Byla 2A-1531-123/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. B. ir Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų K. B., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo ieškovo 2013-10-02 pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. K1AK-6884; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu po S. B. mirties A. B. 2013-11-27 Klaipėdos miesto 1-o notarų biuro notarės A. K. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. K1AK-8527; 3) pripažinti ieškovui ir atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise paveldėti po 3/16 dalis kiekvienam po mamos S. B. mirties likus turtą, kurį sudaro 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), 1/2 dalis sandėlio (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ); 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), 1/2 dalis tvarto (unikalus Nr. ( - )), 1/2 dalis daržinės (unikalus Nr. ( - )), 1/2 dalis viralinės (unikalus Nr. ( - )), 1/2 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ); 1/2 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ); 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ( - ) mirė ieškovo mama S. B. Ieškovas yra jūreivis ir mamos mirties dieną buvo reise užsienyje. Su tėvu K. B. telefonu sutarė, kad jis paduos pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo, o ieškovas, grįžęs iš reiso, paduos notarei pareiškimą dėl palikimo atsisakymo tėvo K. B. naudai. Ieškovas taip siekė supaprastinti dokumentų tvarkymą dėl savo darbo pobūdžio. Su tėvu abu buvo įsitikinę, kad ieškovui atsisakius palikimo tėvo naudai, atitinkamai padidės tėvo palikimo dalis, ir tokiu būdu ieškovo dalis bus įteisinta K. B. vardu. Kad jam priklausanti palikimo dalis ateityje bus įteisinta ieškovo vardu turėjo garantuoti tėvo testamentas, kurį jis surašė 2013-11-11. 2013-10-02 kartu su tėvu nuvyko į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą ir pareiškė, kad nori atsisakyti palikimo tėvo naudai. Tą pačią dieną notarė ieškovui pateikė pasirašyti pareiškimo tekstą ir jį patvirtino. Nei ieškovui, nei ieškovo tėvui, kuris tai pačiai notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė 2013-08-14, notarė nepaaiškino, jog atsisakyti palikimo tėvo naudai negalima, nes tokios galimybės nenumato įstatymas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-18 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo E. B. 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. B. Teismas konstatavo, kad ieškovui atvykus pas notarą buvo patvirtinta vienašališka asmens valia atsisakyti palikimo kaip neginčijamas faktas – įpėdinis ją asmeniškai išreiškė pasirašydamas ant notaro surašyto 2013-10-02 pareiškimo. Byloje nėra įrodymų, kad įpėdinis pasirašė notaro paruoštą pareiškimą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs. Įpėdinis (ieškovas) ne tik atvykęs pas notarą pareiškė, kad nori atsisakyti palikimo, bet šį pareiškimą pasirašė įformindamas jį notarine forma, taip pat jis nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Įpėdinis neįrodinėjo ir nesirėmė argumentais, kad įforminto pareiškimo neketino pateikti notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, kad pareiškimas buvo perduotas palikimo atsiradimo vietos notarui prieš jo valią. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog ieškovui buvo išaiškintos palikimo atsisakymo teisinės pasekmės. Ieškovas nežinodamas ar nesuprasdamas pareiškimo nuo palikimo atsisakymo teisinių pasekmių, turėjo domėtis ir išsiaiškinti, ar galiojanti aktuali CK įstatymo redakcija numato galimybę atsisakyti palikimo kurio nors konkretaus įpėdinio naudai, o ne vadovautis nebegaliojančiu 1961 metų CK. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra numatyta galimybės palikimo atsisakyti tik formaliai – jį priimti per kitą asmenį, CK taip pat nėra numatyta galimybė atsisakyti palikimo kito asmens naudai. Ieškovo motyvai, kad jis tikėjosi, jog jam atsisakius palikimo padidės jo tėvo palikimo dalis, nesudaro pagrindo suklydimą laikyti esminiu ir sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio l dalies pagrindu. Konstatavo, kad ieškovas atsisakė jam priklausančio palikimo dalies, atsiradusio po jo motinos mirties, laisva valia, niekieno neveikiamas ir neverčiamas, suvokdamas, kad 2013-10-02 pasirašo pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir to norėjo. Byloje neįrodyta, kad palikėjas faktiškai priėmė palikimą. Teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti įpėdinio pareiškimu išreikšta valia pagal CK 5.60 straipsnį ir šio pareiškimo įforminimu notarine forma palikimo atsiradimo vietos notarui. Ieškovo atsisakymas nuo palikimo atitiko tikrąją jo valią, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo atsisakymas nuo palikimo buvo sudarytas dėl suklydimo, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

4Apeliaciniu skundu ieškovas E. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo

52014-06-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui E. B., pasirinkus notarinę atsisakymo nuo palikimo pareiškimo formą, notarė prieš tvirtindama sandorį privalėjo išaiškinti jam tokio veiksmo pasekmes, tačiau sandoryje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo žinomos tokio veiksmo pasekmės, numatytos įstatyme. Mano, kad ne ieškovas E. B., o atsakovė notarė A. K. privalėjo įrodyti aplinkybę, kad tinkamai atliko notaro pareigas. Paaiškino, kad notarė apeliantui neišaiškino atsisakymo nuo palikimo prasmės ir pasekmių, todėl jis pasirašė notarės pateiktą pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo tekstą, manydamas, jog tokiu būdu jam atsisakius savo palikimo dalies ji atiteks jo tėvui K. B. Be to, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neketino besąlygiškai atsisakyti palikimo, nes faktiškai jį priėmė – deklaravo gyvenamąją vietą ir realiai apsigyveno name, esančiame ( - ), kuris yra palikimo dalykas. Paaiškino, kad ieškovas atvyko susiformavęs vienokį valios turinį, o dėl notarės paaiškinimų valios turinys pasikeitė. Pareiškime apie atsisakymą nuo palikimo nesant įrašo, jog ieškovui buvo išaiškintos atitinkamo veiksmo prasmė ir pasekmės, ši aplinkybė turėtų būti vertinama vienareikšmiškai – kaip notaro pareigos išaiškinti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes neatlikimas.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis įpėdinio sandoris, kuriam įstatymu nėra nustatyta privaloma notarinė forma, notarė neabejotinai patvirtino vienašališką ieškovo valią atsisakyti palikimo, kurią jis išreiškė notarei raštu. Byloje nėra įrodymų, kad E. B. padarė pareiškimą pas notarą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs. Aplinkybė, kad ieškovas deklaravo gyvenamąją vietą ( - ), nepaneigia ir nenuginčija ieškovo vienašalio sandorio išreikšto jo pareiškimu apie palikimo atsisakymą.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė

8A. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad notaras buvo atsakingas tik už tinkamą atliekamų notarinių veiksmų prasmės bei pasekmių išaiškinimą, o ne už E. B. ir jo artimų giminaičių galimą asmeninių santykių pablogėjimą ateityje, dėl kurių ieškovo valia pasikeitė jau po pareiškimo patvirtinimo. Nėra suprantama kuo remiantis ieškovas buvo įsitikinęs, jog palikimo atsisako tėvo naudai, jeigu pačiame pareiškime apie tai nėra užsiminta nei vienu žodžiu. Paaiškino, kad net ir nesant įrašo apie atliekamo notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių išaiškinimą, notaras privalo šias pasekmes išaiškinti vadovaudamasis Notariato įstatymo nuostatomis.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl pareiškimo, kuriuo ieškovas atsisakė nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo (CK 5.60 str.).

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

12Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) mirė S. B. (b. l. 11).

132013-10-02 ieškovas E. B. notarinės formos pareiškimu atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, ( - ) mirus jo motinai S. B. (b. l. 12). 2013-11-11 K. B. testamentu, patvirtintu notaro, visą savo turtą paliko sūnui E. B. (b. l. 14). 2013-10-02 ieškovas savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu ( - ) (b. l. 15). Palikimas, atsiradęs po S. B. mirties, buvo paveldėtas pagal įstatymą, kurio ¼ dalį paveldėjo jos sutuoktinis K. B., o ¾ dalis vienas iš jos sūnų – atsakovas A. B. Ieškovas ieškiniu ir apeliaciniu skundu prašo 2013-10-02 palikimo atsisakymą pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.), teigdamas, jog notarė apeliantui neišaiškino atsisakymo nuo palikimo prasmės ir pasekmių, todėl jis pasirašė notarės pateiktą pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo tekstą, manydamas, jog jam atsisakius savo palikimo dalies ji atiteks jo tėvui K. B.

14CK 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas, jo 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

152009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009). Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 1.90 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

16Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – t. y., nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog įpėdinis pasirašė notaro paruoštą pareiškimą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs. Teismas darė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovui buvo išaiškintos palikimo atsisakymo teisinės pasekmės (CPK 178 str.). Sutiktina, kad ieškovas nežinodamas ar nesuprasdamas pareiškimo dėl palikimo atsisakymo teisinių pasekmių, turėjo domėtis ir išsiaiškinti, ar galiojanti aktuali CK įstatymo redakcija numato galimybę atsisakyti palikimo kurio nors konkretaus įpėdinio naudai, o ne vadovautis nebegaliojančiu 1961 metų CK. Nagrinėjamu atveju sandoris buvo sudarytas notarų biure. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo notaras, nepaisant aplinkybės, kad pareiškime nėra atliktas įrašas dėl atliekamo notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių išaiškinimo, privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, ir šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad šios pasekmės ieškovui atsisakant palikimo buvo išaiškintos.

17Įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, t. y. jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (CK 5.60 str.). Įvertinus pareiškimo dėl palikimo atsisakymo sudarymo aplinkybes, manytina, kad vienašalio sandorio šalis (ieškovas) buvo neapdairi ir neatidi, neišsiaiškino, kokias teisines pasekmes gali sukelti ginčo sandoris. Vadovaujantis normaliai atidaus ir protingo asmens etalonu analogiškomis aplinkybėmis protingas žmogus nesant jokio įrašo ginčo pareiškime apie tai, kad palikimo atsisakoma tėvo K. B. naudai, ir norėdamas faktiškai tapti paveldimo turto savininku, nebūtų ginčo sandorio sudaręs, todėl konstatuotina, kad apeliantas neteisingai suvokė sandorio turinį dėl savo paties neapdairumo.

18Ieškovas nurodo, kad jis faktiškai priėmė palikimą, nes po motinos mirties deklaravo gyvenamąją vietą adresu ( - ). Tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad apeliantas faktiškai priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti bei nepaneigia ir nenuginčija ieškovo vienašalio sandorio dėl palikinimo atsisakymo.

19Byloje nėra įrodymų, kad įpėdinis padarė pareiškimą pas notarą ne laisva valia ar būdamas neapsisprendęs, be to, nenustatyta kitų įstatyme nurodytų pagrindų pripažinti palikimo atsisakymo sandorį negaliojančiu ar konstatuoti, kad šis yra niekinis.

20Įvertinus byloje esančias aplinkybes manytina, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas laikantis visų paveldėjimo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, visiems paveldėjimo byloje dalyvaujantiems įpėdiniams išreiškus savo valią. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir paveldėjimo teisės pripažinimo.

21Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Atmetus apeliacinį skundą atsakovui A. B. iš ieškovo priteistina 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 p., b. l. 148). Atsakovė notarė A. K. prašo priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepateikia įrodymų, pagrindžiančių šių išlaidų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

23Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

24Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš ieškovo E. B. atsakovui A. B. 400 Lt (115,85 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1)... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-18 sprendimu ieškinį atmetė ir... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas E. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. 2014-06-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo apelianto apeliacinį... 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto 1-ojo notarų... 8. A. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimą palikti... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) mirė S. B. (b. l. 11).... 13. 2013-10-02 ieškovas E. B. notarinės formos pareiškimu atsisakė nuo jam... 14. CK 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas, jo 3 dalyje... 15. 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009). Sandoriai – tai... 16. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus –... 17. Įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, t. y. jis gali... 18. Ieškovas nurodo, kad jis faktiškai priėmė palikimą, nes po motinos mirties... 19. Byloje nėra įrodymų, kad įpėdinis padarė pareiškimą pas notarą ne... 20. Įvertinus byloje esančias aplinkybes manytina, kad paveldėjimo teisės pagal... 21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 22. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui A. B. iš ieškovo priteistina 400 Lt... 23. Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija... 24. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti iš ieškovo E. B. atsakovui A. B. 400 Lt (115,85 Eur) išlaidų...