 172-173 b. l.).

74Liudytojas O. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis yra patyręs du insultus, todėl turi problemų su atmintimi (3 t. 191 b. l.).

751996-12-31 paaiškinime O. J. nurodė, kad 1996 m. gruodžio mėn. 01.10 val. į aikštelę įvažiavo automobilis F. v/n ( - ) už vairo sėdėjo mergina, kurią jau buvo matęs ankščiau, nes ji ir ankščiau buvo stačiusi automobilį. Pastačiusi automobilį mergina priėjo prie langelio ir jis jai padavė leidimą. Prie merginos priėjo vaikinas truputį mažesnis už ją, apsirengęs trumpa striuke, tamsios spalvos. Vaikinas ją apkabino ir jie juokdamiesi nuėjo link ( - ) pusės, tiksliau link centrinės miesto dalies (1 t. 18 b. l.).

76Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. J. parodė, kad 1996-12-31 apie 1 val. nakties nuo ( - ) gamyklos pusės atvažiavo automobilis „F.“. Jis gerai įsiminė automobilio numerį, kadangi vairuotoją – merginą dažnai toje aikštelėje statydavo automobilį, a/m numerio skaičiai „( - )“. Kai mergina priėjo susitvarkyti dokumentų, jam pasirodė, kad mergina išgėrusi. Automobiliu į aikštelę mergina atvažiavo viena. Susitvarkiusi dokumentus ji išėjo į ( - ) gatvę ir prie jos iškart priėjo jaunas vaikinas, apie 20 metų ar kiek vyresnis, plaukai kirpti „bokso“ stiliumi, apsirengęs tamsia trumpa striuke, jo ūgis buvo apie 170 cm ūgio, t.y. šiek tiek žemesnis už merginą. Jie abu nusijuokė, apsikabino ir nuėjo ( - ) gamyklos link. Jam pasirodė, kad netoli jų suburzgė automobilis, atrodė, kad jų kažkas laukė. Vaikiną, kuris priėjo prie merginos, jis matė iš 3–4 metrų atstumo, bet atpažinti jį būtų sunku (1 t., 58 b. l).

77Liudytojas D. V. parodė, kad jis buvo automobilių stovėjimo aikštelės, buvusios Šiauliuose, ( - ) gatvių sankryžoje, savininkas. Aikštelė buvo kvadrato formos, iš trijų pusių buvo gelžbetoninė siena, o į ( - ) gatvę buvo permatomas vielos tinklas. Į aikštelę buvo naudojamas vienas įvažiavimas, buvo ir antras įvažiavimas, kuris visą laiką buvo užrakintas ir nenaudojamas. Sargų būdelė buvo prie įvažiavimo, kuris buvo naudojamas. Maksimaliai į aikštelę galėdavo sutilpti šimtas dešimt automobilių. Būdavo nuolatinių klientų, kurie laikydavo savo transporto priemones, bet tokių klientų buvo ne daug, nuolatiniai klientai turėjo specialius leidimus, jie registruojami nebuvo, tačiau jis ir sargai nuolatinius klientus pažinojo. Šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko jų neprisimena, neprisimena ar D. M. (F.) buvo pastovus klientas. Iš pradžių statant automobilį į aikštelę buvo galima įvažiuoti ir vairuotojui, ir kleiviui, vėliau dėl saugumo buvo leidžiama į aikštelę įvažiuoti tik vairuotojams, prie įvažiavimo buvo pakabinta apie tai įspėjanti lentelė. Kamerų aikštelėje nebuvo, todėl jis negali kategoriškai teigti, kad į aikštelę buvo įleidžiami tik vairuotojai, bet tokia taisyklė buvo. Sargų namelis buvo tik vienas, jis buvo prie naudojamo įvažiavimo ir tai buvo sargų darbo vieta, kitų patalpų nebuvo. Vartai būdavo palikti atviri tiek, kad žmogus per tarpelį galėtų prieiti prie sargų būdelės, iš sargų būdelės matydavosi privažiavusi mašina ir aikštelės teritorija. Vartai iš vidaus atsidarydavo automatiškai. Apmokama už stovėjimą ir kvitas išduodamas buvo per būdelės langelį. Iš pradžių buvo pasistatomas automobilis ir tik po to ateinama susimokėti. Sargo namelis buvo kvadratinis, buvo dvi aklinos sienos ir dvi stiklinės. Vienas langas buvo į ( - ) gatvę, per tą langą matėsi ir dalis ( - ) gatvės, matėsi beveik visas įvažiavimas. Kitas langas į aikštelės gilumą. Aklinos sienos buvo į UAB ( - ) pastatą ir į ( - ) gatvę. Sargas negalėjo matyti, kas vyksta ( - ) gatvėje, nes buvo pakankamai aukšta siena, taip pat jis negalėjo matyti vaizdo į priešingą ( - ) gatvę. Sargas galėjo matyti tik įvažiavimą ir nuo įvažiavimo ( - ) g. atkarpą į ( - ) g. pusę (6 t. 96-98 b. l.). Analogiškas aplinkybes liudytojas D. V. nurodė ir apklaustas pas tyrėją (5 t. 100-101 b. l.).

78Liudytojas E. J. teisme parodė, kad D. M. pažįsta apie 20 metų ir jam yra žinomos A. P. nužudymo aplinkybės, kurias jam nurodė pats D. M., kai jie kartu slapstėsi nuo policijos. Liudytojas parodė, kad 1997 ar 1996 metais jis per Kalėdas diskotekoje susipyko su nusikalstamo pasaulio atstovu, todėl pasislėpė. Jis nuvažiavo automobiliu į Latviją, ten paliko automobilį, o pats grįžo į Šiaulius susitvarkyti Rusijos vizą. Jis slapstėsi verslininko M. vienkiemyje, joje laukė, kol jam bus sutvarkyta viza. D. M. (F.) su V. M. jam atveždavo maisto. Vienkiemyje jis buvo 2–3 dienas, su juo buvo L. S.. Iš gruodžio 30 d. į 31 dieną, prieš pat Naujus Metus, apie 3–5 valandą ryto atvažiavo D. M. su V. M.. D. M. turėjo diplomatą ir pasakė, kad „kartu slydinėsim“, kas reiškia - kartu slapstysimės. D. M. sakė, kad „užvertė savo mergą“, tai reiškia, kad nužudė savo draugę, visa tai jis sakė prie V. M.. D. M. buvo pasimetęs, perbalęs. V. M. išvažiavus, D. M. jam pasakojo, kad pasimylėjus su A., begulint lovoje, jis du kartus trenkė jai į galvą, sakė, kad ji išsirietė ir suknebo, dar lyg sakė, kad galvos pakaušiu trenkėsi į medinį lovos kraštą. D. M. sakė, kad jį sujaudino ir sunervino tai, kad A. jam buvo neištikima, kad turėjo kitus kelis vyrus, kol jis (D. M.) sėdėjo kalėjime. D. M. sakė, kad A. suknebus iš pradžių manė, kad ji apsimeta, bet po to patikrinęs pulsą suprato, kad ji nekvėpuoja. Tada jis paskambino V. M.. V. M. atvažiavo ir jie kartu su V. M. ją aprengė, iš pradžių norėjo vežti lavoną kažkur toliau, bet buvo policijos reidas „voratinklis“ prieš Naujus Metus, todėl pabijojo ir išmetė prie namo. Visa tai jam papasakojo pats D. M.. Vėliau D. M. dar kartą visa tai pasakojo jiems būnant Maskvoje. Jis A. pažinojo tik iš matymo, su ja asmeniškai nebendravo. Jis matydavo A. kartu su D. M.. D. M. su V. M. į sodybą atvažiavo automobiliu lyg ,,O.C.“. Nuo Šiaulių iki sodybos, kurioje jis slapstėsi apie 25-28 km atstumas. Nuo atvažiavimo į sodybą iki išvažiavimo iš jos D. M. (F.) niekur nebuvo išėjęs. Gruodžio 31 dieną apie 15–16 val. V. M. jį, L. S. ir D. M. nuvežė į Kuršėnus, buvo sutarta, kad iš ten A. V. juos nuveš į Latviją, iki jo mašinos. A. V. jį su D. M. išvežė į Latviją, o V. M. parvežė į Šiaulius L. S.. Jie važiavo per Akmenę, Mažeikių rajoną, kad važiuoti per paprastesnę muitinę, kur mažesnė kontrolė, nes taip buvo saugiau. Važiuojant per muitinę buvo paimti visų trijų pasai, bet juos tik pažiūrėjo ir praleido. A. V. juos nuvežė į Jelgavą, kur jis buvo palikęs savo automobilį stovėjimo aikštelėje. Jie pasiėmė automobilį, su laidais jį užsivedė, nes nuo šalčio buvo nusėdęs akumuliatorius, ir išvažiavo į Latviją, po to į Maskvą. Važiavo jo automobiliu, jis vairavo, o D. M. sėdėjo šalia. Jis turėjo vizą, D. M. taip pat kažkaip staigiai gavo vizą. D. M. Kastramoje turėjo draugą Ž., todėl jie nuvažiavo į Kastramą, 300 km už Maskvos. Jie apsigyveno D. M. draugo Ž. draugės O. močiutės bute, jame gyveno 1-2 savaites. Po to grįžo į Maskvą, išsinuomojo butą. D. M. nuomojamame bute gyveno apie mėnesį laiko. Jis su draugu Maskvoje nutarė įkurti automobilių plovyklą, D. M. prie biznio neprisidėjo. Jis išvažiavo į Lietuvą atsivežti verslui reikalingų aparatų, o po savaitės grįžęs rado tik D. M. raštelį, kuriame buvo parašyta, kad jam viskas gerai ir jis išvažiavo. Po to jis sužinojo, kad D. M. su R. V., kurio dabartinė pavardė D., išvažiavo devyniems mėnesiams į Kolumbiją. D. M. gyvenant Kolumbijoje, jis su juo ryšių nepalaikė. Šioje byloje jis duoda parodymus, nes iškilo pavojus jo gyvybei, dėl to, kad jis daug žino. Jam grasino V. M. 2013 metais, rugsėjo mėnesį. V. M. jo prašė smulkiau sužinoti apie D. M. bylą, klausė, gal jis žino, kas galėtų padėti D. M.. Tada jis ir pasakė V. M., kad nepaisant to, kad jis (V. M.) ir D. M. buvo išteisinti, jis žino, kad tai buvo D. M. ,,darbas“, būtent po to V. M. pradėjo jam grasinti, kad jis per daug žino, tai gali dingti be žinios (6 t. 60-65 b. l.).

79Liudytojas V. B. teisme parodė, kad 1996-12-31 jis, kaip kriminalinės policijos darbuotojas, dalyvavo apžiūrint įvykio vietą, kur buvo rastas moteriškos lyties lavonas. Merginos viršutinės dalies nesimatė, nes buvo uždengta jos pačios striuke, kuri buvo užtraukta ir lyg bandyta nuvilkti per galvą. Aplink įvykio vietą jokių tempimo žymių nesimatė (3 t. 128-129 b. l.).

80Iš 1996-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta prie namo, adresu: ( - ), apžiūrėta 1996-12-31 8.30–9.00 val. Įvykio vietoje - ( - ) namo pietinio galo, po langais rastas A. P. lavonas, už nugaros išvilkta juoda striukė, striukės apačioje matosi kraujo dėmė. Iš nosies ir viršutinės lūpos matosi kraujo tekėjimo žymės. Ant kairės rankos laikrodis. Ant dešinės rankos III ir IV piršto balto metalo žiedai. Striukėje rasti vairuotojo pažymėjimas ir transporto priemonės registravimo liudijimas ( - ) ,,F.U.“(1 t. 2–5 b. l.).

811996-12-31 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas A. P. priklausęs automobilis „F.U.“, valst. Nr. ( - ). Nustatyta, kad automobilis stovi Šiaulių mieste, ( - ) gatvėje esančioje automobilių saugojimo aikštelėje (1 t. 10–13 b. l.).

821996-12-31 lavono teisės medicinos ekspertizės akto Nr. 819 išorinio lavono tyrimo aprašyme nurodoma, kad lavonas aprengtas mėlynais džinsiniais marškiniais, baltais apatiniais marškiniais su trumpomis rankovėmis, juodomis džinsinėmis kelnėmis, juodomis pėdkelnėmis, baltomis kelnaitėmis, juodais pusbačiais su storais padais ir aukštais kulnais, mėlynomis kojinėmis. Lavonas moteriškos lyties, taisyklingo kūno sudėjimo, vidutinės mitybos, 175 cm ilgio. Lavoniniai reiškiniai tirti 18 val. 20 min. Ant kairės rankos III piršto baltos spalvos metalo žiedas, ant dešinės rankos III ir IV piršto po vieną balto metalo žiedą. Dešinės ausies spenelyje žiedo pavidalo geltino metalo auskaras, kairės ausies spenelyje du balto metalo grandinėlių pavidalo auskarai. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad A. P. poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, povoratinklinė kraujosruva, galvos smegenų sumušimas, poodinės kraujosruvos kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, smakre, lūpose, dešiniajame viršugalvyje, kairės ausies kaušelyje, kairiame užausyje, pasmakrėje, kaklo priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai kairiame užausyje, kaktos dešinėje, nosies viršūnės dešinėje padaryti bukais kietais daiktais netrukus prieš mirtį ir gyvam asmeniui būtų priskiriami prie sunkių kūno sužalojimų, nes galvos smegenų sumušimas yra pavojingas gyvybei. A. P. mirė nuo galvos smegenų sumušimo ir povoratinklinės kraujosruvos. A. P. kūne rasti sužalojimai yra vienodi senumo ir galėjo būti padaryti 1996-12-31, rastiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo suduoti 12 smūgių. A. P. mirtis ištiko nuo vieno smūgio į kairį skruostą, sukėlusio poodinę kraujosruvą kairiame skruoste ir kairės akies apatiniame voke, povoratinklinę kraujosruva ir galvos smegenų sumušimą. Sprendžiant iš lavoninių pakitimų, A. P. mirė apytikriai prieš 16 valandų iki atliekant jos lavono tyrimą. A. P. prieš mirtį vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau mirė praktiškai blaivi, nes lavono kraujyje rasta tik 0.28 promilės etilo alkoholio. Neatmetama kūne rastų sužalojimų padarymo galimybė mušant rankomis ir spardant kojomis. A. P. po jai padarytų kūno sužalojimų, dėl galvos smegenų sumušimo neteko sąmonės ir negalėjo atlikti aktyvius sąmoningus veiksmus. A. P. lavono tyrimo metu nerasta požymių, rodančių, kad netrukus prieš mirtį su nukentėjusiąja būtų atliktas smurtinis lytinis aktas (1 t. 73–78 b. l.).

832004-02-10 papildomoje lavono teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 6-819/96/N nurodyta, kad įvertinant kiekvieną iš A. P. padarytų kūno sužalojimus atskirai, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir kairiame skruoste, povoratinklinė kraujosruva, galvos smegenų sumušimas gyvam asmeniui sukeltų sunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai gyviems asmenims sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 173 b. l.).

842009-01-14 specialisto išvadoje Nr. PM 52-819/1996 (04) nurodyta, kad A. P. kūne rasti sužalojimai nėra susiję su kritimine trauma iš pastato 4 aukšto, nes kūno sužalojimai išsidėstę galvoje keliuose paviršiuose ir nėra kaulų lūžių, kurie būdingi krentant iš tokio aukščio, todėl nukentėjusiosios mirtį sukėlę sužalojimai nėra susiję su kritimine trauma iš didelio aukščio ir buvo padaryti suduodant buku daiktu į skruostą (2 t. 96 b. l.).

851997-01-02 kratos, atliktos D. M. bute, adresu: ( - ), protokole nurodyta, kad miegamajame ant lovos apvalkalo rasta panaši į kraują dėmė; svetainės kambaryje ant kilimo rastas plaukų pluoštelis, susidedanti iš 10 plaukų, kurių ilgis nuo 4 iki 10 cm (1 t. 83–86 b. l.).

861997-01-14 teisės medicinos ekspertizės akte Nr. 25 nurodyta, kad ant juodos spalvos striukės, paimtos iš įvykio vietos, yra A. P. kraujas. Plaukai, paimti kratos metu iš D. M. buto, gali priklausyti A. P., nes gautas DNR fragmentų sutapimas pagal dvi skirtingas genų atkarpas. Ant medžiagos gabalėlio yra žmogaus kraujas, kuris nepriklauso A. P. (1 t., 80–81 b. l.).

872011-07-15 apeliacinės instancijos teisme minėtą ekspertizės išvadą pateikusi teismo medicinos ekspertė K. S. paaiškino, kad išyrus tyrimui pateiktų plaukų priklausomybę A. P. buvo nustatytas sutapimas pagal dvi skirtingas genų atkarpas, kas reiškia, kad tikimybė, jog plaukai priklausė A. P. yra 80 procentų (4 t. 202-204 b. l.).

882012-01-26–2012-02-22 serologinės ir DNR ekspertizės akte Nr. ES29/12(01) nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad ant medžiagos skiautės yra žmogaus kraujo ir sperminio skysčio dėmė. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso A. P., ir D. F. DNR profilis su 99,993 sutapimo tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su D. F. nesusijusių asmenų (4 t. 261-262 b. l.).

892013-05-15 pateiktoje Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nuo 1996 m. gruodžio 30 d. 20 val. iki gruodžio 31 d. 8 val. nurodyta, kad nurodytu laikotarpiu buvo minusinė oro temperatūra; gruodžio 30 ir 31 dienomis kritulių nebuvo (5 t. 108 b. l.).

90VĮ ,,Registro centro“ Šiaulių filialo 2013-05-15 raštu Nr. 8.4.3)G-739 pateiktais dokumentais – 1996-02-27 statinių išsidėstymo planu, statinių išsidėstymo planu, 1995-02-20 statinio planu (aukštų planu), pastatų kadastro duomenimis - nustatyta buvusios automobilių saugojimo aikštelės sargų pastato buvimo vieta, įvažiavimo į aikštelę vieta ir jų padėtis ( - ) gatvių atžvilgiu (5 t. 124-130 b. l.).

912013-05-20 atliktas eksperimentas, kurio metu nustatyta, kad nuo ( - ) gatvių sankryžos buvusios automobilių saugojimo aikštelės sargų pastato ir įvažiavimo į aukštelę, iki ( - ), einant vidutiniu tempu eksperimento dalyviai nuėjo per 5 minutes 32 sekundes. Remiantis www.maps.lt pateiktais duomenimis, atstumas nuo ( - ) namo iki ( - ) namo yra 403 metrai (5 t. 110-117).

921996-04-21 atspausdintoje D. M. administracinių pažeidimų sąraše nurodyta, kad D. M. 1994-11-03 sprendimu pagal 126 straipsnio 1 dalį taikytas specialiosios teisės atėmimas 24 mėnesiams (5 t. 183 b. l.).

932013-08-08 Valstybinės įmonės ,,Regitra“ Šiaulių filialo pateiktame rašte Nr. (1.23)-24-320 nurodyta, kad 2010-09-16 D. M. užsisakė naują vairuotojo pažymėjimą vietoje prarasto. 2010-09-23 D. M. buvo įteiktas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas R0628773 (5 t. 153-155 b.l.).

942011-07-04 Šiaulių miesto 1 –ojo notarų biuro rašte Nr. S-103 nurodyta, kad Šiaulių miesto 1 –ojo notarų biuro notarų patvirtinti galiojimai iki 1997 m. (imtinai) yra sunaikinti, pasibaigus jų saugojimo terminui (4 t. 185 b. l.).

952011-08-02 Šiaulių apskrities archyvo rašte Nr. PŽ1-1131(8.3) dėl notarinio registro duomenų nurodyta, kad pateikti žinių, ar D. M. buvo išduotas įgaliojimas naudotis automobiliu 1994-1995 metais nėra galimybės, kadangi Šiaulių miesto 1 –ojo notarų biuro 1994-1995 metų, Šiaulių miesto 2-ojo notarų biuro 1994 metų notarinių registrų knygose yra įrašai tik apie įgaliojimą suteikusį asmenį, o įgaliojimą gavusio asmens duomenų nėra. 1995 metų Šiaulių 2-ojo notarų biuro ir kitų Šiaulių mieste veikusių notarų biurų dokumentai Šiaulių apskrities archyve nesaugomi (4 t. 215 b. l.).

96Iš D. M. pareiškimo Šiaulių miesto apylinkės teismui dėl paso pasiėmimo matyti, kad teisėjas leido išduoti pasą 1996-11-06 (5t. 184 b. l.).

972010-04-28 Rusijos Federacijos Generalinio konsulato Klaipėdoje rašte Nr. 501 nurodyta, kad pagal Rusijos Generalinio konsulato Klaipėdoje duomenų bazę D. M. nėra tarp tvarkiusiųjų vizą į Rusijos Federaciją piliečių (2 t. 181, 183 b. l.).

982010-12-02 Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinio skyriaus rašte Nr. 2191 nurodyta, kad Rusijos ambasados konsulinis skyrius Lietuvoje duomenų apie vizos išdavimą D. M. laikotarpiu nuo 1996 m. iki 1997 m. neturi (4 t. 41, 43 b. l.).

992010-12-21 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento Šengeno skyriaus rašte Nr. (25.6.2)-22-13297 nurodyta, kad 2010-12-20 buvo gautas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje 2010-12-17 oficialus atsakymas, kuriame pranešama, kad ambasada prašoma informacija (ar 1996-1997 metais Lietuvos Respublikos pilietis D. M. kreipėsi dėl vizos į šią ambasadą, ar jam buvo išduota viza) nedisponuoja (4 t. 44 b. l.).

1002013-07-03 Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus rašte Nr. 1794/ko nurodyta, kad patvirtinti vizos išdavimo fakto D. M., nėra galimybės dėl to, kad Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento ir Rusijos Ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vizų archyvai už nurodytą (1996 m. lapkričio – gruodžio mėn.) laikotarpį sunaikinti, nes baigėsi jų saugojimo pagal normatyvus laikas (5 t. 156-159 b. l.).

1012011-06-30Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos rašte Nr. (21)-19-91 nurodoma, kad duomenų apie piliečių sienos kirtimą 1995-1997 metais patikrinti galimybių neturi (4 t. 170 b.l.).

1022013-05-06 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo rašte Nr. 9-9591 nurodyta, kad 2013-05-03 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Sveikatos priežiūros tarnyboje išmatuotas D. F. ūgis. Šiuo metu jo ūgis (be batų) yra 180 cm (5 t. 160 b. l.).

103Iš foto nuotraukos matyti, kad joje užfiksuotų šalia stovinčių D. M. (F.) ir A. P. ūgis yra labai panašus (5 t. 138 b. l.).

104Iš 2013-05-08 www.maps.lt duomenų matyti maršrutas: ( - ), (restoranas ( - )) - ( - ), (( - )) - ( - ), (A. M. gyvenamoji vieta) - ( - ) (D. M. (F.) gyvenamoji vieta) (5 t. 161-163 b. l.).

1052010-05-24 Rusijos Federacijos Generalinės prokuratūros rašte Nr. 35/1-522-98 nurodyta, kad D. M. 2008-02-17 buvo sulaikytas Rusijos Federacijos teritorijoje ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Rusijos Federacijos BK 188 straipsnio 4 dalį (kontrabanda) pagal O.V. I. ankstinius duomenis. 2009-10-16 D. M. atžvilgiu parinkta kardomoji priemonė – suėmimas todėl, kad D. M. yra tarptautinėje paieškoje, kurią paskelbė Lietuvos Respublikos teisingumo organai. 2010-03-18 D. M. perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos organams (5 t. 188, 189 b.l.).

106Iš Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo 2009-08-17 nuosprendžio ištraukos kopijos matyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis D. M., gim. 1972-01-26 (gyvenantis pagal pasą išduotą Gruzijos piliečio O. I. gim. 1975-08-20 vardu) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą RF BK 33 straipsnio 3 dalyje ir 188 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas – 1 metams 8 mėnesiams (5 t. 143-148 b. l.).

107Šiaulių miesto apylinkės 1996-11-06 nutartimi baudžiamosios bylos, kurioje D. M. kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nagrinėjimas buvo atidėtas 1997 m. sausio 9-10 d. d. (5 t. 185-186, 187 b. l.). D. M. asmeniškai buvo įteiktas teismo šaukimas į teismo posėdį 1997-01-09 10 val. (4 t. 193 b. l.).

108Iš Šiaulių miesto 1997-01-09 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. M. į teismo posėdį 1997-01-09 neatvyko, dėl to jam buvo pakeista kardomoji priemonė piniginis užstatas į suėmimą ir paskelbta jo paieška (4 t. 194-198,199 b. l.).

109Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio matyti, kad D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už piktybinį chuliganizmą (5 t. 190-193 b.l.).

110Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

111BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Išvada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose).

112Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurių visuma leidžia nustatyti A. P. tyčinio nužudymo aplinkybes ir identifikuoti šią nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

113Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 31 d. 8.30 val. prie namo, esančio ( - ) mieste, rastas A. P. lavonas su smurto žymėmis (1996-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolas). Teismo medicinos ekspertas 1996-12-31 atlikęs lavono tyrimą, patvirtino, kad A. P. mirtis buvo smurtinė. A. P. lavone nustatyti sužalojimai galvos ir kaklo srityje padaryti bukais kietais daiktais suduodant 12 smūgių, netrukus prieš mirtį ir galėjo būti padaryti 1996-12-31. A. P. mirė apytikriai prieš 16 valandų iki atliekant jos lavono tyrimą (tyrimas atliktas – 18.20 val.). A. P. mirtis ištiko nuo vieno smūgio į kairį skruostą, sukėlusio poodinę kraujosruvą kairiame skruoste ir kairės akies apatiniame voke, povoratinklinę kraujosruva ir galvos smegenų sumušimą. Rasti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis. A. P. po jai padarytų kūno sužalojimų, dėl galvos smegenų sumušimo neteko sąmonės ir negalėjo atlikti aktyvius sąmoningus veiksmus (Ekspertizės aktas Nr. 819; specialisto išvada Nr. 6-819/96/N).

114Byloje neginčijamai nustatyta, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu D. M. (F.) gyveno adresu: ( - ).

115Nagrinėjamoje byloje liudytojų, kurie būtų betarpiškai matę A. P. sužalojimo aplinkybes, nenustatyta. Tačiau byloje yra pakankamai liudytojų, mačiusių ir bendravusių su A. P. 1996-12-30 vakare, kurie parodė, kad A. P. visą vakarą buvo su savo draugu D. M. (F.), pas kurį planavo vykti naktį iš 1996-12-30 į 1996-12-31.

116Išteisintasis D. M. (F.) neneigia apie 5 metus artimai bendravęs su A. P., tačiau teigia, kad paskutinius pusantrų metų jų tarpusavio santykiai buvo neįpareigojantys, jie bendrų ateities planų neturėjo, juos siejo tik intymūs santykiai. Jis nuo 1996 m. vasaros turėjo kitą draugę - N. R., o A. P. susitikinėjo su kitais vaikinais, vienas iš jų buvo S., apie kurį jis sužinojo būdamas tardymo izoliatoriuje, be to, jis ir pats ne kartą matė A. P. automobilį prie S. namo ( - ).

117Tokie išteisintojo teiginiai prieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams bei byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

118Nei vienas byloje apklaustas liudytojas neparodė, kad D. M. artimai bendravo su N. R.. Priešingai, byloje apklausti D. M. (F.) pažinoję liudytojai A. M., V. M., L. P., J. R., A. S. parodė, kad D. M. draugavo su A. P. ir jie buvo pora. Išteisintojo ir liudytojos N. R. parodymai apie jų rimtą draugystę ir bendrus ateities planus yra paviršutiniški ir epizodiški. Liudytoja N. R. ir išteisintasis parodė, kad jie draugavo, jų santykiai buvo rimti, jie planavo bendrą ateitį, tačiau aplinkybių, kurios patvirtintų rimtų santykių egzistavimą, nenurodė. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad D. M. visą 1996-12-30 vakarą leido su draugais ir A. P. kavinėse, o po to su A. P. grįžo iki jo namų ir jis pasiūlė A. P. užeiti pas jį į namus, norėdamas prieš išvažiuodamas su ja pasimylėti. Išteisintasis D. M. parodė, kad nors jis turėjo kitą merginą, su kuria siejo savo ateitį, bet ir toliau susitikinėjo su A. P., nes juos siejo intymūs santykiai. Iš liudytojos N. R. parodymų matyti, kad ji nežinojo, kad Naujųjų Metų išvakarėse D. M. išvyksta į Rusiją, liudytoja parodė, kad ji žinojo, kad su D. M. nesutiks Naujųjų Metų, nes jai reikėjo šokti su kolektyvu. Liudytojos teigimu, D. M. iš Rusijos jai skambino tik vieną kartą, kitų metų sausio viduryje, jų pokalbis buvo padrikas, daugiau D. M. jai nebeskambino. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad išteisintojo parodymai apie jo artimą ir rimtą draugystę su liudytoja N. R. yra bandymas sukurti sau alibi ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytoja N. R. yra buvusi advokato H. O., kuris buvo išteisintojo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu, padėjėja, o tai, atsižvelgiant į išteisintojo ir liudytojos parodymų turinį, taip pat duodą pagrindą abejoti jų parodymų patikimumu.

119Teisėjų kolegijos vertinimu nepasitvirtino ir išteisintojo iškelta versija, kad nukentėjusioji A. P. turėjo kitų artimų draugų, tarp kurių buvo ir S., gyvenęs ( - ) name, pas kurį, išteisintojo teigimu, A. P. lankydavosi kiekvieną vakarą, nes jis gyveno vienas. Nukentėjusieji J. P. ir O. V. P., liudytojai D. J., I. P., K. V. kategoriškai paneigė, kad A. P., be D. M. (F.), būtų turėjusi kitą artimą draugą. Liudytoja A. S. parodė, kad A. P. draugavo su D. M., su kitu vaikinu ji A. P. nėra mačiusi. Liudytoja J. R. parodė, jog A. buvo D. mergina, jie draugavo. Liudytoja L. P. parodė, kad D. M. draugavo su A. P., ši jį buvo įsimylėjusi, nenorėjo su juos skirtis, susipykus, pati eidavo taikytis. Liudytoja V. Ž., išteisintojo įvardinto A. P. artimo draugo S. motina, parodė, kad jos sūnui S. Ž. 1996 metais sukako 18 metų, jis vienas bute ( - ) negyveno, ten gyveno visa jų šeima. A. P. jų namuose nesilankė, sūnus į namus jokių draugių nesivedžiojo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Ž. parodė, kad jis su A. P. susipažino ,,M.“ klube, jų santykiai buvo draugiški, jie nesusitikinėjo. Liudytoja D. K. parodė, kad A. P. artimai bendravo su D. M., kad A. P. mylėjo D. M., po to jo bijojo. Paskutiniu metu jų santykiai buvo įtempti, jie pykdavosi ir taikydavosi, buvo pavydo. Nors liudytoja D. K. parodė, kad A. P. turėjo kitą vaikiną, kuris jai patiko, ir su kuriuo ji norėjo bendrauti, tačiau liudytoja nurodė ir faktą, kad A. P. su tuo vaikinu buvo susipažinusi neseniai, todėl ji nežino nei jo vardo, nei pavardės. Aptartų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamų įvykių metu D. P. turėjo vieną artimą draugą – D. M. (F.).

120Aplinkybę, kad D. M. (F.) ir A. P. nebuvo nutraukę artimų santykių patvirtina ir jų susitikimo bei bendravimo 1996 m. gruodžio 30 d. vakare aplinkybės.

121Byloje nukentėjusiųjų J. P., O. V. P. ir liudytojų A. T. – J., K. V. parodymais nustatyta, kad 1996-12-30 vakare A. P. išvyko iš namų S. į Š. kartu su draugėmis A. T. ir K. V.. Nuo 19-20 val. apie 3 val. A. P. su K. V. buvo pas A. T.. Liudytoja A. T. parodė, kad A. iš jos namų skambino vaikinui, norėdama susitarti dėl Naujųjų Metų sutikimo, bet neprisiskambino. Apie 22-23 val. A. P. su K. V. išvažiavo. Liudytoja K. V. parodė, kad A. turėjo ją parvežti namo, bet prieš tai sustojo prie pašto, iš ten A. paskambino D. ir po to jos nuvažiavo prie restorano, į kurį užėjo tik A., ji liko laukti jos automobilyje. Išteisintasis D. M. (F.) parodė, kad kavinėje ,,N“ jis buvo su draugų kompanija, jam į mobilų telefoną paskambino A. P. ir pasakė, kad atvažiuos, jis tam neprieštaravo. Neužilgo atvažiavo A. P., ji į kavinę užėjo viena, nors jos automobilyje laukė draugė. Nusprendus važiuoti į kitą kavinę, jis (D. M.) pasiūlė kartu važiuoti ir A. P., ji sutiko. Jis su V. M. važiavo su A. P. vairuojamu automobiliu. V. M. atsisakius važiuoti į kavinę, A. P. parvežė V. M. namo, po to nuvežė savo draugę (K. V.), o jie dviese nuvažiavo į restoraną ,,V“. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai V. M. ir K. V.. Liudytojas V. M. parodė, kad jį apie 23.30 val. iš kavinės ,,N“ namo parvežė D. M. draugė A., o A. su D. (M.) bei A. drauge nuvažiavo. Liudytoja K. V. parodė, kad iš pradžių A. parvežė namo D. draugą, o po to ją, ji prie namų buvo 23.45 val. Liudytojai A. M., J. R., R. M. ir A. K. patvirtino, kad į restoraną ,,V“ buvo atvažiavęs D. M. (F.) su A.. Visi 1996-12-30 vakarą kartu su D. M. ir A. P. buvę ir bendravę asmenys parodė, kad jokių nesutarimų ar pykčių tarp D. ir A. tą vakarą nebuvo. Išteisintasis D. M. taip pat teigia, kad 1996-12-30 vakarą jokių įtemptų santykių ar konfliktų su A. nebuvo, A. pati pasisiūlė jį parvežti namo. Iš restorano ,,V“ išvažiavo trise: jis (D. M. (F.)), A. ir A. M.. Jie parvežė A. M. namo. Liudytojas A. M. patvirtino, kad iš restorano ,,V“ jis išvažiavo kartu su D. M. ir A., jie parvežė jį į namus, adresu ( - ). Liudytoja A. S. ir I. M. parodė, kad A. M. namo buvo parvežtas po 24 val. Liudytojai A. M. ir A. S. teisme patvirtino, kad A. ruošėsi važiuoti pas D. (M. (F.)). Liudytoja I. P. parodė, kad 1996-12-31 apie 00.30 val. namo į laidinį telefoną paskambino A. ir prašė pasakyti jos mamai, kad grįš vėliau. Išteisintasis D. M. neneigia, kad A. P. galėjo pasinaudoti jo mobilaus ryšio telefonu, skambindama tą vakarą į namus, nes ji savo mobilaus telefono neturėjo, o jo telefonu ne kartą naudojosi ir anksčiau, skambindama tėvams ir draugėms. Išteisintasis D. M. parodė, kad parvežę namo A. M., jie su A. nuvažiavo link jo namų, ( - ). Išteisintojo teigimu, A. P. jį atvežė iki jo namo laiptinės ir jis pasiūlė jai užeiti pas jį, norėdamas prieš išvažiuodamas su ja pasimylėti. A. sutiko, bet nenorėjo palikti savo automobilio kieme, nes manė, kad nesaugu, todėl nusprendė pastatyti automobilį į saugomą automobilių aikštelę. Jis tokį A. P. norą vertino kaip jos užgaidą, todėl su A. kartu nevažiavo, išlipo prie laiptinės ir nuėjo namo. Jis namo grįžo apie 0.30-1.30 val., laukė ateinančios A., tačiau jį neatėjo. Jis A. neskambino, nes ji neturėjo mobilaus telefono, jos ieškoti neėjo, nes manė, kad A. persigalvojo. Neatėjus A., jis susidėjo daiktus ir 1996 m. gruodžio 31 d. apie 2.30 val. automobiliu ,,O.K.“, kuriuo disponavo pagal generalinį įgaliojimą, išvyko į iš anksto suplanuotą kelionę į Rusiją.

122Byloje objektyviai nustatyta, kad A. P. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ( - ), atvažiavo ir joje pastatė savo automobilį ,,F. U.“. Šią aplinkybę patvirtina papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad A. P. priklausęs automobilis „F.U.“, valst. Nr. ( - ), 1996-12-31 buvo rastas automobilių saugojimo aikštelėje ( - ) (1 t. 10-13 b.l.).

123Pagal maps.lt atstumas nuo ( - ) namo, prieš kurį ir buvo automobilių saugojimo aikštelė, kurioje rastas A. P. priklausęs automobilis „F.U.“, valst. Nr. ( - ), iki išteisintojo namų: ( - ) yra 403 metrai (5 t. 110-117).

124Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas stovėjimo aukštelėje 1996-12-31 dirbęs sargas O. J.. Šis liudytojas 1996-12-31 paaiškinime ir 1996-01-06 apklaustas kaip liudytojas vienodai parodė, kad 1996 m. gruodžio 31 d. apie 1–1.10 val. nakties į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis ,,F“, automobilį vairavo mergina, kuri ir anksčiau palikdavo savo automobilį aikštelėje, mergina į aikštelę įvažiavo viena. Pastačiusi automobilį mergina priėjo prie langelio ir jis jai padavė leidimą. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios striukėje rastas D. V. firmos ,,Okstitas“ vienkartinis leidimas (1 t. 16 b. l.). Merginai išėjus iš aikštelės, prie jos iš karto priėjo jaunas vaikinas, 20 metų ar kiek vyresnis, ,,bokso“ stiliumi kirptais plaukais, apsirengęs tamsia, trumpa striuke, truputį mažesnis už merginą, jo ūgis apie 170 cm, jie nusijuokė ir apsikabinę nuėjo ( - ) gamyklos link. Vaikiną matė iš 3–4 metų atstumo (1 t. 18; 58 b. l.).

125Liudytojas O. J. dėl objektyvių aplinkybių – pablogėjusios sveikos būklės - negalėjo būti apklaustas teisme (dėl patirtų insultų turi atminties problemų (5 t. 150,151 b. l.)), todėl teismas jo parodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai.

126Išteisintasis teigia, kad liudytojo O. J. apibūdinto vaikino išvaizda neatitinka jo išvaizdos. Išteisintasis parodė, kad tuo metu Šiauliuose visi kirpdavosi vienodai, t. y. nešiojo trumpo kirpimo plaukus, ir visi vienodai rengėsi. Jis tamsios striukės neturėjo, vaikščiojo apsirengęs chaki spalvos, pusiau šviesią, neodinę striukę. Be to, jis nebuvo žemesnis už A. P.. Jo ūgis 180 cm. A. P. mėgo avėti aukštakulnius batelius, tačiau su jais eidavo į oficialius pasirodymus, išteisintojo manymu, avėti aukštakulnius kiekvieną dieną A. P. būtų buvę nepatogu (4 t. 141 b. l.).

127Visų pirma, pastebėtina, kad liudytojo O. J. nurodyto jo matyto vaikino amžius (20 metų ar šiek tiek daugiau) atitinka D. M. amžių. D. M., gim. 1972-01-26, 1996 m. gruodžio 31 d. buvo 24 metai. Išteisintasis neneigia, kad jis nagrinėjamo įvykio metu turėjo trumpo kirpimo plaukus. Taip pat išteisintasis pripažįsta turėjęs trumpą striukę, tačiau teigia, kad ji nebuvo tamsi, o buvo chaki spalvos. Tokius išteisintojo parodymus patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai L. P. ir A. M.. Liudytoja L. P. parodė, kad D. M. turėjo brezentinę rudai žalios spalvos trumpą striukę (5 t. 171-172 b.l.). Liudytojas A. M. prisiminė, kad D. M. įvykio vakarą buvo apsirengęs ne juodos, kaip nurodė ankstesniuose parodymuose, o rudos ar kakavos spalvos odinę striukę (5 t. 168-171 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, išteisintojo ir liudytojų nurodytos spalvos ( žaliai ruda/chaki) nėra šviesios, todėl liudytojo O. J. nurodytas tamsus striukės atspalvis iš esmės neprieštarauja išteisintojo ir liudytojų parodymams dėl D. M. (F.) įvykio metu turėtos/dėvėtos striukės spalvos.

128Išteisintasis teigia, kad jis ne buvo žemesnis už A. P., jo ūgis ne 170 cm, kaip nurodė liudytojas O. J., o 180 cm ir tai patvirtina Lukiškių TI-K pateikti duomenys apie jo ūgį (5 t. 160 b. l.). Iš 1996-12-31 lavono teisės medicinos ekspertizės akto Nr. 819 išorinio lavono tyrimo aprašymo matyti, kad A. P. lavonas 175 cm ilgio. Iš byloje esančios foto nuotraukos, kurioje užfiksuoti A. P. ir D. M. (F.) atvaizdai, matyti, kad A. P., avėdama batelius lygiu padu, yra beveik lygi su išteisintuoju. Išteisintasis pripažino, kad fotonuotraukoje yra jo atvaizdas (5 t. 138; 179 b. l.). 1996-12-31 lavono teisės medicinos ekspertizės akte Nr. 819 užfiksuota, kad tyrimui A. P. pristatyta su juodais pusbačiais su storais padais ir aukštais kulnais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis. Be to, šiam kontekste pažymėtina, kad išteisintasis D. M., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, parodė, kad A. visada avėjo aukštakulnius, turėjo būti už jį aukštesnė, ir tik apeliacinės instancijos teisme padarė prielaidą, kad aukštakulnius avėti kiekvieną dieną turėtų būti nepatogu. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, sprendžia, kad A. P., būdama 175 cm. ūgio ir avėdama pusbačiais su storais padais ir aukštais kulnais, galėjo būti truputį aukštesnė už išteisintąjį, kurio ūgis 180 cm, kaip ir nurodė liudytojas O. J.

129Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad liudytojo O. J. apibūdintas su nukentėjusiąją 1996-12-31 apie 1 val. nakties matytas vaikinas atitinka D. M. (F.) išvaizdą.

130Išteisintasis apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jei jis būtų atvažiavęs su nukentėjusiąja kartu iki automobilių stovėjimo aikštelės, tai jis būtų kartu su ja įvažiavęs ir į aikštelės teritoriją, nes taip visada darydavo, jei atvažiuodavo kartu su nukentėjusiąja, o tai yra buvę ne kartą (5 t. 177 b. l.; 6 t. 98-100 b. l.). Tačiau tokie išteisintojo parodymai prieštarauja jo paties duotiems parodymams, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą, tuomet išteisintasis parodė, kad jam neteko kartu su A. P. išlipti iš automobilio stovėjimo aikštelėje ir grįžti kartu namo, kadangi jis dažniausiai važinėjo savo automobiliu, o ji savo (4 t. 141 b. l.). Tokie nenuoseklūs ir prieštaringi išteisintojo parodymai rodo, kad jo parodymai kinta priklausomai nuo byloje susiklosčiusios situacijos. Paminėtą išteisintojo parodymų pasikeitimą akivaizdžiai sąlygojo apeliacinėje instancijos teisme duoti liudytojo D. V. parodymai, kad į automobilių saugojimo aikštelę buvo galima įvažiuoti tik automobilio vairuotojui, keleiviams tai daryti buvo draudžiama.

131Išteisintasis teigia, kad liudytojo O. J. matytas vaikinas negalėjo būti jis dar ir dėl to, kad liudytojo O. J. nurodyta nukentėjusiosios ir ją pasitikusio vaikino judėjimo kryptis buvo priešinga jo gyvenamajai vietai. Liudytojas O. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mergina, susitvarkiusi dokumentus, išėjo į ( - ) gatvę, prie jos priėjo vaikinas ir jie kartu nuėjo ( - ) gamyklos link. Šiai liudytojo O. J. nurodytai aplinkybei patikrinti byloje buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai. Iš VĮ ,,Registro centro“ Šiaulių filialo buvo gauti dokumentai, leidžiantys nustatyti įvykio metu buvusios automobilių saugojimo aikštelės teritoriją, sargų pastato buvimo vietą, įvažiavimo į aikštelę vietą ir jų padėtis ( - ) gatvių atžvilgiu (5 t. 124-130 b. l.), teisme apklaustas ( - ) gatvių sankryžos buvusios automobilių saugojimo aikštelės savininkas D. V.. Šis liudytojas parodė, kad aikštelė buvo kvadrato formos, iš trijų pusių buvo aptverta gelžbetonine tvora, o į ( - ) gatvę buvo permatomas vielos tinklas. Į aikštelę buvo naudojamas vienas įvažiavimas, iš ( - ) gatvės. Sargų namelis buvo prie įvažiavimo. Vartai būdavo palikti atviri tiek, kad žmogus per tarpelį galėtų prieiti prie sargų namelio. Apmokama ir kvitas išduodamas buvo per langelį. Sargų namelis buvo kvadratinis, buvo dvi aklinos sienos ir dvi stiklinės. Vienas langas buvo į ( - ) gatvę, per jį matėsi visas įvažiavimas į aikštelę ir ( - ) gatvės dalis link ( - ) g. Kitas langas į aikštelės gilumą. Aklinos sienos buvo į UAB ( - ) pastatą ir į ( - ) gatvę. Sargas negalėjo matyti, kas vyksta ( - ) gatvėje, nes buvo pakankamai aukšta betoninė siena, taip pat jis negalėjo matyti vaizdo į priešingą ( - ) gatvę (5 t. 100-101 b. l.; 6 t. 96-98 b. l.). Aikštelę juosusi gelžbetoninė siena užfiksuota papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo esančiose fotolentelėje Nr. 1 (1 t. 12 b. l.).

132Tokie bylos duomenys leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad nukentėjusioji iš aikštelės galėjo išeiti tik į ( - ) gatvę, o liudytojas O. J., būdamas darbo vietoje, galėjo stebėti merginos judėjimą nuo įvažiavimo į aikštelę link ( - ) gatvės, nes vaizdą į ( - ) gatvę ribojo gelžbetoninė tvora, o vaizdą į ( - ) gatvės priešingą pusę ir į ( - ) gamyklą – sargų namelio aklinos sienos. Sugretinus šiuos įrodymus su liudytojo O. J. parodymais apie nukentėjusiosios ir ją pasitikusio vaikino judėjimo kryptį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusioji iš aikštelės išėjo į ( - ) gatvę ir su ja pasitikusiu vaikinu nuėjo link ( - ) gatvės, o tai atitinka išteisintojo gyvenamosios vietos kryptį ir leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiąją prie automobilių saugojimo aukštelės pasitiko išteisintasis D. M. (F.).

133Remiantis VĮ ,,Registro centro“ Šiaulių filialo pateiktais duomenimis, byloje buvo atliktas eksperimentas, kurio metu nustatyta, kad nuo ( - ) gatvių sankryžos buvusios automobilių saugojimo aikštelės sargų pastato ir įvažiavimo į aikštelę, iki ( - ) buto, einant vidutiniu tempu eksperimento dalyviai nuėjo per 5 minutes 32 sekundes. Remiantis www.maps.lt pateiktais duomenimis, atstumas nuo ( - ) namo iki ( - ) namo yra 403 metrai (5 t. 110-117). Aptarti duomenys, sugretinus juos su liudytojo O. J. nurodytu nukentėjusiosios atvykimo į aikštelę laiku (apie 1-1.10 val.), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji 1996-12-31 iki 1 val. buvo gyva.

134Byloje nenustatyta liudytojų, kurie būtų matę nukentėjusiosios ir išteisintojo atėjimo į ( - ) namą 1996-12-31 naktį faktą. Tačiau byloje objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiosios lavonas buvo rastas prie namo ( - ), o tyrimą atlikęs ekspertas nustatė, kad A. P. mirtis buvo smurtinė ir ji mirė apytikriai prieš 16 valandų iki jos lavono tyrimo, kuris buvo atliktas 1996 m. gruodžio 31 d. 18.20 val., t. y. nukentėjusioji mirė 1996 m. gruodžio 31 d. apie 2.20 val.

135Taigi sugretinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad A. P. 1996-12-31 iki 1 val. buvo gyva ir eksperto nustatytą jos mirties laiką - 1996 m. gruodžio 31 d. apie 2.20 val., darytina pagrįsta išvada, kad A. P. buvo nužudyta 1996 m. gruodžio 31 d. tarp 1–2.20 val.

136Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad A. P. lavone rastiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo suduoti 12 smūgių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad lavono radimo vietoje jokių grumtynių žymių neužfiksuota. Ekspertizės akte nurodyta, kad A. P. po jai padarytų kūno sužalojimų, dėl galvos smegenų sumušimo neteko sąmonės ir negalėjo atlikti aktyvius sąmoningus veiksmus. Liudytojas V. B. teisme parodė, kad 1996-12-31 apžiūrint įvykio vietą jokių tempimo žymių nesimatė (3 t. 128-129 b.l.). Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nuo 1996 m. gruodžio 30 d. 20 val. iki gruodžio 31 d. 8 val. nurodyta, kad gruodžio 30 ir 31 dienomis kritulių nebuvo (5 t. 108 b. l.). Tokie bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji nebuvo sužalota jos lavono radimo vietoje ir būdama sužalota savarankiškai ateiti iki jos lavono radimo vietos negalėjo.

137Liudytojas V. K., įvykio metu gyvenęs ( - ), parodė, kad jis 1996 m. gruodžio 31 d. apie 3 val. grįžo namo, tačiau nei prie namo, nei prie laiptinės gulinčio žmogaus nematė. Liudytoja A. P. parodė, kad ji gulintį prie namo, ( - ), žmogų pamatė 1996 m. gruodžio 31 d. 6 val. Tokie bylos duomenys, įvertinus juos kartu su nustatytu A. P. mirties laiku - 1996 m. gruodžio 31 d. apie 2.20 val., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad lavonas į jo radimo vietą buvo atneštas laikotarpyje tarp 3 val. iki 6 val.

138Iš 1996-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolo ir teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad A. P. turėti daiktai (striukė su joje buvusiais dokumentai (vairuotojo pažymėjimas ir transporto priemonės registravimo liudijimas ( - ) ,,F.U.“) ir papuošalai (laikrodis, žiedai, auskarai) nedingo. Taip pat A. P. lavono tyrimo metu nerasta požymių, rodančių, kad netrukus prieš mirtį su nukentėjusiąja būtų atliktas smurtinis lytinis aktas (1 t. 73–78 b. l.). Tokie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. P. nužudymas nebuvo apiplėšimo ar seksualinio nusikaltimo pasekmė.

139Iš 1997 m. sausio 2 d. kratos, atliktos D. M. (F.) bute, protokolo matyti, kad svetainės kambaryje, ant grindų rasta ir paimta dešimties plaukų sruoga, o ant lovos čiužinio matyti kraujo dėmė, kuri paimta tyrimui (1 t. 83-86 b. l.).

140Iš 1997 m. sausio 14 d. teisės medicinos ekspertizės akto Nr. 25 matyti, kad plaukai, paimti kratos metu iš D. M. ( F.) buto, gali priklausyti A. P., nes gautas DNR fragmento sutapimas pagal dvi skirtingas genų atkarpas (1 t. 80-81 b.l.). Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė K. S. paaiškino, kad ištyrus D. M. (F.) bute rastus plaukus sutapimas buvo gautas tik pagal dvi skirtingas genų atkarpas. Todėl išvada dėl plaukų priklausomybės A. P. tikėtina 80 % 1997 m. tyrimas pagal trečią atkarpą galėjo nepavykti dėl tuo metu naudojamų tyrimo metodų, šiuo metu yra kiti metodai, daug tyrimų atliekama kompiuteriu, tačiau tam reikalinga tiriamoji medžiaga (4 t. 202-204 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų priemonių nustatyti nagrinėjamos bylos daiktinių įrodymų (plaukų) buvimo vietą, tačiau tai padaryti dėl objektyvių aplinkybių nepavyko (4 t. 181-183; 225-228, 247-248 b. l.). Šiame kontekste pastebėtina, kad D. M. (F.) neneigia, kad jo bute rasti plaukai yra A. P., tačiau teigia, kad jie galėjo jo bute likti iš anksčiau, kai A. P. pas jį lankėsi ir šukuodavosi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti patikimas išvadas dėl bute rastų plaukų atsiradimo aplinkybių, taip pat nesant tiriamosios medžiagos nėra galimybės nustatyti jų iškritimo būdo, t. y. ar tai natūralus plaukų išslinkimas ar fizinio smurto pasekmė, todėl teisėjų kolegija, pripažindama, kad bute rasti plaukai priklauso nukentėjusiajai, ko neneigia ir išteisintasis, daro išvadą, kad rastų nukentėjusiosios plaukų atsiradimo išteisintojo bute aplinkybės byloje nenustatytos.

141Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta kraujo, rasto ant D. F. bute buvusio čiužinio, priklausomybė. Iš teisės medicinos ekspertizės akto Nr. 25 matyti, kad ant medžiagos gabalėlio yra žmogaus kraujas, tačiau jis nepriklauso A. P. (1 t. 80-81 b.l.). Byloje atlikus serologinę ir DNR ekspertizę nustatyta, kad ant medžiagos skiautės yra žmogaus kraujo ir sperminio skysčio dėmė. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nepriklauso A. P., ir D. M. (F.) DNR profilis su 99,993 sutapimo tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su D. M. (F.) nesusijusių asmenų (4 t. 261-262 b. l.). Šios aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, jog kraujo dėmė, rasta ant D. F. bute buvusio čiužinio A. P. nepriklauso. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir ekspertizės išvados turinio matyti, kad A. P. lavone nustatytos kraujosruvos ir nubrozdinimai, kirstinių, pjautinių ar kitokių sužalojimų, kurie sąlygotų gausų kraujavimą, nenustatyta. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje kraujo nerasta, lavone nustatytos kraujo tekėjimo žymės tik iš nosies ir viršutinės lūpos. Tokie objektyvūs bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad sumušta nukentėjusioji stipriai nekraujavo, todėl jos kraujo išteisintojo bute galėjo ir nebūti.

142Tačiau aplinkybę, kad A. P. buvo nužudyta D. M. (F.) bute, apeliacinės instancijos teisme nurodė liudytojas E. J.. Liudytojas parodė, kad jam pats D. M. (F.) pasakojo, kad jis nužudė savo draugę. D. M. jam pasakojo, kad pasimylėjęs su savo mergina, begulint lovoje, jis du kartus trenkė jai į galvą, mergina išsirietė ir suknebo, dar lyg sakė, kad galvos pakaušiu trenkėsi į medinį lovos kraštą. D. M. sakė, kad jį sujaudino ir sunervino tai, kad A. jam buvo neištikima, kad turėjo kitų vyrų, kol jis sėdėjo kalėjime. Merginos lavoną jis kartu su V. M. aprengė ir išmetė prie namo. Gruodžio 31 d. jis kartu su D. M., jo (liudytojo) automobiliu išvažiavo į Rusiją ir ten slapstėsi. Liudytojas paaiškino teismui, kad šioje byloje duoda parodymus, nes iškilo pavojus jo gyvybei, dėl to, kad jis daug žino. V. M. jo prašė smulkiau sužinoti apie D. M. bylą, klausė, gal jis žino, kaip galima padėti D. M.. Jam pasakius V. M., kad nepaisant to, kad jis (V. M.) ir D. M. buvo išteisinti, jis žino, kad tai buvo D. M. ,,darbas“, V. M. jam pagrasino, kad jis per daug žino, tai gali dingti be žinios (6 t. 60-65 b. l.).

143Išteisintasis D. M. (F.) nurodė, kad liudytojo E. J. parodymai neatitinka tikrovės, liudytojas jį apkalba, norėdamas išsireikalauti pinigų. Išteisintasis neigė E. J. pasakojęs jo nurodytas aplinkybes ir kartu su juo vykęs ir slapstęsis nuo policijos Maskvoje ir Kastramoje, tačiau pripažino, kad jis, būdamas Maskvoje, buvo susitikęs su E. J. 2-3 kartus biznio reikalais.

144Atsižvelgiant į tai, kad liudytojo E. J. parodymai apie byloje nagrinėjamus įvykius yra išvestiniai, teisėjų kolegija patikimais laiko tik tuos liudytojo parodymus, kurie sutampa su kitais bylos įrodymais.

145Liudytojas E. J. parodė, kad jis kartu su D. M. slapstėsi nuo policijos, nes prieš Kalėdas buvo sukonfliktavęs su nusikalstamo pasaulio atstovu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1996-12-21 E. J. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis konflikto metu kavinėje panaudojo šaunamąjį ginklą prieš R. M. ir jį sužalojo. 1997-01-13 buvo paskelbta jo paieška (6 t. 29 b. l.). 1997-12-24 minėta baudžiamoji byla jam buvo nutraukta (6 t. 44-45 b. l.).

146Liudytojo E. J. nurodytos, jam D. M. (F.) pasakotos nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybės iš esmės atitinka ekspertizės akte nustatytam nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmui. Liudytojas E. J. parodė, kad D. M. sakęs, kad jis trenkė du kartus į galvą, mergina išsirietė ir suknebo. Ekspertas nustatė, kad A. P. mirtis ištiko nuo vieno smūgio į kairį skruostą ir A. P. dėl galvos smegenų sumušimo neteko sąmonės ir negalėjo atlikti aktyvius sąmoningus veiksmus (1 t. 73–78 b. l.).

147Liudytojas E. J. parodė, kad D. M. jam sakė, kad iš pradžių su nukentėjusiąja pasimylėjo, o po to susinervinęs, kad nukentėjusioji turėjo kitus vyrus, sudavė nukentėjusiajai. Tokie liudytojo parodymai neprieštarauja išteisintojo parodymams, kuris parodė, kad įvykio vakarą kvietė nukentėjusiąją pas save į svečius, norėdamas su ja pasimylėti, be to, išteisintasis savo parodymuose ne kartą minėjo, kad A. P. jam buvo neištikima, turėjo ir kitų vyrų, su kuriais intymiai bendravo. Aplinkybę, kad D. M. (F.) buvo pavydus ir linkęs smurtauti patvirtino nukentėjusieji, liudytojai K. V., A. T. – J., D. J., I. P., kuriems apie tai buvo nurodžiusi pati A. P.. Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji matė kaip klube A. vaikinas sudavė ir po to tas vaikinas pakvietė ją (liudytoją) šokti ir prisistatė D. vardu, tačiau liudytoja teisme dėl praėjusio ilgo laiko negalėjo patvirtinti, kad jos nurodytas merginai sudavęs D. ir kaltinamasis yra tas pats asmuo, todėl teisėjų kolegija šios liudytojos parodymais nesivadovauja. Tačiau aplinkybę, kad D. M. (F.) linkęs smurtauti patvirtina Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuos D. M. (F.) pripažintas kaltu ir nuteistas už piktybinį chuliganizmą, įvykdytą 1996-04-21, kurio metu, jis kartu su M. G. ir A. J. sumušė G. R., suduodant jam rankomis ir kojomis ne mažiau 10 smūgių, padarant apysunkį kūno sužalojimą (5 t. 190-193 b.l.).

1481996-12-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad A. P. juodos striukės apačia sutepta krauju. 1997-01-14 teisės medicinos ekspertizės akte Nr. 25 nurodyta, kad ant juodos spalvos striukės, paimtos iš įvykio vietos, yra A. P. kraujas. Akivaizdu, kad striukės apačia nukentėjusiosios krauju, kraujui tekant iš nosies ir viršutinės lūpos, savaime susitemti negalėjo, tai patvirtina faktą, kad striukė nukentėjusiajai buvo velkama per galvą, ką nurodė ir įvykio vietą apžiūrėjęs liudytojas V. B., kad merginos viršutinės dalies nesimatė, nes buvo uždengta jos pačios striuke, kuri buvo užtraukta ir lyg bandyta nuvilkti per galvą (3 t. 128-129 b. l.) ir patvirtina liudytojo E. J. parodymus, kad nukentėjusiosios lavonas buvo aprengtas ir išneštas į lauką.

149Vertinant liudytojo E. J. parodymus teismas, atsižvelgia, kad byloje yra duomenys iš VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės, kuriuose nurodoma, kad E. J. yra ( - ) (6 t. 75 b. l.), tačiau duomenų, kad E. J. nuo 1992 m. sirgtų ( - ) nenurodyta. Byloje yra Šiaulių apygardos teismo 2000 m. gruodžio 4 d. nuosprendis, iš kurio matyti, kad E. J. buvo nuteistas 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 6 dalį, 104 straipsnį (6 t. 86-94 b. l.), o tai reiškia, kad dėl E. J. pakaltinamumo abejonių nekilo. Išteisintojo teiginiai, kad liudytojas jį apkalba, norėdamas gauti pinigų, atmetami kaip deklaratyvūs.

150Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje pakanka įrodymų iš skirtingų šaltinių, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad 1996 m. gruodžio 31 d. A. P. lankėsi išteisintojo D. M. (F.) bute, adresu ( - ), ir būtent ten jai buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai.

151Byloje neginčijamai nustatyta, kad iš karto po A. P. nužudymo D. M. (F.) pasislėpė ir slapstėsi 13 metų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išteisintojo parodymai dėl Rusijos vizos darymo ir gavimo aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą išteisintasis teigė, kad Rusijos vizą jis darė Šiauliuose per turistinę firmą, dokumentus su viza atsiėmė Šiauliuose. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, išteisintasis jau teigė, kad jam vizą padėjo gauti K. U., kurį jis anksčiau įvardijo kaip turistinę firmą. Liudytojas K. U. apeliacinės instancijos teisme patvirtino išteisintojo parodymus, kad jis 1996 m. padėjo D. M. daryti Rusijos vizą, priduodamas jo pasą į agentūrą Vilniuje. Liudytojas teigia, kad viza D. M. buvo išduota 1996 m. rudenį, rugsėjo ar spalio mėnesį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad liudytojo K. U. nurodytu laikotarpiu D. M. (F.) pasas buvo paimtas ir laikomas prie baudžiamosios bylos medžiagos. Pasas išteisintajam iš baudžiamosios bylos buvo grąžintas tik 1996-11-06 (5 t. 184 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių nustatyti, kokiu būdu D. M. (F.) gavo Rusijos Federacijos vizą, tačiau išnaudojus visas įmanomas galimybes dėl ilgo laikotarpio po įvykio, papildomų objektyvių duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių D. M. (F.) parodymus apie vizos gavimą, surinkti nepavyko. Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinio skyrius nurodė, kad duomenų apie vizos išdavimą D. M. (F.) laikotarpiu nuo 1996 m. iki 1997 m. neturi (4 t. 41, 43 b. l.); Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento Šengeno skyrius nurodė, kad Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje oficialiai atsakė, kad ambasada informacija, ar 1996-1997 metais Lietuvos Respublikos pilietis D. M. kreipėsi dėl vizos į šią ambasadą, ar jam buvo išduota viza, nedisponuoja (4 t. 44 b. l.); Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyrius nurodė, kad patvirtinti vizos išdavimo fakto D. M., nėra galimybės dėl to, kad Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento ir Rusijos Ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vizų archyvai už 1996 m. lapkričio – gruodžio mėn. laikotarpį sunaikinti, nes baigėsi jų saugojimo pagal normatyvus laikas (5 t. 156-159 b. l.). Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patvirtinančių D. M. Rusijos Federacijos vizos gavimo aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepaneigta išteisintojo versija, kad jis turėjo Rusijos Federacijos vizą.

152Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad išteisintojo išvykimas Naujųjų Metų išvakarėse buvo susijęs ne su iš anksto planuota kelione į Rusiją, o su 1996-12-30–1996-12-31 nakties įvykiais. Liudytojas K. U., kurį išteisintasis nurodė, kaip asmenį dariusį jam vizą, išsakė nuomonę, D. M. ruošėsi važiuoti į Rusiją po Naujųjų Metų, nes per šventes niekas niekur nevažiuodavo. Be to, paties išteisintojo parodymai, kad jis sutikęs Naujuosius Metus Raudonojoje aikštėje, kitą dieną, t. y. sausio 1 d., turėjo susitikimą su verslo partneriais, kelia pagrįstų abejonių tokių parodymų patikimumu, nes sausio 1 d. Rusijoje yra ne darbo diena. Valstybės sienos apsaugos tarnyba patikrinti duomenų apie piliečių sienos kirtimą 1995-1997 metais dėl praėjusio ilgo laikotarpio galimybių neturėjo (4 t. 170 b. l.), tačiau byloje esantys duomenys, kad D. M. 1994-11-03 sprendimu pagal 126 straipsnio 1 dalį taikytas specialiosios teisės atėmimas 24 mėnesiams (5 t. 183 b. l.), leidžia daryti išvadą, kad išteisintasis išvykimo iš Lietuvos metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Iš esmės šios aplinkybės neneigia ir pats išteisintasis. Išteisintasis prisipažino, kad važinėjo be vairuotojo pažymėjimo, nes jis iš jo buvo atimtas. Jis už vairavimą be vairuotojo teisų yra gavęs nemažai baudų ir net atliko 30 parų arešto bausmę (6 t. 98-100 b. l.). Iš 2013-08-08 Valstybinės įmonės ,,Regitra“ Šiaulių filialo pateiktų duomenų, kad D. M. užsisakė naują vairuotojo pažymėjimą vietoje prarasto tik 2010-09-16 (5 t. 153-155 b. l.). Aptarti duomenys leidžia patikimais pripažinti liudytojo E. J. parodymus, kad D. M. iš Lietuvos į Rusiją išvyko kartu su liudytoju E. J., jo nurodytomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytoja L. P. parodė, kad D. M. 1996 m. pabaigoje automobilio neturėjo (5 t. 171-172 b. l.).

153Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybę, kad išvykimo tikslas buvo pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, patvirtina ir tai, kad išteisintasis, apie savo išvykimo niekam nepranešė. Išteisintojo nurodyta aplinkybė, kad jis niekam apie išvykimą nesakė, nes vežėsi daug pinigų, nepagrįsta objektyviais duomenimis, o aplinkybė, kad jis prieš išvažiuojant pardavė pusseserei L. P. butą, paneigti liudytojos L. P. parodymais, kuri parodė, kad butą iš D. M. (F.) ji nupirko prieš 2 metus iki byloje nagrinėjamų įvykių, šį faktą patvirtina ir registro duomenys. Be to, D. M. prieš išvykstant į Rusiją buvo žinoma apie paskirtą 1997-01-09 10 val. teismo posėdį Šiaulių miesto apylinkės teisme (5 t. 185-186, 187 b. l.; 4 t. 193 b. l.), tačiau į teismo posėdį jis 1997-01-09 neatvyko, dėl to jam buvo pakeista kardomoji priemonė piniginis užstatas į suėmimą ir paskelbta jo paieška (4 t. 194-198, 199 b. l.). Išteisintasis apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jis planavo į Lietuvą grįžti iki 1996 m. sausio 9 d., tačiau būdamas Maskvoje sužinojęs, kad A. P. negyva, į Lietuvą nebegrįžo, bijodamas dėl savo saugumo. 1997 metais D. M. vedė Gruzijos pilietę L. I. ir pasikeitė savo vardą ir pavardę į ,,O. I.“. 1998 metais O. I. vardu D. M. gavo Rusijos piliečio pasą su pakeista gimimo data. Šiame kontekste pastebėtina, kad išteisintasis nėra nuoseklus, nurodydamas gimimo datos pasikeitimo aplinkybes. Vienu atveju jis nurodė, kad Rusijos piliečio pase jo gimimo data buvo pakeista jo pilietybės reikalus tvarkiusių tarpininkų iniciatyva, nes gauti Rusijos pilietybę asmenims, kuriems yra iki 24 metų, galima buvo greičiau ir jį tai tenkino, o vėliau išteisintasis jau pateikė versiją, neva jis 1997 m. Rusijoje dalyvavo liudytojų apsaugos programoje, dėl to jam legaliai buvo pakeisti jo asmens duomenys. Tokie išteisintojo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir prieštaraujantys bylos įrodymams. Byloje nustatyta, kad D. M. Rusijoje gyveno su pakeistais anketiniais duomenimis ir jo tapatybė buvo nustatyta jam Rusijoje padarius nusikalstamą veiką. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. M. ilgai trukęs buvimas Rusijoje ir anketinių duomenų pasikeitimas (tapimas Gruzijos piliečiu O. I., gim. 1975-08-20) buvo sąlygotas baudžiamojo persekiojimo dėl A. P. nužudymo vengimu.

154Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remiantis aukščiau išdėstytų ir įvertintų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje pakanka BPK nustatyta tvarka surinktų, patikimų įrodymų, leidžiančių teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad D. M. (F.) 1996 m. gruodžio 31 d. apie 1–2.20 val. bute, esančiame ( - ), tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dvylika smūgių A. P. į galvos ir kaklo sritį, ir tokie D. M. (F.) smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją A. P. buvo nukentėjusiosios mirties priežastis ir būtina tokių padarinių kilimo sąlyga. Tokia D. M. (F.) įvykdyta nusikalstama veika atitinka jos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnio (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01) sudėtį.

155Tyčinis nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tokių padarinių nori, jų siekia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Netiesioginės tyčios atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, ir nors tokių padarinių nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Sąmoningas leidimas padariniams kilti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

156Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad D. M. (F.) tyčia smogdamas merginai į galvos sritį suvokė, jog kelia pavojų jos gyvybei, numatė, kad ji gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-41-697/2015 ir kt.).

157Dėl bausmės

158Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

159Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį (kasacinė nutartis 2K-119/2014).

160BK 104 straipsnio (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01) sankcijoje buvo nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki dvylikos metų.

161Teisėjų kolegija nustatė, kad D. M. (F.) įvykdė nusikaltimą žmogaus gyvybei. Šis nusikaltimas priskiriamas labai sunkų nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikta netiesiogine tyčia, nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta jaunos merginos (19 metų) gyvybė. D. M. (F.) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. M. (F.) anksčiau teistas 3 kartus, iš jų du kartus už smurtinius nusikaltimus (chuliganizmą), teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas (5 t. 190-192 b. l.). D. M. (F.) mirtinai sumuštą nukentėjusiąją išnešė iš savo buto ir paliko lauke, o pats nuo baudžiamojo persekiojimo pasislėpė. Pasikeitęs asmens anketinius duomenis D. M. (F.) slapstėsi beveik 13 metų iki buvo sulaikytas Rusijos Federacijos teritorijoje už naujos nusikalstamos veikos (kontrabandos) padarymą, už kurią buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme (5 t. 143-148 b. l.). Tokie bylos duomenys D. M. (F.) charakterizuoja neigiamai.

162Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad D. M. (F.) už jo įvykdytą tyčinį nužudymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu didesnė už 1961 m. BK 104 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

163D. M. (F.) tyčinį nužudymą padarė iki 2000 m. vasario 29 d. imtinai, todėl jam taikytinas 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. VIII-1619 ,,Dėl amnestijos akto“ (6 straipsnis).

164Dėl BK 66 straipsnio taikymo

165BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Ši nuostata taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo laikomas suimtas užsienio valstybėje.

166Iš nagrinėjamo bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. spalio 16 d. Rusijos Federacijos teritorijoje sulaikytam D. M. buvo parinkta kardomoji priemonė – suėmimas dėl Lietuvos Respublikoje jam paskelbtos paieškos. 2010 m. kovo 18 d. D. M. buvo perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos organams (2 t. 120 b. l.; 5 t. 188, 189 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi įtariamajam D. M. buvo palikta galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir nustatytas šios kardomosios priemonės terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 18 d. (2 t. 130-131 b. l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. M. buvo pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2010 m. birželio 18 d. (3 t. 54-55 b. l.). Nagrinėjant D. M. baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi kaltinamajam D. M. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į švelnesnes kardomąsias priemones ir kaltinamąjį paleido teismo salėje (3 t. 139-141 b. l.).

167Remiantis išdėstytais duomenimis ir vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikotarpis nuo 2009 m. spalio 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. (imtinai) įskaitytinas į šiuo teismo nuosprendžiu skirtiną D. M. (F.) bausmę.

168Dėl civilinių ieškinių

169BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

170Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

171Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nužudytosios tėvas nukentėjusysis J. P. (3 t. 93-102 b. l.), nužudytosios motina nukentėjusioji O. V. P. pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t. 104 -112 b. l.).

172Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. prašo priteisti 9 760 Lt turtinei ir 100 000 neturtinei žalai atlyginti iš kalto asmens D. M.. Turtinę žalą nukentėjusysis grindžia dokumentais: 1996-12-31 laidojimų paslaugų firmos ,,L“ kvitu 500 Lt sumai (už karstą) ir 1997-06-09 kasos pajamų orderiu bei sąskaita - faktūra 7100 Lt sumai (už paminklo komplektą ir sumontavimą kapinėse) (1 t. 177,178,179 b. l.). Likusių išlaidų – 2 160 Lt sumai nukentėjusysis patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau nurodė šias išlaidas patyręs laidojant nužudytą dukrą. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia dvasiniu sukrėtimu bei išgyvenimais, patirtais nepatogumais ir labai apsunkintu jo gyvenimu ateityje dėl dukros nužudymo. Ieškinyje nurodoma, kad nužudytoji buvo vienintelis vaikas, kuris gyveno su jais (tėvais), nes kiti vaikai gyvena atskirai, turi savo šeimas. Jį ir dukrą siejo labai stiprus dvasinis ir emocinis ryšys, dėl to jis itin skaudžiai išgyveno jos netektį. Dukros tragiška žūtis pakenkė jo gyvenimo kokybei, sveikatai, darbingumui. Dėl patirtų išgyvenimų labai pablogėjo jo sveikatos būklė, jį iki šiol kankina nemiga, padidėjęs jautrumas, galvos skausmai. Nukentėjusysis už savo patirtus išgyvenimus bei sukrėtimus, patirtą skausmą, buvusius, esamus ir buvimus nepatogumus prašo iš kalto asmens priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (3 t. 93-102 b. l.).

173Nukentėjusioji O. P. byloje pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos 100 000 Lt sumai atlyginti. Nukentėjusioji patirtą neturinę žalą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir nukentėjusysis J. P., papildomai nurodo, kad po dukros tragiškos žūties smarkiai pablogėjo širdies darbas, patyrė insultą, pastoviai vartoja medikamentu, ją iki šiol kankina nemiga, padidėjęs jautrumas, galvos skausmai, yra II grupės invalidė (3 t. 104 -112 b.l.).

174Nukentėjusiųjų prašymai tenkintini.

175Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl D. M. (F.) neteisėtų veiksmų, t. y. tarp jo veikos ir atsiradusios nukentėjusiesiems žalos yra priežastinis ryšys.

176Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiojo J. P. patirtas nužudytos dukros laidojimo išlaidas bei atsižvelgdama į Lietuvos visuomenėje esančius papročius ir susiklosčiusias laidojimo tradicijas, sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodyta jam padaryta turtinė žala yra reali, atitinka protingumo kriterijų, todėl turi būti atlyginta.

177Teismas, kiekvienu atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala - į šios žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tokių svarbiausių vertybių, kaip tyčiniais nusikaltimais atimta kito žmogaus gyvybė arba sunkiai sužalota sveikata, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – pasekmės. Jas vertinant atsižvelgiama į nukentėjusio asmens patirtų moralinių, dvasinių praradimų svarbą, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei ir kt. šiuo atveju kaltininko turtinė padėtis nėra žalos dydį lemianti aplinkybė. Nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą.

178Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems – nužudytosios tėvams, atsižvelgtina į negrįžtamas ir tragiškas nusikaltimo pasekmes, jų įtaką artimą asmenį – jauno amžiaus dukrą - praradusių nukentėjusiųjų gyvenimui; jų patirtus skaudžius dvasinius išgyvenimus, ilgalaikį emocinį stresą, sveikatos būklės pablogėjimą. Taip pat atsižvelgtina į kaltininko kaltės formą.

179Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiųjų prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282/2014; 2K-112/2014 ir kt.).

180Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia visiškai tenkinti nukentėjusiųjų J. P. ir O. V. P. pareikštus byloje civilinius ieškinius.

181Dėl atstovavimo išlaidų

182BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

183Nukentėjusysis J. P. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo J. P. pateikti kvitai patvirtina jo turėtas išlaidas advokatei už patarimus, dokumentų surašymą, atstovavimą visų instancijų teismuose (3 t. 103, 104 b. l.; 5 t. 139,140 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo atstovė advokatė Violeta Savickienė atstovavo nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą J. P. nagrinėjamoje byloje nuo 2010 m. liepos 26 d. (3 t. 92 b. l.). Byla buvo nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, du kartus Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Nukentėjusieji skundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine ir kasacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas tenkino nukentėjusiųjų kasacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš naujo, padarė išvadą, kad D. M. (F.) kaltė dėl A. P. tyčinio nužudymo yra įrodyta.

184Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo atstovės darbo ir laiko sąnaudas visų instancijų teismuose, sprendžia, kad išlaidos advokatės Violetos Savickienės paslaugoms apmokėti – 2172,15 € (atitinkamai - 7 500 Lt) yra realios ir pagrįstos, todėl jos priteistinos iš D. M. (F.) nukentėjusiajam J. P. už advokato jam suteiktas paslaugas apmokėti.

185Dėl proceso išlaidų išieškojimo

186Prokuroras apeliaciniame skunde prašo išieškoti iš D. M. (F.) 6 828,35 Lt proceso išlaidų. Šis apelianto prašymas tenkintinas.

187Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dokumentais pagrįstas prašymas dėl ekstradicijos išlaidų – 6 828,35 Lt pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš asmens, kuriam buvo taikoma ekstradicija, t.y. iš D. M. (F.) (2 t. 138-144 b. l.).

188BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

189Pagal teismų praktiką ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K–342/2013).

190Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. M. (F.) po įvykdyto A. P. nužudymo išvyko iš Lietuvos Respublikos. 1997 m. vasario 14 d. buvo priimtas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro nutarimas patraukti D. M. kaltinamuoju pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (1 t. 124-125 b. l.). Šiaulių m. apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 10 d. nutartimi D. M. šioje byloje paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) (1 t. 130 b. l.). 1998 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras kreipėsi į Rusijos Federacijos Generalinį prokurorą su prašymu išduoti Lietuvos Respublikos pilietį D. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal 1961 m. LR BK 104 straipsnį (1 t. 133-134 b. l.). 2005 m. kovo 4 d. ir 2006 m. birželio 19 d. išduoti Europos arešto orderiai dėl D. M. areštavimo ir perdavimo Lietuvos Respublikai, kad būtų galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (2 t. 1-4; 22-29 b. l.). D. M. (F.) į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos pargabentas 2010 m. kovo 18 d. (2 t. 139 b. l.).

191Tokie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. M. (F.) į užsienį išvyko, siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Todėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos patirtos išlaidos D. M. (F.) ekstradicijai įvykdyti pripažintinos proceso išlaidomis ir jos išieškotinos iš D. M. (F.).

192Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

193Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

194D. F. (buvusi pavardė – M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnyje (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais ir papildymais galiojusi iki 2003-05-01), ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

195Taikyti 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Įstatymo Nr. VIII-1619 ,,Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir D. F. (M.) paskirtą bausmę sumažinti pusantrų metų.

196Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti D. F. (M.) kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2009 m. spalio 16 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. (imtinai).

197Nukentėjusiųjų J. P. ir O. V. P. civilinius ieškinius tenkinti. Iš D. F. (M.) priteisti: J. P. 2 826, 69 € (atitinkamai 9 760 Lt) turtinei žalai ir 28 962 € (atitinkamai 100 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti bei 2 172,15 € (atitinkamai - 7 500 Lt) turėto atstovo (advokato) paslaugoms atlyginti; O. V. P. - 28 962 € (atitinkamai 100 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

198Iš D. F. (M.) išieškoti 1 977,63 € (atitinkamai 6 828,35 Lt) proceso išlaidų už jo ekstradiciją Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.

199Daiktus, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

200juodos spalvos medžiaginės moteriškas pirštines, juodos spalvos moterišką striukę, voką, kuriame yra: juodos spalvos paso aplankas, laiškelis, A. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. ( - ) – gražinti nukentėjusiajam J. P.;

201Juodos spalvos užrašų knygutę „NAMES & ADDRESSES“ gražinti Ž. J.;

202Šviesios spalvos užrašų knygutę, sulankstytą popieriaus lapą, kuriame 5 vnt. popieriaus skiaučių su užrašais, 11x22,5 cm popieriaus skiautę su joje užrašytu telefono numeriu ir vardu „A“, įgaliojimą rusų kalba gražinti A. M.;

203Tuščią cigarečių „Marlboro“ pakelį, įdėtą į polietileninį skaidrų maišelį, sunaikinti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. civilinis ieškinys ir prašymas... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Šiaulių apygardos prokuratūros... 4. D. M. (nuo ( - ) pavardė – F.; toliau tekste – D. M. (F.)) buvo kaltinamas... 5. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžiu D. M. (F.)... 6. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde... 7. Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir... 8. Teismas iš esmės rėmėsi vien tik išteisintojo D. M. (F.) nenuosekliais ir... 9. Byloje liko neištirta aplinkybė, dėl kokių priežasčių D. M. (F.)... 10. Teismas netyrė aplinkybės dėl kokių priežasčių ir nuo kurio laiko D. M.... 11. Apelianto teigimu, aptarti duomenys paneigia D. M. (F.) gynybinę versiją,... 12. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė prokuroro ir nukentėjusiųjų... 13. Byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta, kad D. M. (F.) su... 14. Pirmosios instancijos teismas patikėjo D. M. (F.) parodymais apie tai, kad iki... 15. Teismas nepagrįstai D. M. (F.) netiesioginiu kaltės nužudžius A. P.... 16. Liudytojai L. P., V. M., A. M. parodė, jog jiems nebuvo žinoma kur po A. P.... 17. Apelianto nuomone, įvertinus paminėtų duomenų visetą, loginę veiksmų,... 18. Nukentėjusieji O. V. P. ir J. P. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą... 19. Apeliantų manymu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 20. Teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė vien tik nenuosekliais ir... 21. Be to, D. M. (F.) parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems... 22. D. M. (F.) parodymai apie tai, kad 1996-12-31 naktį nužudytoji pas jį į... 23. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. prie automobilių stovėjimo... 24. Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki nužudymo A. P. ir D. M. (F.) artimai... 25. Aplinkybę, kad D. M. (F.) mirtį nulėmusius sužalojimus A. P. padarė savo... 26. Aplinkybė, kad D. M. (F.) 1996-12-31 naktį staiga išvyko iš Lietuvos ir 13... 27. Apeliantai mano, kad byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų... 28. Išteisinamasis D. M. (F.) atsikirtimuose į apeliacinius skundus nurodo, jog... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 31. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo,... 32. Išteisintasis ir jo gynėjai prašė Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT... 33. Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas... 34. Nukentėjusiųjų O. V. P. ir J. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 35. Nagrinėjamoje byloje D. M. (F.) buvo kaltinamas tuo, kad tyčia nužudė A.... 36. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžiu D. M. (F.)... 37. Apeliantai - prokuroras ir nukentėjusieji - nesutinka su šia pirmosios... 38. Apeliantų prašymas tenkintinas.... 39. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra... 40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje... 41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės... 42. D. M. (F.) teisme kaltu dėl tyčinio nužudymo neprisipažino. D. M. (F.)... 43. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmą kartą,... 44. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, išteisintasis D.... 45. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. teisme parodė, kad dukra A. P. su... 46. Nukentėjusioji O. V. P. teisme parodė, kad jos dukra A. P. pradėjo draugauti... 47. Liudytoja D. J. (nužudytosios A. P. sesuo) teisme parodė, kad žinojo, jog... 48. Liudytoja I. P. (nužudytosios A. P. brolio žmona) teisme parodė, kad įvykio... 49. Liudytoja D. K. teisme parodė, kad A. P. jos pusseserė. A. P. su D. artimai... 50. Liudytoja A. T. – J. teisme parodė, kad A. P. buvo jos draugė. 1996-12-30... 51. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. T. parodė, kad 1996 m. gruodžio 30 d.... 52. Liudytoja K. V. teisme parodė, kad ji su A. P. buvo draugės. 1996-12-30... 53. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad D. M. yra jo vaikystės draugas, A. buvo... 54. Liudytojas V. M. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus... 55. Liudytoja J. R. teisme parodė, kad ji D. M. pažįsta, A. P. pažinojo kaip... 56. Liudytojas R. M. teisme parodė, jog D. M. nepažįsta, nepažinojo ir A. P..... 57. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad 1996 m. gruodžio 30 d.... 58. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad D. M. nepažįsta, A. P. nepažinojo. 1996... 59. Liudytoja A. S. teisme parodė, kad ji pažinojo A. P., tačiau artimomis... 60. Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 1996 m. gruodžio 30... 61. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. M. iš esmės patvirtino... 62. Liudytoja I. M. teisme parodė, kad D. M. pažįsta, jis buvo jos sūnaus... 63. Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1996-12-30 po pietų jos... 64. Liudytoja V. K. teisme parodė, jog ji D. M. pažįsta tik iš matymo,... 65. Liudytoja L. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. M. yra jos... 66. Apeliacinės instancijos teisme liudytoja L. P. patvirtino Šiaulių apygardos... 67. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad D. M. (F.) jo žmonos pusbrolis, su juo... 68. Liudytojas V. K. teisme parodė, kad 1997 metais nuomojosi butą, adresu ( - ).... 69. Liudytoja A. P. teisme parodė, kad D. M. buvo jos kaimynas. Ji gyveno namo II... 70. Liudytoja N. R. teisme parodė, kad D. M. pažinojo nuo 18 metų. 1995 metais... 71. Liudytoja V. Ž. teisme parodė, jog S. Ž. yra jos sūnus. 1996 metais S.... 72. Teismui nepavykus nustatyti S. Ž. buvimo vietos ir jo apklausti teisme (4 t.... 73. Liudytojas K. U. teisme parodė, kad jis D. M. pažįsta labai seniai.... 74. Liudytojas O. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis yra patyręs du... 75. 1996-12-31 paaiškinime O. J. nurodė, kad 1996 m. gruodžio mėn. 01.10 val.... 76. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. J. parodė, kad 1996-12-31 apie 1 val.... 77. Liudytojas D. V. parodė, kad jis buvo automobilių stovėjimo aikštelės,... 78. Liudytojas E. J. teisme parodė, kad D. M. pažįsta apie 20 metų ir jam yra... 79. Liudytojas V. B. teisme parodė, kad 1996-12-31 jis, kaip kriminalinės... 80. Iš 1996-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta... 81. 1996-12-31 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad... 82. 1996-12-31 lavono teisės medicinos ekspertizės akto Nr. 819 išorinio lavono... 83. 2004-02-10 papildomoje lavono teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.... 84. 2009-01-14 specialisto išvadoje Nr. PM 52-819/1996 (04) nurodyta, kad A. P.... 85. 1997-01-02 kratos, atliktos D. M. bute, adresu: ( - ), protokole nurodyta, kad... 86. 1997-01-14 teisės medicinos ekspertizės akte Nr. 25 nurodyta, kad ant juodos... 87. 2011-07-15 apeliacinės instancijos teisme minėtą ekspertizės išvadą... 88. 2012-01-26–2012-02-22 serologinės ir DNR ekspertizės akte Nr. ES29/12(01)... 89. 2013-05-15 pateiktoje Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažymoje apie... 90. VĮ ,,Registro centro“ Šiaulių filialo 2013-05-15 raštu Nr. 8.4.3)G-739... 91. 2013-05-20 atliktas eksperimentas, kurio metu nustatyta, kad nuo ( - ) gatvių... 92. 1996-04-21 atspausdintoje D. M. administracinių pažeidimų sąraše nurodyta,... 93. 2013-08-08 Valstybinės įmonės ,,Regitra“ Šiaulių filialo pateiktame... 94. 2011-07-04 Šiaulių miesto 1 –ojo notarų biuro rašte Nr. S-103 nurodyta,... 95. 2011-08-02 Šiaulių apskrities archyvo rašte Nr. PŽ1-1131(8.3) dėl... 96. Iš D. M. pareiškimo Šiaulių miesto apylinkės teismui dėl paso pasiėmimo... 97. 2010-04-28 Rusijos Federacijos Generalinio konsulato Klaipėdoje rašte Nr. 501... 98. 2010-12-02 Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje konsulinio... 99. 2010-12-21 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinio... 100. 2013-07-03 Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio... 101. 2011-06-30Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus... 102. 2013-05-06 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo rašte Nr. 9-9591... 103. Iš foto nuotraukos matyti, kad joje užfiksuotų šalia stovinčių D. M. (F.)... 104. Iš 2013-05-08 www.maps.lt duomenų matyti maršrutas: ( - ), (restoranas ( -... 105. 2010-05-24 Rusijos Federacijos Generalinės prokuratūros rašte Nr.... 106. Iš Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo 2009-08-17... 107. Šiaulių miesto apylinkės 1996-11-06 nutartimi baudžiamosios bylos, kurioje... 108. Iš Šiaulių miesto 1997-01-09 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D.... 109. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio... 110. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas... 111. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie... 112. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus,... 113. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 31 d. 8.30... 114. Byloje neginčijamai nustatyta, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu D. M.... 115. Nagrinėjamoje byloje liudytojų, kurie būtų betarpiškai matę A. P.... 116. Išteisintasis D. M. (F.) neneigia apie 5 metus artimai bendravęs su A. P.,... 117. Tokie išteisintojo teiginiai prieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojų... 118. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas neparodė, kad D. M. artimai bendravo... 119. Teisėjų kolegijos vertinimu nepasitvirtino ir išteisintojo iškelta versija,... 120. Aplinkybę, kad D. M. (F.) ir A. P. nebuvo nutraukę artimų santykių... 121. Byloje nukentėjusiųjų J. P., O. V. P. ir liudytojų A. T. – J., K. V.... 122. Byloje objektyviai nustatyta, kad A. P. į automobilių stovėjimo aikštelę,... 123. Pagal maps.lt atstumas nuo ( - ) namo, prieš kurį ir buvo automobilių... 124. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas stovėjimo aukštelėje... 125. Liudytojas O. J. dėl objektyvių aplinkybių – pablogėjusios sveikos... 126. Išteisintasis teigia, kad liudytojo O. J. apibūdinto vaikino išvaizda... 127. Visų pirma, pastebėtina, kad liudytojo O. J. nurodyto jo matyto vaikino... 128. Išteisintasis teigia, kad jis ne buvo žemesnis už A. P., jo ūgis ne 170 cm,... 129. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad... 130. Išteisintasis apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jei jis būtų... 131. Išteisintasis teigia, kad liudytojo O. J. matytas vaikinas negalėjo būti jis... 132. Tokie bylos duomenys leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą,... 133. Remiantis VĮ ,,Registro centro“ Šiaulių filialo pateiktais duomenimis,... 134. Byloje nenustatyta liudytojų, kurie būtų matę nukentėjusiosios ir... 135. Taigi sugretinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad A. P. 1996-12-31... 136. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad A. P. lavone rastiems kūno... 137. Liudytojas V. K., įvykio metu gyvenęs ( - ), parodė, kad jis 1996 m.... 138. Iš 1996-12-31 įvykio vietos apžiūros protokolo ir teismo medicinos... 139. Iš 1997 m. sausio 2 d. kratos, atliktos D. M. (F.) bute, protokolo matyti, kad... 140. Iš 1997 m. sausio 14 d. teisės medicinos ekspertizės akto Nr. 25 matyti, kad... 141. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta... 142. Tačiau aplinkybę, kad A. P. buvo nužudyta D. M. (F.) bute, apeliacinės... 143. Išteisintasis D. M. (F.) nurodė, kad liudytojo E. J. parodymai neatitinka... 144. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojo E. J. parodymai apie byloje nagrinėjamus... 145. Liudytojas E. J. parodė, kad jis kartu su D. M. slapstėsi nuo policijos, nes... 146. Liudytojo E. J. nurodytos, jam D. M. (F.) pasakotos nukentėjusiosios... 147. Liudytojas E. J. parodė, kad D. M. jam sakė, kad iš pradžių su... 148. 1996-12-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad A. P. juodos... 149. Vertinant liudytojo E. J. parodymus teismas, atsižvelgia, kad byloje yra... 150. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog... 151. Byloje neginčijamai nustatyta, kad iš karto po A. P. nužudymo D. M. (F.)... 152. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad išteisintojo išvykimas Naujųjų... 153. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybę, kad išvykimo tikslas buvo pasislėpti... 154. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remiantis aukščiau... 155. Tyčinis nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesioginės... 156. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija... 157. Dėl bausmės... 158. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies... 159. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 160. BK 104 straipsnio (BK 1961-06-26 įstatymo Nr. VIII-7 redakcija, su pakeitimais... 161. Teisėjų kolegija nustatė, kad D. M. (F.) įvykdė nusikaltimą žmogaus... 162. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad... 163. D. M. (F.) tyčinį nužudymą padarė iki 2000 m. vasario 29 d. imtinai,... 164. Dėl BK 66 straipsnio taikymo... 165. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui,... 166. Iš nagrinėjamo bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. spalio 16 d. Rusijos... 167. Remiantis išdėstytais duomenimis ir vadovaujantis BK 66 straipsniu,... 168. Dėl civilinių ieškinių... 169. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 170. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl... 171. Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos... 172. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. prašo priteisti 9 760 Lt turtinei... 173. Nukentėjusioji O. P. byloje pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos 100... 174. Nukentėjusiųjų prašymai tenkintini.... 175. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems turtinė ir neturtinė... 176. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius... 177. Teismas, kiekvienu atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį,... 178. Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems – nužudytosios... 179. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiųjų prašomi priteisti neturtinės... 180. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia visiškai tenkinti... 181. Dėl atstovavimo išlaidų... 182. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 183. Nukentėjusysis J. P. byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus,... 184. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo atstovės darbo ir laiko... 185. Dėl proceso išlaidų išieškojimo ... 186. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo išieškoti iš D. M. (F.) 6 828,35 Lt... 187. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Policijos departamento prie Lietuvos... 188. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi... 189. Pagal teismų praktiką ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso... 190. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. M. (F.) po įvykdyto A. P. nužudymo... 191. Tokie bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. M. (F.) į užsienį... 192. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2... 193. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti ir... 194. D. F. (buvusi pavardė – M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą,... 195. Taikyti 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Įstatymo Nr. VIII-1619... 196. Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmės... 197. Nukentėjusiųjų J. P. ir O. V. P. civilinius ieškinius tenkinti. Iš D. F.... 198. Iš D. F. (M.) išieškoti 1 977,63 € (atitinkamai 6 828,35 Lt) proceso... 199. Daiktus, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 200. juodos spalvos medžiaginės moteriškas pirštines, juodos spalvos moterišką... 201. Juodos spalvos užrašų knygutę „NAMES & ADDRESSES“ gražinti Ž. J.;... 202. Šviesios spalvos užrašų knygutę, sulankstytą popieriaus lapą, kuriame 5... 203. Tuščią cigarečių „Marlboro“ pakelį, įdėtą į polietileninį...