Byla 1A-44-350/2020

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui G. J., gynėjai advokatei R. B., nuteistajam V. I., nukentėjusiosioms K. V., B. G.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 263 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (Z. V. elektroninės mokėjimo priemonės bei jos duomenų pasisavinimas, užvaldymas) – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (Z. V. elektroninės mokėjimo priemonės bei jos duomenų panaudojimas) – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Z. V. ir B. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Z. V. atžvilgiu ) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas N. Z. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas Z. V. atžvilgiu panaudojant jos banko kortelę) subendrintos bausmių apėmimo būdu, o kitos paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant po minimalią 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, bausmės vykdymo laiką skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo datos. Į bausmės laiką įskaitytas V. I. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

4Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš V. I. K. V. priteista 340 Eur, B. G. – 1 720 Eur, Z. V. – 2 580 Eur, N. Z. – 2 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61. V. I. nuteistas:

71.1. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas K. V. priklausančiame bute, esančiame adresu ( - ), iš sekcijos slapta pagrobė svetimą, K. V. priklausantį turtą – 280 Eur grynųjų pinigų ir paauksuotą apyrankę, kurios vertė – 60 Eur;

81.2. pagal 263 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas K. V. priklausančiame bute, esančiame adresu ( - ), iš sekcijos slapta pavogė svetimas, K. V. priklausančias, 22 Eur vertės psichotropines medžiagas – du receptinių vaistų „Clonazepam“ tablečių lapelius, kuriose yra klonazepamas (Clonazepam);

91.3. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. 30 min. iki 24 val., būdamas Z. V. priklausančiame bute, esančiame adresu ( - ), naudodamas apgaulę – meluodamas, kad nupirks pigiau iš Vilniuje esančio lombardo televizorius, telefonus, aukso dirbinius, įtikino nukentėjusiąsias B. G. ir Z. V. perduoti jam pinigus, kurios apgaulės įtakoje jam perdavė 3 800 Eur ir taip jis savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai B. G. priklausantį turtą – 3 720 Eur grynųjų pinigų bei nukentėjusiajai Z. V. priklausantį turtą – 80 Eur grynųjų pinigų;

101.4. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. 30 min. iki 21 val., būdamas Z. V. priklausančiame bute, esančiame adresu ( - ), slapta paimdamas iš virtuvėje esančios spintelės, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Senior Maestro“, išduotą Z. V. vardu, bei svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės „Senior Maestro“, išduotos Z. V. vardu, PIN kodą;

111.5. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 17 d., 20 val. 41 min., adresu ( - ), esančiame AB „Swedbank“ banko bankomate neteisėtai, siekdamas įgyti svetimą turtą, inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – Z. V. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele „Senior Maestro“, o būtent: panaudodamas apgaulę, be Z. V. sutikimo, į bankomatą įdėdamas mokėjimo kortelę ir įvesdamas kortelės PIN kodą, elektroninei sistemai, o tuo pačiu ir bankui pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią finansinę operaciją, paėmė iš Z. V. sąskaitos 500 Eur ir taip savo naudai įgijo svetimą, Z. V. priklausantį turtą – 500 Eur grynųjų pinigų;

121.6. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, naudodamas apgaulę, meluodamas, kad užsakė nukentėjusiajai N. Z. įvairias buities prekes – šaldytuvą, skalbimo mašiną, miegamojo kambario baldus, dušo kabiną iš internetinio tinklapio www.varle.lt, įtikino nukentėjusiąją N. Z. perduoti jam pinigus, kuri, apgaulės įtakoje, laikotarpiu nuo 11 val. 38 min. iki 11 val. 59 min., AB „Swedbank“ patalpose, esančiose adresu ( - ), perdavė V. I. 2 200 Eur ir taip savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai N. Z. priklausantį turtą – 2 200 Eur grynųjų pinigų.

132. Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį, prašo jį pakeisti, išteisinti dėl K. V. priklausančio turto ir vaistų vagystės bei nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukčiavimo nukentėjusios Z. V. atžvilgiu panaudojant jos banko kortelę.

142.1. Skunde nurodo, kad buvo pas K. V., tačiau jokių piktų ar nusikalstamų kėslų neturėjo, padėjo jai finansiškai, mokėjo jos paskolas, kadangi ji buvo bedarbė ir neturėjo pinigų. Taip pat žadėjo padaryti remontą jos namuose, tačiau nepadarė, todėl K. V. supykusi parašė pareiškimus, nepagrįstai kaltindama jį vagystėmis. Atkreipia dėmesį, kad pats niekada nėra turėjęs jokių reikalų su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų iš nukentėjusios nevogė. K. V. buvęs sugyventinis yra narkomanas, būnant pas nukentėjusią jis ateidavo į svečius. Matė kaip K. V. buvusiam sugyventiniui duodavo tablečių. Su nukentėjusiąja kurį laiką bendravo ir po inkriminuotų vagysčių, tačiau ji policijai pareiškimų nerašė, jam pačiam dėl turto tariamų vagysčių nieko nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į tai, kad K. V. ir liudytoja V. S. yra draugės. Tai, kad nukentėjusios K. V. parodymai neteisingi, patvirtina ir tai, jog K. V. melagingai nurodė, jog jis (apeliantas) buvo atvykęs pas ją 2019 m. rugsėjo mėn., nors iš tiesų nuo 2019 m. liepos 29 d. jis yra suimtas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

152.2. Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 182, 214 ir 215 straipsnius dėl Z. V. priklausančios banko kortelės neteisėto įgijimo ir jos panaudojimo išgryninant pinigus. Anot V. I., dėl šių nusikalstamų veikų jis nuteistas nepagrįstai, remiantis prielaidomis ir spėjimais. Nukentėjusioji Z. V. pati patvirtino, kad kortelės PIN kodą žinojo tik ji, nebuvo sakiusi jo artimiesiems, niekur jo neužsirašė, todėl jis (apeliantas), net ir paėmęs banko kortelę, nežinodamas PIN kodo panaudoti šios kortelės negalėjo, todėl turi būti išteisintas iš kaltinimų pagal BK 182, 214 ir 215 straipsnius.

162.3. Be to, V. I. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas dėl veikų, kurias įvykdęs jis prisipažino – už sukčiavimą Z. V. ir B. G. atžvilgiu, bei už sukčiavimą N. Z. atžvilgiu, paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu.

173. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

184. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

195. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. I. neigia padaręs K. V. turto (pinigų ir apyrankės) bei psichotropinių vaistų vagystę, taip pat sukčiavimą Z. V. atžvilgiu panaudojant jos banko kortelę ir prašo šioje dalyje jį išteisinti. Pripažįsta, kad sukčiaudamas Z. V. ir B. G. atžvilgiu užvaldė visus šių nukentėjusiųjų jam perduotus pinigus, tame tarpe ir Z. V. 500 Eur, kuriuos jis, pačios Z. V. prašymu, šiai padavus jam banko kortelę ir pasakius PIN kodą, bankomate nuėmė iš jos sąskaitos. Taip pat pripažįsta, kad padarė sukčiavimą N. Z. atžvilgiu ir prašo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas bei už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes sumažinti trečdaliu.

206. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

21Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

227. Skunde V. I. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės įvykdžius K. V. turto vagystę, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

238. Skundžiamu nuosprendžiu V. I. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas K. V. priklausančiame bute, iš sekcijos slapta pagrobė K. V. priklausantį turtą – 280 Eur grynųjų pinigų ir paauksuotą apyrankę, kurios vertė – 60 Eur.

248.1. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl V. I. kaltės grindė nukentėjusiosios K. V. ir liudytojos V. S. parodymais.

258.2. Šiais parodymais neginčijamai nustatyta – to neneigia ir pats nuteistasis, kad V. I. būnant pas K. V., atėjo V. S., kuriai K. V., matant V. I., paėmusi iš sekcijos pinigus, atidavė skolą. Po to K. V. su V. S. išėjo į koridorių parūkyti, o V. I. vienas liko K. V. bute.

268.3. Taip pat K. V. ir V. I. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad tą dieną V. I. iš K. V. išvyko po to, kai V. S. jau buvo išėjusi, t. y. K. V. jau buvo savo bute. Tuo tarpu V. S. parodė, kad V. I. iš K. V. išvyko tuo metu, kai ji su K. V. buvo koridoriuje ir ji matė V. I. išeinantį.

278.4. Taip pat K. V. viso proceso metu parodė, kad skolą V. S. atidavė iš karto, kai gavo atlyginimą, o, išvykus V. I., ji sekcijoje neberado iki tol ten buvusių 280 Eur bei grandinėlės. V. S. parodė, kad apie pinigų ir grandinėlės dingimą K. V. jai pasakė paskambinusi sekančią dieną po to, kai K. V. atidavė jai skolą.

288.5. K. V. dėl pinigų ir grandinėlės vagystės į policiją kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 6 d. (t. 1, b. l. 27), tą pačią dieną bei papildomai 2018 m. rugsėjo 6 d. ji buvo apklausta (t. 1, b. l. 38-39, 42-43). Tiek pareiškime, tiek visose apklausose K. V. vienodai nurodė, kad šis įvykis buvo 2018 m. liepos 14 d. Tik pirmoje apklausoje ji nurodė, kad pinigų ir grandinėlės sekcijoje nerado iš karto po V. I. išvykimo, o antroje – kad jų pasigedo apžiūrėjusi sekciją sekančią dieną, grįžusi iš darbo.

298.6. Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą K. V. apklausą, ši parodė, kad jos parodymai tiksliau užrašyti antrajame – 2018 m. rugpjūčio 6 d. apklausos protokole. Taip pat bylą pagal V. I. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas gavo informaciją iš UAB „Stigma“, kur nagrinėjamo įvykio metu dirbo K. V., kad jai atlyginimas už darbą 2018 m. birželio mėnesį – 463,37 Eur, buvo išmokėtas 2018 m. liepos 12 d., pervedant jį į K. V. banko sąskaitą (t. 4, b. l. 125).

308.7. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas šioje dalyje padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. I. pagrobė K. V. pinigus ir grandinėlę. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti viso proceso metu, tame tarpe ir duotais apeliacinės instancijos teisme, nuosekliais K. V. parodymais, kad pinigai ir grandinėlė dingo būtent po V. I. apsilankymo, kad nuo V. I. apsilankymo iki kol K. V. jų pasigedo jokie kiti asmenys jos bute nesilankė, todėl akivaizdu, jog pinigus ir grandinėlę pasisavino būtent V. I.. Aplinkybę, kad būtent V. I. apsilankymo metu dingo pinigai ir grandinėlė, patvirtina ir liudytojos V. S. parodymai – kad apie jų vagystę K. V. jai pasakė sekančią dieną po to, kai ji pas K. V. matė V. I., kuris, jai su K. V. išėjus parūkyti, pakankamai ilgą laiką buvo likęs K. V. bute vienas. O kad K. V. turėjo tokią pinigų sumą patvirtina tai, jog ji visai neseniai buvo gavusi atlyginimą.

318.8. Vertinant K. V. parodymus kolegija atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad K. V. apeliacinės instancijos teisme patvirtino V. I. parodymus, jog vėliau, po jos kreipimosi į policiją dėl vagystės ir iki bylos nagrinėjimo teisme, V. I. jai iš esmės atlygino padarytą žalą apmokėdamas už jos pirktas prekes bei jai suteiktas paslaugas ir V. I. išleista pinigų suma ženkliai viršijo iš jos pagrobto turto vertę, taip pat jie kurį laiką net kartu gyveno, kas akivaizdžiai rodo, jog K. V. neturi jokio motyvo nepagrįstai apkalbėti V. I.. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji kategoriškai laikėsi savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl vagystės, todėl ir šiuo aspektu netikėti K. V. parodymais, jog jos turto vagystė buvo įvykdyta, netikėti nėra jokio pagrindo.

328.9. Esant šioms aplinkybėms, V. I. parodymai, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas ir atmetami, kadangi jie prieštarauja bylos įrodymų visetui, o jo kaltė padarius šį nusikaltimą neabejotinai įrodyta.

338.10. Skundžiamu nuosprendžiu iš V. I. priteista 340 Eur K. V. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

348.11. Atsižvelgiant į tai, kad po aptariamo nusikaltimo padarymo V. I. suteikė K. V. didesnę materialinę naudą nei jo pagrobto turto vertė, ką pripažino pati K. V. ir apeliacinės instancijos teisme pareiškė, kad ji jokių materialinių pretenzijų V. I. neturi bei savo ieškinio atsisako, kolegija daro išvadą, kad V. I. visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą K. V. yra atlyginęs, todėl nuosprendis dalyje dėl K. V. civilinio ieškinio keičiamas – K. V. civilinis ieškinys atmetamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

358.12. Taip pat, atsižvelgiant į šią aplinkybę – kad V. I. nusikaltimu padarytą žalą K. V. atlygino iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. savanoriškai, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės V. I. atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. nepritaikė įstatymo, kurį privalėjo pritaikyti, todėl ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas – V. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo noru atlygino K. V. nusikaltimu padarytą žalą bei tuo pagrindu mažinama ir už aptariamą nusikaltimą V. I. paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

368.13. Kartu pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnyje laikomas baigtu nuo svetimo turto pasisavinimo momento. Nagrinėjamu atveju nėra jokios abejonės, kad K. V. pinigus ir grandinėlę V. I. pasisavino, t. y. juos pagrobė slapta, K. V. nežinant, todėl aplinkybė, kad jis vėliau žalą nukentėjusiajai atlygino jo atsakomybės nešalina ir jo padaryta veika turi visus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje požymius, kas reiškia, jog jis šioje dalyje nuteistas pagrįstai.

37Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 263 straipsnio 1 dalyje.

389. Apeliaciniu skundu V. I. taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 263 straipsnio 1 dalį – dėl K. V. psichotropinių vaistų vagystės bei prašo jį išteisinti. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino įrodymais tuos duomenis, kurie yra nepatikimi, bei nepagrįstai atmetė V. I. parodymus. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti.

3910. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, o turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiais įrodymais. Tai reiškia, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

4011. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. I. atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 263 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra grindžiamas tik prielaidomis, o teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais, jog V. I. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

4112. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog K. V. viso proceso metu dėl dviejų receptinių vaistų lapelių vagystės davė nuoseklius parodymus. Su šiuo teiginiu nesutiktina. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog viso proceso metu K. V. parodymai dėl vaistų vagystės buvo nenuoseklūs, nukentėjusioji apklausų metu nurodė skirtingas aplinkybes, susijusias su šių vaistų vagyste, negalėjo tiksliai nurodyti net kada ir kiek šių vaistų pasigedo, šioje dalyje keitė savo parodymus. Antai 2018 m. rugpjūčio 6 d. vykusios apklausos metu K. V. nurodė, kad po V. I. viešnagės, kuri vyko 2018 m. liepos 14 d., tos pačios dienos vakare, kuomet nuteistasis jau buvo išvykęs, pasigedo ir grynųjų pinigų, ir paauksuotos apyrankės, ir dviejų pakuočių receptinių vaistų „Clonazepam“, kurių bendra vertė – 22 Eur (t. 1, b. l. 38-39). Tuo tarp 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusios papildomos apklausos metu K. V. tvirtino, kad sekcijoje neberado dviejų lapelių tablečių „Clonazepam“ po antro V. I. apsilankymo jos namuose 2018 m. liepos 26 d., tos pačios dienos vakare ir suprato, kad vaistus paėmė nuteistasis, nes tą dieną daugiau niekas pas ją nebuvo atėjęs (t. 1, b. l. 42-43). Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje K. V. pateikė trečią įvykio versiją ir nurodė, kad V. I. pas ją atvyko 2018 m. liepos 14 d. ir pasiliko nakvoti. Nukentėjusioji patvirtino, kad kitą rytą ji išėjo į darbą, o grįžusi į namus sekcijoje neberado grynųjų pinigų, paauksuotos grandinėlės ir dviejų vaistų lapelių, kuriuose buvo apie 60 tablečių. Taigi, visiškai priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje apklausus K. V., aplinkybes, susijusias su vaistų vagyste, ji taip pat aiškino nenuosekliai – pradžioje teigė, kad vaistai „Clonazepam“ dingo kartu su pinigais ir grandinėle po to, kai V. I. svečiavosi jos namuose pirmą kartą. Nukentėjusioji nurodė, kad dingo nepilna tablečių pakuotė, t. y. 10 tablečių iš 30 ji galėjo būti suvartojusi. K. V. nurodė ir tai, kad viena pakuotė minėtų tablečių kainuoja 7 Eur. Vėliau teismo posėdyje nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusios papildomos apklausos metu. Kaip jau minėta, šioje apklausoje K. V. parodė, kad vaistų pasigedo 2018 m. liepos 26 d. vakare, kuomet sekcijoje neberado dviejų lapelių tablečių „Clonazepam“, kurių bendra vertė – 22 Eur (t. 1, b. l. 42-43).Taigi, šių parodymų pagrindu darytina išvada, kad K. V. teigia, jog 2018 m. liepos 26 d. pasigedo nepilnos vaistų pakuotės, kurioje buvo likę apie 20 tablečių.

4212.1. Išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą ir atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aptartą nukentėjusiosios versiją galinčių patvirtinti įrodymų byloje nėra. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, K. V. parodymų niekaip nepatvirtina liudytojos V. S. parodymai, iš kurių matyti, kad aplinkybes, susijusias su vaistų vagyste, K. V. liudytojai aiškino skirtingai, nenuosekliai. Svarbu ir tai, kad V. I. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios aktyviai neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 263 straipsnio 1 dalyje, ir nurodė, jog K. V. vaistų neėmė.

4312.2. Nors vienu iš apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų apylinkės teismas laikė VšĮ „Panevėžio miesto poliklinika” 2019 m. sausio 21 d. raštą, tačiau susipažinus su jo turiniu matyti, jog minėtame rašte užfiksuota tik tai, kad K. V. gydosi VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje pas gydytoją psichiatrę N. M., kuri pacientei išrašo preparatą „Clonazepam” (t. 1, b. l. 60). Šiame rašte nėra jokios informacijos, kad K. V. įsigijo minimą vaistą, o jei įsigijo – kada, taip pat nėra jokių duomenų, jog kaltinime inkriminuotą pavogtų tablečių kiekį ji galėjo turėti 2018 m. liepos mėn. Taigi, šis raštas pagrindžia tik tai, kad nukentėjusiajai buvo išrašomi vaistai, tačiau, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiame rašte nėra jokios informacijos, kuri objektyviai ir neginčijamai patvirtintų kaltinime nurodytas aplinkybes.

4412.3. Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismo išreikalautų dokumentų – VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus gydytojos N. M. raštų matyti, kad K. V. vaistai „Clonazepam“ (60 tablečių) paskutinį kartą iki jai kreipiantis į policiją dėl vagystės – iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo išrašyti 2018 m. liepos 9 d. (t. 4, b. l. 122,124). Šie duomenys yra visiškai prieštaraujantys K. V. parodymams apeliacinės instancijos teisme, kad šiuos vaistus ji turėjo vartoti pastoviai, todėl iš karto, t. y. sekančią dieną po to, kai pasigedo vaistų, kreipėsi į gydytoją N. M., kuri išrašė naują vaistų receptą. Tai verčia abejoti nukentėjusiosios parodymais, jog šie vaistai iš K. V. apskritai buvo pavogti, nes akivaizdu, kad po V. I. apsilankymo jos bute 2018 m. liepos 14 d. ar liepos 26 d. ji dėl naujo vaistų recepto išrašymo į gydymo įstaigą nesikreipė, nors nurodė, kad be šių vaistų gyventi negali, jų nepavartojus krečia drebulys, greitosios medicinos pagalbos automobiliu važiuoja į gydymo įstaigą.

4512.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, MesseguéandJabardo v. Spain, judgmentof 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgmentof 20 March 2001 ir kt.).

4612.5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, o išvados, kad nagrinėjamu atveju V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 263 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrįstos jokiais abejonių nekeliančiais įrodymais.

4712.6. Dėl to šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis – V. I. pagal BK 263 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas Z. V. atžvilgiu panaudojant jos banko kortelę), BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas Z. V. ir B. G. atžvilgiu).

4913. V. I. neneigia ir apeliaciniu skundu neginčija, jog sukčiaudamas Z. V. ir B. G. atžvilgiu, pasisavino jų pinigus – 3800 Eur, už ką skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje nuosprendžio neskundžia, taip pat neneigia, kad pasisavino ir Z. V. 500 Eur, kuriuos pats bankomate paėmė iš Z. V. banko sąskaitos, tačiau neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad neteisėtai įgijo Z. V. banko kortelę ir jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą bei neteisėtai juos panaudojo bankomate inicijuodamas pinigų – 500 Eur – paėmimą iš Z. V. sąskaitos, tvirtindamas, kad pati nukentėjusioji Z. V. padavė jam banko kortelę ir pasakė jos PIN kodą bei paprašė jo šiuos pinigus paimti, ką jis ir padarė. V. I. nurodo, kad Z. V. banko kortelę jam padavė, jos PIN kodą pasakė ir pinigus paimti paprašė todėl, kad ji patikėjo juo, jog jis už šiuos pinigus, be anksčiau pažadėtų prekių, už kurias pinigus jau buvo paėmęs, jai nupirks ir auksinį kolje. Taigi, V. I. pripažįsta, kad ir šiuos, nuimtus iš Z. V. banko sąskaitos pinigus, įgijo taip pat apgavęs Z. V..

5014. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas V. I. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatęs, jog jis įgijo Z. V. banko kortelę ir jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – PIN kodą slapta paimdamas juos iš virtuvėje esančios spintelės. Šią savo išvadą teismas grindė išimtinai nukentėjusiosios Z. V. parodymais, kad ji V. I. savo banko kortelės nedavė ir nepasakė jos PIN kodo. Taip pat teismas nurodė, kad šiuos Z. V. parodymus patvirtina B. G. parodymai, kuri parodė, jog nematė, kad Z. V. nuteistajam būtų davusi savo banko kortelę ir pasakiusi PIN kodą, o V. I. parodymus vertino kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sukelti abejones nukentėjusiosios parodymais, ir juos atmetė.

5114.1. Tačiau bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija su šiais apylinkės teismo motyvais dėl Z. V. banko kortelės ir PIN kodo įgijimo aplinkybių nesutinka.

5214.2. Nors Z. V. kategoriškai viso proceso metu parodė, jog ji V. I. savo banko kortelės nedavė, PIN kodo nesakė ir jo paimti pinigų iš jos banko sąskaitos neprašė, tačiau šie nukentėjusiosios parodymai prieštarauja bylos aplinkybėms ir yra nelogiški, todėl atmetami. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamo įvykio metu Z. V. buvo pavartojusi alkoholio, darytina išvada, kad ji paprasčiausiai kortelės ir jos PIN kodo perdavimo momento gali ir neprisiminti. Šiuo atveju aplinkybė, kad jų perdavimo nematė ar neužfiksavo B. G., niekaip nei patvirtina, nei paneigia Z. V. ir V. I. parodymų, nes B. G. įvykio metu taip pat buvo vartojusi alkoholį, todėl dėl savo girtumo kai kurių aplinkybių gali neatsiminti, be to, ji keletą kartų buvo išėjusi į šalia Z. V. buto esantį savo butą, ir dėl to tuo metu, kai Z. V. perdavė V. I. kortelę ir pasakė jos PIN kodą, ji Z. V. bute galėjo ir nebūti.

5314.3. Z. V. teigia, jog kortelės PIN kodo ji niekur nebuvo užsirašiusi, o V. I. parodė, kad šį PIN kodą jam padiktavo pati Z. V.. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pinigus iš Z. V. banko sąskaitos bankomate paėmė būtent V. I.. Šiai operacijai atlikti banko informacinei sistemai būtina nurodyti kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – 4 skaitmenų PIN kodą, kurį tris kartus neteisingai įvedus, kortelė blokuojama. Byloje nėra jokių duomenų, kad su Z. V. kortele atlikdamas bankines operacijas V. I. būtų suvedęs neteisingą PIN kodą, kas akivaizdžiai rodo, jog šį PIN kodą V. I. žinojo, o jį sužinoti galėjo tik iš pačios Z. V.. Todėl Z. V. parodymais šiuo aspektu tikėti nėra jokio pagrindo.

5414.4. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių V. I. nurodytas Z. V. banko kortelės ir PIN kodo įgijimo aplinkybes, t. y. kad kortelę jam davė ir PIN pasakė pati Z. V., tačiau akivaizdu, jog tai ji padarė tik dėl to, jog buvo V. I. apgauta – patikėjusi, jog šis už paimtus pinigus jai nupirks prekių, ir, jei būtų žinojusi ir supratusi tikruosius V. I. kėslus – šiuos pinigus pasisavinti, to tikrai nebūtų dariusi.

5515. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už eilę alternatyvių straipsnio dispozicijoje numatytų veikų, tame tarpe ir už vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėtą įgijimą.

5615.1. Įstatyme konkrečiai nėra nurodyta koks elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas laikomas neteisėtu, tačiau teismų praktikoje tai suprantama kaip jų įgijimas prieš jų turėtojo valią.

5715.2. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažino V. I. kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, kadangi jis Z. V. banko kortelę ir jos PIN kodą įgijo neteisėtai, t. y. prieš tikrąją nukentėjusiosios valią, tačiau netiksliai nustatė šio nusikaltimo padarymo aplinkybes – kad V. I. tai padarė slapta paimdamas juos iš spintelės, nes, atsižvelgiant į tai, jog PIN kodo Z. V. niekur nebuvo užsirašiusi, t. y. jis jokia forma fiziškai neegzistavo, V. I. jo negalėjo ir paimti.

5815.3. Tokiu būdu, bylos įrodymų viseto pagrindu kolegija tikslina šioje dalyje V. I. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: kad jam svetimų, Z. V. priklausančių elektroninės mokėjimo priemonės – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės „Senior Maestro“, bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenų – šios kortelės PIN kodo įgijimo neteisėtumas pasireiškė tuo, jog V. I. banko kortelę ir PIN kodą įgijo iš pačios Z. V., jos atžvilgiu panaudodamas apgaulę – kad už iš jos sąskaitos paimtus pinigus jai įgis prekių.

59Po to, tokiu būdu neteisėtai įgijęs Z. V. banko kortelę ir sužinojęs jos PIN kodą V. I. juos panaudojo bankomate ir iš Z. V. sąskaitos paėmė 500 Eur.

6016. V. I. pinigų panaudojant Z. V. banko kortelę ir jos PIN kodą nuėmimo fakto neginčija, tačiau nesutinka, kad taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

6116.1. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už eilę alternatyvių veiksmų, tame tarpe ir už nagrinėjamu atveju aktualų neteisėtą finansinių operacijų atlikimą panaudojant svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir (ar) jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.

6216.2. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013).

6316.3. Vertindamas nuteistojo skundo argumentus, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal 215 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog svetima elektroninė mokėjimo priemonė yra suprantama kaip priemonė, kurios panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-389/2013, 2K-509/2014). Ši nuostata suprantama taip, kad minimų veiksmų atlikimas laikomas teisėtu, t. y. neužtraukiančiu baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnį tik tada, kai tai atliekama teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą.

6416.4. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. I. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas visiškai pagrįstai, nes jo kaltė pasireiškė tuo, kad V. I., bankomate panaudodamas, kaip nurodyta aukščiau, neteisėtai įgytus jam svetimus, Z. V. priklausančius banko kortelę ir jos naudotojo duomenis – PIN kodą ir tokiu būdu save pristatydamas bankui šios elektroninės mokėjimo priemonės teisėtu naudotoju, neteisėtai iš Z. V. banko sąskaitos įgijo 500 Eur, turėdamas tikslą šiuos pinigus pasisavinti, kadangi pažadėtų prekių Z. V. nupirkti neketino. Taigi, nagrinėjamu atveju V. I. veikė turėdamas tikslą padaryti Z. V. turtinę žalą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal 215 straipsnio 1 dalį.

6517. Šioje dalyje apylinkės teismo padaryta išvada, jog aptarta veika V. I. padarė ir veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, savaime nėra klaidinga, nes prieš tai aptarti motyvai patvirtina, kad apeliantas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 500 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad 2019 m. kovo 17 d. V. I. padarė kelias nusikalstamas veikas esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, o ne vieną tęstinę veiką.

6618. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015).

6718.1. Skundžiamu nuosprendžiu V. I. nuteistas už 2019 m. kovo 17 d. padarytas dvi atskiras veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – dėl sukčiavimo B. G. ir Z. V. atžvilgiu (pasisavinant nukentėjusiųjų 3800 Eur) ir dėl Z. V. pinigų (500 Eur) užvaldymo sukčiaujant, taip pat pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. I. veika dėl Z. V. 500 Eur užvaldymo sudaro idealiąją sutaptį su nusikaltimu, numatytu BK 215 straipsnio 1 dalyje ir už šias veikas paskirtas bausmes bendrino sutinkamai su BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, o visi kiti tą dieną V. I. padaryti nusikaltimai – B. G. ir Z. V. 3 800 Eur užvaldymas, taip pat Z. V. banko kortelės ir PIN kodo neteisėtas įgijimas įvertinti kaip atskiros nusikalstamos veikos ir už šias veikas paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi.

6818.2. Toks V. I. padarytų veiksmų vertinimas yra nepagrįstas.

6918.3. Bylos įrodymo visetu neginčijamai įrodyta, kad 2019 m. kovo 17 d. V. I. susipažino su Z. V., o po to – ir su B. G., jie visi laiką leido Z. V. bute, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu V. I., neturėdamas galimybės ir neketindamas įvykdyti savo pažado, pasiūlė joms pigiau įsigyti įvairių daiktų. Z. V. ir B. G., patikėjusios V. I., šiam perdavė visus savo turėtus grynus pinigus – iš viso 3 800 Eur. Po to V. I., žinodamas, kad Z. V. savo banko sąskaitoje turi 2 000 Eur, pasiūlė jai dar už 500 Eur įsigyti ir auksinį kolje. Taip pat nuteistasis pasisiūlė šiuos pinigus pats paimti iš nukentėjusiosios Z. V. sąskaitos bankomate. Z. V., tikėdama, jog V. I. pasiūlymas yra realus, sutiko perduoti jam savo banko kortelę bei pasakė jos PIN kodą, kuriais pasinaudodamas V. I. iš Z. V. banko sąskaitos paėmė ir pasisavino 500 Eur. Tokiu būdu V. I., atlikdamas nusikalstamus veiksmus, iš viso pasisavino Z. V. ir B. G. 4 300 eurų.

7018.4. Visa tai rodo, kad V. I. tyčia buvo nukreipta apgaulės būdu pasisavinti kaip galima daugiau Z. V. ir B. G. pinigų ir jis, įgyvendindamas savo nusikalstamą ketinimą, akivaizdžiai veikė vieninga tyčia, kas reiškia, jog visi šie aptariami V. I. veiksmai yra vienas tęstinis nusikaltimas.

7118.5. Esant šioms aplinkybės, kolegija daro išvadą, kad įrodyta, jog V. I. 2019 m. kovo 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. 30 min. iki 24 val., būdamas Z. V. priklausančiame bute, esančiame adresu ( - ), naudodamas apgaulę – meluodamas, kad nupirks pigiau iš Vilniuje esančio lombardo televizorius, telefonus, aukso dirbinius, įtikino nukentėjusiąsias B. G. ir Z. V. perduoti jam pinigus, kurios apgaulės įtakoje jam perdavė 3 800 Eur – B. G. – 3 720 Eur bei Z. V. – 80 Eur. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įtikino Z. V. įsigyti dar daugiau jo siūlomų prekių, dėl ko Z. V., jo apgaulės įtakoje, perdavė jam savo elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Senior Maestro“, bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis – banko mokėjimo kortelės PIN kodą, kuriuos tokiu būdu V. I. neteisėtai įgijo, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 20.41 val. AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame ( - ), panaudodamas Z. V. banko mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą neteisėtai atliko finansinę operaciją – elektroninei sistemai, o tuo pačiu ir bankui pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokią finansinę operaciją, paėmė iš Z. V. sąskaitos 500 Eur ir juos pasisavino. Tokiu būdu V. I. įgijo svetimą, Z. V. ir B. G. priklausantį turtą – 4 300 eurų ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

7218.6. Kadangi šiuo atveju V. I. padarė vieną tęstinę veiką siekdamas vieningo tikslo, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai bausmės pagal atskirus BK straipsnius bendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

7318.7. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo pagal šiuos atskirus BK straipsnius paskirtų bausmių dydžiu, kuris yra mažesnis ar artimas straipsnių sankcijose numatytam bausmių vidurkiui. Atsižvelgiant į V. I. asmenybę ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, bausmes pirmos instancijos teismas nustatė tinkamai.

74Dėl BK 641 straipsnio taikymo.

7519. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmę už veikas, dėl kurių padarymo V. I. prisipažino kaltu.

7619.1 BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, o nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra.

7719.2. Be to, iš V. I. atžvilgiu priimto Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio matyti, kad ši baudžiamoji byla neatitinka ir kitų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas BK 641 straipsnis – minėta byla nebuvo išnagrinėta nei pagreitinto proceso tvarka, nei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nei priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

7819.3. Dėl šių priežasčių V. I. apeliacinio skundo argumentas dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo negali būti tenkinamas.

7920. Kadangi V. I. dalyje dėl psichotropinių vaistų vagystės pagal BK 263 straipsnio 1 dalį išteisinamas, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė mažinama, o bausmės paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo Z. V. ir B. G. atžvilgiu), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį bendrinamos apėmimo būdu, jam už visas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos iš naujo ir skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas taikė apeliantui palankiausią galimą bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą ir prie griežčiausios bausmės pridėjo mažiausią galimą už kitas nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalį – minimalią šios bausmės rūšies dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis, 50 straipsnio 2 dalis), šio bausmių bendrinimo principo laikosi ir apeliacinės instancijos teismas.

80Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi

Nutarė

81Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria V. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 263 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

82V. I. pagal BK 263 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

83Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti:

84Dalyje dėl K. V. turto vagystės pripažinti V. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savanoriškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

85V. I. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių.

86Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. I. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo Z. V. ir B. G. atžvilgiu), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

87Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias bausmes, taip pat bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo N. Z. atžvilgiu) subendrinti jas iš dalies sudedant ir V. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

88K. V. civilinį ieškinį atmesti.

89Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 4. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš V. I. K. V.... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1. V. I. nuteistas:... 7. 1.1. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos mėn.,... 8. 1.2. pagal 263 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. liepos mėn., tiksliai... 9. 1.3. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 17 d.,... 10. 1.4. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 17 d.,... 11. 1.5. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019... 12. 1.6. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. liepos 1 d.,... 13. 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžia Panevėžio apylinkės teismo... 14. 2.1. Skunde nurodo, kad buvo pas K. V., tačiau jokių piktų ar nusikalstamų... 15. 2.2. Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 182, 214 ir 215... 16. 2.3. Be to, V. I. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas dėl... 17. 3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą... 18. 4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. 5. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. I. neigia padaręs K. V. turto (pinigų ir... 20. 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 21. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje.... 22. 7. Skunde V. I. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 23. 8. Skundžiamu nuosprendžiu V. I. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos mėn.,... 24. 8.1. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl V. I. kaltės grindė... 25. 8.2. Šiais parodymais neginčijamai nustatyta – to neneigia ir pats... 26. 8.3. Taip pat K. V. ir V. I. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad tą... 27. 8.4. Taip pat K. V. viso proceso metu parodė, kad skolą V. S. atidavė iš... 28. 8.5. K. V. dėl pinigų ir grandinėlės vagystės į policiją kreipėsi 2018... 29. 8.6. Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą K. V. apklausą, ši... 30. 8.7. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas... 31. 8.8. Vertinant K. V. parodymus kolegija atkreipia dėmesį ir į aplinkybę,... 32. 8.9. Esant šioms aplinkybėms, V. I. parodymai, kad jis šio nusikaltimo... 33. 8.10. Skundžiamu nuosprendžiu iš V. I. priteista 340 Eur K. V. nusikaltimu... 34. 8.11. Atsižvelgiant į tai, kad po aptariamo nusikaltimo padarymo V. I.... 35. 8.12. Taip pat, atsižvelgiant į šią aplinkybę – kad V. I. nusikaltimu... 36. 8.13. Kartu pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnyje... 37. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 263 straipsnio 1 dalyje.... 38. 9. Apeliaciniu skundu V. I. taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl jo... 39. 10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad asmens... 40. 11. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. I.... 41. 12. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog K. V.... 42. 12.1. Išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą ir atlikęs papildomą... 43. 12.2. Nors vienu iš apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų apylinkės... 44. 12.3. Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismo išreikalautų dokumentų... 45. 12.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą... 46. 12.5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą ir... 47. 12.6. Dėl to šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas –... 48. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio... 49. 13. V. I. neneigia ir apeliaciniu skundu neginčija, jog sukčiaudamas Z. V. ir... 50. 14. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas V. I. pripažino... 51. 14.1. Tačiau bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija su... 52. 14.2. Nors Z. V. kategoriškai viso proceso metu parodė, jog ji V. I. savo... 53. 14.3. Z. V. teigia, jog kortelės PIN kodo ji niekur nebuvo užsirašiusi, o V.... 54. 14.4. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių V. I. nurodytas Z.... 55. 15. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už eilę alternatyvių... 56. 15.1. Įstatyme konkrečiai nėra nurodyta koks elektroninių mokėjimo... 57. 15.2. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas... 58. 15.3. Tokiu būdu, bylos įrodymų viseto pagrindu kolegija tikslina šioje... 59. Po to, tokiu būdu neteisėtai įgijęs Z. V. banko kortelę ir sužinojęs jos... 60. 16. V. I. pinigų panaudojant Z. V. banko kortelę ir jos PIN kodą nuėmimo... 61. 16.1. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už eilę... 62. 16.2. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetimi elektroninės mokėjimo... 63. 16.3. Vertindamas nuteistojo skundo argumentus, kad jis nepagrįstai nuteistas... 64. 16.4. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. I.... 65. 17. Šioje dalyje apylinkės teismo padaryta išvada, jog aptarta veika V. I.... 66. 18. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia... 67. 18.1. Skundžiamu nuosprendžiu V. I. nuteistas už 2019 m. kovo 17 d.... 68. 18.2. Toks V. I. padarytų veiksmų vertinimas yra nepagrįstas.... 69. 18.3. Bylos įrodymo visetu neginčijamai įrodyta, kad 2019 m. kovo 17 d. V.... 70. 18.4. Visa tai rodo, kad V. I. tyčia buvo nukreipta apgaulės būdu... 71. 18.5. Esant šioms aplinkybės, kolegija daro išvadą, kad įrodyta, jog V. I.... 72. 18.6. Kadangi šiuo atveju V. I. padarė vieną tęstinę veiką siekdamas... 73. 18.7. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo pagal... 74. Dėl BK 641 straipsnio taikymo.... 75. 19. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti BK 641 straipsnio... 76. 19.1 BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog baudžiamąją bylą... 77. 19.2. Be to, iš V. I. atžvilgiu priimto Panevėžio apylinkės teismo... 78. 19.3. Dėl šių priežasčių V. I. apeliacinio skundo argumentas dėl BK 641... 79. 20. Kadangi V. I. dalyje dėl psichotropinių vaistų vagystės pagal BK 263... 80. Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2... 81. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d.... 82. V. I. pagal BK 263 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika,... 83. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d.... 84. Dalyje dėl K. V. turto vagystės pripažinti V. I. atsakomybę lengvinančią... 85. V. I. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 86. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. I. pagal BK 182 straipsnio... 87. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias bausmes, taip pat bausmę,... 88. K. V. civilinį ieškinį atmesti.... 89. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....