Byla 2A-1694-265/2012

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo ir testamento dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notarė J. K. ir notarė A.V

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Irmos Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. P. įstatyminio atstovo R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. įstatyminio atstovo R. P. ieškinį atsakovui P. R. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo ir testamento dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notarė J. K. ir notarė A.V.,

Nustatė

2ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo ir testamento dalies pripažinimo negaliojančia. Prašo pripažinti jam teisę į privalomąją Nijolės Puškorienės palikimo dalį, pripažinti N. Puškorienės testamentą negaliojančiu dalyje dėl 37,5 procentų palikimo bei priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2012-05-28 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog testatorė testamento sudarymo metu nebuvo pripažinta neveiksnia, tokių abejonių ieškovas nekėlė ir neįrodinėjo, kad testamento sudarymo metu N. Puškorienė nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių. Dėl to teismas padarė išvadą, kad pats testamento turinys teisėtas, nes jis sudarytas ir patvirtintas remiantis Civilinio kodekso normomis, kaip kad nurodė byloje pateikdami atsiliepimus tretieji asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje nekeliamas turto masto ir balanso klausimas, o siekiama užtikrinti teisę į palikimo dalį pagal įstatymą, tačiau, kaip konstatavo teismas, ta teisė jau yra užtikrinta įstatymu (CK 5.20 str.) ir net yra realizuota, ką patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad mirusiosios Nijolės Puškorienės palikimas į privalomąją dalį yra priimtas. Šių aplinkybių pagrindu teismas ieškinį atmetė.

4Ieškovas su pirmosios instancijos sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai siejo testamento negaliojimą tik su testorės veiksnumu testamento sudarymo momentu bei testamento sudarymo teisėtumu. Pasak apelianto įstatyminio atstovo, nustačius teisę į privalomąją dalį testamentas turi būti panaikintas, neva tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis teismas 1999-09-22 civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/1999. Taip pat apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis yra realizavęs savo teisę į privalomąją palikimo dalį. Pasak apelianto, paveldėjimo teisės liudijimas pagal ginčijamą testamentą jam nėra išduotas. Dėl to ateityje gali kilti teisiniai ginčai atsižvelgiant į ieškovo atstovo pagal įstatymą ir atsakovo tarpusavio santykius. Kaip nurodo apelianto įstatyminis atstovas, jis pagrįstai kreipėsi į teismą, kad būtų konstatuota ir tokiu būdu užtikrinta ieškovo preziumuojama, tačiau dar neįrodinėta ir dar nepagrįsta teisė į privalomąją palikimo dalį ir atitinkamai panaikinta testamento dalis, kuria testatorė paliko palikimo dalį, kuri priklauso ieškovui kaip privalomoji dalis.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nutartis, kuria remiasi ieškovas apeliaciniame skunde, yra priimta kitomis aplinkybėmis bei taikant kitas teises normas, t. y. galiojusias iki 2001 m. Tuo tarpu vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl privalomosios palikimo dalies, nebuvo konstatuotas poreikis naikinti testamentą tam, jog būtų nustatyta privalomoji palikimo dalis. Taip pat nurodo, kad tarp atsakovo ir ieškovo, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, ginčo nėra. Dėl to ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą. Pasak atsakovo, privalomosios dalies klausimas gali būti išspręstas paveldėjimo bylą vedančios notarės.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinį skundą konstatuoja, jog jis nepagrįstas. Testamentas yra vienašalis sandoris, todėl šalis, siekianti jį nuginčyti, turi nurodyti jo, kaip sandorio, bendruosius negaliojimo pagrindus, numatytus CK IV skyriuje arba specialiuosius, įtvirtintus CK 5.16 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl testamento dalies negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo mirusiosios veiksnumą, kuris yra vienas iš esminių sąlygų, jog sandoris galiotų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia konstatavęs, kad ieškovas neįrodė testamento negaliojimo pagrindų (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodyta nuostata, jog nustačius teisę į privalomąją dalį testamentas turi būti panaikintas. Pažymėtina, jog tokia įstatymo leidėjo nuostata nėra įtvirtinta teisės aktuose, reglamentuojančiuose paveldėjimo teisinius santykius. Tuo tarpu ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis negali būti vertinama kaip praktikos tendencijos, tuo labiau, kai ji priimta prieš 13 metų, galiojant kitos redakcijos, t. y. 1964 m. civiliniam kodeksui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie atitinkamos teismų praktikos tendencijas galima kalbėti, kai ją patvirtina eilė nutarčių, priimtų analogiškose bylose. Tuo tarpu ieškovo nurodomoje nutartyje netgi neatitinka faktinės bylos aplinkybės, kurios nagrinėjamos šiuo atveju. Teisėjų kolegija, siekdama paneigti ieškovo nuostatas, jog pripažįstant teisę į privalomąją palikimo dalį, būtina pripažinti negaliojančiu ir testamentą, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose, pripažinus asmens teisę į privalomąją palikimo dalį, testamentas nebuvo panaikintas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010-12-07 priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2009-05-05 priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2009-04-14 priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009, publikuota: "Teismų praktika" Nr. 31, 2009 m.). Taip pat pripažintinas nepagrįstu ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog jis pagrįstai kreipėsi į teismą, kad būtų konstatuota ir tokiu būdu užtikrinta ieškovo preziumuojama, tačiau dar neįrodinėta ir dar nepagrįsta teisė į privalomąją palikimo dalį ir atitinkamai panaikinta testamento dalis, kuria testatorė paliko palikimo dalį ir kuri priklauso ieškovui kaip privalomoji dalis. Pažymėtina, jog privalomoji palikimo dalis yra užtikrinama ne pripažįstant testamentą kaip sandorį negaliojančiu, o įrodant aplinkybes, jog asmeniui, kuris pretenduoja į privalomąją palikimo dalį, palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Įrodžius šią aplinkybę, dėl paveldimo turto dydžio ginčo nekyla ir negali kilti, kadangi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatyta dalis, kurią paveldi asmuo kaip privalomąją palikimo dalį. Pagal šios normos nuostatas asmuo, kuriam reikalingas išlaikymas, paveldi nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Šiuo nagrinėjamu atveju ginčo, kaip nurodė atsakovas, dėl ieškovui reikalingos privalomosios palikimo dalies ginčo nėra. Ši ieškovo teisė pripažinta tiek paveldėjimo bylą tvarkančio notaro, tiek ir atsakovo. Dėl to ieškovo ieškinio pareiškimas vien dėl to, kad ateityje gali kilti teisiniai ginčai dėl privalomosios dalies dydžio, nepagrįstas. Pažymėtina, jog nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės reikšti prevencinio ieškinio.

9Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

10Pastebėtina, jog ieškovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija šį jo prašymą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi bylos aplinkybės aiškios, šalys neteikia prašymo dėl naujų įrodymų ištyrimo, dėl to bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą konstatuoja, jog prašymas bylą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

11CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas turėjo 1 000 Lt išlaidų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atstovo pagal įstatymą R. P..

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš ieškovo atstovo pagal įstatymą R. P. (a. k. ( - ) 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo P. R. (a. k. ( - ) naudai.