Byla 2S-888-544/2014
Dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. ( - ) pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui R. Č., institucijai, teikiančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Nustatė

2ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad su sutuoktiniu šiuo metu gyvena atskirai, santuokos išsaugoti nebėra galimybių, ji yra faktiškai nutrūkusi. Abu sūnūs gyvena su ja (ieškove).

3Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečių sūnų B. Č., gim. ( - ), ir L. Č., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su juo. Nurodė, kad laikinoji apsaugos priemonė yra būtina dėl to, jog ieškovė grasina atsakovui, kad keršys per vaikus, kad juos prisiteis sau ir išveš į užsienį. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės sumanymas išvežti vaikus į J. K. yra realus, nes ji intensyviai ieškosi darbo J. K. ir nuo jo to neslepia.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetė. Motyvavo tuo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė kokiu nors būdu netinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir nėra įrodymų, kad ieškovė ketina išvežti vaikus į užsienį, kas būtų pagrindas teismui ginti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus bei esant realiai grėsmei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nuomone, atsakovo nurodyti argumentai labiau atitinka jo deklaratyvius nuogąstavimus, tačiau neįrodo realios grėsmės vaikų saugumui bei sprendimo įvykdymui.

5Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-01 nutartį panaikinti arba pakeisti ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinąją apsaugos priemonę pritaikyti. Nurodo, kad ieškovė teiginius dėl ieškomo darbo užsienyje yra išsakiusi tik asmeniškai jam, todėl apie tai žino tik jis. Kai nepilnamečiai vaikai bus išvežti į užsienį, jau bus per vėlu ką nors daryti. Teigia, jog ieškovė jo atžvilgiu elgiasi agresyviai ir tą daro vaikų akivaizdoje. Tai rodo netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą, nes vaikai, girdėdami motinos sakomus tėvo atžvilgiu grasinimus, būna išsigandę ir šokiruoti. Be to, kad vaikams sudarytos materialinės sąlygos, yra tik jo (atsakovo) nuopelnas, nes ieškovė gyvena atsakovo motinos bute.

6Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai sprendė, jog atsakovo argumentai labiau atitinka jo deklaratyvius nuogąstavimus, tačiau neįrodo realios grėsmės vaikų saugumui bei sprendimo įvykdymui. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog vaikams yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos.

7Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 302 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

9Civilinio kodekso 3.65 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 str. pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).

10Sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kaip, beje, ir kitus klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko interesais, prioritetas ir esminė reikšmė turi būti teikiami nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktika byloja, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas. Todėl spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Viena vertus, aukščiau nurodyti juridiniai faktai yra reikšmingi sprendžiant ir nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kita vertus, visapusiškas šių juridinių faktų įvertinimas yra galimas tik atlikus išsamų teisminį tyrimą išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti atliekamas preliminarus ir prejudicinės bei res judicata galios neturintis aukščiau nurodytų juridinių faktų vertinimas.

11Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnamečių sūnų B. Č. ir L. Č. gyvenamąją vietą kartu su juo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realios grėsmės vaikų interesams buvimą, o apelianto teiginiai, kad ieškovė gali išsivežti vaikus į užsienį, savo agresyviu elgesiu kelia vaikams baimę ir pan., yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti objektyviais ir patikimais duomenimis (CPK 178 str.). Tuo tarpu iš byloje esančios Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, jog nepilnamečiams yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos bei galimybė augti, ugdytis, ilsėtis; skyrius neturi duomenų apie ieškovės ir atsakovo netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (b. l. 21-22). Iš Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad šalių sūnūs išreikė savo norus dėl gyvenimo su tėvais: B. Č. nori gyventi su mama, o L. Č. nori gyventi su abiem tėvais. Pažymėtina, jog CPK 185 str. įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Kaip minėta, byloje, išskyrus atsakovo teiginius, nėra jokių įrodymų, kad ieškovė negali tinkamai pasirūpinti vaikais, jog ji neturi tam tinkamų sąlygų, kad ketina išvykti į užsienį ir pan. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog vienas iš tėvų neturi teisės vaiko išsivežti be kito tėvo sutikimo iš vaiko kilmės šalies į užsienio valstybę ir tai laikoma vaiko pagrobimu civilinės teisės prasme, todėl apelianto argumentas šiuo aspektu nepagrįstas.

12Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, kad ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; kt.). Laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo ir galutinai išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje tokio aplinkybių viseto konstatuoti negalima. Šiuo atveju nepilnamečiai vaikai visą laiką gyveno kartu su motina, o tokių duomenų, kad šiuo metu reiktų nustatyti jų gyvenamąją vietą kartu su tėvu, byloje nėra.

13Pagal CPK 144-148 str. nuostatas teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus iš esmės išspręsti ieškinio reikalavimai. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas tik tikrina, ar yra pagrindas šias priemones pritaikyti iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad pareikštų reikalavimų pagrįstumas bus sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius šalių paaiškinimus bei visapusiškai įvertinus kitus į bylą visus pateiktus įrodymus.

14Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

15Vadovaudamasis išdėstytu ir LR Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai