Byla 2-584-918/2017
Dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys V. N., N. S., S. N., G. N., D. V., Kauno m. 11-ojo notarų biuro notarė I. J

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

2sekretoriaujant Ramunei Bakutienei,

3dalyvaujant ieškovei D. N.,

4ieškovės D. N. atstovei advokatei E. G.,

5atsakovei L. G.,

6trečiajam asmeniui V. N.,

7atsakovės L. G. ir trečiojo asmens V. N. atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei,

8trečiajam asmeniui D. V.,

9trečiojo asmens D. V. atstovei advokato padėjėjai D. M.,

10viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovei L. G. dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys V. N., N. S., S. N., G. N., D. V., Kauno m. 11-ojo notarų biuro notarė I. J..

11Teismas

Nustatė

12

  1. Ieškiniu (1 t. 3-6 b. l.), dubliku (2 t. 3-6 b. l.), patikslintu ieškiniu (2 t. 65-71 b. l.) prašo pripažint negaliojančia 2001-02-22 dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti visą jai dovanotą turtą – 332 kv. m 1477/1717 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 0,28 dalis 86/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais: dalimi kiemo statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), ir plytų mūro garažą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), įpareigoti Kauno 11-ąjį notarų biurą išduoti papildomus paveldėjimo liudijimus įstatyminiams O. N. ir V. N. įpėdiniams. Teismo posėdyje patikslino, kad restituciją prašo taikyti ir dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Ieškovė ir jos atstovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad O. N. mirė 1990-06-15. 2008-05-16 nuosavybės teisės liudijimas patvirtina, kad mirusiai O. N. priklausė ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su V. N., t. y. 58/100 dalys gyvenamojo namo, 58/100 dalys priklausinių – kiemo statinių bei 1477/1717 dalys žemės sklypo. Po O. N. mirties ieškovės sutuoktinis S. N. 2008-09-09 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu paveldėjo dalį nekilnojamojo turto. 2001-02-02 dovanojimo sutarties pagrindu V. N. padovanojo dukrai L. G. 1477/1717 dalis žemės sklypo, 0,28 dalis 86/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, garažą. V. N. mirė 2011-09-30, ieškovės sutuoktinis – O. N. ir V. N. sūnus - S. N. mirė 2012-03-09. Po sutuoktinio mirties ieškovė 2012-06-14 gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, prasidėjo bylos su gyvenamojo namo bendrasavininkais, buvo pateikta 2001-02-22 dovanojimo sutartis. Apie dovanojimo sutartį ieškovė sužinojo tik 2014 metais, dovanojimo sutartis buvo išviešinta tik 2008-05-09, ieškinio senatis neturi būti taikoma. Teismui manant, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti. Ieškinys teikiamas CK 6.470 str. ir 1.80 str. pagrindais, turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovė apie dovanojimo sutartį sužinojo 2014 metais, senaties terminas nėra suėjęs. 2012-12-07 atsiliepimas kitoje byloje nepatvirtina, kad ieškovei apie dovanojimo sutartį buvo žinoma nuo jos sudarymo dienos. Laikant, kad ieškovei apie dovanojimo sutartį buvo žinoma nuo 2012 m, ieškinio senaties terminas taip pat nėra suėjęs. 2001-02-02 dovanojimo sutartis yra niekinis sandoris, kadangi padovanotas turtas priklausė O. N., V. N. dovanojimo sandorio sudarymo metu nebuvo priėmęs palikimo po sutuoktinės O. N. mirties. Turtas, kuris dovanojimo sutartimi padovanotas, nepriklausė V. N. asmeninės nuosavybės teise, o priklausė O. N. ir V. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. V. N., nepriėmęs palikimo, neturėjo teisės sudaryti dovanojimo sutarties, be to, padovanojo jam nepriklausančią turto dalį. Vieno sutuoktinio vardu įregistruotas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dovanojimo sutartis yra vientisas aktas, todėl 1477/1717 dalių žemės sklypo padovanojimas taip pat laikomas neteisėtu. Dovanojimo sutartis prieštarauja dovanojimo santykius reglamentuojančioms teisės normoms, todėl yra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia. Pripažinus sutartį negaliojančia, turi būti taikoma restitucija ir atsakovė įpareigotina grąžinti visą padovanotą turtą. Restitucija galima, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad dalis turto neišliko, taip pat kad dalis turto buvo pagerinta. Ieškovė nekilnojamajame turte gyvena ir žino, kad nei vienas statinys nuo 2001 metų nebuvo nugriautas, o buvo tik atlikti einamieji remontai.
  2. Teismo posėdyje ieškovė D. N. papildomai nurodė, kad apie ginčijamą dovanojimo sutartį sužinojo tik po sutuoktinio Sigito mirties. Jos teisės pažeidžiamos, kadangi V. N. padovanojus turtą atsakovei, buvo sumažintas ieškovės gyvenamasis plotas.
  3. Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė E. G. papildomai paaiškino, kad neprašo panaikinti sutarties, prašo ją pripažinti negaliojančia. Dovanojimo sandoris sudarytas 2001 metais, ieškinys pareikštas 2016 metais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kada ieškovė sužinojo apie ginčijamą sandorį. Nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovė sužinojo tik 2012 metais, prasidėjus teisminiams procesams. Bylą reikia nagrinėti pagal naują Civilinį kodeksą. Sutartimi padovanoti pastatai - santuokos metu įgytas turtas. V. N. ir O. N. nuosavybė bendra, todėl prieš sudarant dovanojimo sandorį turėjo būti priimtas palikimas. Sudarant dovanojimo sandorį, notarė neįsitikino, kad V. N. turi teisę dovanoti turtą. , kurį padovanojo. Nors žemės sklypas buvo asmeninė V. N. nuosavybė, bet gramatiškai visi dovanojimo objektai surašyti viename sakinyje, todėl ginčijama visa sutartis.
  4. Atsakovė L. G. atsiliepimu (1 t. 79-82 b. l.), tripliku (2 t. 14-15 b. l.) su ieškinio reikalavimais nesutiko. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė nenurodo, kokios jos teisės pažeidžiamos ginčijama dovanojimo sutartimi. Nuosavybės teisės liudijimu tvirtinama O. N. nuosavybės teisė į dalį statinių, nėra nurodytas žemės sklypas. Ieškovė neturi jokios reikalavimo teisės reikšti ieškinį. Be to, ieškovė gyveno su S. N. ginčo turte, S. N. buvo žinoma apie turto perleidimą, tačiau jokių pretenzijų nebuvo reiškiama. Nuo sutarties įregistravimo viešame registre dienos 2001-03-13 yra suėjęs dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė prašo taikyti. Dovanojimo sutarties sudarymo metu, dovanojamas turtas buvo registruotas V. N. vardu. Dovanojimo sutarties sudarymo metu nuo dovanotojo sutuoktinės O. N. mirties buvo praėję daugiau kaip 10 metų, per tą laikas nei vienas iš įpėdinių nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo, nebuvo jokių ginčų dėl turto priklausymo. V. N. kaip vienintelis turto savininkas turėjo teisę juo disponuoti savo nuožiūra. Notaras neturi pareigos ieškoti mirusio asmens įpėdinių ir raginti juos priimti palikimą. Viešame registre nebuvo įrašo, kad turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turtas laikomas asmenine V. N. nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ieškovės argumentai, kad dovanojimo sutartis yra vientisas aktas, todėl kartu ir žemės sklypo dalies dovanojimas yra neteisėtas, nepagrįsti. Dovanojimo sutartimi buvo padovanoti savarankiški atskiri objektai. Žemės sklypas įgytas praėjus 6 metams po O. N. mirties, negali būti bendra sutuoktinių nuosavybė. Restitucija negalima, nes dovanojimo sutartimi padovanoto garažo nėra: jis sujungtas su kitu daiktu, yra įregistruotas naujas daiktas. Be to, gyvenamajame name per 15 metų buvo atlikta daug rekonstrukcijos darbų, įvesta šildymo sistema, apšiltintos patalpos, pakeisti langai, atlikti paprastojo remonto darbai. Ginčo sandoris sudarytas 2001-02-22, todėl turi būti taikomas sandorio metu galiojęs įstatymas – 1964 m. Civilinis kodeksas. Restitucija negalima, nes ūkinio pastato nėra, jis sujungtas su kitu pastatu.
  5. Atsakovė L. G. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad apie sudarytą dovanojimo sutartį visi žinojo ir tam neprieštaravo. Pretenzijas dėl turto nuo 2008 metų reiškė tik D. N., o ne pats S. N..
  6. Teismo posėdyje atsakovės L. G. ir trečiojo asmens V. N. atstovė advokatė Kristina Mikolaitė papildomai paaiškino, kad ieškinys visiškai nepagrįstas. S. N., tikėtina, kad nuo pat sandorio sudarymo dienos žinojo apie sudarytą sutartį, šios sutarties S. N. neginčijo. Nagrinėjant bylą, reikia taikyti normas, galiojusias sandorio sudarymo metu. Notarė registre patikrino, kad turtas priklauso dovanotojui, jokių ribojimų nebuvo, nebuvo užvesta paveldėjimo byla. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nebuvo praktikos sutuoktiniams išduoti nuosavybės teisės liudijimus. Tarp tiesioginių O. N. įpėdinių ginčų dėl turto nebuvo. Pats S. N. dovanojimo sandorio neginčijo, bet ir patvirtino sandorį netiesiogiai, pats dalį paveldėto turto padovanojo seseriai. Parėjus 6 mėnesių terminui, bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo pasibaigusi.
  7. Tretieji asmenys V. N. ir N. S. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t. 79-81 b. l.) su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad V. N., L. G. ir D. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kiemo statiniai. Ieškovė po savo vyro S. N. mirties paveldėjo 29/400 dalis (t. y. 18,05 kv. m) gyvenamojo namo, tačiau faktiškai naudojasi didesne gyvenamojo namo dalimi. O. N. ir V. N. buvo nusprendę antrąjį namo aukštą palikti dukrai L. G., o pirmąjį – sūnums V. N. ir S. N.. V. N. jam priklausiusią namo dalį ketino palikti sūnums, tačiau prasidėjus jo nesutarimams su sūnaus S. žmona D. N., siekusia įgyti kuo daugiau šeimos turto, V. N. nuomonę pakeitė ir jam priklausančią dalį dar iki mirties padovanojo sūnui V. N.. 2001-02-22 dovanojimo sutartimi buvo tik įtvirtinta tai, kas faktiškai nusistovėję daug metų ir buvo visiems žinoma. V. N. padovanojo tik tą turto dalį, kuri jam priklausė. Žemės sklypo dalį V. N. įgijo 1996-05-09, t. y. praėjus 6 metams po O. N. mirties.
  8. Trečiasis asmuo V. N. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad visiems šeimos nariams buvo žinoma apie sudarytą dovanojimo sutartį, visi sutiko, kad seseriai L. G. tėvas padovanotų turto dalį. Ieškovė yra užėmusi didesnę ploto dalį nei priklauso, todėl ir reiškia pretenzijas.
  9. Trečiasis asmuo D. V. atsiliepimu (1 t. 52-61 b. l.) su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu D. V. bei jos atstovė paaiškino, kad dovanotojo V. N. mirties metu, t.y. paveldėjimo atsiradimo metu jis neturėjo jokio nekilnojamojo turto. Jam priklausiusią 332/1717 dalį žemė sklypo jis buvo padovanojęs bendraturtei L. G., kuriai dovanojimo sutarties sudarymo metu jau priklausė 240/1717 dalys žemės sklypo. Jokių kitų bendraturčių ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo, nes daugiau kaip 10 metų po O. N. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Kitą žemės sklypo dalį – 859/1717 dalis išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi ir 286/1717 dalis dovanojimo sutartimi V. N. buvo perleidęs sūnui V. N., kuris dalį žemės sklypo padovanojo N. S.. Ieškovės sutuoktinis S. N., kaip ir kiti V. N. vaikai L. G. ir V. N., nesikreipė dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Nėra duomenų, kad S. N. iki mirties nebūtų spėjęs įgyvendinti kokių nors paveldėjimo teisių, visoms teisės įgyvendinti buvo pasibaigęs senaties terminas. Teisę ginčyti dovanojimo sandorį sudaryta ne kiekvienam asmeniui, o tik sandorio šalims. D. N. nėra dovanojimo sandorio šalis, kadangi S. N. nepriėmus V. N. palikimo, S. N., o po jo mirties – D. N. neperėmė V. N. teisių ir pareigų. Ona ir V. N., taip pat Sigitas ir D. N. nuolat nepertraukiamai gyveno pastatuose ( - ). Visiems šeimos nariams buvo žinomi N. mirties faktai, nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų, turto perleidimo aplinkybės. Ieškovei buvo išduotas įgaliojimas veikti už S. N., ji aktyviai dalyvavo visuose N. turtiniuose reikaluose, domėjosi turto paveldėjimais, todėl jos teiginiai apie tam tikros teisės nežinojimą yra piktnaudžiavimas teise.. S. N. įpėdinio teisę į motinos O. N. palikimą įgyvendinimo 2008 metais, nors motina mirė 1990-06-15, jau po ginčijamos sutarties sudarymo. 2008 metais S. N. matė, kokias turto dalis paveldi, viešame registre buvo įrašai ir apie kitų asmenų nuosavybės teisės dalis. S. N. neginčijo palikimo priėmimo teisėtumo, paveldėjimo teisės liudijimų. Tokią teisę S. N. galėjo įgyvendinti per vienerius metus, t.y. iki 2009-09-09 pareikšdamas ieškinius kitiems įpėdiniams. Šia teise S. N. nesinaudojo, taigi, nemanė, kad jo teisės pažeistos. Be to, S. N. dalį paveldėto turto padovanojo seseriai L. G.. dovanojimo sutarties sudarymo metu galio 1964 metų civilinis kodeksas bei Santuokos ir šeimos kodeksas, kurie ir turi būti taikomas. Viešame registre buvo paviešintos tik dovanoto teisės į turtą. V. N. savininko teisė į jo dalį šiame turte nebuvo panaikinta. V. N. padovanojo ne visą, o tik dalį jam priklausiusio turto, dovanojamo turto dalys sudarė mažesnę nei ½ dalį kiekvieno dovanojimo sutartimi dovanojamo daikto. Įpėdinių teisės nebuvo įgyvendinamos per notarą, dovanotojas faktiškai valdė palikimą. Galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui nebuvo praktikos išskirti kiekvieno sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Reikalavimas taikyti restituciją nepagrįstas, L. G. buvo padovanota 332/1717 dalis žemės klypo, o ne 1477/1717, kita žemės sklypo dalis perėjo V. N. nuosavybėn, kuris savo ruožtu tam tikras turto dalis perleido kitiems asmenims. Nekilnojamojo turto restitucija iš sąžiningų trečiųjų asmenų negalima, atsakovė neturėtų jokios galimybės grąžinti ne jai priklausančio turto. Gyvenamajame name atlikti remonto darbai, padovanota dalis nėra tapati esamai, nėra galimybės tikyti restitucijos, nes daiktas pakitęs. Garažas kaip atskiras savarankiškas daiktas taip pat nebeegzistuoja, kaip ir kitas dovanojimo sutartimi perleistas ūkinis pastatas. Restitucija natūra neįmanoma. Nei vienas iš V. N. įpėdinių nebuvo keipęsis dėl palikimo priėmimo, įpėdinių nėra, neaišku kieno naudai siekiama restitucijos . reikalavimas dėl įpareigojimo išduoti papildomus paveldėjimo teisės liudijimus yra abstraktus, civilinis kodeksas nesuteikia ieškovei teisės reikšti reikalavimų ne dėl jos pačios, o dėl kitų asmenų teisių. Dovanotas turtas yra perleistas ir kitiems asmenims, todėl teismo sprendimas gali turėti įtakos ir jų teisėms.
  10. Trečiasis asmuo D. V. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad prieš tvirtindama dovanojimo sandorį, patikrino registrus. Dovanojamas turtas buvo įregistruotas V. N. vardu, niekas dėl palikimo po O. N. mirties, nors jau buvo praėję 11 metų nesikreipė.
  11. Trečiojo asmens D. V. atstovė advokato padėjėja D. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad D. N. nėra pirmos eilės S. N. įpėdinė, o paveldi kaip sutuoktinė. S. N. buvo gyvas tiek O. N., tiek V. N. mirties, tiek dovanojimo sandorio sudarymo metu, jis pats galėjo realizuoti tiek paveldėjimo teisę, tiek ir teisę ginčyti sandorį, jei būtų to siekęs. Byloje turėtų būti taikomos 1964 metų Civilinio kodekso nuostatos. D. N. neturi paveldėjimo atstovavimo teisės. Ginčijamoje sutartyje padovanoti skirtingi objektai, dėl kiekvieno objekto reikia spręsti atskirai. Faktiškai ginčas kilo dėl paveldimo turto masės. Nėra įrodymų, kad buvo kokių nors kliūčių ieškovei ir jos vyrui sužinoti apie dovanojimo sutartį.
  12. Tretieji asmenys S. N. ir G. N. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t. 147-148 b. l.) su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad turtą įgijo 2017-01-03, apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes nėra žinoma. Į teismo posėdį S. N. ir G. N. neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
  13. Trečiasis asmuo Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarė I. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. I. J. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra (2 t. 176 b. l.).

13Teismas

konstatuoja:

  1. O. N. ir V. N. santuoką sudarė 1956-03-24 (1 t. 110 b. l.). O. N. ir V. N. turėjo tris vaikus S. N., V. N. ir L. G. (1 t. 108, 109,112, 113, 118 b. l. b. l.).
  2. O. N. mirė 1990-06-16 (1 t. 107 b. l.). 2008-04-30 Kauno apskrities archyvo pažyma patvirtina, kad O. N. nebuvo sudariusi testamento, jos palikimui iki 2008-04-30 paveldėjimo byla nebuvo sudaryta (1 t. 122 b. l.). Aplinkybę, kad dėl O. N. palikimo priėmimo iki 2008-05-07 nebuvo kreiptasi į notarą patvirtina ir Testamentų registro išrašai (1 t. 151-152 b. l.).
  3. VĮ Registrų centro duomenimis (1 t. 23-24 b. l.) V. N. ir A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise 1996-05-09 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). 1996-05-09 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P19/96-1769 (1 t. 85 b. l.) V. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise pirko 1477 kv. m ploto žemės sklypo dalį (bendras žemės sklypo plotas 1717 kv. m). Tarp šalių nėra ginčo, kad V. N. 1477/1717 dalis žemės sklypo įgijo praėjus šešeriems metams po O. N. mirties. Konstatuotina, kad aptariamas nekilnojamojo turto objektas ginčijamos sutarties sudarymo metu V. N. priklausė ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šiuo turtu V. N. turėjo teisę disponuoti savo nuožiūra.
  4. 2001-02-22 dovanojimo sutarties 1 p. V. N. dukrai L. G. padovanojo 332 kv. m dalies 1477/1717 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 0,28 dalis 86/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais: dalimi kiemo statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), 0,38 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir plytų mūro garažą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (1 t. 29-30 b. l.). Šios sutarties 4 punkte buvo nustatyta ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Sutartis viešame registre įregistruota nuo 2001-03-13.
  5. V. N. 2008-05-07 pareiškimu kreipėsi į notarų biurą ir nurodė, kad palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti, taip pat pareiškime nurodoma, kad palikimas priimamas paduodant šį pareiškimą (1 t. 100 b. l.). 2008-05-16 nuosavybės teisės liudijimais (1 t. 25-26, 27-28 b. l.) patvirtinama, kad bendrąjį jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą sudaro 58/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 62/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), su 58/100 dalimis priklausinių: kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), kurių po ½ dalį priklauso O. N. ir V. N..
  6. V. N. ir L. G. 2008-06-20 pareiškimu notarei nurodė, kad po O. N. mirties atsiradusį palikimą priima paduodami šį pareiškimą (1 t. 102 b. l.). 2008-06-20 paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi L. G. V. N. pardavė paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po O. N. mirties (1 t. 105-106 b. l.). 2008-06-25 pranešimu notarė informavo S. N., jis yra pirmos eilės O. N. įpėdinis, kiti įpėdiniai neprieštarauja, jog S. N., net ir praleidęs terminą, priimtų palikimą. Šiame pranešime detaliai nurodoma, koks konkretus turtas sudaro palikimą (1 t. 117 b. l.). 2008-06-S. N. pareiškimu notarei nurodė, kad po O. N. mirties atsiradusį palikimą priima paduodamas pareiškimą. Be to, 2008-06-30 įgaliojimu S. N. įgaliojo sutuoktinę D. N. vesti paveldėjimo bylą mirus motinai O. N. ir atlikti su šiuo pavedimu susijusius kitus įgaliojime nurodytus veiksmus (1 t. 121-122 b. l.).
  7. 2008-09-29 paveldėjimo teisės liudijimai patvirtina, kad V. N. ir S. N. paveldėjo po ¼ dalį O. N. priklausiusio turto, o V. N. – ½ dalį, paveldimą turtą sudaro 29/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 31/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), su 29/100 dalimis priklausinių – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) (1 t. 143-150 b. l.).
  8. V. N. mirė 2011-09-30 (1 t. 9 b. l.), jo palikimą priėmė S. N., V. N., L. G. (2 t. 129-131 b. l.).
  9. S. N. mirė 2012-03-09 (1 t. 10 b. l.). S. N. palikimą priėmė jo sutuoktinė D. N. (2 t. 122 b. l.)
  10. Iš 2016-05-27 nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 1964-12-12 statinio priėmimo naudoti akto pagrindu V. N. įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ). 1965-02-03 dovanojimo sutarties pagrindu 14/100 dalių šio gyvenamojo namo padovanota A. N., o 86/100 dalių nuosavybės teisė įregistruota V. N. vardu. Po A. N. mirties 14/100 dalių gyvenamojo namo nuosavybės teisė paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu perėjo L. G.. Po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo atsakovei L. G. priklauso 42/100 dalys gyvenamojo namo. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ginčijama sutartis viešame registre įregistruota nuo 2001-03-13. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo, gyvenamajame name atlikti statybos darbai (šią aplinkybę patvirtina 2011-12-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas VĮ Registrų centrui).
  11. 1990-02-02 potvarkio ir 1990-03-26 Statybos inspektoriaus pažymos pagrindu pastatų, unikalus Nr. 1995-8040-9021 ir unikalus Nr. 1995-8040-9032, nuosavybės teisė įregistruota V. N. vardu, šis įrašas galiojo 1990-02-09 - 2001-03-13 laikotarpiu. Aptariama registro žyma patvirtina, kad ginčijama 2001-02-22 dovanojimo sutartis viešame registre įregistruota nuo 2001-03-13. Nuo 2001-03-13 iki 2011-01-11 galiojo įrašas, kad L. G. 2000-12-28 paveldėjimo teisės liudijimo bei 2001-02-22 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 38/100 dalys pastato, unikalus Nr. 1995-8040-9021. 2010-12-29 dovanojimo sutarties pagrindu kiti buvę pastato bendraturčiai S. N., V. N. ir V. N. L. G. perleido ir kitas nurodyto pastato dalis. Viešame registre pateikta 2013-01-23 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą.
  12. 2011-09-28 S. N. raštu patvirtino sutikimą, kad L. G. rekonstruotų jai nuosavybės teise priklausančius ūkinius pastatus ir kad pastatai būtų sujungti į vieną kadastrinį vienetą (1 t. 88 b. l.). VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad gavus 2011- 10-28 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 40-24-413 (1 t. 87 b. l.) ūkio pastatai, kurių unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ), teisine prasme nebeegzistuoja: šie pastatai po 2011 m. atliktos rekonstrukcijos sujungti ir įregistruotas naujas nekilnojamojo turto objektas - garažas, kurio unikalus Nr. ( - ). Nors teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė teigė, kad faktiškai buvo sujungti kiti ūkiniai pastatai, tačiau šių teiginių jokiais įrodymais nepagrindė.
  13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis, remiantis minimo straipsnio 2 dalimi, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Civilinio kodekso 1.78-1.96 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Civilinio kodekso nustatytos taisyklės dėl sandorių negaliojimo pasekmių taikomos sandoriams, pripažintiems negaliojančiais šiam kodeksui įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Iš nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kad vertinant sandorio teisėtumą, turi būti remiamasi teisės normomis, galiojusiomis sandorio sudarymo metu (šiuo atveju – 2001-02-22 galiojusia 1964 m. Civilinio kodekso redakcija, Santuokos ir šeimos kodeksu), o nustačius sandorio neteisėtumo faktą – sandorio negaliojimo pasekmėms taikytinas šiuo metu galijantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
  14. Ieškovės įsitikinimas, kad dovanojimo sutartis gali būti ginčijama tik visa, yra nepagrįstas. Ginčijama dovanojimo sutartimi perleisti nekilnojamojo turto objektai: žemės sklypo dalis, gyvenamojo namo dalis, ūkio pastatai ar jų dalys yra savarankiški turtiniai vienetai (išskyrus gyvenamojo namo priklausinius – kiemo inžinerinius statinius), dėl dovanojimo ar kitokio perleidimo galėjo būti surašoma tiek viena, tiek kelios skirtingos sutartys. Iš esmės tai reiškia, kad ieškovė, siekdama visiško ieškinio reikalavimų patenkinimo, turėjo įrodinėti, kad kiekvieno dovanojimo sutartyje nurodyto objekto perleidimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
  15. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu ar ne. Šalys negali patvirtinti niekinio sandorio. Tos pačios nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiame 1964 m. Civiliniame kodekse, kurio 47 straipsnyje buvo nurodyta, kad sandoris, neatitinkantis įstatymų reikalavimų, negalioja. 1964 m. CK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Minėta, kad niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu ar ne. Esant tokiam įstatymo reguliavimui, ieškinio senaties terminas negali būti taikomas sandoriui nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008).
  16. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; kt.).
  17. Ginčo sutartimi perleista žemės sklypo dalis buvo asmeninė V. N. nuosavybė, V. N. šia žemės sklypo dalimi galėjo disponuoti be jokių apribojimų. Ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad žemės sklypo dalies dovanojimas L. G. būtų pažeidęs kokias teisės normas, todėl ši ieškinio reikalavimų dalis atmestina.
  18. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1ir 3 dalyje buvo numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš šio reglamentavimo darytina išvada, kad nepaisant to, kad santuokos su O. N. metu įgytas turtas buvo registruotas tik V. N. vardu, tai nepaneigia aplinkybės, jog santuokos metu įgytas turtas – dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vien dėl to, jog nei vienas iš O. N. įpėdinių laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nepatvirtina aplinkybės, kad V. N. įgijo nuosavybės teisę į visą santuokos su O. N. metu įgytą turtą. Preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų bei nebuvo pareikšta reikalavimų dėl minėtos prezumpcijos paneigimo. Sutiktina su trečiuoju asmeniu D. V., kad praktikoje iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo 2001-07-01 nebuvo įprasta išskirti sutuoktinio dalį bendrame turte, nors tuo metu galiojantys įstatymai tokią galimybę ir numatė. Kita vertus, praktikos dėl nuosavybės liudijimo išdavimo nebuvimas nepatvirtina likusio gyvo sutuoktinio teisės disponuoti ne jam priklausančia turto dalimi. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. N. ginčijama sutartimi perleido nuosavybės teisę į mažesnę nei ½ dalį jam priklausiusio gyvenamojo namo dalies, kiemo statinių bei ūkinio pastato dalies (t.y. buvo padovanota 0,28 dalis 86/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniais: tokia pačia dalimi kiemo statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), 0,38 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - )). Įvertinus aplinkybę, kad V. N. dukrai padovanojo jam priklausančio turto dalį, ši sandorio dalis imperatyvių įstatymo normų nepažeidžia, todėl yra galiojanti.
  19. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 96 straipsniu, tik savininkui priklauso teisės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti įstatymo nustatytose ribose. Taigi, asmuo gali disponuoti tik jam priklausančiu turtu ar jo dalimi. Dovanojimo sutarties dalis, kuria V. N. padovanojo atsakovei visą garažą, unikalus Nr. ( - ), prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi ½ šio turto dalis priklausė ne tik atsakovui V. N.. Pripažintina, kad 2001-02-22 dovanojimo sutarties dalis, kuria V. N. padovanojo ½ dalį garažo, unikalus Nr. ( - ), buvusio ( - ), atsakovei L. G. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir ši sandorio dalis negalioja nuo sudarymo momento.
  20. Reikalavimai pašalinti niekinio sandorio pasekmes tiek pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Situacija, kai sandorio pasekmių anuliavimas būtų galimas neribotą laiką, nesuderinama su teisinio tikrumo principu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui pašalinti niekinio sandorio pasekmes gali būti taikoma ieškinio senatis, tokiam reikalavimui pareikšti senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2006 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010, 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012).
  21. Įvertinant aplinkybę, kad ginčijama sutartis viešame registre įregistruota 2001-03-13, konstatuotina, kad būtent nuo šio momento tiek S. N., tiek ieškovei, tiek bet kuriam kitam asmeniui turėjo būti žinoma apie dovanojimo sutarties sudarymą.
  22. Į bylą nepateikta duomenų, kad S. N. ar jo sutuoktinė D. N. būtų ėmęsi kokių nors aktyvių veiksmų siekdami susipažinti su viešame registre skelbiamais duomenimis, tačiau dėl kokių nors priežasčių jiems buvo sutrukdyta tai padaryti. Dar daugiau, S. N., priimdamas palikimą po O. N. mirties, turėjo suprasti ir suprato, kokią konkrečią turto dalį paveldi su kitais įpėdiniais. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad S. N. apie sudarytą ir viešame registre įregistruotą dovanojimo sutartį nebuvo žinoma. Iš vėlesnių paties S. N. veiksmų matyti, kad jis pritarė, jog dalis turto būtų padovanota atsakovei, būtent atsakovei S. N. dovanojo dalį jam priklausiusio ūkinio pastato, taip pat sutiko, kad ūkinis pastatas būtų rekonstruojamas. Teismo vertinimu, šioje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė ne tai, kada apie dovanojimo sutartį sužinojo ieškovė, o tai, kada apie ginčo sutartį sužinojo jos sutuoktinis – įstatyminis O. N. ir V. N. įpėdinis. Kita vertus, įregistravus sutartį viešame registre 2001-03-13, būtent nuo šio momento atsakovei L. G. atsirado nuosavybės teisės į dovanotą turtą, nuo šio momento atsakovė pradėjo įgyvendinti savo kaip savininkės teises, t.y. nuo šio momento sutartis buvo pradėta vykdyti. Taigi, būtent nuo 2001-03-13 visiems asmenims tapo ar turėjo tapti žinoma apie ginčijamos sutarties sudarymą ir tai reiškia, kad būtent nuo šio momento pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2011-03-13. Akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas baigėsi iki S. N. mirties, jis pats jokių savo teisių pažeidimo nematė, t.y. neįžvelgė poreikio ginti tariamai pažeistas savo teises ginčydamas dovanojimo sutartį. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė nei vienos reikšmingos aplinkybės, kuri galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Įvertinant tai, kas išdėstyta sandorio pasekmių anuliavimui, t.y. restitucijai, yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti atsakovė.
  23. Be to, teismas pažymi, kad net ir pripažinus sandorį dėl ½ dalies garažo, unikalus Nr. 1995-8040-9032, niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nagrinėjamu atveju restitucija negali būti taikoma dėl pernelyg pasikeitusių aplinkybių. Vadovaujantis bendrąja CK 6.146 straipsnyje įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra, kitu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, kurio apskaičiavimą reglamentuoja CK 6.147 straipsnis. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovė L. G. dovanotu turtu naudojosi, jį tvarkė, remontavo, per penkiolika metų investavo į jį lėšas. Iš viešo registro duomenų matyti, kad ūkio pastatai, buvę dovanojimo sandorio objektais, nebeegzistuoja – jų pagrindu yra atsiradęs naujas nekilnojamojo turto vienetas. Šiuo atveju restitucija yra negalima, kadangi ūkinis pastatas yra išregistruotas iš viešo registro, t.y. nėra išlikusio sutartyje įvardinto turto objekto. Be to, pritaikius restituciją ir įpareigojant atsakovę grąžinti piniginį ekvivalentą, reikėtų spręsti dėl atsakovės patirtų šio objekto rekonstrukcijai ir remontui išlaidų kompensavimo. Šalys į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų1/2 dalies garažo vertę, buvusią ginčijamo sandorio sudarymo metu, investicijų dydį, t.y. ekvivalentas pinigais yra neįrodytas.
  24. Vis dėl to pažymėtina, kad šioje byloje atsakovė remiasi ieškinio senaties institutu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senatį, todėl negaliojančio sandorio teisinėms pasekmėms taikytina ieškinio senatis ir netaikytina restitucija.
  25. Atmetus reikalavimus dėl restitucijos taikymo ir dovanoto turto grąžinimo V. N., atmestinas ir reikalavimas dėl papildomų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Kita vertus, teismas pažymi, kad ieškovė D. N. nėra ir nebuvo įgaliota atstovauti nei atsakovės L. G., nei trečiojo asmens V. N., todėl reikšti reikalavimų dėl jų teisių gynimo, įskaitant ir reikalavimus dėl papildomų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, taip pat negali.
  26. Sutiktina su trečiojo asmens D. V. atstovės argumentais, kad faktiškai ginčas yra kilęs dėl paveldimo turto masės, tačiau šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai bei teikiami argumentai dėl nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimų dėl po O. N. ar V. N. mirties atsiradusio palikimo išdavimo teisėtumo, į paveldimo turto apimtį įtraukiant tik po 2001-02-22 dovanojimo sutarties likusį turtą. Teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, todėl teismas dėl to nepasisako.
  27. Trečiasis asmuo D. V. šioje byloje patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 t. 181-186 b. l.). Ieškovė šioje byloje buvo pareiškusi reikalavimą dėl 4 nekilnojamo turto objektų dovanojimo panaikinimo ir restitucijos taikymo. Pripažinus sandorį negaliojančiu tik dėl dalies vieno nekilnojamojo turto objekto bei netaikant restitucijos, laikytina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 10 procentų. Kadangi trečiasis asmuo D. V. procese veikė atsakovės pusėje, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 90 procentų atstovavimo išlaidų, t. y. 180 Eur, o iš atsakovės priteistina likusi dalis – 20 Eur (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 2 d., 98 str.).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 str. straipsniais,

Nutarė

15ieškinį tenkinti iš dalies.

16Pripažinti 2001-02-22 dovanojimo sutarties dalį, kuria V. N., a.k. ( - ) padovanojo L. G., a. k. ( - ) ½ dalį buvusio garažo, unikalus Nr. ( - ), buvusio ( - ), niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento.

17Netaikyti restitucijos.

18Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

19Priteisti iš ieškovės D. N., a. k. ( - ) trečiojo asmens D. V., a. k. ( - ) naudai 180 Eur (šimtas aštuoniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

20Priteisti iš atsakovės L. G., a.k. ( - ) trečiojo asmens D. V., a. k. ( - ) naudai 20 Eur (dvidešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

21Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai