Byla 2-166-577/2015
Dėl atsakovės ir komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,

2sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovės J. K. atstovui P. M.,

4atsakovo UAB „Litesko“ atstovei R. M.,

5atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei M. Z.,

6teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės J. K. ieškinį atsakovams UAB „Litesko“, atstovaujamai filialo UAB „Plungės šiluma“, ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl atsakovės ir komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

7ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos procesinio sprendimo, kuriuo buvo dalies skundo nagrinėjimas nutrauktas, o dalis skundo atmesta, panaikinimo. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovą UAB „Litesko“ atlikti jai patiektos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą, įvertinant autonominiu būdu šildomą jos butą, į kurį nėra tiekiama centralizuota šiluma ir kuris į bendro naudojimo patalpas atiduoda daugiau autonominiu būdu paruoštos šilumos nei gauna centralizuotos šilumos iš centralizuotai nešildomų bendro naudojimo patalpų, kurios šilumą gauna tik iš butų, šildomų vietiniu arba centralizuotu būdu, nes atsakovė ginčo laikotarpiu netinkamai paskirstė šilumos energiją ginčo name. Ieškovė paaiškina, kad ginčo laikotarpiu atsakovė namui tiekiamą šilumos energiją skirstė pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodiką Nr. 4 ir metodiką Nr. 5, tačiau tai atliko netinkamai ir neteisėtai. Metodika Nr. 5, pasak ieškovės, yra skirta namams, kuriuose bendro naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai, o butai šildomi tiek vietiniu, tiek centralizuotu būdu, todėl, ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai ginčo laikotarpiu ieškovės namui taikė netinkamas 4 ir 5 metodikas, nes ieškovės butas buvo šildomas vietiniu būdu, o ne centralizuotai. Esant nurodytoms aplinkybėms, būtent atsakovei tenka visa atsakomybė už netinkamą šilumos paskirstymą ieškovės name bei pareiga perskaičiuoti visus mokėjimus už bendro naudojimo patalpų bei individualių butų centralizuotą šildymą. Nors teisės aktų nuostatos numato daugiabučio namo savininkų pareigą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos jiems priklausančios nuosavybės teise patalpos, mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nors jų nuosavas butas ir yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos, tačiau, ieškovės įsitikinimu, minėtos teisės aktų nuostatos nereikalauja mokėti neproporcingai daug už patalpas, kurios yra šildomos tiek centralizuotai, tiek vietiniu būdu. Atsakovė, taikydama 4 ir 5 šilumos paskirstymo metodikas, ieškovės įsitikinimu, neįvertina esminės aplinkybės, kad bendro naudojimo patalpos ginčo name šildomos ne tik šiluma, kurią išskiria centralizuotai šildomi butai ir laiptinėje esantys centralizuoto šildymo šildytuvai, bet ir šiluma, kurią išskiria kitu būdu šildomi butai, taip pažeidžiant proporcingumo principą.

8Taip pat ieškovė prašo įpareigoti Komisiją išnagrinėti išankstine tvarka ieškinio dalį, kurią Komisija atsisakė nagrinėti, nes tik tada dėl šios ieškinio dalies bus galima kreiptis į teismą.

9Atsakovas UAB „Litesko“ su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Komisija 2014-03-13 sprendimu Nr. R2-776 nutraukė ieškovės skundo nagrinėjimą dalyje dėl atsakovo taikomų šilumos paskirstymo metodų pagrįstumo ir skaičiuojamų mokėjimų už šildymą laikotarpiais nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30 ir nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn., nes ginčas tarp ieškovės ir atsakovo dėl šiais laikotarpiais ieškovės butui tiektos šilumos energijos bei mokesčių skaičiavimo yra išspręstas įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 (dėl laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30 tiektos šilumos energijos) bei Komisijos 2013-01-29 sprendimu Nr. R2-280 (dėl šilumos paskirstymo ir mokesčių skaičiavimo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn.). Be to, atsakovas tvirtina, kad ieškovės argumentai, kad turi būti apskaitoma ne tik centralizuotai tiekiama, bet ir vietiniu būdu pagaminta šilumos energija, yra visiškai nepagrįsti, nes jokie teisės aktai nenumato šilumos tiekėjo pareigos vertinti, koks faktinis šilumos kiekis, t.y., kaip ieškovė teigia, centralizuotai tiekiamos + pagamintos vietiniu būdu, yra sunaudojamas pastate. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir tuo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 nustatyta, jog ieškovės buto šildymo įrengimai nuo centrinio šildymo sistemos 2009 m. rugsėjo mėnesį buvo atjungti neteisėtai, atsakovo nuomone, jis teisėtai ir pagrįstai nuo 2009 m. spalio mėn. skirstė šilumos energiją pastate bei teisingai paskaičiavo mokesčius ieškovei.

10Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė pakeisti jo procesinį statusą ir pašalinti Komisiją iš nagrinėjamos bylos, nes šioje byloje priimtas sprendimas neturės jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos Komisijos teisėms ir pareigoms. Komisijos nuomone, pagrįstai, vadovaujantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis bei Aprašo 118.1 punktu, buvo nutrauktas vartojimo ginčo nagrinėjimas dalyje dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti šilumos perskirstymą laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. ir už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio, nes buvo nustatyta, kad teismuose bei Komisijoje yra išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat Komisija tvirtina, kad nepagrįstas ieškovės teiginys, jog Komisijos išvada, kuria nutrauktas vartojimo ginčo dalies nagrinėjimas, užkerta kelią ieškovui kreiptis į teismą ir Komisija turėtų būti įpareigojama išnagrinėti ginčą ikiteismine tvarka. Komisijos teigimu, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės po to, kai Komisija atsisako priimti nagrinėti ginčą arba nutraukia ginčo nagrinėjimą. Kreipimasis į Komisiją jau yra laikomas pasinaudojimu išankstine neteismine ginčų sprendimo tvarka, nesvarbu, ar atsisakoma priimti skundą/ginčą, ar nagrinėjimas nutraukiamas.

11Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas akcentavo du momentus, kuriais iš esmės grindžiamas ieškinys: 1) ieškovei pakeitus šildymo būdą, t.y. atsijungus nuo centrinio šildymo sistemos, ir perėjus prie vietinio šildymo, ji faktiškai nebenaudojo atsakovo tiekiamos šilumos energijos; 2) apskaičiuojant už šilumos energiją mokėtiną pinigų sumą, nepagrįstai nebuvo įtrauktos papildomos patalpos.

12Atsakovų UAB „Litesko“ bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės palaikė argumentus, išdėstytus teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

13Ieškinys atmestinas.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. K. yra buto Nr. 9, esančio daugiabučiame name ( - ), savininkė. VĮ Registrų centro 2012-10-22 duomenimis atsakovės bute yra vietinis centrinis šildymas, o šilumos energiją į visą 10 butų ( - ) namą tiekia UAB „Litesko“. Atsakovė 2009-09-22 atjungė buto šildymo įrenginius nuo viso namo bendros šildymo sistemos. Panevėžio apylinkės teismo 2012-04-05, 2014-03-24 įsiteisėjusiais sprendimais konstatuota, jog ieškovė atjungė buto šildymo įrenginius nuo centrinės namo šildymo sistemos neteisėtai, nes tai padarė pažeisdama teisės aktais nustatytą tvarką. Duomenų, kad atsakovė atsijungimą nuo namo centralizuoto šildymo sistemos įteisino teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nepateikta.

15Ieškovė J. K. tvirtina, kad ji, 2009 m. rugsėjo 23 d. atjungdama butą nuo centralizuoto šildymo sistemos, teisėtai pakeitė buto, esančio ( - ), šildymo būdą; jos vertinimu, tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai ir VĮ Registrų centras įrašas, nurodantis, jog buto šildymas pakeistas iš centralizuoto į vietinį šildymą. Taip pat ieškovė nurodo, kad skundžiama įmonė skirstydama šilumos energiją Pastate taiko netinkamus šilumos paskirstymo metodus; jos įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad Metodas Nr. 5 yra skirtas tik namams, kuriuose bendro naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai, o nagrinėjamu atveju butai yra šildomi tiek vietiniu, tiek centralizuotu būdu, šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19, buvo netinkamai taikomas kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5, patvirtintu Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-4. Be to, ieškovės įsitikinimu, privalo būti įvertintas Bute vietiniu būdu pagamintas šilumos energijos kiekis, kuris yra atiduodamas į bendrojo naudojimo patalpas ir taip jas šildo.

16Ieškovė kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pagal Energetikos įstatymo 34 str. 3 d., prašydama išnagrinėti privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka tarp ieškovės ir atsakovo (UAB „Litesko“) kilusį ginčą dėl atsakovo veiksmų, vykdant šilumos paskirstymą daugiabučiame name, esančiame ( - ). Ieškovė prašė Komisijos pripažinti, kad: 1) ji teisėtai pakeitė jai priklausančio buto šildymo būdą; 2) kad jai į butą nebuvo tiekiama centralizuota šilumos energija nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio bei pripažinti, kad ji šildė bendrojo naudojimo patalpas energija, kurią išskirdavo autonominiu būdu šildomas jos butas; 3) atsakovė ginčo laikotarpiu netinkamai skirstė šilumos energiją ginčo name, todėl būtina perskaičiuoti šilumos paskirstymą ieškovės daugiabutyje nuo 2009 m. iki 2014 m. sausio mėnesio. Komisija ieškovės skundo nagrinėjimą dalyje dėl taikomų šilumos paskirstymo metodų pagrįstumo ir skaičiuojamų mokėjimų už šildymą už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. ir nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2012 m. gruodžio mėnesio, nutraukė, o kiti skundo reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais.

17Dėl reikalavimo įpareigoti Komisiją išankstine tvarka išnagrinėti ieškinio dalį, dėl kurios Komisija nagrinėjimą nutraukė

18Komisija 2014-03-13 sprendimu Nr. R2-776 nutraukė Skundo nagrinėjimą dalyje dėl atsakovo taikomų šilumos paskirstymo metodų pagrįstumo ir skaičiuojamų mokėjimų už šildymą laikotarpiais nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30 ir nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn., nes ginčas tarp ieškovės ir atsakovo šiais laikotarpiais yra išspręstas įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-05 sprendimu byloje Nr. 2-28-739/2012 (dėl laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30 tiektos šilumos energijos) bei Komisijos 2013-01-29 sprendimu Nr. R2-280 (dėl šilumos paskirstymo ir mokesčių skaičiavimo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn.). Dėl laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-04-30 tiektos šilumos energijos Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-03-24 priėmė atsakovo naudai sprendimą, kuris Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. buvo paliktas nepakeistas.

19Ieškovė prašo įpareigoti Komisiją išnagrinėti išankstine tvarka ieškinio dalį, kurią Komisija atsisakė nagrinėti (t.y. nutraukė nagrinėjimą), nes tik tada dėl šios ieškinio dalies ji galės kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 str. 15 d. įtvirtinta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio, ieškovė, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, be kita ko, skundžia ir Komisijos procesinį sprendimą, kuriuo buvo dalies jos skundo nagrinėjimas nutrauktas. Įvertinus ieškinyje ieškovės suformuluotus reikalavimus, pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai yra prieštaringi, kadangi ji pati prašo įpareigoti Komisiją išnagrinėti ginčą ikiteismine tvarka, tačiau taip pat siekia analogiško ginčo išnagrinėjimo teisme iš esmės. Teismo nuomone, visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, kad Komisijos išvada, kuria nutrauktas vartojimo ginčo dalies nagrinėjimas, užkerta kelią jai kreiptis į teismą ir todėl Komisija turėtų būti įpareigojama išnagrinėti ginčą ikiteismine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 str. 16 d. ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės po to, kai Komisija nutraukia ginčo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreipimasis į Komisiją jau yra laikomas pasinaudojimu išankstine neteismine ginčų sprendimo tvarka, nesvarbu, kad ginčo nagrinėjimas nutraukiamas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1298-431/2013).

20Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovė jau yra pasinaudojusi išankstine neteismine ginčų sprendimo tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Komisiją vėl nagrinėti tą patį ginčą ikiteismine tvarka, o ginčas tarp ieškovės ir šilumos tiekėjo nagrinėtinas teisme iš esmės. Pagal Energetikos įstatymo 34 str. 16 d. vartotojui ir energetikos įmonei nėra suteikta teisė skųsti Vilniaus apygardos teismui Komisijos sprendimus, tuo tarpu ieškovės atstovo argumentai dėl ginčų tapatumo išsakyti dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria buvo nutrauktas skundo nagrinėjimas faktiškai yra susiję su Komisijos sprendimo pagrįstumu, todėl nagrinėjamu atveju jie yra teisiškai nereikšmingi ir teismas dėl jų nepasisako.

21Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „Litesko“ atlikti ieškovei patiektos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo

22Komisijai ieškovės skundo dalį dėl atsakovo tiektos šilumos energijos laikotarpiais nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2009-10-31 ir nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. bei nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. atmetus kaip nepagrįstą, o skundo nagrinėjimą dalyje dėl atsakovo taikomų šilumos paskirstymo metodų pagrįstumo ir skaičiuojamų mokėjimų už šildymą laikotarpiais nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30 ir nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn., nutraukus, ieškovė, nesutikdama su tokiu Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą UAB „Litesko“ atlikti ieškovei patiektos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

23LR Energetikos įstatymo 34 str. 16 d. nustatyta, kad ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės, ką nagrinėjamu atveju, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, ieškovė ir padarė, t.y. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja įpareigoti UAB „Litesko“ atlikti jai patiektos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Kaip matyti iš ieškinio turinio ir ieškovės atstovo paaiškinimų, teiktų teismo posėdžio metu, ieškinio reikalavimas yra grindžiamas iš esmės šiais argumentais: 1) ieškovei pakeitus šildymo būdą, t.y. atsijungus nuo centrinio šildymo sistemos, ir perėjus prie vietinio šildymo, ji faktiškai nebenaudojo atsakovo tiekiamos šilumos energijos; 2) apskaičiuojant už šilumos energiją mokėtiną pinigų sumą, nepagrįstai nebuvo įtrauktos papildomos patalpos-sandėliukai.

24Ieškovė akcentuoja, kad jos teisėtą buto atjungimą nuo centralizuoto šildymo patvirtina į bylą pateikti įrodymai ir VĮ Registrų centras įrašas, nurodantis, jog buto šildymas pakeistas iš centralizuoto į vietinį šildymą. Su tokia ieškovės pozicija teismas sutikti negali.

25Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 str.), ne kartą aptarė atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūrą ir išaiškino, kad privalu laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-24 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-359/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-519/2010, 2012-02-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-44/2012, 2012-07-19 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-385/2012; 2013-03-13 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-119/2013, kt.). Pažymėtina, kad nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto, atsijungimas laikytinas neteisėtu, o šilumos tiekimo santykiai – nenutrūkusiais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją.

26Antra, nagrinėjamu atveju ieškovė buto šildymo įrenginius nuo viso namo bendros šildymo sistemos atjungė 2009-09-22. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tačiau teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra nustatyta, kad buto įrenginių atjungimas nuo bendros šildymo sistemos buvo atliktas neteisėtai (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-05 sprendimas (iš ieškovės priteista skola už šilumos energija atsakovui UAB „Litesko“ už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30), kuris buvo paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2012-09-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-477-280/2012, ir Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas (iš ieškovės priteista skola nuo 2010-10-01 iki 2012-04-30), priimtas civilinėje byloje Nr. 2-142-488/2014, kuris buvo paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-504-212/2014). Taip pat minėtuose įsiteisėjusiuose Panevėžio teismų procesinėse dokumentuose yra aiškiai konstatuota, kad atsakovės (J. K.) šilumos tiekimo santykiai nuo 2009-09-22 nenutrūko ir nors į atsakovės (J. K.) butą šilumos energija tiekiama nebuvo, jai kyla pareiga atlyginti už visam namui tiektą šilumą pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą, kadangi jos savavališki veiksmai (atsijungimas nuo centrinio šildymo sistemos) negali būti laikomi teisėtais. Teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 182 str.1d.2p.).

27Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių buto šildymo sistemų atjungimo įteisinimo faktą, todėl ieškovės atstovo argumentai dėl ieškovės buto šildymo budo pakeitimo teisėtumo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

28Be to, pareikštų reikalavimų bei nustatytų byloje faktinių aplinkybių kontekste, pažymėtina ir tai, kad pastate, kuriame yra ginčo butas nebuvo įrengtos karšto vandens tiekimo sistemos. Dėl šios aplinkybės pastato vartotojams nebuvo tiekiami šilumos kiekiai šalto vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui, t.y. šilumos energija pastato vartotojams buvo tiekiama tik naudingojo ploto bei bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Todėl, pastato vartotojams, tarp jų ir ieškovei, ne šildymo sezono metu nebuvo priskiriami mokesčiai už šilumos energiją, nes ne šildymo sezono metu šilumos energija nėra apskritai tiekiama. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovei šilumos energija nebuvo tiekiama ir nebuvo skaičiuojami mokesčiai: 2009 m. rugsėjo mėn. (nebuvo pradėtas šildymo sezonas), nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. (ne šildymo laikotarpis); o nuo 2012/2013 m. šildymo sezono pradžios, t.y. nuo 2012-10-23, pastatas išvis nenaudoja atsakovo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. Todėl jau vien dėl nurodyto, ieškovės reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti centralizuotos šilumos paskaičiavimą už 2009 m. rugsėjo mėn., nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn., nuo 2012-10-23 iki sprendimo priimto šioje byloje įsiteisėjimo dienos yra nepagrįsti ir atmestini. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, o būtent į tai, kad ieškovė buto šildymo įrenginius nuo viso namo bendros šildymo sistemos atjungė 2009-09-22, o nuo 2012-10-23 centralizuota šiluma nebuvo tiekiama apskritai visam pastatui, teismas negali sutikti su ieškovės atstovo argumentais dėl nagrinėjamo ginčo sąsajų su atstovo minėtu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2014-10-31 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.1-858-13/2014, kuriuo teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

29Trečia, teisės aktais nenustatyta galimybės viename pastate atskirai kiekvienam šilumos vartotojui šilumos paskirstymui taikyti atskirus ar skirtingus metodus. Pažymėtina, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šilumos vartotojai savo teisę pasirinkti šilumos paskirstymo metodą pastate turi įgyvendinti vadovaudamiesi CK 4.75 str.1d., 4.85 str.1d. nuostatomis. Byloje nustatyta, jog namo ( - ) patalpų savininkai nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkę name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo metodo, be to, 4 butai buvo atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Todėl pagrįstai, ginčo laikotarpiu, atsižvelgiant į namo šildymo sistemą bei įrengtą atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą, paskirstant name suvartotą šilumos energiją buvo taikomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr.03-41 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr.4 ir 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr.5, kurie ir yra taikomi: metodas Nr.4, kuomet šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, ir metodas Nr.5, kuris yra taikomas, jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Dėl aukščiau paminėtų metodų taikymo pagrįstumo yra pasisakyta ir įsiteisėjusiuose Panevėžio apylinkės teismo 2012-04-05, 2014-03-24 teismo sprendimuose (CPK 182 str.1d.2p.). Taip pat pažymėtina, jog teisinis reglamentavimas numatė, kad net vartotojo teisėto atsijungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos atveju, jam kyla pareiga apmokėti už šiam vartotojui paskirtą šilumos kiekio dalį, tenkančią pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė neteisėtai atjungė butą nuo bendros namo šildymo sistemos. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka neįteisino patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, nesudaro pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos ir spręsti, jog ieškovės patalpoms ir bendro naudojimo patalpoms apskaičiuotas šilumos kiekis neteisingas. Dėl nurodyto atmestini ieškovės atstovo argumentai tiek dėl neteisingo metodų taikymo, tiek dėl nepagrįsto šilumos paskirstymo ir apskaičiavimo už bendro naudojimo patalpų šildymą, tiek dėl bendro naudojimo patalpų šildymo šiluma, kurią išskiria kitu būdu šildomas ieškovės butas ir proporcingumo principo pažeidimo. Taigi, ieškovės reikalavimai įpareigoti UAB „Palangos šiluma“ atlikti jai patiektos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki teismo sprendimo priimto šioje byloje įsiteisėjimo, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

30Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iškėlė naują argumentą dėl nepagrįsto papildomų plotų neįtraukimo skirstant šilumos energiją ginčo name, tačiau pastebėtina, kad šiuo argumentu ieškinyje nebuvo remiamasi. Pažymėtina, kad aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis tais argumentais, kurie nebuvo suformuluoti ieškinyje, todėl jie nevertinami ir dėl jų pagrįstumo atskirai nepasisakoma.

31Dėl ekspertizės skyrimo

32Ieškovė buvo išreiškusi prašymą dėl ekspertizės nagrinėjamoje byloje skyrimo, teismo ekspertui pavedant atsakyti į klausimą, kokį kiekį centralizuotos šilumos energijos, priskirtą ieškovei vietiniu (autonominiu) šildymu šildomoms buto patalpoms ir joms tenkančiai bendro naudojimo patalpų daliai, ieškovė faktiškai gavo ginčo laikotarpiu, įvertinus autonominiu būdu šildomų atsakovo patalpų padėtį name ir ieškovės prievolės proporcingai šildyti bendro naudojimo patalpas vykdymą, patiekiant iš ieškovės autonominiu būdu šildomų patalpų išskirtą šilumos energiją į namo bendro naudojimo patalpas.

33Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.), tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertindamas galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

34Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, jog būtų galima nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, neįžvelgia teisinio pagrindo skirti ieškovės prašomą ekspertizę nagrinėjamoje civilinėje byloje; todėl prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmestinas.

35Dėl baudos skyrimo tarnybai

36Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu išreiškė prašymą skirti baudą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl to, kad ši institucija nepateikė išvados nagrinėjamoje byloje. Teismo nuomone, toks prašymas taip pat turėtų būti vertinamas kaip teisiškai nepagrįstas. Visų pirma, pažymėtina, kad pati ieškovė nebuvo suformulavusi konkrečių klausimų, į kuriuos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų pagal savo kompetenciją atsakyti nagrinėjamoje byloje. Tarnyba, atsiliepdama į prašymą pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, nurodė, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ar karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, todėl neaišku, kokią išvadą šiuo konkrečiu atveju jai reikia pateikti (b.l. 82-83). Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgdamas į tai, kad jokios valstybinės institucijos išvada teismui nėra privaloma, teismas neįžvelgia jokio netinkamo Tarnybos procesinio elgesio, už kurį galėtų jai būti skiriama bauda (CPK 95 str. 1 d.).

37Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

38Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str., 290-291 str., teismas

Nutarė

39ieškovės J. K. ieškinį atmesti.

40Ieškovės prašymą dėl baudos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai skyrimo atmesti.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,... 2. sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovės J. K. atstovui P. M.,... 4. atsakovo UAB „Litesko“ atstovei R. M.,... 5. atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei M.... 6. teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės J. K. ieškinį atsakovams UAB... 7. ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Valstybinės kainų ir... 8. Taip pat ieškovė prašo įpareigoti Komisiją išnagrinėti išankstine... 9. Atsakovas UAB „Litesko“ su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti... 10. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į... 11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas akcentavo du momentus, kuriais iš... 12. Atsakovų UAB „Litesko“ bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. K. yra buto Nr. 9, esančio... 15. Ieškovė J. K. tvirtina, kad ji, 2009 m. rugsėjo 23 d. atjungdama butą nuo... 16. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją... 17. Dėl reikalavimo įpareigoti Komisiją išankstine tvarka išnagrinėti... 18. Komisija 2014-03-13 sprendimu Nr. R2-776 nutraukė Skundo nagrinėjimą dalyje... 19. Ieškovė prašo įpareigoti Komisiją išnagrinėti išankstine tvarka... 20. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovė jau yra pasinaudojusi... 21. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „Litesko“ atlikti ieškovei... 22. Komisijai ieškovės skundo dalį dėl atsakovo tiektos šilumos energijos... 23. LR Energetikos įstatymo 34 str. 16 d. nustatyta, kad ginčo šalys per 30... 24. Ieškovė akcentuoja, kad jos teisėtą buto atjungimą nuo centralizuoto... 25. Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų... 26. Antra, nagrinėjamu atveju ieškovė buto šildymo įrenginius nuo viso namo... 27. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių buto šildymo sistemų... 28. Be to, pareikštų reikalavimų bei nustatytų byloje faktinių aplinkybių... 29. Trečia, teisės aktais nenustatyta galimybės viename pastate atskirai... 30. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas iškėlė naują argumentą dėl... 31. Dėl ekspertizės skyrimo... 32. Ieškovė buvo išreiškusi prašymą dėl ekspertizės nagrinėjamoje byloje... 33. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne... 34. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, jog būtų... 35. Dėl baudos skyrimo tarnybai... 36. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu išreiškė prašymą skirti baudą... 37. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės... 38. Vadovaudamasi CPK 259 str., 270 str., 290-291 str., teismas... 39. ieškovės J. K. ieškinį atmesti.... 40. Ieškovės prašymą dėl baudos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...