Byla 2K-389/2013
Dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 215 straipsnio 1 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Rimanto Baumilo, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 215 straipsnio 1 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimu.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3Iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajai J. Š. priteista 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo, civiliniam ieškovui UAB „Moment Credit“ priteista 1307,80 Lt .

4Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos

52013 m. vasario 19 d. nutartis, kuria Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo J. Š. panaikinta. Nukentėjusiosios J. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Kita nuosprendžio dalis, neišeinant iš apeliacinio skundo ribų, palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija,

Nustatė

7A. G. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad

82011 m. spalio 26 d., apie 21.45 val., Elektrėnuose, nenustatytoje vietoje, personaliniu kompiuteriu prisijungęs prie internetinės svetainės www.momentcredit.lt, neteisėtai, be J. Š. žinios ir sutikimo, panaudojo jos elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, siekdamas apgaule sudaryti su paskolos davėju UAB „Momentcredit.lt" J. Š. vardu sutartį dėl 1000 Lt paskolos,

92011 m. spalio 26 d., apie 21.55 val., Elektrėnuose, nenustatytoje vietoje, personaliniu kompiuteriu prisijungęs prie internetinės svetainės www.snoras.lt, neteisėtai, be J. Š. žinios ir sutikimo, panaudojo jos elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, siekdamas iš J. Š. sąskaitos pervesti 999 Lt į J. K. sąskaitą;

10pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 26 d., apie 21.45 val., po to, kai Elektrėnuose, nenustatytoje vietoje, personaliniu kompiuteriu prisijungė prie internetinės svetainės www.momentcredti.lt ir neteisėtai, be J. Š. žinios ir sutikimo, panaudojo jos elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, prisistatė paskolos davėjui UAB „Moment Credit" kaip J. Š. , sudarė su paskolos davėju UAB „Moment Credit" J. Š. vardu sutartį dėl 1000 Lt paskolos, kurie po to buvo pervesti į J. Š. sąskaitą, jai apie tai nežinant. 2011 m. spalio 26 d., apie 21.55 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. G. Elektrėnuose, nenustatytoje vietoje, personaliniu kompiuteriu prisijungė prie internetinės svetainės www.snoras.lt ir neteisėtai, be J. Š. žinios ir sutikimo, panaudodamas pastarosios elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, prisistatė AB „Snoras" kaip J. Š. ir pervedė iš jos sąskaitos į J. K. sąskaitą 999 Lt, nepranešdamas J. K. apie šių pinigų atsiradimo aplinkybes ir kilmę, po to tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje A. G. užvaldė svetimą UAB „Moment Credit" turtą – 1000 Lt.

11Nuteistasis A. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų nuosprendį ir nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui pagal BPK 226 straipsnio 3 dalį, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BPK 322 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijos 31 straipsnio 6 daliai dėl tos dalies, kuria be apelianto sutikimo įgyvendinus vieną jo konstitucinę teisę turėti advokatą, iš suimtojo apelianto atimama kita jo konstitucinė teisė gintis pačiam.

12Skunde nuteistasis nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeista jo teisė į gynybą, abiejų instancijų teismai buvo šališki, teismai klaidingai taikė baudžiamosios ir civilinės teisės normas, klaidingai interpretavo teismų praktiką, kriminalizavo teisėtus jo veiksmus.

13Pasak nuteistojo, jis buvo nuteistas už teisėtus veiksmus, pritaikant straipsnius, neturinčius nieko bendra su atliktais veiksmais. Teismai nenagrinėjo esminio klausimo – A. G. disponavimo banko sąskaitosmis teisėtumo. Kasatoriaus santykiai su fiziniais asmenimis, kurie specialiai asmeniniam jo naudojimui savo vardu atidarė banko sąskaitas, yra privatinės teisės dalykas. Tam, kad jo veiksmus, naudojantis šiomis sąskaitomis, būtų galima įvardinti neteisėtais, privalo būti arba įstatyme numatytas draudimas perduoti (priimti) naudojimąsi privačia banko sąskaita kitam asmeniui, arba aiškiai išreikštas sąskaitos savininko draudimas atlikti su jo banko sąskaita kokius nors konkrečius veiksmus. Įstatymas nedraudžia banko sąskaitos savininkui perduoti naudojimąsi savo sąskaita kitam asmeniui, taigi nedraudžia ir naudotis teisėtai gauta svetima banko sąskaita bei jos valdymo priemonėmis. Tiek J. Š. tiek J. K. naudojimąsi banko sąskaitomis perdavė gera valia, ne dėl suklydimo ar apgaulės, pasitikėjimo pagrindais ir nesudarant rašytinių sutarčių. Jokių draudimų ar ribojimų naudojantis minėtomis sąskaitomis nebuvo, todėl toks naudojimasis buvo teisėta veikla.

14Kasatorius teigia, kad iš nuosprendžio nustatomosios dalies neįmanoma suprasti, kas jo veiksmuose sudaro nusikalstamos veikos sudėtį. Byloje nenustatytas nei laikas, nei vieta, nei būdas, kaip buvo užvaldytas UAB „Moment Credit“ turtas, iš kur atsirado UAB „Moment Credit“, kur buvo jo turtas, todėl neįmanoma spręsti, ar turto užvaldymas buvo radinio pasisavinimas, ar turto įgijimas be pagrindo pagal CK, ar kitokia veika. Nė vienas aprašytas veiksmas nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis, pasinaudojimas J. Š. asmens tapatybės kortele inkriminuotas nebuvo. Nėra detalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pasinaudojimas J. Š. elektronine tapatybe, o tokie veiksmai nėra uždrausti baudžiamajame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad sąskaitomis buvo naudotasi teisėtai, lėšų perkėlimas iš vienos sąskaitos į kitą negali būti laikoma neteisėtu veiksmu. Teismas klaidingai interpretavo BK 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, apibrėžiančią, kas yra nusikalstamos veikos padarymo vieta. Teismas pasisakė, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra adresas, kuriuo siunčiamos sąskaitos už „Mezon“ paslaugos naudojimą. Tačiau šios sąskaitos yra siunčiamos elektroniniu paštu, nors kasatorius nurodo gyvenąs Kaune.

15Pirmosios instancijos teismas neatliko jokios įrodymų analizės, nepasisakė, kas laiškų tekstuose yra bylai reikšmingi duomenys, ką įrodo ar paneigia šie duomenys, kodėl būtina viešinti ne duomenis, o visų laiškų tekstą visa apimtimi. Nuosprendyje nepasisakyta, kiek reikšmingi yra kasatoriaus laiškų tekstai apie prekių grąžinimo taisykles, apie telefono kainą draugo parduotuvėje, apie tai, kad nuteistasis sportuoja, kad įkalinimo įstaigoje yra gera biblioteka, ir pan. Pirmosios instancijos teismas nevykdė nutarties, kuria nusprendė išreikalauti iš Elektrėnų savivaldybės administracijos pažymą apie tai, ar kasatorius galėjo būti savivaldybės administracijos pastate, esančiame Elektrinės g. 8, 2011 m. spalio 26 d. po 21 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte. Ši nutartis nebuvo įvykdyta, o teismas kaltinamojo akto teiginį dėl nusikaltimo vietos (savivaldybės pastato), nesant kaltinamojo prašymo, savo iniciatyva pakeitė kitu iš bylos duomenų neišplaukiančiu teiginiu – neva kasatorius buvo nenustatytoje vietoje Elektrėnuose.

16Pirmosios instancijos teismas klaidingai suvokė Civilinio kodekso antrosios knygos nuostatas, kad juridiniai asmenys atsiranda juos įregistravus ir išnyksta išregistravus. Juridinio asmens pavadinime turi būti nurodyta jo teisinė forma, todėl UAB „Moment Credit“ ir UAB „momentcredit.lt“ laikytini asmenimis, kurių teisinė forma uždaroji akcinė bendrovė. Nei UAB „Moment Credit“, nei UAB „momentcredit.lt“ nėra registruoti VĮ Registrų centro juridinių asmenų registre, todėl neegzistuoja. Neegzistuojantis asmuo negali nei turėti kredito įstaigos licencijos, nei būti paskolos davėju; neegzistuojančiam asmeniui neįmanoma pateikti savęs kaip kito asmens, nei jo apgauti, nei sudaryti su juo sutartį; siekimas, kėsinimasis sudaryti sutartį su neegzistuojančiu asmeniu gali būti kvalifikuojamas išimtinai tik pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, tačiau taip nebuvo padaryta.

17Kasatorius teigia, kad jam nebuvo išaiškinti kaltinimo pagrindai ir motyvai, nebuvo užduotas privalomas klausimas, ar jis suprato kaltinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdyje nagrinėjant jo pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo, buvo perklausytas teisiamojo posėdžio garso įrašas ir konstatuota, kad šio esminio ir privalomo klausimo teismas tikrai neuždavė, tačiau pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai siekdamas nuslėpti šį absoliutų nuosprendžio negaliojimo pagrindą į 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį šio fakto neįrašė.

18Nuteistojo manymu, buvo esmingai pažeista teisė į gynybą. Pagal BPK 48 straipsnio 2 dalies 5 punktą nusprendęs ginti asmenį advokatas vėliau negali atsisakyti jo ginti, tačiau valstybės paskirti advokatai A. Blaževičius, K. Mikšys, A. Švedas faktiškai atsisakė ginti kasatorių. Teismo posėdžio metu neatvykus advokatui A. Blaževičiui, teisėjas padarė posėdžio pertrauką, po to informavo, kad posėdis atidedamas, nes advokatas atsisakė atvykti ir ginti, kadangi to nelaiko savo pareiga. Vėliau paskirtas advokatas K. Mikšys neatvyko į teismo posėdį skelbiant nuosprendį, o tai yra BPK 308 straipsnio 3 dalies pažeidimas, ir savavališkai atsisakė surašyti apeliacinį skundą. Po to paskirtas advokatas A. Švedas visiškai jo negynė, nes neatvyko į konsultaciją su kasatoriumi ir negavo jo sutikimo atstovauti, nedalyvavo apeliacinės instancijos teisme.

19Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas skundą išnagrinėjo nedalyvaujant nuteistajam, pažeisdamas Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisę gintis. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo vadovautis BPK 322 straipsnio 1 dalimi ta apimtimi, kuria ši įstatymo nuostata leidžia bylą nagrinėti nepristačius suimto apelianto į teismą, nes jam neatstovavo advokatas ir jis pats negalėjo dalyvauti. Teismai buvo šališki, nes ignoravo kasatoriaus teisės į gynybą pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo manymu, paneigė kai kurias Civilinio kodekso nuostatas, pvz., nurodė, kad UAB „Moment Credit“ teikia kreditus, nors ši įstaiga CK 6.881 straipsnio prasme nėra bankas ar kredito įstaiga, nurodoma, kad kasatorius iniciavo kredito gavimo procedūrą, tačiau jis neatliko jokių veiksmų, kurie CK 1.73 ir 6.882 straipsnių prasme būtų rašytinės formos sutartys, užtikrinant teksto saugumą ir parašo identifikavimą.

20Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kas elektroninėje bankininkystėje laikoma sukčiavimu, vadovavosi teisės šaltiniu, kuris neturi nieko bendra su bylos nagrinėjimo dalyku, nes aiškino, kaip kvalifikuoti veiksmus, kurie yra neteisėti, kai prisijungiama prie elektroninės bankininkystės, o po to per šios sistemos nuorodą naudojant elektroninės bankininkystės saugumo sistemas, prisijungiama prie kitos sistemos. Tokių sistemų nėra daug (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Registrų centras bei elektroninės parduotuvės), o byloje minima interneto svetainė www.momentcredit.lt nėra pasiekiama nė per vieną elektroninės bankininkystės sistemą.

21Apeliacinės instancijos teismas citavo kasacinę nutartį Nr. 2K-475/2009, tačiau, pasak kasatoriaus, šioje nutartyje, nėra teismo cituojamų tezių, jos iš nutarties turinio neišplaukia. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad neteisėtas asmens tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be šių duomenų savininko ar jų turėtojo sutikimo, pasak nuteistojo, yra absurdiška, nes įteisina fizinio asmens tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų buvimą ne pas savininku įvardytą fizinį asmenį, o pas kitą – turėtoju įvardytą asmenį ir iš esmės įteisina šių duomenų panaudojimą su turėtojo (bet ne savininko) sutikimu, o tai prieštarauja Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 3 dalies prasmei.

22Pasak kasatoriaus, šioje byloje buvo plečiamai aiškinta BK 215 straipsnio 1 dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 išaiškinta, kad BK 214, 215 straipsnių prasme mokėjimo instrumentai – tai tokie elektroniniai instrumentai, kurie skirti atsiskaityti ne grynais pinigais. Nagrinėjamos bylos kontekste minimos banko sąskaitos yra atsiskaitymo ne grynais pinigais priemonės, gali būti valdomos nuotoliniu būdu, tačiau nėra elektroninės priemonės. Civilinis kodeksas banko sąskaitą įvardija esant paslauga.

23Kasaciniame skunde teigiama, kad nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai, nors pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas jį paduodant, tai reiškia, kad civilinis ieškinys privalo turėti materialų pavidalą, jis turi būti paduotas, taigi negali būti pareiškiamas žodžiu (pvz., įrašomas į protokolą). Jokie civiliniai ieškiniai kasatoriui nebuvo įteikti, jų nebuvo ir susipažįstant su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Neaišku, iš kur byloje atsirado civilinis ieškovas UAB „Moment Credit“, nes, susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nutarimo ar nutarties pripažinti tokį asmenį civiliniu ieškovu byloje nebuvo, kaltinamajame akte į byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą toks asmuo neįrašytas, nukentėjusiuoju nepripažintas, byloje nedalyvavo, teisme nebuvo įrodinėjamas civilinio ieškinio pagrįstumas.

24Pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 97 straipsnio 6 dalį. Įstatymas draudžia sąvokos teistas vartojimą esant išnykusiam teistumui, pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių nuostatų ir savo iniciatyva įrašė į nuosprendį tikrovės neatitinkantį teiginį, kad A. G. yra teistas keturis kartus, tą patį pažeidimą pakartojo ir apeliacinės instancijos teismas.

25Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo skundą atmesti.

26Prokuroras nesutinka su skundo argumentais dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, taip pat nesutinka su skundo teiginiais dėl neteisingo A. G. veiksmų įvertinimo, nes sąskaitomis jis naudojosi kaip savo.

27Baudžiamoji atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai atliekamas bent vienas iš šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų. Neteisėtas asmens tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimas baudžiamąją teisine prasme suprantamas kaip padarytas be šių duomenų savininko ar jų turėtojo sutikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2009). Prokuroras pažymi, kad neginčijamai nustatyta, jog A. G. finansinei operacijai atlikti, t. y. paimti J. Š. vardu 1000 Lt kreditą, sutikimo iš jos nebuvo gavęs, tai patvirtina jos nuoseklūs parodymai, byloje esančių laiškų turinys, to neneigė ir pats nuteistasis, pripažinęs, kad apie savo atliekamas finansines operacijas taip pat ir dėl kredito paėmimo, pasinaudojant J. Š. sąskaita, nebuvo jos informavęs, todėl ta aplinkybė, kad J. Š. vardu atidaryta sąskaita, kaip teigia A. G., jis naudojosi kaip sava, šioje situacijoje nepaneigia jo veiksmų neteisėtumo pagal BK 215 straipsnį.

28Pasak prokuroro, teismas neteisėtą A. G. prisijungimą prie kredito bendrovės UAB „Moment Credit“ kredito sutarčių administravimo informacinės sistemos internetinėje svetainėje www.momentcredit.lt ir gautų pinigų pervedimą į J. K. (T.) sąskaitą, pagrįstai vertino kaip sukčiavimą ir kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Elektroninėje bankininkystėje laikoma, kad kaltininkas, prisistatęs asmeniu, turinčiu teisę surinkti kodus, kurie leidžia prisijungti prie sąskaitos ir (ar) jos pagrindu prie kitos elektroninės sistemos, prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią surenka tokius kodus ir inicijuoja veiksmus, kurių pagrindu išmokamos ir (ar) pervedamos lėšos, suklaidina banką ir (ar) kitą kredito įstaigą.

29Prokuroro manymu, nusikalstamos veikos vieta, atsižvelgiant į bylos duomenis bei nusikaltimų pobūdį, byloje nustatyta tinkamai. Iš bylos duomenų matyti, kad IP adresas, iš kurio 2011 m. spalio 26 d., nuo 21.41 iki 22.22 val., buvo prisijungta prie J. Š. sąskaitos AB banke „Snoras“ bei UAB „Moment Credit“ interneto svetainėje esančios kredito sutarčių administravimo informacinės sistemos, buvo priskirtas A. G., kuriam sąskaitos už „Mezon“ paslaugos naudojimą buvo siunčiamos adresu: Elektrinės g. 8, Elektrėnai. Šių duomenų pakako nusikalstamų veikų padarymo vietai apibrėžti, todėl teismas neturėjo būtinybės aiškintis, kur nusikaltimo padarymo metu buvo pats A. G..

30Prokuroras atsiliepime nurodo, kad nagrinėjant bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padaryta nebuvo.

31Dėl BPK 271 straipsnio 2 dalies pažeidimo prokuroras pažymi, jog į šiuos skundo argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Dėl įrodymų pakankamumo prokuroras teigia, kad vien tai, jog byloje surinkti duomenys teismo buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų kasatorius, nesuteikia pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis iš esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio surašymui ar kad buvo pažeista proceso dalyvių teisė į privatų gyvenimą.

32Taip pat nepagrįsti ir nuteistojo teiginiai dėl teisės į gynybą pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme A. G. teises ir teisėtus interesus gynė valstybės paskirti advokatai A. Blaževičius ir K. A. Mikšys. Pats kasatorius sutiko, kad jie dalyvautų proceso veiksmuose, neginčijo teisinių paslaugų kokybės. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo interesus gynė valstybės paskirtas advokatas A. Švedas. Byloje nenustatyti duomenys, kad šie gynėjai būtų atlikę ne jiems priskirtas pareigas.

33Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl civilinių ieškinių. Pagal VĮ Registrų centro informacinės sistemos duomenis, UAB „Moment Credit“ yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios veikla: finansinių paslaugų teikimas, skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas), finansinė nuoma (lizingas), finansinių laidavimų ir garantijų teikimas, finansinis tarpininkavimas (agento veikla), informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas. UAB „Moment Credit“ teikia fiziniams asmenims trumpalaikius momentinius mini kreditus internetu. Norėdamas gauti tokį kreditą, asmuo turi registruotis bendrovės interneto svetainėje. Būtent šia tvarka A. G. inicijavo 1000 Lt dydžio kredito gavimo procedūrą, prisijungdamas prie sistemos nukentėjusiosios J. Š. vardu. Todėl UAB „Moment Credit“ pagrįstai buvo pripažinta civiliniu ieškovu, o tai, kad tas pats juridinis asmuo – UAB „Moment Credit“ proceso metu įvardijamas kitais jį apibūdinančiais terminais, nesudaro pagrindo abejoti šio juridinio asmens teisinio statuso tikrumu. Ši bendrovė ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, nurodė, kad patyrė 1307,80 Lt nuostolį, kurį sudaro kreditas – 1000 Lt ir negautos pajamos – 307,80 Lt. Civilinis ieškinys A. G. tapo žinomas susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Dokumentai, susiję su civilinio ieškinio reikalavimu, buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, nuosprendyje išdėstytos teisės nuostatos, kurių pagrindu ieškinys buvo tenkintas.

34Prokuroro teigimu, skirdamas bausmę teismas BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. A. G. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. praeityje buvo ne kartą teistas ir nors dalis teistumų (pagal 2000 m. gegužės 4 d., 2009 m. rugsėjo 13 d., ir 2000 m. spalio 19 d. nuosprendžius) yra išnykę, tačiau šios aplinkybės buvo vertinamos kaip nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys. Nusikalstamas veikas A. G. padarė neišnykus teistumui pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, todėl teismas jam kaip recidyvistui paskyręs laisvės atėmimo bausmę nepažeidė BK 56 straipsnio 1 dalies. Be to, prokuroras nurodo, kad A. G. yra linkęs daryti ir teisės pažeidimus iki 2011 m. lapkričio 8 d. buvo ne kartą baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, ilgą laiką niekur nedirbo, Darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, užsiregistravo tik 2010 m. kovo 5 d., tačiau nuo 2011 m. birželio 23 d. darbo paieška jam buvo nutraukta, be teisės registruotis šešis mėnesius. Jam paskirta subendrinta bausmė nesiekia sankcijoje už sunkesnę veiką paskirtos bausmės rūšies vidurkio, bausmės tinkamai individualizuotos ir nėra per griežtos.

35Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusioji J. Š. prašo skundą tenkinti.

36Atsiliepime nurodoma, kad sutinkama su skundo argumentais. Nukentėjusioji patvirtina, kad jos banko sąskaita A. G. naudojosi turėdamas jos leidimą, ji savo noru buvo atidavusi jam banko sąskaitos valdymo priemones, todėl jam nepagrįstai inkriminuoti neteisėti veiksmai. Be to, nukentėjusioji išreiškia nuomonę, kad ji neabejojanti, jog A. G. jai būtų pinigus grąžinęs, tačiau tai padaryti jam sutrukdė laisvės atėmimas.

37Kasacinis skundas atmestinas.

38Dėl veikų kvalifikavimo pagal 215 straipsnio ir 182 straipsnius

39Kasaciniame skunde nuteistasis nesutinka su veikų kvalifikavimu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

40Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

41A. G. nuteistas už tai, kad atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. be J. Š., kaip banko sąskaitos naudotojos, žinios ir sutikimo panaudojo jos elektroninės tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, prisijungdamas per jos banko sąskaitą prie internetinės svetainės www.momentcredit.lt, kuri suteikia galimybę naudojantis elektronine bankininkyste gauti momentinius kreditus, ir atliko finansinę operaciją – 1000 Lt kredito paėmimą, be to, prisijungęs prie J. Š. elektroninės banko sąskaitos, atliko šių pinigų pervedimą į kito asmens banko sąskaitą. Pagal tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo A. G. veika pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

42Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims. Vadinasi, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Pagal bylos aplinkybes nėra abejonės, kad A. G. naudotojo tapatybės duomenys buvo svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – J. Š.. A. G. suprato, jog naudoja svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti, nes pats įtikino J. Š. savo vardu atidarytos sąskaitos prisijungimo duomenis atiduoti jam, ir norėjo taip veikti.

43Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Šioje byloje nustatyta, kad J. Š. atidarė banko sąskaitą savo vardu ir, gavusi tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kurie reikalingi naudojantis elektronine bankininkyste, juos perdavė A. G.. Tačiau iš nukentėjusiosios parodymų, užfiksuotų iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, teismai nustatė, kad ji perduodama šiuos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis buvo supratusi, kad susitarimas tarp jos ir A. G. apima šios sąskaitos naudojimą tiek, kiek tai susiję su pinigų įnešimu, paėmimu ir atsiskaitymu. Ji leido atlikti būtent tokias finansines operacijas su jos vardu atidaryta banko sąskaita. Tuo tarpu A. G. atliko ne tik šias finansines operacijas, bet ir pasinaudodamas elektronine bankininkyste per J. Š. sąskaitą, pateikdamas jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis kredito įmonei kaip savo, inicijavo ir atliko finansinę operaciją – 1000 Lt kredito paėmimą. Apie šią finansinę operaciją A. G. J. Š. nepasakė, apie tai, kad savo veiksmais A. G. nežinant J. Š. sukūrė jai finansinį įsipareigojimą, ji nebuvo informuota, o apie šią finansinę operaciją J. Š. sužinojo tik gavusi jai adresuotą kredito įmonės laišką su perspėjimu apie būtinumą sumokėti įmokas už kreditą. Kaip teisingai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, atskleisdamas šio nusikalstamos veikos požymio turinį, visi bylos duomenys patvirtina, kad J. Š. nebuvo davusi A. G. sutikimo jos vardu imti kreditus, vadinasi, tokie savavališki jo veiksmai vertintini kaip neteisėti. Kasatorius neigia neteisėtumo požymį, argumentuodamas tuo, kad pati nukentėjusioji savo laisva valia atidarė banko sąskaitą ir leido ja naudotis nuteistajam ir kad nebuvo jokių ribojimų ar draudimų naudotis tomis sąskaitomis. Vis dėlto tokius kasatoriaus argumentus, kaip teismai teisingai nurodė savo sprendimuose, paneigia bylos duomenys ir nukentėjusiosios parodymai bei jų susirašinėjimo laiškai. Iš šių bylos duomenų matyti, kad J. Š. nežinojo apie kreditų ėmimą jos vardu, ji apie tai nebuvo perspėta, kai atidarė banko sąskaitą ir visus prisijungimo duomenis perdavė A. G.. Akivaizdu, kad A. G. šioje situacijoje pasinaudojo nukentėjusiosios pasitikėjimu ir, leidęs jai suprasti, kad jis naudos sąskaitą tik tokioms finansinėms operacijoms, kurios nebus žalingos nukentėjusiajai, iš tiesų be jos žinios, pasinaudodamas jos vardu, sukūrė šiai prievolinius teisinius santykius, apie kuriuos jie nebuvo taręsi ir jis nebuvo tiesiogiai paprašęs leidimo tokioms finansinėms operacijoms. Visi šie nuteistojo veiksmai tik patvirtina jo veiksmų neteisėtumą, nes jis kredito paėmimo operaciją inicijavo ir atliko be J. Š. sąmoningo sutikimo. Tad kasatoriaus teiginiai apie papildomų įstatyminių draudimų nebuvimą kaip atsakomybę šalinančias aplinkybes yra teisiškai nepagrįsti, nes, kaip buvo minėta, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo neteisėtumą finansinei operacijai atlikti lemia tikrojo tokių duomenų naudotojo sutikimo naudoti duomenis nebuvimas. Priešingai, negu tvirtina kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nepadarė klaidos cituodamas kasacinę nutartį 2K-475/2009, aiškindamas neteisėtumo požymį, nes nutarties motyvų visuma leidžia teigti, jog neteisėtas asmens tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be šių duomenų savininko ar jų turėtojo sutikimo.

44Pažymėtina, kad skunde tokią išvadą siekiama nepagrįstai paneigti, motyvuojant tokios išvados prieštaravimu Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 3 dalies prasmei. Teismas pažymi, kad Asmens tapatybės kortelės įstatymas nustato asmens tapatybės kortelės paskirtį, jos išdavimo, keitimo, naudojimo ir galiojimo sąlygas, joje įrašomus duomenis. Su nagrinėjama byla šis įstatymas neturi tiesioginio ryšio, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra ne tapatybės kortelė ir jos duomenys, o asmens elektroninės tapatybės duomenys, suteikti banko, sudarius su banku atitinkamą sutartį dėl sąskaitos atidarymo ir naudojimosi ja sąlygų. Kasatoriaus pateikiami samprotavimai apie teismo išvadų prieštaravimą šiam įstatymui nenagrinėtini, nes šis įstatymas reguliuoja kitus teisinius santykius, neturinčius tiesioginės reikšmės šios bylos nagrinėjimo dalykui.

45Darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes teismai teisingai aiškino BK 215 straipsnio požymius, atskleidė jų turinį ir susiejo su bylos aplinkybėmis, abejoti teismų išvadomis dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

46Kasatorius teigia, kad iš nuosprendžio neįmanoma suprasti nusikalstamos veikos sudėties jo veiksmuose dėl sukčiavimo, nes nėra nurodytas nei laikas, nei vieta, nei būdas, kaip buvo užvaldytas svetimas turtas.

47Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika.

48Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę.

49Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013). Šioje byloje būtinasis veikos požymis apgaulė pasisavinant svetimą turtą teismų buvo nustatytas ir atskleistas, tai pasireiškė tuo, kad A. G. kredito įmonei pateikė kito asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) juo prisistatydamas elektroninėje erdvėje ir taip suklaidino UAB „Moment Credit“, kuri apgaule įtikinta, kad būtent šis asmuo sudaro kredito sutartį, pervedė 1000 Lt kreditą į J. Š. sąskaitą, kuriuos vėliau A. G. pervedė į kitą sąskaitą ir iš jos paėmė. Sukčiavimas šioje byloje pasireiškė tuo, kad A. G. pateikdamas save kaip kitą asmenį suklaidino kredito įmonę, kuri dėl to jam perleido pinigus, kuriuos vėliau jis pasisavino. Priešingai negu nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas teisingai citavo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2012, kurioje nurodoma, kuo pasireiškia sukčiavimas naudojantis elektronine bankininkyste. Teismo cituotoje kasacinėje nutartyje buvo pasisakyta dėl atvejo, kada asmuo suklaidino banko elektroninę sistemą be duomenų valdytojo leidimo neteisėtai prisijungdamas prie įmonės vardu atidarytos sąskaitos, save identifikuodamas kaip teisėtą sąskaitos valdytoją, ir pervedė pinigus į kitos įmonės vardu atidarytą sąskaitą. Elektroninė bankininkystė – tai bendras terminas, apibūdinantis įprastas banko teikiamas paslaugas elektroninėje erdvėje, taigi teismas, cituodamas teismų praktiką, kurioje aiškinama, ką reiškia sukčiavimas naudojantis elektronine bankininkyste, tai darė teisingai taikydamas šios bylos aplinkybėms.

51Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi skundo argumentai, kuriuose nuteistasis bando įrodyti, jog UAB „Moment Credit“ nėra juridinis asmuo, todėl neegzistuoja, kad tai nėra kredito įstaiga, todėl siekimas su tokiu asmeniu sudaryti sutartį gali būti vertinamas tik kaip pasikėsinimas, buvo pagrįstai atmesti apeliacinės instancijos teismo. Abejoti UAB „Moment Credit“ teisiniu statusu nėra jokio pagrindo, o tai, kad šis juridinis asmuo nėra bankas, nepaneigia to fakto, jog tai yra juridinis asmuo, teikiantis skolinimosi paslaugas, trumpalaikius kreditus. Kasatorius neigia, kad UAB „Moment Credit“ yra kredito įstaiga CK 6.881 prasme, nenurodydamas išsamaus tą patvirtinančio teisinio paaiškinimo, išskyrus tai, kad jis neatliko veiksmų, kurie būtų rašytinės formos sutartys, užtikrinant teksto saugumą ir parašo identifikavimą. Tokie kasatoriaus pamąstymai yra tik jo samprotavimai, neturintys teisinio pagrįstumo. CK 6.881 straipsnyje nurodyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Taigi pagal bylos aplinkybes ta veikla, kuria užsiima UAB „Moment Credit“, visiškai atitinka kreditavimo veiklą ir todėl pagrįstai šis juridinis asmuo vadinamas kredito įstaiga, su kuria sudarant sutartį dėl kredito paėmimo reikia pateikti savo elektroninėje bankininkystėje naudojamus tapatybės patvirtinimo duomenis, kurie reikalingi asmens identifikavimui.

52Darytina išvada, kad teismai pagal nustatytas aplinkybes neteisėtą prisijungimą prie J. Š. sąskaitos, savęs kaip jos identifikavimą, tokių duomenų pateikimą kredito įstaigai taip ją suklaidinant ir dėl šio suklaidinimo pervestų pinigų pasisavinimą teisingai kvalifikavo kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

53Dėl procesinių pažeidimų

54Nuteistasis skunde nurodo procesinius pažeidimus, kurie buvo padaryti tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, pasak nuteistojo, neatliko jokios įrodymų analizės, nepasisakė, ką įrodo susirašinėjimo laiškai, juose minimos aplinkybės, teismas nevykdė nutarties dėl pažymos išreikalavimo, kuri buvo svarbi nustatant nusikalstamos veikos vietą, be to, jam nebuvo išaiškintas kaltinimo pagrindas ir motyvai, neužduotas klausimas, ar jis suprato kaltinimą, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo skundo.

55Šie nuteistojo nurodomi pažeidimai yra nepagrįsti, jie prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Teismas bylos eigą vertina iš teismo posėdžio protokolo, iš kurio šioje byloje matyti, kad, 2012 m. spalio 24 d. vykusio posėdžio metu prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, teisėjas paklausė kaltinamojo, ar jam suprantamas pareikštas kaltinimas, ar jis prisipažįsta kaltu. Po šio klausimo protokole užfiksuotas ir A. G. atsakymas, kur jis pareiškia, kad nėra padaręs nusikaltimo ir prokuroro perkaitytame tekste jis neįžvelgia nusikaltimo sudėties. Po to protokole pažymėta, kad kaltinamasis sutinka duoti paaiškinimus dėl jam pareikšto kaltinimo. Taigi ta aplinkybė, kad kaltinamasis nesutiko su pareikštu jam kaltinimu ir neįžvelgė jame nusikaltimo sudėties, nereiškia, kad nebuvo užtikrinta jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. A. G. reakcija ir elgesys po kaltinamojo akto perskaitymo patvirtina, kad jam kaltinimas buvo išaiškintas, kad jis suprato jo esmę, nors savo kaltės nepripažino, kitaip vertino kaltinimo aplinkybes. Tačiau tokios situacijos nėra pagrindo vertinti kaip pažeidimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje, kuria buvo sprendžiamas pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo klausimas, teismas aiškiai nurodė, kad pastaba dėl klausimo, ar kaltinamasis suprato kaltinimą, neuždavimo, yra nepagrįsta, taigi nėra pagrindo teigti, kad teismas šią pastabą pripažino, bet jos neįrašė į nutartį.

56Nuteistojo teiginys, kad teismas nevykdė nutarties dėl duomenų išreikalavimo, taip padarydamas esminį procesinį pažeidimą, atmestinas. Byla Trakų rajono apylinkės teisme gauta 2012 m. liepos 16 d., tą pačią dieną byla paskirta teisėjui, A. G. prašymas dėl duomenų išreikalavimo iš Elektrėnų savivaldybės administracijos vadovo gautas 2012 m. liepos 23 d., ant A. G. prašymo yra teisėjo rezoliucija prašymą įdėti į bylą, toliau iš bylos duomenų matyti, kad jokia nutartis dėl šio prašymo nebuvo priimta. Teisiamojo posėdžio metu A. G. prašymo dėl duomenų išreikalavimo nepareiškė, pretenzijų, skundų dėl prieš tai pateikto prašymo ar teismo veiksmų neturėjo, todėl teismas šio klausimo nesprendė, kasaciniame skunde nurodomos nutarties nepriėmė, taigi nėra pagrindo kalbėti apie pažeidimą nevykdant neegzistuojančios nutarties.

57Nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė jo susirašinėjimo laiškų tekstų, kurių turinys, jo manymu, jam palankus. Viena vertus, pats kasatorius nenurodo, kuo veikos kvalifikavimui ir bylos išsprendimui reikšmingos laiškuose nurodytos aplinkybės, kurios iš esmės yra susijusios su jo gyvenimo sąlygomis įkalinimo įstaigoje, ir kodėl teismas jas privalėjo vertinti kaip duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius bylai svarbias aplinkybes. Antra vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios pateiktus laiškus tyrė, nuosprendyje aptarė ir įvertino tą jų dalį, kuri buvo reikšminga kaip patvirtinanti ar paneigianti įrodinėtinas bylos aplinkybes.

58Kasatoriaus teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes paskirti advokatai atsisakė jį ginti, advokatas neatvyko į teismo posėdį skelbiant nuosprendį ir taip pažeidė BPK 308 straipsnio 3 dalį, be to, atsisakė surašyti apeliacinį skundą, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad nuo pat bylos perdavimo teismui, šis pasirūpino gynybos kaltinamajam užtikrinimu. Teismas paprašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti A. G. gynėją, o gavęs atsakymą, nutartimi paskyrė advokatą Kęstutį Albertą Mikšį, kuris aktyviai dalyvavo teisiamajame posėdyje, uždavė klausimus proceso dalyviams, pasakė baigiamąją kalbą. Tai, kad advokatas, gynęs A. G. ikiteisminio tyrimo metu, atsisakė atvykti į posėdį ir ginti kaltinamąjį, dar nereiškia gynybos teisių pažeidimo, nes teismas, kad būtų užtikrinta kaltinamojo gynyba, atidėjo bylos nagrinėjimą ir paskyrė kitą gynėją. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo, kad ginamajam viso baudžiamojo proceso metu nuo ikiteisminio tyrimo iki kasacinės instancijos teismo atstovautų vienas ir tas pats advokatas.

59Pagal BPK 308 straipsnio 3 dalį nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuosprendžio paskelbimo dieną dalyvavo pats A. G. ir kiti nagrinėjimo teisme dalyviai. Prielaidų, kad buvo esmingai pažeistos kaltinamojo teisės skelbiant nuosprendį, nenustatyta. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista teisė į gynybą.

60Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas taip pat pasirūpino, kad būtų užtikrinta nuteistojo gynyba. Teismas kreipėsi dėl gynėjo parinkimo, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko A. G. gynėju advokatą Aldeviną Švedą, kuris teismo nutartimi ir buvo paskirtas jo gynėju. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas A. Švedas dalyvavo, pasakė baigiamąją kalbą, palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, todėl teigti, kad jis negynė A. G. nėra pagrindo. Tai atitinka BPK 322 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad kasatorius neteisus, jog teismas negalėjo vadovautis šia nuostata ir jo nepristatyti į teismo posėdį. Kasatorius skunde melagingai nurodo, kad posėdyje nedalyvavo jo gynėjas, nes teismo posėdžio protokolas liudija priešingai, o bylą nagrinėjant pagal pateis nuteistojo skundą, jam esant suimtam, paties nuteistojo dalyvavimas nėra būtinas, svarbu, kad būtų užtikrinta jo teisė į gynybą, o tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

61Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų nepadarė, nes tiksliai ir detaliai atsakė į nuteistojo apeliacinį skundą, visi esminiai teiginiai buvo aptarti ir motyvuotai atmesti, o skundo dalis dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos patenkinta.

62Dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos

63Kasatoriaus teiginiai dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos netinkamo nustatymo atmestini.

64Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra adresu: Elektrinės g. 8, Elektrėnai, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. G. nusikalstamas veikas padarė Elektrėnuose, nenustatytoje vietoje.

65Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas, viena vertus, pritarė, kad nusikalstamos veikos vieta yra nenustatyta, kita vertus, analizuodamas bylos duomenis, pakartojo, kad IP adresas, iš kurio buvo prisijungta, priklauso A. G., kuriam už „Mezon“ paslaugos naudojimą sąskaitos siunčiamos adresu: Elektrinės g. 8, Elektrėnai, ir padarė išvadą, kad šių duomenų pakanka nusikalstamų veikų padarymo vietai apibrėžti ir kad pirmosios instancijos teismui nebuvo būtinybės reikalauti papildomos informacijos. Tokia teismo nutarties motyvacija iš dalies yra prieštaringa, nes pateisinama pirmosios instancijos teismo pozicija nesiimti papildomų veiksmų dėl duomenų išreikalavimo, kartu pripažįstama, kad byloje pakanka duomenų apibrėžti nusikalstamos veikos padarymo vietą nurodant konkretų adresą: Elektrėnų g. 8, Elektrėnai.

66Nepaisant motyvuose esančios tam tikros prieštaros, ji nelaikytina esmine, nes apeliacinės instancijos teismo nutarties visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagal ištirtus ir įvertintus bylos įrodymus pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog konkreti nusikalstamos veikos vieta yra nenustatyta. Tą patvirtina nustatomoji nutarties dalis ir tai, kad motyvuojamojoje dalyje nėra sprendimo pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytas veikos aplinkybes.

67Teismas pažymi, kad nusikaltimai, už kuriuos nuteistas A. G., buvo padaryti elektroninėje erdvėje, vadinasi, jų padarymo vieta esant galimybei nustatoma priklausomai nuo to, kurioje vietoje būdamas kaltininkas prisijungia prie elektroninės bankininkystės ir kur būdamas atlieka su kompiuteriu neteisėtas finansines operacijas. Šiuo atveju byloje nusikalstamų veikų darymo metu tiksli vieta, kurioje buvo A. G., nenustatyta, nes vien tai, kad byloje yra nurodytas adresas, kuriuo siunčiamos sąskaitos už naudojimosi internetu paslaugas, nereiškia, kad būtent ta vieta ir yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, nes nebūtinai asmuo, besinaudojantis mobiliojo interneto paslauga, yra toje vietoje. Būtent todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad nusikalstam veika buvo padaryta tiksliu adresu: Elektrinės g. 8, Elektrėnai, ir nustatomojoje dalyje paliko nuorodą, kad nusikalstama veika padaryta nenustatytoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad šis požymis (veikos padarymo vieta) nėra būtinasis inkriminuotų veikų požymis, šios aplinkybės pakeitimas nuosprendyje nelaikytinas esminės aplinkybės pakeitimu, kuris galėjo turėti reikšmės veikų kvalifikavimui, todėl pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas šią aplinkybę kaip į nenustatytąją, esminių procesinių pažeidimų nepadarė.

68Dėl civilinių ieškinių

69Kasatorius teigia, kad jam nebuvo pateikti civiliniai ieškiniai, byloje jų nebuvo, kai jis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisme civilinis ieškinys nebuvo įrodinėjamas, neaišku, kaip atsirado civilinis ieškovas, nes jis nepripažintas nukentėjusiuoju.

70Priešingai negu teigia kasatorius, UAB „Moment Credit“ civilinis ieškinys byloje yra (T. 1, b.l. 45), taip pat yra ir 2012 m. birželio 13 d. nutarimas UAB „Moment Credit“ pripažinti civiliniu ieškovu. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas yra du skirtingi procesiniai statusai, pripažįstami asmeniui, kai jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Civiliniu ieškovu gali būti pripažintas tas asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Įstatymas nereikalauja, kad asmuo, siekiantis būti pripažintas civiliniu ieškovu, būtų pripažintas ir nukentėjusiuoju. Taigi nuteistojo teiginiai apie šiuos BPK pažeidimus yra visiškai nepagrįsti. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamajame akte taip pat buvo nurodyta, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys ir kas yra civilinis ieškovas, o kaltinamasis aktas A. G. buvo įteiktas pasirašytinai. Tai, kad bylos nagrinėjime nedalyvavo civilinio ieškovo atstovas, negali būti priežastis netenkinti civilinio ieškinio, kurio pagrindimui duomenys buvo pateikti dar ikiteisminio tyrimo metu ir buvo tiriami pirmosios instancijos teisme. Teismas neturi pagrindo abejoti civilinio ieškinio dėl turinės žalos priteisimo teisėtumu, proceso atitikimu įstatymo reikalavimams.

71Dėl teistumo

72BK 97 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neteisingai nurodė, kad jis teistas keturis kartus, ir vertino tai kaip aplinkybę reikšmingą bausmės skyrimui, jos dydžiui, nors jo teistumai yra išnykę.

73Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodė keturis A. G. teistumus, pažymėdamas, kad teistumas neišnykęs pagal paskutinį Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendį. Motyvuojamoje nuosprendžio dalyje teismas, individualizuodamas bausmę, įvertino tokias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas), padaryta žala nėra didelė, kaltininkas yra teistas, baustas administracine tvarka, įvertinus šias aplinkybes A. G. teismas nusprendė skirti bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

74Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo teiginius dėl bausmės skyrimo, dar kartą įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžiu išsamiau ir aiškiau motyvavo šį sprendimą, patikslindamas, kad išnykę teistumai buvo svarbūs tik ta prasme, kad jie buvo duomenys apibūdinantys kaltininko A. G. asmenybę. Teismas, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo netikslumus, pabrėžė, kad teistumas, kaip aplinkybė svarbi bausmei, nurodyta pagrįstai tik dėl teistumo pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, kuris nebuvo išnykęs. Teismas daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatomojoje dalyje išvardijo tris A. G. teistumus, kurie jau išnykę, tačiau bausmės skyrimo taisyklių pažeidimų teismas nepadarė, paskirta bausmė atitinka tiek nusikalstamų veikų, tiek kaltininko pavojingumą.

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

76Atmesti nuteistojo A. G. kasacinį skundą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 3. Iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajai J. Š. priteista 300 Lt neturtinės... 4. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. 2013 m. vasario 19 d. nutartis, kuria Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m.... 6. Teisėjų kolegija,... 7. A. G. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad... 8. 2011 m. spalio 26 d., apie 21.45 val., Elektrėnuose, nenustatytoje vietoje,... 9. 2011 m. spalio 26 d., apie 21.55 val., Elektrėnuose, nenustatytoje vietoje,... 10. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 26 d.,... 11. Nuteistasis A. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų nuosprendį ir... 12. Skunde nuteistasis nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeista jo teisė į... 13. Pasak nuteistojo, jis buvo nuteistas už teisėtus veiksmus, pritaikant... 14. Kasatorius teigia, kad iš nuosprendžio nustatomosios dalies neįmanoma... 15. Pirmosios instancijos teismas neatliko jokios įrodymų analizės, nepasisakė,... 16. Pirmosios instancijos teismas klaidingai suvokė Civilinio kodekso antrosios... 17. Kasatorius teigia, kad jam nebuvo išaiškinti kaltinimo pagrindai ir motyvai,... 18. Nuteistojo manymu, buvo esmingai pažeista teisė į gynybą. Pagal BPK 48... 19. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma... 20. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kas elektroninėje... 21. Apeliacinės instancijos teismas citavo kasacinę nutartį Nr. 2K-475/2009,... 22. Pasak kasatoriaus, šioje byloje buvo plečiamai aiškinta BK 215 straipsnio 1... 23. Kasaciniame skunde teigiama, kad nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai, nors... 24. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 97 straipsnio 6 dalį. Įstatymas... 25. Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 26. Prokuroras nesutinka su skundo argumentais dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies... 27. Baudžiamoji atsakomybės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai... 28. Pasak prokuroro, teismas neteisėtą A. G. prisijungimą prie kredito... 29. Prokuroro manymu, nusikalstamos veikos vieta, atsižvelgiant į bylos duomenis... 30. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad nagrinėjant bylą esminių baudžiamojo... 31. Dėl BPK 271 straipsnio 2 dalies pažeidimo prokuroras pažymi, jog į šiuos... 32. Taip pat nepagrįsti ir nuteistojo teiginiai dėl teisės į gynybą... 33. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl civilinių ieškinių. Pagal VĮ... 34. Prokuroro teigimu, skirdamas bausmę teismas BK 54 straipsnyje įtvirtintų... 35. Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą nukentėjusioji J. Š. prašo... 36. Atsiliepime nurodoma, kad sutinkama su skundo argumentais. Nukentėjusioji... 37. Kasacinis skundas atmestinas.... 38. Dėl veikų kvalifikavimo pagal 215 straipsnio ir 182 straipsnius... 39. Kasaciniame skunde nuteistasis nesutinka su veikų kvalifikavimu pagal BK 215... 40. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko... 41. A. G. nuteistas už tai, kad atliko finansines operacijas neteisėtai... 42. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo... 43. Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis... 44. Pažymėtina, kad skunde tokią išvadą siekiama nepagrįstai paneigti,... 45. Darytina išvada, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes teismai teisingai... 46. Kasatorius teigia, kad iš nuosprendžio neįmanoma suprasti nusikalstamos... 47. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria... 48. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys... 49. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė... 51. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi skundo argumentai, kuriuose... 52. Darytina išvada, kad teismai pagal nustatytas aplinkybes neteisėtą... 53. Dėl procesinių pažeidimų... 54. Nuteistasis skunde nurodo procesinius pažeidimus, kurie buvo padaryti tiek... 55. Šie nuteistojo nurodomi pažeidimai yra nepagrįsti, jie prieštarauja byloje... 56. Nuteistojo teiginys, kad teismas nevykdė nutarties dėl duomenų... 57. Nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas... 58. Kasatoriaus teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes paskirti... 59. Pagal BPK 308 straipsnio 3 dalį nuosprendis skelbiamas dalyvaujant... 60. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas taip pat pasirūpino, kad būtų... 61. Apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų... 62. Dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos... 63. Kasatoriaus teiginiai dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos netinkamo... 64. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog... 65. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas,... 66. Nepaisant motyvuose esančios tam tikros prieštaros, ji nelaikytina esmine,... 67. Teismas pažymi, kad nusikaltimai, už kuriuos nuteistas A. G., buvo padaryti... 68. Dėl civilinių ieškinių... 69. Kasatorius teigia, kad jam nebuvo pateikti civiliniai ieškiniai, byloje jų... 70. Priešingai negu teigia kasatorius, UAB „Moment Credit“ civilinis ieškinys... 71. Dėl teistumo... 72. BK 97 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai sueina šiame straipsnyje... 73. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas... 74. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 76. Atmesti nuteistojo A. G. kasacinį skundą....