Byla 2-1190-943/2015
Dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Donardas“ iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serpantinas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1099-524/2015 pagal nurodyto ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Donardas“ iškėlimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Serpantinas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas iškelti atsakovui UAB „Donardas“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neatsiskaito su juo už suteiktas prekes ir yra skolingas 6 673,02 Eur. Ieškovo manymu, atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.

5Atsakovas UAB „Donardas“ prašė ieškinio reikalavimų netenkinti, nurodė, kad įmonė yra moki, į 2014 metų įmonės balansą įrašyto turto vertė neviršijo pradelstų įsipareigojimų, atsakovas nevengia atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė UAB „Donardas“ iškelti bankroto bylą.

8Teismas įvertinęs atsakovo pateikto preliminaraus 2015 metų balanso duomenis sprendė, kad įmonės turto vertė (97 205 Eur) dengia įmonės vykdytinus įsipareigojimus, kurių suma sudaro 43 474,91 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad įmonė 2014 metus baigė pelningai. Remiantis šiais duomenimis teismas konstatavo, kad atsakovas yra moki įmonė, o balanse nurodyta skola darbuotojams, neleidžia daryti priešingos išvados.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas UAB „Serpantinas“ atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „Donardas“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) atsakovo vadovui skirti Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalaus dydžio baudą; 3) išreikalauti iš atsakovo išvardintus dokumentus.

11Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas detaliai neišanalizavo atsakovo finansinės padėties, rėmėsi 2015 metų preliminariu balansu, neišsiaiškino įmonės turto realumo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, dėl ko yra poreikis išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus tinkamam klausimo nagrinėjimui ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o atsakovo vadovui skirti baudą už netinkamai įvykdytą pareigą pateikti klausimo nagrinėjimui visą būtiną medžiagą.

12Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Donardas“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

13Atsakovo manymu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų abejoti atsakovo pateiktų finansinių duomenų tikrumu, dėl ko nėra pagrindo atsakovo finansinės ataskaitos duomenų laikyti nepilnais ir tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, be to įmonės vadovas pateikė visą pirmosios instancijos teismo reikalautą medžiagą dėl ko teismas neturi pagrindo įmonės vadovui skirti baudą, bei naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

16Dėl bankroto bylos iškėlimo

17Teismas, spręsdamas klausimą ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas jos (ne)mokumo klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008).

18Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi nemokumas yra nustatomas, ištyrus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

19Pažymėtina, kad bankroto bylų procese, kaip ir kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, galioja rungimosi principas, reiškiantis, jog kiekvienas asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 1 str. 1 d., 12 str. ir 178 str.), todėl atsakovas, siekdamas paneigti ieškovo prašyme dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytas aplinkybes, turėjo teismui pateikti ne tik įrodymus, nustatytus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, bet ir kitus, jo gerą turtinę padėtį ir įmonės gebėjimą tęsti veiklą pagrindžiančius įrodymus. Be to, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, taip pat privalo būti aktyvus, kadangi byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu, privalo veikti ex officio, realizuodamas ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismo teises.

20Pagal teismų praktiką, tai, kad teismas, nustatydamas atsakovo nemokumo aplinkybę, ex officio nesurenka reikiamų duomenų apie atsakovo finansinę padėtį bylos iškėlimo metu ir įmonės nemokumą sieja tik su per vienerius metus mokėtinomis sumomis, tačiau ne su įmonės pradelstų įsipareigojimų suma, vertinama kaip pagrindas konstatuoti, kad teismas neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu; sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (ĮBĮ 9 str. 1 d., 5 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554/2011; 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009).

21Byloje nustatyta, kad atsakovo UAB ,,Donardas“ 2014 m. balanso duomenimis, atsakovo turtas sudarė 86 640,40 Eur (299 152 Lt), iš kurių ilgalaikis turtas sudarė 21 781,16 Eur (75 206 Lt), trumpalaikis turtas – 64 859,24 Eur (223 946 Lt) (iš kurio 61 505,05 Eur (212 375 Lt) – pirkėjų įsiskolinimas). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 64 963,50 Eur (224 306 Lt), iš kurių visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. 2015 metų pirmojo ketvirčio balanso duomenimis, įmonės turtas išaugo iki 97 205 Eur (335 629 Lt), iš esmės dėl išaugusių debitorinių įsiskolinimų, kurie 2015 metų kovo mėnesį sudarė 72 136 Eur (249 071 Lt). Mokėtini per vienerius metus atsakovo įsipareigojimai sumažėjo iki 60 072 Eur (207 416,60 Lt). Pradelsti įmonės įsipareigojimai, teismo apskaičiavimu, sudarė 43 474 Eur (150 107 Lt) (29 065,91 Eur pradelsti mokėjimai kreditoriams ir 14 409 Eur skola susijusi su darbo santykiais), todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti jog įmonė yra moki.

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siaura riba tarp atsakovo turto vertės ir esamų įsipareigojimų, atsižvelgiant į atsakovo turto masę sudarančio turto rūšį (gautinos sumos), lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo detaliau vertinti įmonės mokumą ar nemokumą ir gebėjimą dengti susidariusias skolas, prireikus spręsti klausimą dėl įrodymų rinkimo, tačiau tai nebuvo padaryta, byloje esantys neaiškumai bei prieštaravimai tarp surinktų duomenų nėra pašalinti, ir tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

23Vertinant atsakovo realią finansinę būklę pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovo veikla nėra nuostolinga (2014 metus įmonė baigė pelningai), tačiau atsakovo turtą sudaro iš esmės tik gautinos sumos, o duomenų apie realias galimybes jį gauti ar bent pastangas dedamas siekiant šį turtą susigrąžinti, nepateikta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net 18 814,92 Eur (64 964,15 Lt) įmonės turto sudaro įmonės darbuotojams suteiktos paskolos, nors įrodymų apie jų suteikimą, nepateikta (b. l. 33).

24Teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę, sprendžiant dėl įmonės mokumo, – tai į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė. Šis įmonės finansinę būklę apibūdinantis rodiklis nustatomas, vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenys apie įmonės turto vertę gali būti reikšmingi tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl to, jog balanse nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1870/2014), todėl pirmosios instancijos teismui pakartotinai vertinant atsakovo mokumo klausimą, turi būti išreikalauti papildomi duomenys, pagrindžiantys atsakovo balanse pateiktų duomenų tikrumą (suteiktų paskolų realumas, debitorinių įsiskolinimų atgavimo tikimybė ir pastangos dedamos siekiant jas susigrąžinti).

25Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apygardos teismas, ir įpareigojo atsakovą pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis, tačiau nesiėmė visų procesinių galimybių nustatyti faktines aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui. Atsakovas pateikė duomenis, apie esamus įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, ir nors atsakovas teigė, jog juos dengia, tačiau teismas neįsitikimo jų pagrįstumu. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė duomenis apie turimą įsipareigojimą VSDFV, kuris jo teigimu sudaro 3 358,97 Eur (pradelsta suma 1 989,73 Eur), tačiau patikrinus viešai skelbiamus VSDFV duomenis paaiškėjo, kad atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 5 055,04 Eur ir jos mokėjimas jau suėjęs. Todėl pakartotinai vertindamas atsakovo mokumo klausimą pirmosios instancijos teismas turi vadovautis ne tik šalių pateikiamais duomenimis, tačiau, siekdamas nustatyti tikrąją atsakovo finansinę padėtį, vertinti ir viešai skelbiamus bei kitus prieinamus duomenis apie atsakovo galimus įsiskolinimus (VMI, VSDFV ir kt.).

26Be įmonės finansinių duomenų analizės, vertinant įmonės nemokumo ar mokumo klausimą, ne mažiau svarbi yra aplinkybė, ar įmonė vykdo veiklą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų nei paneigiančių, nei patvirtinančių įmonės vykdomą veiklą, ir gebėjimą ją tęsti. Nors kaip nurodyta išraše iš Juridinių asmenų registro atsakovo veikla susijusi su didmenine ir mažmenine prekyba, tarpininkavimu ir panašiai, tačiau sutarčių, užsakymų ar kitų veiklą patvirtinančių dokumentų atsakovas nepateikė, dėl ko teismas neturi galimybių įsitikinti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įmonės mokumo ir gebėjimo toliau vykdyti veiklą, pagrįstumu.

27Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, apygardos teismas priėmė skundžiamą nutartį, tinkamai neištyręs ir neįvertinęs įrodymų, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas, neišnagrinėjęs kitų įrodymų, susijusių su atsakovo finansine – turtine būkle, ir nenustatęs reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo realia finansine būkle (tarp jų atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio bei jo santykio su atsakovo turimo turto realia verte), kurios yra reikšmingos konstatuojant įmonės (ne)mokumą, t. y. nenustatęs esminių faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeisdamas CPK taisykles (CPK 179 str., 185 str., 327 str. 2 d.; 338 str.), kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

28Dėl prašymo išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus

29Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tiesos neatitinkantys įrodymai apie atsakovo finansinę padėtį, todėl teismas priėmė nepagrįstą nutartį. Siekiant įvertinti tikrąjį atsakovo gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais, ieškovo teigimu, būtina išreikalauti iš atsakovo papildomus dokumentus: atsakovo skolininkų ir kreditorių sąrašą 2014 ir 2015 metais, nurodant kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, datą, kada prievolė turi/turėjo būti įvykdytą; ataskaitą apie piniginių lėšų judėjimą kasoje ir banke 2014 ir 2015 metais; atsakovo paaiškinimus apie įmonės veiklą, perspektyvas; 2014 ir 2015 metų pajamų – išlaidų žiniaraštį; piniginių srautų 2014 ir 2015 metais ataskaitą.

30Apeliacinis teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl vadovaujantis proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principais (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teisme. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, <...> galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

31Šiuo atveju skundžiamą nutartį panaikinus ir klausimą dėl atsakovo mokumo ar nemokumo perdavus pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovo prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kadangi šį prašymą, atsižvelgdamas ir į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.

32Dėl baudos UAB „Donardas“ vadovui skyrimo

33Apeliantas be prašymo apeliacine tvarka įvertinti skundžiamos nutarties pagrįstumą, taip pat prašė UAB „Donardas“ vadovui skirti, remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, baudą už tai, kad jis, apelianto įsitikimu, netinkamai įvykdė pareigą pateikti per teismo nustatytą terminą įmonės finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

34ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 Eur baudą. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės, kurios atžvilgiu yra sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovus, ignoruojančios teismo sprendimų (nurodymų) privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, siekiant visapusiškai įvertinti bendrovės mokumo/nemokumo būklę, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Todėl sprendžiant dėl baudos vadovui nurodytais pagrindais skyrimo, turi būti įvertinta ar vadovas išties neteikė teismo prašomos informacijos, ar teikė tik dalinai, ar teikė aktualią ir tiesą atitinkančią informaciją apie įmonės finansinę padėtį, ar kitais nesąžiningais tyčiniais veiksmai veikė prieš greitą ir efektyvų bankroto bylos nagrinėjimą.

35Šiuo atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 18 d. pranešimu UAB „Donardas“ pranešė apie bankroto bylos inicijavimą ir pareikalavo, kad įmonės vadovas per 5 dienas nuo pranešimo įteikimo dienos turi pateikti teismui pranešime išvardintus dokumentus (b. l. 21). Pranešimas atsakovui buvo įteiktas 2015 m. kovo 19 d. (b. l. 25), atsakovo vadovas, nepraleisdamas teismo pranešime nustatyto termino, pateikė teismui atsiliepimą ir visus teismo pranešime išvardintus įmonės finansinius dokumentus (b. l. 27-43), todėl nėra pagrindo atsakovo vadovui skirti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies pagrindu baudą. Tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismui pakartotinai įvertinti UAB „Donardas“ mokumą, kartu įvertinant ir papildomus įmonės finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, kurie pašalintų iškilusias abejones dėl įmonės mokumo ar nemokumo, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonės UAB „Donardas“ vadovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdė teismo įpareigojimų ar veikė prieš greitą bylos nagrinėjimą.

36Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

37Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Donardas“ iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Serpantinas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą... 5. Atsakovas UAB „Donardas“ prašė ieškinio reikalavimų netenkinti,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė UAB... 8. Teismas įvertinęs atsakovo pateikto preliminaraus 2015 metų balanso duomenis... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas UAB „Serpantinas“ atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti... 11. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas detaliai neišanalizavo atsakovo... 12. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Donardas“ prašo... 13. Atsakovo manymu, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Dėl bankroto bylos iškėlimo... 17. Teismas, spręsdamas klausimą ar įmonei keltina bankroto byla ir vertindamas... 18. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 19. Pažymėtina, kad bankroto bylų procese, kaip ir kitose civilinio proceso... 20. Pagal teismų praktiką, tai, kad teismas, nustatydamas atsakovo nemokumo... 21. Byloje nustatyta, kad atsakovo UAB ,,Donardas“ 2014 m. balanso duomenimis,... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siaura riba tarp atsakovo turto... 23. Vertinant atsakovo realią finansinę būklę pagal pateiktus finansinės... 24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iš sąlygų, turinčių teisinę... 25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apygardos teismas, ir įpareigojo... 26. Be įmonės finansinių duomenų analizės, vertinant įmonės nemokumo ar... 27. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, apygardos teismas priėmė skundžiamą... 28. Dėl prašymo išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus ... 29. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tiesos... 30. Apeliacinis teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad apeliacinio proceso... 31. Šiuo atveju skundžiamą nutartį panaikinus ir klausimą dėl atsakovo mokumo... 32. Dėl baudos UAB „Donardas“ vadovui skyrimo ... 33. Apeliantas be prašymo apeliacine tvarka įvertinti skundžiamos nutarties... 34. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įmonei yra įteikti šio... 35. Šiuo atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 18 d.... 36. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337... 37. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir...