Byla 2K-281/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Benedikto Stakausko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

2dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

3nuteistojo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 28 d. nutarties.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 31 d. nuosprendžiu J. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Priteista iš J. Ž. 7150 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos V. Ž. atlyginti.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 28 d. nutartimi nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeitė: iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalino teiginius apie penkių smūgių sudavimą rankomis ir įspyrimą V. Ž., padarant jam odos nubrozdinimus ir kraujosruvas minkštuose audiniuose, nosies nugarėlėje bei kaktos srityje. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino iki septynerių metų. Iš J. Ž. priteistą nukentėjusiajam V. Ž. turtinės žalos dydį sumažino iki 5650 Lt. Iš J. Ž. nutarė išieškoti nukentėjusiojo V. Ž. turėtas išlaidas – 2000 Lt advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

8J. Ž. nuteistas už tai, kad jis tyčia nužudė žmogų, o būtent: 2005 m. rugsėjo 27 d., apie 20.30 val., ( - ), būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė smūgį kumščiu V. Ž. į veidą ir galvos sritį, taip padarydamas nosies kaulų lūžimą bei galvos sumušimą, dėl to įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas; nuo šių sužalojimų V. Ž. mirė.

9Kasaciniu skundu nuteistasis J. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. kovo 31 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį, išteisinant jį dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

10Kasatorius nurodo, kad, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinis teismas nesilaikė BPK numatytų baudžiamosios teisės principų: nekaltumo prezumpcijos, pažeidė rungimosi principo keliamus reikalavimus. Taip pat apeliacinis teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą principinę nuostatą, kad tik kaltas asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius tvirtina, kad nusikaltimo, dėl kurio jis pripažintas kaltu, nepadarė, nes sudavė tik vieną nestiprų smūgį, nuo kurio V. Ž. mirti negalėjo. Pagal teismo medicinos eksperto L. Urbanavičiaus išvadą Nr. M 103-446/05 (06) sužalojimai V. Ž. galėjo būti padaryti krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Kūno sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti ir griūdamas dėl girtumo. Kasatorius nurodo, kad teismas šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalis). Specialisto prof. A. Garmaus (T. 2, b. l. 59-81) ir M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto ekspertų komisijos ekspertizės akto Nr. EKM 88/07 (01) išvados dėl rotacijos principo susidarymo mechanizmo prieštaringos. Tačiau teismas išimtinai vadovavosi tik M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto ekspertų išvada (V. Ž. mirties priežastis buvo vienas smūgis į veido ir galvos sritį).

11Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnį, užkirsdamas jam kelią tinkamai įgyvendinti BPK 10 straipsnyje numatytos teisės į gynybą principą, ir jo konstitucinę teisę gintis. Be to, nuteistasis teigia, kad buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, kurios principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje. Jis nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl vienintelio suduoto smūgio bus atimta gyvybė žmogui. Nuteistasis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 27 punktu ir nurodo, kad jo veika gali būti kvalifikuojama tik pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

12Kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 129 straipsnio 1 dalis)

14Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. Ž. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu sukėlė smūgis į tarpakio sritį, dėl to paties trauminio poveikio padarius nosies kaulų lūžimą. Pagal bylos faktinius duomenis, mirtiną sužalojimą nukentėjusiajam padarė nuteistasis J. Ž. Nuteistojo kaltumas įrodytas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Savo išvadą teismas grindė byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant procesinių taisyklių (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kolegija nepagrįstu laiko kasatoriaus argumentą, kad jis baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti patrauktas tik už neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnio 1 dalis). Neatsargumo nuteistojo veikoje nekonstatuota. Nors kaltininkas nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau pasirinko tokį veikimo būdą – smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą, kad sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi. Byloje nustatyta, kad J. Ž. tarpusavio konflikto metu kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. Ž. smūgį į veidą (tarpakio sritį) ir šie jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis – V. Ž. mirtimi. Tokią išvadą teismas padarė ištyręs kaltinamojo, liudytojų S. A. J., L. P. parodymus, teismo medicinos specialistų išvadas, kitus įrodymus ir įvertinęs jų visumą. Nuteistasis J. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje aiškino, kad konflikto metu ranka į veidą sudavė nukentėjusiajam, kuris nuo smūgio griuvo ir neatsikėlė. Liudytojas S. A. J. patvirtino, kad J. Ž. su V. Ž. iš gyvenamojo namo išėję kartu, o po kelių minučių pro langą matęs juos kieme ant žolės besivartančius. Po šio konflikto nukentėjusysis savarankiškai eiti negalėjęs. Teismo medicinos ekspertų išvadose pažymėta, kad kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu V. Ž. įvyko plyšus kraujagyslei (venai), kurios plyšimo priežastis buvo galvos smegenų staigus judesys kaukolės ertmėje (T. 2, b. l. 122-136). Taip pat ekspertai nurodė, kad V. Ž. galvos sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu į tarpakio sritį. Smūgio, pavyzdžiui, kumščiu į nosies sritį metu nukentėjusiajam esant vertikalioje ar artimoje jai padėtyje yra sąlygos įvykti rotaciniam judesiui. Šia ekspertų išvada paneigta kasatoriaus versija, kad V. Ž. galvos sužalojimus galėjo patirti pats krisdamas.

15Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad jis neturėjo tikslo nužudyti V. Ž., nesiekė jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad J. Ž., suduodamas smūgį vyresniam ir fiziškai silpnesniam asmeniui į gyvybiškai pavojingą kūno vietą (tarpakio sritį), suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad gali atimti jam gyvybę, ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikiant netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-469/2007, 2K-481/2006, 2K-675/2006 ir kt.).

16Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. Ž. veika teisingai kvalifikuota (BK 129 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus keliama versija, kad jis nekaltas dėl tyčinio nužudymo buvo tiriama pirmosios instancijos teisme ir motyvuotai atmesta. Tie patys argumentai, kuriais remdamasis kasatorius prašo išteisinti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, buvo nurodomi ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą, papildomai atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas esminių proceso normų pažeidimų nepadarė ir nuteistojo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus apelianto argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

17Dėl BK 2 straipsnio 3 dalies taikymo

18Kasatorius skunde pabrėžia netinkamą BK 2 straipsnio 3 dalies taikymą. Atsakydama į šį argumentą kolegija pažymi, kad ši BK norma konkrečioje byloje nėra tiesiogiai taikoma, nes reglamentuoja tik bendruosius baudžiamosios atsakomybės pagrindus. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Asmens kaltė įrodinėjama BPK nustatyta tvarka. Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo ir nuteistojo kaltės, padarius inkriminuotą veiką, kolegija pasisakė.

19Dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimo

20Skunde tvirtinama apie byloje pažeistą nekaltumo prezumpcijos principą vertinant surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimu šis principas negali būti pažeistas, nes juo akcentuojamas momentas, iki kurio asmuo laikomas nekaltu. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija įpareigoja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieš apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimą, vengti formuluočių apie įrodytą įtariamojo ar kaltinamojo kaltę. Tokių formuluočių turi būti vengiama ir informuojant visuomenę apie tiriamą nusikalstamą veiką. Asmens pripažinimo kaltu procedūra BPK reglamentuota teisėta teismo veikla. Skunde rašydamas apie neatliktus papildomus tyrimo veiksmus nustatant nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą, kasatorius konkrečiai nenurodo, kaip buvo pažeista byloje nekaltumo prezumpcija. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir byloje surinktus įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

21Dėl BPK 270 straipsnio pažeidimo

22Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamajam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise gintis nuo pareikštų kaltinimų. Kolegijos nuomone, skundo argumentai, kad kaltinamasis negalėjo surinkti gynybai reikšmingų įrodymų, susidūrė su teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų pasyvumu, apribojusiu galimybes pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis, ir panašūs teiginiai yra nepagrįsti, todėl nelaikytini svariais. Kaltinamajam buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimo (įtarimų), pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Teismas, vertindamas bei svarstydamas prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Dauguma kaltinamojo ir gynėjo prašymų buvo patenkinti, o motyvuotai atmesti tie, kuriais buvo reikalaujama išaiškinti jau nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti J. Ž. bei jo gynėjo prašymą teismo posėdyje papildomai apklausti medicinos specialistą A. Garmų bei sukonkretinti nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą. Siekdamas patikrinti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, atsakyti į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiojo V. Ž. sužalojimo bei mirties priežasties, apeliacinės instancijos teismas prie nagrinėjamos bylos pridėjo teismo medicinos specialisto A. Garmaus išvadą (T. 2, b. l. 86), atliko papildomą įrodymų tyrimą, apklausė teismo medicinos ekspertą L. Urbanavičių, specialistą A. Garmų (T. 2, b. l. 113-115), paskyrė komisinę teismo medicinos ekspertizę (T. 2, b. l. 122-136). Šie procesiniai veiksmai atlikti pagal taisykles, įtvirtintas BPK 284, 286 straipsniuose ir 324 straipsnio 6 dalyje. Ekspertizę atliko M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertų komisija. Ekspertinio tyrimo rezultatai ir ekspertų išvada išdėstyta ekspertizės akte Nr. EKM 88/07 (01), kuris atitinka bendruosius ekspertizės akto turiniui keliamus reikalavimus (BPK 88 straipsnis). Ekspertai iš esmės patvirtino teismo medicinos specialisto L. Urbanavičiaus išvadą apie nukentėjusiojo V. Ž. mirties priežastį, patikslino kūno sužalojimo lokalizaciją, pobūdį, gyvybei svarbios kraujagyslės pažeidimo mechanizmą (pagal rotacijos principą). Ši medicinos ekspertų išvada iš dalies patvirtina ir kasatoriaus J. Ž. parodymus apie naudoto fizinio smurto aplinkybes. Teismas medicinos specialistų ir ekspertų išvadas vertino visų faktinių bylos duomenų kontekste ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

23Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamiems nuosprendžiui ar nutarčiai panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant skundo ribų, laikytini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Nuteistojo J. Ž. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,... 3. nuteistojo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui, teismo posėdyje kasacine... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 5. Priteista iš J. Ž. 7150 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos V. Ž.... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo,... 8. J. Ž. nuteistas už tai, kad jis tyčia nužudė žmogų, o būtent: 2005 m.... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis J. Ž. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 10. Kasatorius nurodo, kad, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinis teismas... 11. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 7... 12. Kasacinis skundas atmestinas.... 13. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 129 straipsnio 1 dalis)... 14. Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės... 15. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad jis neturėjo tikslo... 16. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. Ž. veika teisingai kvalifikuota... 17. Dėl BK 2 straipsnio 3 dalies taikymo... 18. Kasatorius skunde pabrėžia netinkamą BK 2 straipsnio 3 dalies taikymą.... 19. Dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimo... 20. Skunde tvirtinama apie byloje pažeistą nekaltumo prezumpcijos principą... 21. Dėl BPK 270 straipsnio pažeidimo... 22. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamajam nebuvo užtikrinta galimybė... 23. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamiems... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Nuteistojo J. Ž. kasacinį skundą atmesti....