Byla 3K-3-383/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

2sekretoriaujant Viktorijai Valienei,

3dalyvaujant atsakovui V. D., atsakovo atstovei advokatei Jurgitai Lingienei, ieškovės A. D. įstatyminei atstovei R. Z., ieškovės atstovei advokatei Ingridai Jurgelevičienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 17 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir žalos priteisimo bei atsakovo V. D. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovės įstatyminė atstovė teismo prašė: 1) priteisti išlaikymą 1000 Lt periodinėmis mėnesio išmokomis, 87 600 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas; 2) nustatyti atsakovo turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką); 3) priteisti 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. R. Z. ir V. D. nesusituokę kartu gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 30 kv. m bute (duomenys neskelbtini); 2000 m. balandžio 20 d. susilaukė dukters D. Atsakovas 2005 m. rugsėjo 23 d. butą pardavė, nežinant R. Z., ir nusipirko namą su kitais statiniais (duomenys neskelbtini), kur gyvena su kita moterimi. Ieškovė ir jos motina (R. Z.) 2006 m. sausio mėn. išsikėlė iš nurodyto kambario ir laikinai gyveno pas R. Z. motiną, nes R. Z. neturėjo tinkamos gyventi nuolatinės gyvenamosios vietos. R. Z. 2007 m. gegužės mėn. asmeninės nuosavybės teise nusipirko 15,29 kv. m butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2006 m. gegužės 11 d. pripažino tėvystę. Po bendro gyvenimo nutrūkimo atsakovas skyrė po 350 Lt per mėnesį ieškovei išlaikyti. Ieškovės įstatyminė atstovė nurodė, kad dėl gyvenamosios vietos netekimo ieškovė patyrė žalos, kuri įvertintina pagal būsto nuomos kainą iki vaiko pilnametystės (146 mėn. x 600 Lt = 87 600 Lt). Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė teismo nustatyti A. D. gyvenamąją vietą kartu su juo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas dėl darbo dažnai būna išvykęs į užsienį. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė gyveno pas močiutę, tačiau jokio noro gyventi su ieškove atsakovas nereiškė.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) nustatyti A. D. gyvenamąją vietą su motina R. Z.; 2) nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi du kartus per savaitę darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val. paties pasirinktą ir su motina suderintą dieną. Atsakovas turi teisę du kartus per mėnesį savaitgalį bendrauti su dukra po 8 val. paties pasirinktą ir su motina suderintą poilsio dieną, bet ne ilgiau kaip iki 20 val., atsakovas turi teisę du kartus per mėnesį pasiimti dukrą savaitgalį dviems dienoms nuo 11 val. iki sekančios dienos 18 val. paties pasirinktą ir su motina suderintą savaitgalį. Motina iš anksto informuoja tėvą apie vaiko savaitgaliais ir darbo dienomis vakarais lankomus užklasinės veiklos užsiėmimus, ir būrelius. Tėvas privalo užtikrinti, kad bendravimas su vaiku netrukdytų lankyti pagal iš anksto nustatytą grafiką vykstančių būrelių ir užklasinės veiklos renginių. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam bendravimo telefonu su vaiku galimybes; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. D. išlaikyti 400 Lt periodinėmis mėnesio išmokomis, sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdant skubiai; 4) panaikinti teismo 2007 m. vasario 8 d. ir 2007 m. birželio 29 d. nutartimis paskirtas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą ir bendravimo tvarką; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 36 tūkst. Lt žalos atlyginimo; 6) kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti, priteisiant atsakovui iš ieškovės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš atsakovo – 1098 Lt žyminio mokesčio; 7) nustatyti, kad ieškovei priteistus pinigus uzufrukto teise tvarko motina R. Z. Teismas nustatė, kad priteista žala mokama į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą, pinigus motina R. Z. gali naudoti tik užtikrinant ieškovės gyvenamąjį būstą; išaiškino R. Z., kad žalos atlyginimui sumokėtais pinigais ji gali disponuoti CK 3.185–189 straipsnių nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau atitinka vaiko interesus dėl tokių priežasčių. Ieškovė nuo gimimo nuolat gyveno su motina, išskyrus kelių mėnesių laikotarpį, kai motina buvo išvykusi dirbti į užsienį. Motina mergaite rūpinasi tinkamai, turi nuosavą būstą ir tinkamas buitines sąlygas, jas sieja glaudūs emociniai ryšiai. Teismas pažymėjo, kad vaikas Vilniaus miesto Vaikų teisių tarnybos atstovei aiškiai išreiškė norą gyventi su motina, o nuolat, nors ir turi geras buitines sąlygas dukteriai apgyvendinti, dėl savo darbo pobūdžio nuolat (kelis kartus per mėnesį) vyksta į užsienį. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos nuomones, konstatavo, kad ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra pakankamai konkreti ir sudarytų sąlygas kiekvienam iš tėvų skirtingai vertinti ir aiškinti bendravimo tvarkos nuostatas, todėl nustatė geriausiai vaiko ir abiejų tėvų interesus atitinkančią tvarką. Teismas konstatavo, jog ieškovė turi specialų poreikį nuolat konsultuotis oftalmologijos kabinete, o atsakovas, pats mokėdamas vaiko išlaikymą po 350 Lt per mėnesį, neįrodė, kad motinos R. Z. apskaičiuota vidutinė išlaikymo poreikių suma – 827 Lt per mėnesį yra nepagrįstai padidinta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei išlaikyti per mėnesį būtina skirti 800 Lt. Teismas konstatavo, kad abiejų ieškovės tėvų turtinė padėtis yra panaši, todėl sprendė, kad jie vienodai turi prisidėti prie dukters išlaikymo ir, vadovaudamasis išlaikymo paskirstymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai taisykle, priteisė iš atsakovo dukteriai išlaikyti 400 Lt per mėnesį. Teismas ieškovės pripažino, kad ieškovės tėvai, gyvendami nesusituokę, abu privalėjo užtikrinti vaiko aprūpinimą būstu. Šią prievolę atsakovas turėjo nepriklausomai nuo to, ar buvo sudaryta santuoka, ar jis buvo registruotas vaiko tėvu. Atsakovas žinojo, kad jis yra ieškovės tėvas ir tai pripažino, todėl parduodamas asmeninės nuosavybės teise valdomą būstą, kuriame gyveno ieškovė, privalėjo kartu su motina užtikrinti vaiko galimybę gyventi kitame būste. Atsakovas šios prievolės iš viso nevykdė ir paliko šį klausimą spręsti vienai motinai savo jėgomis. Teismas atsakovo argumentus apie vėlesnį tėvystės registravimą ir tai, kad parduotas butas formaliai neturėjo šeimos turto statuso, vertino kaip teisiškai nereikšmingus. Teismas pažymėjo, kad R. Z. mokėsi ir nuo vaiko gimimo visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) atsakovo bute (iki 2006 m. sausio mėnesio), todėl faktą, kad ji 2000 m. padovanojo Alytaus mieste turėtą būstą savo motinai, laikė teisiškai nereikšmingu. Teismas pripažino, kad ieškovės veikė neteisėtai, nes neužtikrino dukters teisės į būstą: ieškovė ir jos motina nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2007 m, gegužės mėnesio neturėjo nuolatinio būsto; motina R. Z. 2007 m. gegužės mėn. už asmeniškai pasiskolintus 72 tūkst. Lt iš brolio ir banko asmeninės nuosavybės teise nusipirko 15,29 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini); atsakovas neprisidėjo prie būsto pirkimo. Teismas pažymėjo, jog motina R. Z., viena prisiimdama asmeninius skolinius įsipareigojimus, likvidavo neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmes, o atsakovas sutaupė vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimo išlaidas ir tuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, todėl jam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė. Ieškovei padarytą žalą teismas apskaičiavo atsižvelgdamas į tiesioginius faktinius nuostolius – faktines būsto įsigijimo išlaidas – ir į tėvų galimybes teikti vaiko išlaikymą bei priteisė ieškovei iš atsakovo pusę būsto įsigijimo išlaidų – 36 tūkst. Lt. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, konstatavo, jog išlaikymui ir žalos atlyginimui mokamus pinigus turi teisę tvarkyti motina, su kuria lieka gyventi vaikas.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais. Papildomai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, nes Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2007 m. gegužės 11 d. pateikta išvada yra netinkamas įrodymas. Šį teiginį teismas grindė tuo, kad nurodyta išvada neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nes teismas vertina byloje surinktų įrodymų visumą. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada duota nepatikrinus realių buitinių mergaitės gyvenimo sąlygų ir nebendravus su nepilnamečiu vaiku, taip pat joje nėra duomenų, kad ieškovės motina netinkamai vykdo motinos valdžią. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. birželio 19 d. išvada, nes ji padaryta, atlikus ieškovės buities tyrimą (duomenys neskelbtini), pabendravus su ja ir ieškovei išreiškus norą bendrauti su tėvu, o gyventi su motina. Teismas darė išvadą, kad negalima nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su tėvu dėl jo gyvenimo patogumo. Be to, tėvas mažai bendrauja su dukterimi. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 3.234 straipsnio 5 dalies ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, nes atsakovui pardavus butą, nėra galimybės spręsti uzufrukto teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad tai, jog vaikas dėl savo teisių gynimo turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą nuo 14 metų, neužkerta kelio jos įstatyminei atstovei motinai R. Z. dukters vardu paduoti ieškinį teisme ir vesti bylą. Teismas konstatavo, kad tinkama ieškovė yra A. D., nes pažeistos jos teisės, kurias teisme gynė įstatyminė atstovė, nes ieškovė yra mažametė.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti ir nustatyti A. D. gyvenamąją vietą kartu su tėvu V. D. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, kad nuo tėvystės pripažinimo įregistravimo atsiranda tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos, taip pat kad ieškovė iki 2006 m. gegužės 11 d. nesutiko įregistruoti atsakovo tėvystės ir prisiėmė finansinę dukters išlaikymo riziką ir auklėjimo atsakomybę. Dėl to kasatorius galėjo laisvai disponuoti savo turtu. Kasatorius mano, kad, nesant tėvystės pripažinimo, tėvų teisės ir pareigos vaikams yra moralinio, bet ne teisinio pobūdžio, todėl jos neginamos ir negali būti reikalaujama jas vykdyti.
  2. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnį CK antrosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas nepriimtas, todėl CK trečiosios knygos XV skyriaus normos neįsigaliojusios ir CK 3.234 straipsnis negalėjo būti taikomas. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006). Teismai negalėjo taikyti nurodytos teisės normos taip pat dėl to, kad šalys neįregistravo partnerystės.
  3. Kasatorius nurodo, kad teismai negalėjo remtis CK 3.36, 3.84, 3.85 straipsniais, kuriuose reglamentuojamas šeimos turto teisinis režimas, nes ginčijamo kasatoriaus buto perleidimo momentu šalys buvo nesusituokusios ir nebuvo įregistravusios parduotos patalpos kaip šeimos turto viešame registre.
  4. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenamųjų patalpų pirkėjas neprieštaravo, kad kasatorius su dukterimi ir jos motina toliau jose gyventų, A. D. ir motina iš šių patalpų išsikėlė savo valia. Kasatorius mano, kad R. Z. būsto įsigijimas yra savarankiškas juridinis faktas ir negali būti siejamas su kasatoriaus turto disponavimu.
  5. Kasatorius mano, kad ne jis, bet R. Z. pablogino savo ir dukters gyvenimo sąlygas, (duomenys neskelbtini) paveldėtą butą padovanodama savo motinai, ir tinkamai nevykdė pareigų vaikui. Kasatorius tvirtina, kad teismai turėjo į tai atsižvelgti.
  6. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai turėjo įvertinti tai, kad nepilnametės dukters ir jos motinos aprūpinimas gyvenamąja vieta buvo siejamas su jo gera valia. Be to, šalis siejo panaudos santykiai, kurių nutraukimas nelaikomas panaudos gavėjo turtinių interesų pažeidimu, todėl žala ieškovei neatsirado.
  7. Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai jam taikė deliktinę civilinę atsakomybę, nes nėra nė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų: nenustatyti neteisėti veiksmai, neįrodyta nė viena kaltės forma, ieškovei ir jos įstatyminei atstovei nepadaryta žalos, nėra priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų (asmeninio turto pardavimo) ir neva žalos (R. Z. nuosavo būsto įsigijimo).
  8. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad, pardavęs gyvenamąją patalpą, kasatorius sutaupė vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimo išlaidas ir iš neteisėtų veiksmų gavo naudos. Kasatorius nurodo, kad už parduotą patalpą gautus pinigus panaudojo kitai gyvenamajai vietai, kuri yra tinkamai įrengta vaikui, įsigyti.
  9. Kasatorius nurodo, kad vaiko aprūpinimo būstu išlaidos priskiriamos prie vaiko išlaikymo išlaidų, kurias jis savanoriškai teikė dukteriai. Dėl to, priteisdami iš kasatoriaus R. Z. buto įsigijimo išlaidas kaip žalą, teismai nepagrįstai išplėtė tėvo pareigą išlaikyti vaiką.
  10. Teismai neteisingai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad: ieškovei ir jos motinai gyvenant kasatoriaus gyvenamojoje patalpoje, ieškovė nuo gimimo gyveno kartu ne tik su motina, bet ir su tėvu; dukters noras gyventi su motina yra neobjektyvus, nes jį lėmė išsiskyrimas su tėvu ir bendravimo su juo apribojimas motinos valia; R. Z. neprižiūrėjo dukters, nevykdė motinos pareigų apie metus, neleido to daryti tėvui, perleido dukters priežiūrą ir auklėjimą savo motinai. Dėl šių aplinkybių, kasatoriaus nuomone, ieškovės gyvenamoji vieta nustatytina kartu su tėvu.
  11. Kasatorius taip pat tvirtina, kad teismai pažeidė CK 3.178 straipsnį, nes nors Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, bet nedalyvavo teismo posėdyje.
  12. Teismai netyrė ir nevertino visų įrodymų ir argumentų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, pažeidė CK 3.178 straipsnio 2 dalį, CPK XIII skyriaus normas, nes nieko nepasisakė dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados, kad ieškovė gali gyventi kartu su kasatoriumi.

12Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada nereikšminga, nes turi trūkumų: nepateikta išvados reikiamu klausimu dėl duomenų neturėjimo; joje pateikta nuomonė neišklausius vaiko ir motinos, neįvertinus vaiko poreikių ir motinos gebėjimų užtikrinti gyvenimo sąlygas vaikui, nenagrinėjant vaiko emocinių poreikių. Ieškovė nurodė, kad vaiko gyvenimas kartu su kasatoriumi iki 2006 m. sausio 2 d. faktas nebuvo ginčo dalykas. Šios bylos ginčo dalykas yra tai, su kuo vaikas gyveno pasibaigus vaiko tėvų bendram gyvenimui. Be to, net ir gyvendamas kartu, kasatorius itin dažnai buvo išvykęs į užsienį. Atsiliepime teigiama, kad teismai nenustatė jokių R. Z. trukdymų kasatoriui bendrauti su dukterimi ir dalyvauti ją auklėjant. Atsakovas neturėjo pretenzijų dėl to, kad duktė gyvena su motina, nesiėmė veiksmų vaiko gyvenamajai vietai pakeisti. Priešingai, teismai kasatoriaus požiūrį į vaiką pripažino abejingu, formaliu ir nesavikritišku. Atsiliepime tvirtinama, kad R. Z. buvo priversta išvykti į užsienį trims mėnesiams užsidirbti pinigų ir dukterį palikti pas savo motiną, o kasatorius per tą laiką nė karto nebendravo su dukterimi. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus reikalavimas nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su juo yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes jis oficialiai niekur nedirbdamas pardavė faktinę šeimos gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), nustojo gyventi kartu su dukterimi ir jos motina, nusipirko kitą būstą Utenos rajone, privertė vaiką gyventi be kasdienio vieno iš tėvų fizinio dalyvavimo ir, praėjus dvejiems metams, prašo palikti dukterį savo įprastinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad teismai neįvertino to, jog CK trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos dar neįsigaliojusios. Ieškovė įstatymo analogijos klausimą kėlė kasatoriaus veiksmų teisėtumui įvertinti ne galimybės nustatyti uzufruktą aspektu, bet išankstinio teismo leidimo vieninteliam tėvų būstui, kuriame gyvena vaikas, perleisti aspektu. Atsiliepime taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006 esančiu išaiškinimu, kad netinkamas materialinės teisės normos taikymas iš esmės teisingai išsprendus šalių ginčą nesudaro pagrindo šiuo aspektu naikinti skundžiamus teismų priimtus sprendimus. Ieškovė nurodo, kad, kasatoriui pardavus būstą ir pasibaigus tėvo bei motinos bendram gyvenimui, ši negalėjo kreiptis dėl uzufrukto nustatymo vaiko naudai. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad teismai nepagrįstai jo perleistam turtui taikė šeimos turto teisinį režimą. Ieškovė nurodo, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama būtinybė vienodai ginti susituokusių ir nesusituokusių tėvų vaikų teises. Atsižvelgdama į tai, kad nėra teisės normos, tiesiogiai įtvirtinančios vaikų, gimusių nesusituokusiems ir neįregistravusiems partnerystės tėvams, teisių į gyvenamąją patalpą, ją perleidžiant, apsaugos išankstine teismine tvarka, ieškovė teigia, jog pagal analogiją taikytina CK 3.85 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatytos tokios vaiko teisių apsaugos garantijos, kai tėvai yra sutuoktiniai (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė pabrėžė, kad šeimos turto statuso registracija turi reikšmės sąžiningiems tretiesiems asmenims, bet ne sutuoktiniams partnerystės neįregistravusiems asmenims, nes CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, parduodant būstą, gauti teismo leidimą paskirtis – užtikrinti vaiko interesus. Atsiliepime tvirtinama, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog bendras tėvų 2006 m. gegužės 11 d. prašymas–pareiškimas pripažinti tėvystę įrodo R. Z. nesutikimą iki šios datos su kasatoriaus tėvyste ir kliudymą kasatoriui pripažinti tėvystę. Papildomai ieškovė mano, kad tai yra fakto klausimas. Ieškovė prieštarauja kasatoriaus teiginiui, kad tik nuo tėvystės pripažinimo momento atsirado jo teisės ir pareigos dukteriai. Ieškovė akcentavo tai, kad vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda nuo vaiko gimimo momento (CK 2.2 straipsnio 1 dalis, 2.4 straipsnio 4 dalis, 3.137 straipsnio 2, 3 dalys). Atsiliepime taip pat remiasi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį negalioja joks sandoris, kuriuo vaikas lieka be gyvenamosios vietos. Tik kliūtis išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo sutrukdė kreiptis į teismą dėl sandorio nuginčijimo. Atsakovas, žinodamas, kad yra vaiko tėvas, atėnė vaiko teisę į gyvenamąjį būstą ir eliminavo prielaidas motinai apginti vaiko teises bei nustatyti uzufruktą į poros butą pasibaigus jų bendram gyvenimui. Dėl to, ieškovės nuomone, teismai pagrįstai nustatė, kad kasatoriaus veiksmai neteisėti. Ieškovė teigia, kad kasatoriaus argumentai, susiję su panaudos santykiais, nepagrįsti, nes teisę į gyvenamąją vietą vaikas įgyja gimdamas, bet ne pagal sandorį. Atsiliepime nurodoma, kad ginčijamos gyvenamosios patalpos pardavimo sutartyje nenurodyta, jog ieškovė ir jos motina turi kokių nors teisių į šį turtą. Ieškovės nuomone, žala vaikui turi būti atlyginama prarastos teisės ekvivalentu, nustatomu palyginus prarastą teisę neatlygintinai gyventi tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, išliekančia ir po tėvų bendro gyvenimo pabaigos (esant ginčui teisminiu būdu nustačius uzufruktą), su atlygintina trečiojo asmens teise. Taip pat ieškovė mano, kad, nustatant nuostolių dydį, turėjo būti atsižvelgiama į tai, jog abu tėvai turi imtis adekvačių priemonių vaiko gyvenamajam būstui užtikrinti, nes, išduodant teismo leidimą perleisti šeimos turtą, vertinami perleidžiamų vaiko gyvenamųjų patalpų naudingumas ir vaiko gyvenimo sąlygų planuojamas pasikeitimas. Ieškovė nurodė, kad, esant šioje byloje susidariusiai situacijai, kai vaiko gyvenamoji patalpa pasikeitė iš 30 kv. m ploto į 15 kv. m. plotą, teismas būtų nedavęs leidimo perleisti didesnės vaiko gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į konkrečią situaciją, pasirinko kitą nuostolių atlyginimo būdą, pagal kurį priteistų nuostolių dydis, ieškovės nuomone, yra nepakankamas, bet ji to neginčija. Vis dėlto ieškovė prašo kasacinio teismo įvertinti, ar vaiko interesai užtikrinti tinkamai šioje byloje ir suformuluoti aiškius žalos įvertinimo kriterijus. Atsiliepime nurodoma, kad paveldėto R. Z. buto dovanojimas yra nereikšmingas, nes butas yra (duomenys neskelbtini), ir netgi jo neperleidus kasatoriaus turtui perleisti vis tiek būtų reikėję teismo leidimo.

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

16Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo dalykas yra vaiko, gimusio nesusituokusiems tėvams ir ginčo sprendimo metu gyvenantiems skyrium, aprūpinimo būstu, tėvo, neįvykdžiusio šios pareigos, civilinės atsakomybės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai.

17Dėl tėvų pareigos užtikrinti vaiko teisę į būstą pažeidimo

18Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnį Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas, todėl CK trečiosios knygos XV skyriaus normos nėra įsigaliojusios ir negali būti taikomos. Jeigu santykių, susijusių su vaiko teisėmis ir laisvėmis ir jų apsauga, įstatymais nereglamentuojama, tai taikomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis ir principais, nustatytos pagrindinės vaiko teisės, laisvės bei pareigos, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausiosios garantijos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalis).

19Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 punktai, 13 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., byla Nr. 3K-3-469/2006). Asmenys, pažeidę vaiko teises, nustatytas Konstitucijoje, nurodytame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises ar piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 55 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalis). Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, konstitucinis asmenų lygybės principas (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis) pagrindžia būtinybę vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises. Tai tiesiogiai įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą ir atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje I. J. (L.) v. V. U., byla Nr. 3K-3-302/2006).

20Užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui privalo abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar tėvas civilinės būklės aktuose įregistruotas vaiko tėvu, nes vaiko kilmė iš tėvų, kuria grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnio 2, 3 dalys; Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis; Europos Tarybos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 2 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena, bet ne su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę) ar patvirtinančių pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo, įsiteisėjimo data. Atsižvelgiant į nesantuokinių vaikų nediskriminavimo prieš santuokinius vaikus principą, tai reiškia, kad vaiko iš tėvų kilmei įstatymų nustatytas teisinis režimas taikomas nepriklausomai nuo to, vaikas gimė santuokoje ar ne. Dėl to bylą nagrinėję teismai padarė teisingą išvadą, kad abu ieškovės tėvai – R. Z. ir kasatorius – privalėjo užtikrinti ieškovės aprūpinimą būstu, nors ir gyveno nesusituokę, juolab kad vaiko tėvas žinojo apie savo tėvystę ir faktiškai ją pripažino, leidęs dukteriai su motina gyventi savo bute (duomenys neskelbtini), kurį vėliau pardavė. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad, nesant tėvystės pripažinimo, negali būti keliamas reikalavimas vykdyti tėvų pareigas vaikams. Kasatoriaus nurodomas faktas, kad nepilnametės dukters motina neleido tėvui pripažinti tėvystės ir taip prisiėmė visą finansinę ieškovės išlaikymo riziką, nagrinėjamoje kasacinėje byloje neturi reikšmės, nes, pirma, žemesniųjų instancijų teismai tokios faktinės aplinkybės nenustatė; antra, bendro tėvų pareiškimo dėl pripažinimo CK 3.142 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikimas savaime neįrodo to, kad motina neleido pripažinti tėvystės; trečia, pagal CK 3.144 straipsnio 1 dalį pagrindas tėvystei pripažinti be motinos sutikimo ir registruoti gali būti tėvo pateiktas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, jei jį patvirtina teismas.

21Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvų santykiai nutrūko, kasatorius pardavė (duomenys neskelbtini) esantį būstą, kuriame gyveno ieškovė su motina, nusipirko žemės ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais Utenos rajone, ieškovė su motina išsikėlė iš parduoto būsto, o kasatorius nesiekė bendrauti ir minimaliai bendravo su dukterimi bei nepateikė jai, kaip savo vaikui, kito gyvenamojo būsto. Taip pat kasatorius nepateikė įrodymų, kad geranoriškai teikė išlaikymą, skirtą bent dukters aprūpinimui gyvenamąja patalpa, todėl atmetamas kasatoriaus argumentas, jog šioje byloje vaiko aprūpinimo būstu išlaidos priskirtinos prie vaiko išlaikymo išlaidų, kurias jis savanoriškai teikė dukteriai. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, 13 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą tėvo pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai kvalifikavo kasatoriaus veiksmus, o šis nepagrįstai nurodo, kad neatliko teisės normų pažeidimo, sukėlusio neigiamų padarinių vaiko interesams. Teismai nesprendė ir nepasisakė dėl kasatoriaus, kaip parduoto buto buvusio savininko, nuosavybės teisių suvaržymo ar ribojimo, todėl kasaciniame skunde be pagrindo keliamas laisvės disponuoti asmeninės nuosavybės teisės objektu klausimas. Pabrėžtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – ne kasatoriaus teisės disponuoti turtu suvaržymas ar nesuvaržymas, bet jo pareigos užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tinkamo vykdymo patikrinimas. Taip pat pažymėtina, kad kasatorius klaidingai nurodė, jog teismai taikė dar neįsigaliojusią CK 3.234 straipsnio 5 dalį, kurioje reglamentuotas uzufrukto teisės į sugyventinio būstą nustatymas kitam sugyventiniui, nes Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas netaikė nurodytos teisės normos. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad teismas apskųstoje nutartyje nurodė, jog, kasatoriui pardavus butą, nėra galimybės spręsti uzufrukto teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo klausimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisės normos, susijusios su partneryste (bendru gyvenimu neįregistravus santuokos), yra pacituotos, bet jomis nesiremiama ir jos netaikytos. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai rėmėsi, nors negalėjo remtis CK 3.36, 3.84, 3.85 straipsniais, kuriuose reglamentuojamas šeimos turto teisinis režimas, bet teismai šioje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose nurodytomis teisės normomis ir nesirėmė, tik, pirmiau minėta, jog nurodė, kad kasatorius neužtikrino dukters teisės į būstą. Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykui neturi reikšmės kasatoriaus argumentas, kad jo buto (duomenys neskelbtini) perleidimo momentu šalys buvo nesusituokusios ir nebuvo įregistravusios parduotos patalpos kaip šeimos turto viešame registre. Be to, atsiliepime teisingai pažymima, kad šeimos turto registracija lemiamos reikšmės turi išoriniams sutuoktinių santykiams su sąžiningais trečiaisiais asmenimis ir tokių asmenų interesams, bet ne vidiniams sutuoktinių vienas kito, taip pat jų ir vaikų tarpusavio santykiams.

22Kasatorius skunde nurodo, kad ne jis, bet ieškovės motina, padovanojusi butą (duomenys neskelbtini), savo valia su vaiku išsikėlusi iš kasatoriaus parduoto būsto (duomenys neskelbtini), pirkėjui leidus jame pasilikti, netinkamai vykdė pareigą užtikrinti dukters teisę į būstą ir taip pablogino savo ir dukters gyvenimo sąlygas. Tačiau teismai nenustatė netinkamo R. Z. pareigos užtikrinti ieškovės teisę į būstą vykdymo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės motina po išsikėlimo iš kasatoriaus parduoto buto (duomenys neskelbtini) rūpinosi naujo būsto įsigijimu, skolinosi pinigus ir įsigijo kitą butą (duomenys neskelbtini), o kasatorius prie šio būsto neprisidėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog R. Z. padovanojo butą (duomenys neskelbtini) savo motinai (ieškovės senelei), neįrodo šio asmens nesąžiningumo, nes nurodytas butas perleistas prieš šešerius metus iki išsikėlimo iš kasatoriaus parduoto buto, kuriame gyveno ieškovė. Be to, ieškovės motina butą paveldėjo iš savo senelės ir padovanojo jį savo motinai (ieškovės senelei), kuri visą laiką tame bute gyveno. Byloje nenustatyta, kad kasatoriaus buto pirkėjas leido ieškovei ir motinai jame gyventi. Nesant tokių duomenų, tai, galėjo duktė ir jos motina toliau gyventi parduotame bute ar ne, bylai išspręsti neturi reikšmės, nes esminė teismų nustatyta aplinkybė yra ta, kad kasatorius neprisidėjo prie dukters teisės į būstą įgyvendinimo po to, kai ieškovė išsikėlė iš parduotos gyvenamosios patalpos. Kasatorius teisingai nurodo, kad tai, jog ieškovės motina įsigijo asmeninį būstą, yra savarankiškas juridinis faktas, nesusijęs su kasatoriaus asmeninės nuosavybės teisės objekto disponavimu, bet tai patvirtina, kad būtent ieškovės motina užtikrino vaiko interesus į būstą. Taigi šioje byloje teismai pagrįstai nurodytą faktą vertino kaip teisiškai nereikšmingą, todėl nėra pagrindo konstatuoti R. Z. nesąžiningumo ir veiksmų neteisėtumo.

23Dėl civilinės atsakomybės už tėvų pareigos užtikrinti vaiko teisę į būstą pažeidimą

24Teisėjų kolegija nurodo, kad, pažeidus specialiuosiuose teisės aktuose įtvirtintą tėvų pareigą aprūpinti vaiką būstu ir dėl to vaikui patyrus žalos, pažeidžiama bendroji kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tokiu atveju atsiranda pagrindas deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 straipsnio 2, 4 dalys, 6.246–6.249, 6.263 straipsniai). Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai kasatoriui taikė deliktinę civilinę atsakomybę, nes nėra jos sąlygų: neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Šio kasatoriaus argumento teisėjų kolegija nelaiko pagrįstu dėl tokių priežasčių. Pirmiau pripažinta, kad kasatorius pažeidė tėvo pareigą užtikrinti ieškovės teisę į būstą. Šis kasatoriaus atliktas teisės pažeidimas kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), nes juo neįvykdyta Vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatyta tėvo pareiga ir pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai dėl vaiko interesų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija jau aptarė kasatoriaus pareigos užtikrinti vaiko teisę į būstą pažeidimą, todėl daugiau dėl jos nepasisako. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens, turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be kitų, tiesioginiai nuostoliai yra išlaidos, skirtos pažeistai teisei grąžinti į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Netekus vaiko gyvenamosios vietos ir pažeidus vaiko teisę į būstą, tokios išlaidos gali būti faktinės kito būsto įsigijimo išlaidos. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės motina R. Z. 2007 m. gegužės mėn. asmeninės nuosavybės teise nusipirko 15,29 kv. m butą (duomenys neskelbtini) už 72 tūkst. Lt, todėl, atsižvelgę į tėvo ir motinos lygias pareigas aprūpinti dukterį būstu, taip pat abiejų tėvų galėjimą ieškovei teikti išlaikymą lygiomis dalimis, priteisė A. D. iš atsakovo 36 tūkst. Lt tiesioginių nuostolių. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai nustatė žalos atsiradimo ir nuostolių apskaičiavimo pagrindą. Kasatorius nurodo, kad pajamas, gautas už parduotą butą, kuriame gyveno ieškovė, panaudojo kitai gyvenamajai vietai (duomenys neskelbtini), kurioje yra geros sąlygos dukteriai gyventi, įsigyti. Tačiau pažymėtina, kad pajamų panaudojimas kitai gyvenamajai vietai įsigyti tuo metu neįrodė kasatoriaus siekio ją suteikti ieškovei, nes ši negyveno ir negyvena tose patalpose. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje teismai nesprendė dėl kasatoriaus už parduotą butą (duomenys neskelbtini) gautos naudos pripažinimo ieškovės nuostoliais, padarytą žalą skaičiavo tik kaip tiesioginius nuostolius. Tokio reikalavimo pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį nepareikšta. Taigi nepagrįstas yra kasacinio argumentas dėl gautų pajamų panaudojimo. Nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys ir kaltė taip pat konstatuotini, nes ieškovės patirta žala buvo nulemta kasatoriaus neteisėtų veiksmų, o kasatoriaus kaltė – neatsargumas, nes, atsižvelgiant į pažeistos prievolės esmę ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, šis asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamoms sąlygomis buvo būtina.

25Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

26Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Tai patvirtinama kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje T. K. v. G. K., byla Nr. 3K-3-411/2008). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005).

27Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai nustatė ieškovės gyvenamąją vietą su motina, bet ne su juo. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu nesutinka, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes šioje byloje teisingai nustatė ieškovės gyvenamąją vietą, įvertinę byloje surinktų įrodymų visetą ir nepažeidę įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kasatorius neteisingai nurodo, kad teismai įvertino tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. birželio 19 d. išvadą, palankią ieškovės motinai, bet neįvertino Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisų apsaugos skyriaus 2007 m. gegužės 11 d. pateiktos išvados, palankios kasatoriui. Teismai pagrįstai rėmėsi pirmąja, o ne antrąja išvada, nes pastaroji duota nepatikrinus realių buitinių mergaitės gyvenimo sąlygų ir nebendravus su nepilnamečiu vaiku, priešingai negu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateikta išvada. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės motina netinkamai vykdo motinos valdžią. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas argumentavo, kodėl nesiremia Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada. Pažymėtina, kad nagrinėjant šią bylą nebuvo pažeistas CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas sprendžiant ginčus dėl vaikų dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucijai, nes byloje pateiktos Vilniaus miesto ir Utenos rajono savivaldybės administracijų Vaikų teisių apsaugos tarnybų išvados ir jos į bylą buvo įtrauktos.

28Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie nesusiję su kasacinio nagrinėjimo dalyku.

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo šioje byloje kasaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties, nes nenustatyta, jog teismas būtų neteisingai aiškinęs ir taikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko teisę į būstą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir deliktinę civilinę atsakomybę, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Viktorijai Valienei,... 3. dalyvaujant atsakovui V. D., atsakovo atstovei advokatei Jurgitai Lingienei,... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovės įstatyminė atstovė teismo prašė: 1) priteisti išlaikymą 1000... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 14. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 16. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo dalykas yra vaiko, gimusio... 17. Dėl tėvų pareigos užtikrinti vaiko teisę į būstą pažeidimo... 18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 19. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina... 20. Užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui privalo abu tėvai nepriklausomai nuo... 21. Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvų santykiai nutrūko, kasatorius pardavė... 22. Kasatorius skunde nurodo, kad ne jis, bet ieškovės motina, padovanojusi butą... 23. Dėl civilinės atsakomybės už tėvų pareigos užtikrinti vaiko teisę į... 24. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pažeidus specialiuosiuose teisės aktuose... 25. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 26. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti... 27. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai nustatė ieškovės gyvenamąją... 28. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...