Byla e2A-774-555/2019
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3522-920/2019 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

81.1.

9pripažinti, kad V. V. 1999 m. rugsėjo 20 d. mainų sutarties Nr. ( - ) pagrindu 54/100 dalys įsigyto gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastatas - garažas, unikalus Nr. ( - ), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ir 54/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esantys ( - ), yra bendroji dalinė atsakovės V. V. ir ieškovės J. V. nuosavybė;

101.2.

11nustatyti, kad ieškovei J. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 297/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 11/20 dalys pastato - garažo, unikalus Nr. ( - ), 11/20 dalys pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir 297/1000 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esantys ( - );

121.3.

13nustatyti, kad atsakovei V. V. priklauso 243/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 9/20 dalys pastato - garažo, unikalus Nr. ( - ), 9/20 dalys pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir 293/1000 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esantys ( - ),

141.4.

15priteisti bylinėjimosi išlaidas.

162.

17Ieškovė nurodė, kad atsakovei V. V. asmeninės nuosavybė teise priklauso 54/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastatas - garažas, unikalus Nr. ( - ), ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ) bei 54/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas atsakovės buvo įgytas pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. ( - ). Mainų sutarties pagrindu atsakovė iškeitė jai priklausantį turtą – butą, esantį ( - ), į gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, kuris iki mainų sutarties sudarymo priklausė V. L.. Mainų sutarties sudarymo momentu ieškovė J. V. buvo sudariusi santuoką su atsakovės sūnumi E. V., su kuriuo kartu gyveno ieškovei J. V. priklausiusiame bute, esančiame ( - ). Ieškovė su sutuoktiniu, norėdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas, nusprendė įsigyti gyvenamojo namo dalį. Ieškovė susitarė su atsakove, kad jos kartu parduos joms priklausančius butus ir įsigys gyvenamojo namo dalį, kuriame kartu su šeimomis gyvens. Kadangi tuo metu ieškovės ir atsakovės santykiai buvo geri, ieškovė ir atsakovė buvo susijusios svainystės ryšiais, todėl toks susitarimas atitiko abiejų šalių valią. Vykdydama bendrą susitarimą dėl naujo gyvenamojo būsto įsigijimo, ieškovė 1999 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( - ) pardavė jai priklausantį butą, esantį ( - ), už 48 000,00 Lt. Bendradarbiaujant ieškovei ir atsakovei buvo surasta parduodama 54/100 gyvenamojo namo dalis kartu su priklausiniais, esanti ( - ). Nepavykus parduoti atsakovei priklausančio buto, su V. L. buvo susitarta sudaryti gyvenamojo namo su priklausiniais ir atsakovei priklausančio buto mainų sutartį, nekilnojamojo turto verčių skirtumą kompensuojant vienkartine pinigine išmoka. Ieškovės gautos lėšos 48 000,00 Lt pagal tuo metu galiojusius valiutų kursus atitiko 13 500,00 JAV dolerių. Atsakovei priklausančio buto vertė buvo 11 000,00 dolerių, todėl su V. L. buvo susitarta, kad sudarius mainų sutartį, jai už mainomą turtą papildomai bus sumokėta 13 500,00 JAV dolerių piniginė kompensacija. Iki mainų sutarties sudarymo, 1999 m. rugsėjo 9 d. ieškovė perdavė 13 500,00 JAV dolerių V. L., kaip perkamo turto kainos dalį. Sudarant mainų sutartį sutarties šalimi buvo nurodyta atsakovė ir jos vardu buvo įregistruota nuosavybė. Kadangi V. L. 13 500,00 JAV dolerių buvo gavusi iki mainų sutarties sudarymo, be to, buvo keičiamas tik atsakovei priklausantis butas, todėl mainų sutartis buvo sudaryta tik tarp V. L. ir atsakovės, tokiu būdu visą nuosavybę įforminant atsakovės vardu, nors faktiškai nuosavybė buvo įsigyta atsakovės ir ieškovės lėšomis, turint bendrą tikslą gyventi namo dalyje. Ieškovė įrodinėjo, kad gyvenamojo namo dalis su priklausiniais buvo įgyta, kartu su atsakove vykdant bendrą jungtine veiklą, t. y. sukuriant bendrosios dalinės nuosavybės santykius, investuojant į perkamą būstą savo asmenines lėšas. Faktiškai jos sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią nutarė už abiejų lėšas įsigyti gyvenamą būstą su tikslu jame kartu gyventi, o toks susitarimas atitiko abiejų šalių lūkesčius ir valią. Ieškovė perkant gyvenamąjį namą investavo 13 500,00 JAV dolerių savo asmeninių lėšų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, o atsakovė investavo savo butą, kurios vidutinė rinkos vertė buvo apie 11 000,00 JAV dolerių, todėl ginčo nuosavybė buvo įsigyta ieškovei sumokant 11/20 dalį turto kainos, o atsakovei sumokant 9/20 dalį turto kainos. Be to, 1999 m. rugpjūčio 11 d. dienraštyje ( - ) buvo skelbimas apie parduodamą turtą, kuris vėliau mainų sutartimi buvo įsigytas ieškovės ir atsakovės. Ieškovė teigė, kad skelbime nurodyta turto kaina patvirtina (30 000,00 JAV dolerių), kad įsigytas mainų sutartimi turtas niekaip negalėjo pasidengti vien tik atsakovės turto kaina, nes mainų sutartyje turtas įvertintas 48 000,00 Lt, o tai pagal to meto dolerio ir litu kursą sudarė viso 12 000,00 JAV dolerių (1 JAV doleris – 4,00 Lt), kas reiškia, kad 1999 m. rugsėjo 9 d. perduoti 13 500,00 JAV dolerių V. L. buvo priemoka už įsigyjamą turtą. Įsigijus 54/100 dalis gyvenamojo namo, tęsdami jungtinės veiklos sutartį, ieškovė su vyru E. V. ir atsakove persikėlė į jį gyventi. Ieškovė prižiūrėjo namą, jo aplinką, mokėjo komunalinius mokesčius, darė einamuosius namo remontus. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl šeimyninių aplinkybių 2012 m. ieškovė išvyko dirbti į ( - ) ir bendrai įsigytame name nebegyveno. Ieškovei išvykus dirbti į ( - ), jos santykiai su sutuoktiniu ir tuo pačiu su atsakove pablogėjo, todėl grįžus iš ( - ), jos į namą atsakovė su sūnumi E. V. nebeįsileido, neleido net pasiimti asmeninių daiktų, kuriuos tik vėliau iš dalies pavyko atgauti. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti, ne nuo mainų sutarties sudarymo momento, o nuo to momento, kai atsakovė pažeidė jungtinės veiklos sutartį ir apie tai tapo žinoma ieškovei, t. y. nuo 2012 metų, kai atsakovė, pažeisdama bendrą susitarimą dėl gyvenimo bendrai įsigytoje namo dalyje, pradėjo nebeįsileisti ieškovės į faktiškai bendra daline nuosavybe valdomą turtą, ir taip pažeidė ieškovės teises. 2.

18Atsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad V. L. turtą mainų sutarties šalys įvertino 54 000 Lt, o V. V. turtą mainų sutarties šalys įvertino 50 000 Lt. Pagal mainų sutarties 4 punktą, butas ir gyvenamojo namo dalis su ūkiniais pastatais mainomi be priemokos. Jokių kitų susitarimų tarp sutarties šalių nebuvo. Ieškovė iki 2017 m. nebuvo išreiškusi jokios valios dėl bendros nuosavybės kūrimo. Jokių bendrų planų dėl bendro turto pirkimo atsakovė su ieškove neturėjo. Mainų sutartis buvo sudaryta su tikslu atsakovei gyventi privačioje valdoje su žemės sklypu. Nei ketinant sudaryti mainų sutartį, nei sutarties sudarymo metu, ieškovė su V. L. nebendravo. Apie 1999 m. rugsėjo 9 d. pakvitavimą atsakovei tapo žinoma tik 2018 m. Ieškovė savo reikalavimus grindžia 1999 m. neva tai buvusiu susitarimu dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo bei 1999 m. rugsėjo 9 d. pakvitavimu, tuo tarpu ieškinį dėl pripažinimo bendrąja daline nuosavybe pareiškė tik 2017 m., tokiu būdu yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

19II.

20Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

213.

22Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai: pripažino, kad V. V. 1999 m. rugsėjo 20 d. Mainų sutarties Nr. ( - ) pagrindu įsigytos 54/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastatas – garažas, unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ir 54/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių ( - ), yra bendroji dalinė V. V. ir J. V. nuosavybė; nustatė, kad J. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 297/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 11/20 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. ( - ), 11/20 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir 297/1000 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių ( - ); nustatė, kad V. V. priklauso 243/1000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 9/20 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. ( - ), 9/20 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir 293/1000 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių ( - ); priteisė iš atsakovės V. V. ieškovės J. V. naudai 391,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybės naudai 16,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

234.

24Teismas nustatė, kad 1999 m. rugsėjo d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ieškovė pardavė jai priklausantį butą, esantį ( - ). Butas buvo parduotas pirkėjui M. M. už 48 000 Lt. Pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), atsakovė iškeitė jai priklausantį turtą – butą, esantį ( - ), į gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, kuris iki mainų sutarties sudarymo priklausė V. L..

255.

26Teismas sprendė, kad apklaustos liudytojos V. L. paaiškinimai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad tikrosios sandorio šalys buvo ieškovė, atsakovė ir turto savininkė-liudytoja. Nors pagal mainų sutarties 4 punktą butas ir gyvenamojo namo dalis su ūkiniais pastatais buvo mainomi be priemokos, tačiau teismas pripažino, kad liudytojos nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog tikroji šalių valia buvo sudaryti mainų sutartį su priemoka, tokiu būdu ieškovei ir atsakovei įsigyjant ginčo nuosavybę bendrosios dalinės nuosavybės teise.

276.

28Teismas, įvertinęs tuo metu buvusį lito ir dolerio santykį, byloje esančius įrodymus, liudytojos paaiškinimus, padarė išvadą, kad mainų sutarties 3 punkte nurodyta 54 000 Lt parduodamo turto vertė negalėjo būti tikroji turto vertė, nes tuomet 26 000 JAV dolerių atitiko 104 000 Lt. Teismas vertino, jog toks turto vertės neatitikimas yra pernelyg didelis, kad būtų pripažintas nereikšmingu ir neturinčiu reikšmės sprendžiant bylą. Tai reiškė, kad vien atsakovės turto, kuris mainų sutarties 2 punkte buvo įvertintas 50 000 Lt, negalėjo pakakti ginčo nuosavybės įsigijimui. Be to, atsakovės butas Nekilnojamojo turto registre buvo įvertintas 36 696,00 Lt, o 54/100 ginčo namo dalys įvertintos 60 836,40 Lt, t. y. ženkliai didesne pinigų suma.

297.

30Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo pagrįstumą įrodo ir tai, jog ieškovė savo butą pardavė už 48 000,00 Lt bei 13 500,00 JAV dolerių (54 000 Lt) namo dalies savininkei V. L. perdavė tą pačią dieną. Ieškovės savininkei perduota 13 500,00 dolerių pinigų suma iš esmės atitiko tą turto vertės skirtumą, kuris susidarė įvertinus lito ir dolerio santykį. Teismas vertino, kad atsakovės buto vertės ir ieškovės pardavėjai perduotos pinigų sumos sudėtis, atitinka tikrąją ginčo nuosavybės vertę. Be to, šalių tikruosius ketinimus įsigyti bendrąją dalinę nuosavybę taip pat patvirtino ir tarp jų ilgus metus buvę geri santykiai.

318.

32Teismas, atsižvelgęs į mainų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes pagal byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, pripažino, jog mainų sutartyje dėl gyvenamojo namo dalies su priklausiniais, kaip atsakovės asmeninės nuosavybės įsigijimo, nebuvo išreikšta tikroji šalių valia, nes sutartyje nebuvo nurodyta tai, kad 13 500,00 JAV dolerių priemoką už mainomą turtą sumokėjo ieškovė. Teismas pripažino, kad mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, nes jis buvo sudarytas kitam sandoriui, t. y. mainų sutarčiai su 13 500,00 dolerių priemoka, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, pridengti, o sandorio šalys iš tikrųjų sudarė mainų sutartį su 13 500,00 Eur JAV dolerių priemoka, kurios pagrindu ieškovė ir atsakovė bendrąją daline nuosavybe įgijo ginčo turtą.

339.

34Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad po 2012 metų atsakovė, pažeisdama bendrą susitarimą dėl gyvenimo bendrai įsigytoje namo dalyje, pradėjo nebeįsileisti ieškovės į faktiškai bendra daline nuosavybe valdomą turtą ir taip pažeidė ieškovės teises. Atsakovė šių ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė, todėl teismas laikė, kad apsimestinės mainų sutarties pasekmės atsirado 2012 m. Teismas pripažino, kad ieškovė nepažeidė bendrojo ieškinio senaties dešimties metų termino, nes jos teisės buvo pažeistos 2012 m., o į teismą ji kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 31 d.

35III.

36Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3710.

38Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

391.1.

40Ieškovė iki 2017 m. nebuvo išreiškusi jokios valios dėl bendros nuosavybės kūrimo. Jokių bendrų planų dėl bendro turto pirkimo atsakovė su ieškove neturėjo. Mainų sutartis buvo sudaryta su tikslu atsakovei gyventi privačioje valdoje su žemės sklypu. Nei ketinant sudaryti mainų sutartį, nei sutarties sudarymo metu ieškovė su V. L. nebendravo. Apie 1999 m. rugsėjo 9 d. pakvitavimą atsakovei tapo žinoma tik 2018 m. Šio pakvitavimo surašymo aplinkybės atsakovei nėra žinomos. Jokių papildomų lėšų atsakovė nei iš V. L., nei iš ieškovės nėra gavusi. Ieškovė taip pat nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jos dalyvavimą tariamoje jungtinėje veikloje.

411.2.

42V. L. turtas mainų sutarties šalių įvertintas 54 000,00 Lt, o atsakovės turtas – 50 000,00 Lt. Tuo tarpu, pagal mainų sutarties 4 punktą butas ir gyvenamojo namo dalis su ūkiniais pastatais mainomi be priemokos. Jokių kitų susitarimų tarp sutarties šalių nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas notariškai patvirtintą mainų sutartį negaliojančia, pažeidė sandorio ir jo pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą bei civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorio pagrindu. Tikroji mainų sutarties šalių valia buvo mainyti beveik vienodos vertės turtą, o šalių valia atitiko tikruosius jų ketinimus. Ieškovė jokiose derybose keičiant turtą nedalyvavo, sudarant sutartį notaro biure taip pat nedalyvavo, ką pripažino ir teismo posėdžių metu, be to, per 18 metų nėra pareiškusi jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovei.

431.3.

44Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Teismas rėmėsi iš vien ieškovės pateiktais paaiškinimais, ignoruodamas kitus byloje esančius įrodymus. Teismas neįvertino, kad ieškovės ir liudytojos paaiškinimai iš tiesų yra prieštaringi (abi jos skirtingai nurodė ikisutartinių derybų aplinkybes, mainų sutarties pasirašyme dalyvavusius asmenis, sutarties sudarymo laiką). Tuo tarpu atsakovei nebuvo žinomos ieškovės buto pardavimo aplinkybes, o byloje esantis raštas dėl 135 00,00 JAV dolerių gavimo jokiu būdu nepatvirtina, kad tai tie patys pinigai, kuriuos ieškovė gavo už butą. Ieškovė už butą gavo 12 000,00 JAV dolerių, o neva perdavė 135 00,00 JAV dolerių. Teismas taip pat nesiaiškino aplinkybių už kokią sumą V. L. pardavė mainų sutartimi gautą butą. Be to, ieškovė nėra nurodžiusi aplinkybių dėl baldų pirkimo, todėl nėra aišku, ar liudytojos nurodyta 2 000,00 JAV dolerių suma nėra įskaičiuota į 1999 m. rugsėjo 9 d. rašte nurodytą sumą. Neįvertinta ir tai, kad skelbime dienraštyje nebuvo nurodyta konkreti parduodamo turto valiuta, o taip pat nėra aišku dėl kokių priežasčių teismas konstatavo, kad skelbime nurodytas butas yra šio ginčo dalykas. Be to, sprendžiant dėl ginčo turto vertės, teismas rėmėsi tik apytikriais ir subjektyviais jo paties paskaičiavimais. Byloje nėra pateikta įrodymų ir apie tai, kad ieškovė anksčiau prižiūrėjo ir rūpinosi ginčo turtu. Nėra aišku, kokiu būdu teismas paskaičiavo kiekvienai iš ginčo šalių tenkančią ginčo turto dalį, ko pasėkoje ieškovei buvo priskirta didesnė turto dalis.

451.4.

46Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, kadangi pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad apie jos teisių pažeidimą jai buvo žinoma notarų biure sudarant mainų sutartį, neva atsakovei pažadėjus po jos sudarymo perrašyti ginčo turtą ieškovei. Šiuo atveju senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo mainų sutarties sudarymo dienos.

471.5.

48Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Mainų sutarties sudarymo metu ieškovė buvo sudariusi santuoką su atsakovės sūnumi, todėl teismui konstatavus, kad dalis ginčo turto buvo įgyta už ieškovės lėšas, į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas jos sutuoktinis. Teismas sukūrė ieškovei nuosavybę, kai ji tuo metu dar buvo santuokoje su atsakovės sūnumi, todėl jam tik po priimto teismo sprendimo tapo žinoma, kad jis gali reikšti reikalavimą dėl teismo sprendimu ieškovei pripažinto turto padalinimo.

491.6.

50Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl mainų sutarties vertinimo, kaip apsimestinio sandorio, išėjo už pareikšto ieškinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Ieškovė nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių dėl apsimestinio sandorio. Nors ir buvo prašoma turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu, tačiau teismas savo nuožiūra nustatydamas ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, pagrindė savo sprendimą faktais, kurie nebuvo nurodyti.

5111.

52Ieškovė J. V. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

532.1.

54Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai atskleidė buvusias turto įsigijimo aplinkybes, nes tai pagrindžia tiek rašytiniai, tiek pačios ieškovės ir liudytojos V. L. pateikti paaiškinimai.

552.2.

56Atsakovė aiškiai žinojo ir suprato, kad kai ji ir ieškovė parduos savo butus, už gautas pinigines lėšas pirks namo dalį su priklausiniais. Kadangi ieškovei savo butą pavyko parduoti, o atsakovei ne, todėl ir buvo sudaryta mainų sutartis. Ieškovė turto pardavėjai V. L. sumokėjo 13 500,00 JAV dolerių, o bylos nagrinėjimo metu ne tik ieškovė, tačiau ir V. L. patvirtino dėl ieškovės ir atsakovės įsigyto turto priežiūros, darytų remontų. Apie parduodamą ginčo turtą buvo paskelbtas skelbimas laikraštyje ( - ), pardavėjas už namo dalį prašė 30 000,00. Liudytoja V. L. patvirtino, kad tai jos iniciatyva buvo paskelbtas skelbimas, o parduodamo turto kaina buvo 30 000,00 JAV dolerių. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris, kuris iki pat šiol jos vardu yra registruotas. Tuo tarpu atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, kad parduodamo ginčo turto kaina buvo kitokia. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė tiesiogiai dalyvavo susitarimuose su V. L., ir tai teisme ši liudytoja patvirtino.

572.3.

58Priešingai nei teigia atsakovė, esminiai ieškovės ir liudytojos V. L. paaiškinimai dėl sandorio sudarymo aplinkybių nesiskyrė. Paaiškinimai ne tik kad buvo nuoseklūs, tačiau juos taip pat patvirtino ir kiti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (sandoris apie jos parduotą turtą ir gautas pinigines lėšas? pakvitavimas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą V. L.? skelbimas laikraštyje? atsakovės laiškas ieškovei).

592.4.

60Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė dalis turte, nes ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo padengta 11/20 dalis nekilnojamojo turto kainos, o atsakovės asmeninėmis lėšomis buvo padengta 9/20 dalis įsigyjamo turto kainos.

612.5.

62Pareiškiant ieškinį nebuvo praleista ieškinio senatis. Būtent po 2012 m. atsakovė, pažeisdama bendrą susitarimą dėl gyvenimo bendrai įsigytoje namo dalyje, pradėjo nebeįsileisti ieškovės į faktiškai bendra daline nuosavybe valdomą turtą, ir taip pažeidė ieškovės teises. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti, ne nuo mainų sutarties sudarymo momento, o nuo momento, kai atsakovė pažeidė jungtinės veiklos sutartį ir apie tai tapo žinoma ieškovei.

632.6.

64Ieškovė butą, esantį ( - ), įsigijo santuokos metu. E. V. aiškiai suprato, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei, nes šį butą parduodant sutuoktinis sandorio sudaryme nedalyvavo. Ši civilinė byla pradėta 2017 m. rugpjūčio 31 d., o santuoka nutraukta 2017 m. lapkričio 23 d. Nors E. V. žinojo apie pradėtą civilinę bylą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, tačiau jis suprato, kad šio turto dalis jam nepriklauso, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aiškiai yra patvirtinęs, kad dalintino nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškove neįsigijo. Visgi, jei laikė, kad jam nuosavybės teise priklauso dalis turto, galėjo reikšti reikalavimą dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau jis tokia savo teise nepasinaudojo. Tuo tarpu jeigu E. V. mano, kad jam priklauso turto dalis ar / arba piniginė kompensacija, tuomet šis turi teisę atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-27963-800/2017.

652.7.

66Nagrinėjamu atveju negalima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio aplinkybes ir reikalavimus, pateikė įrodymus, kuriuos teismas vertino priimant sprendimą. Tuo tarpu teismas atlieka teisinį vertinimą ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu).

67Teisėjų kolegija

konstatuoja:

68IV.

69Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7012.

71Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

7213.

73Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo dalies su priklausiniais, esančiais ( - ), kurį įsigijo atsakovė mainų sutartimi, nuosavybės teisių.

7414.

75Byloje nustatyta, kad atsakovė 1999 m. rugsėjo 20 d. sudarė Mainų sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kurios pagrindu atsakovė V. V. perleido jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį ( - ), V. L., o V. L. atsakovei V. V. perleido nuosavybės teises į gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, esantį ( - ). Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad V. L. turtas-butas, esantis ( - ), yra perleistas su 13 500,00 Eur priemoka, taip pat laikydamas, kad tikrosios sandorio šalys yra ieškovė J. V., atsakovė V. V. ir V. L., ginčo mainų sutartį pripažino apsimestiniu sandoriu ir gyvenamojo namo dalį su statiniais pripažino bendrąja daline ieškovės J. V. ir V. V. nuosavybe. Apeliaciniu skundu ginčijamas teismo pateiktas byloje surinktų įrodymų įvertinimas ir teigiama, kad ne ieškovė, o apeliantė (atsakovė) buvo tikroji sandorio šalis, nes ji asmeniškai vedė derybas su V. L., ieškovė neketino įgyti nuosavybės teisių į V. L. priklausiusį turtą, kaip priemokos neperdavė jokių piniginių lėšų.

7615.

77Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo - tikroji sandorio šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009, ir kt.). Ginčydama atsakovės nuosavybės teises būtent šiais argumentais, ieškovė nurodė, kad mainų sutartis yra ydinga tiek dėl sandorio šalies, tiek ir dėl sandorio sudėtinės dalies (kompensacijos). Ieškiniu įrodinėjama, kad sutartyje įvardinta mainų sutarties šalis - atsakovė - buvo tik statytinė, nes tikrosios sandorio šalys – mainų sutarties pagrindu nuosavybės teisę įgiję asmenys, esą butą ir kompensaciją V. L. perdavusios ieškovė V. V. ir atsakovė J. V..

7816.

79Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne tik to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis ar, kad nėra nurodytos visos sandorio sudėtinės dalys), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė taip pat ir kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, bei kad sandoriu perleistas ir kitam asmeniui priklausantis turtas, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Sprendžiant klausimą dėl mainų sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai - tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis nuosavybės teisių įgijėjas pagal ginčijamą mainų sutartį, ar sutartyje, kaip nuosavybės teises įgijęs nurodytas asmuo sutampa su faktiškai reikalavimo teisę įsigijusiu asmeniu. Be to, įrodinėtina yra ir ta aplinkybė, ar sutartimi perduotų daiktų kaina yra vienoda, ar jais keičiamasi buvo be jokių priemokų.

8017.

81Byloje nustatyta, kad pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. mainų sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), atsakovė iškeitė jai priklausantį turtą - butą, esantį ( - ), į gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, esančiais ( - ), kuris iki Mainų sutarties sudarymo priklausė V. L.. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilęs ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė buto ir gyvenamojo namo dalies mainų sutarties šalys; jos pripažįsta mainų teisinius santykius, tačiau esminis ginčas yra dėl sutartyje nurodytos sutarties šalies asmens atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui bei dėl sutarties sąlygų. Apeliaciniu skundu atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad ieškovė neįrodė, jog ji bendravo ar derėjosi su kita mainių sutarties šalimi V. L. dėl ginčo namo dalies įgijimo, neišreiškė valios dėl bendros nuosavybės kūrimo, be to, nepagrįstai, apeliantės vertinimu, teismas sprendė, kad atsakovei priklausantis butas į V. L. priklausantį daiktą buvo išmainytas su priemoka.

8218.

83Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, kad ikisutartiniuose santykiuose dalyvavo ne tik atsakovė, bet ir ieškovė. Pirmosios instancijos teisme perleisto turto, esančio ( - ), savininkė nuosekliai aiškino, kad paskelbus apie jai priklausančio turto pardavimą abi bylos šalys – ieškovė ir atsakovė, domėjosi galimybe įsigyti gyvenamojo namo dalį, jo kaina, tačiau ieškovė buvo pagrindinis sandoriu besirūpinęs asmuo.

8419.

85Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. L. apie ketinimą parduoti jai priklausantį turtą paskelbė 1999 m. rugpjūčio 11 d. skelbime dienraštyje ( - ). Nors šiame skelbime turto kaina nurodyta tik skaitine verte, t. y. neįvardijant valiutos, tačiau įvertinus ieškovės paaiškinimus, liudytojos parodymus, sulyginus ginčo sutartyje nurodyto turto inventorizacines vertes, sutarties sudarymo metu nustatytą dolerio ir lito santykį, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai spręsta, kad V. L. turėjo siekį jai priklausantį turtą perleisti už 30 000 JAV dolerių sumą (b. l. 68-69). Liudytojos teigimu, abi bylos šalys tarėsi parduoti savo butus bei gautas pinigines lėšas panaudoti sudarant sandorį su liudytoja. Ieškovės nuoseklų siekį parduoti turimą turtą ir gautus pinigus panaudoti įsigyjant V. L. priklausantį turtą patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog prieš pat ginčo sutarties sudarymą 1999 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ieškovė už 48 000 Lt pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ).

8620.

87Teisėjų kolegija pažymi, kad V. L. patvirtino ieškovės įrodinėjamas aplinkybes apie tolesnę ikisutartinių veiksmų eigą, t. y., kad nepavykus atsakovei parduoti nuosavybės teise priklausančio buto, ji, V. L., sutiko sudaryti mainų sutartį, kurios pagrindu taip pat sutiko su priemoka priimti atsakovei priklausantį butą. Be to, liudytoja V. L. paaiškino ir priežastis dėl ieškovės neįtraukimo į daiktų mainų sandorį, patvirtino ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad ieškovei perdavus pinigines lėšas, kurios buvo skirtos kompensuoti mainomų daiktų skirtumą, buvo išduotas tai patvirtinantis pakvitavimas.

8821.

89Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojos V. L. parodymai yra prieštaringi. Liudytoja nuosekliai išdėstė aplinkybes apie ketinimą perleisti jai priklausančią nuosavybę, informacijos apie pardavimą paskelbimą, asmenų, ketinusių įgyti namo dalį, santykius, jų elgesį iki sutarties sudarymo, kompensacijos sumokėjimą ir šį faktą patvirtinančio dokumento išdavimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo šalių veiksmus, jų elgesį siekiant įsigyti V. L. nuosavybę, tinkamai nustatė mainomų daiktų vertės skirtumus, ieškovės pinigų šaltinį, kurį ji panaudojo kompensacijos sumokėjimui. Įvertinus byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė esą neįrodė bendravusi ar derėjusis su kita mainų sutarties šalimi V. L. dėl ginčo namo dalies įgijimo, kad esą neišreiškė valios dėl bendros nuosavybės kūrimo, bei, kad byloje esantys duomenys esą nepatvirtina priemokos mokėjimo.

9022.

91Byloje esantys duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad ieškovė po ginčo sandorio sudarymo apsigyveno išmainytoje namo dalyje, t. y. ne tik įgijo iš ginčo sutarties kylančias teises ir pareigas, bet ir jomis realiai naudojosi, valdė gyvenamojo namo dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė 1999-09-20 sudarė Mainų sutartį su 13 500 eurų priemoka, kurios pagrindu V. V. ir J. V. bendrąja daline nuosavybe įsigijo 54/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastatą - garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir 54/100 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, adresu ( - ), todėl turėjo pagrindą spręsti dėl atsakovės V. V., kaip statytinės, vaidmens ginčijamos mainų sutarties sudarymo ir pasirašymo procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai pakankami nustatyti atsakovės veiksmuose apsimestinumą bei konstatuoti, kad faktinė ir tikroji ginčo daikto įgijėja buvo ne tik atsakovė, bet ir ieškovė. Nustačius, kad sandorio šalis-ieškovė, pardavusi butą, gautas lėšas panaudojo kompensuoti mainomų daiktų vertę, laikytina, jog tinkamai, atsižvelgiant į kiekvienos sutarties indėlį, išspręstas ir nuosavybės dalių ginčo turte klausimas.

9223.

93Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, pasisakydamas dėl mainų sutarties vertinimo kaip apsimestinio sandorio, išėjo už pareikšto ieškinio ribų. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad pagal CPK 135 straipsnį ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. prieš J. M., M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas prieš I. P., bylos Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieš G. L., E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ prieš A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013). Nuo sprendžiamo ginčo teisinio kvalifikavimo priklauso ir byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. M. prieš J. P., bylos Nr. 3K-3-438/2014).

9424.

95Byloje ginčo ir įrodinėjimo dalykas yra teisinis pagrindas, kuriuo ieškovė pretenduoja į nuosavybės teisių įgijimą. Pagal CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktus nuosavybės teisė, be kitų įstatyme įvardytų pagrindų, įgyjama pagal sandorius, taip pat pagaminant (sukuriant) daiktą. Įrodinėdama nuosavybės teisių įgijimo pagrindą, ieškovė teigė, kad tikrosios mainų sutarties šalys yra ne tik atsakovė ir V. L., bet ir ji-ieškovė bei kad ji, ieškovė, siekdama įsigyti nuosavybę, iš lėšų, gautų pardavus jai priklausantį butą, padengė mainomų daiktų vertės skirtumą. Taigi, pagal nurodomas ieškinyje faktines aplinkybes, ieškovė savo teises gynė ginčydama dalį atsakovės mainų sandorio pagrindu įgytų nuosavybės teisių. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys.

9625.

97Nurodžiusi faktines aplinkybes, ieškovė nurodė ir teisinį pagrindą - jungtinės veiklos sutartį tarp jos ir atsakovės (CK 6.969 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo diskrecijos ribose kvalifikavo šalių teisinius santykius ne kaip jungtinę veiklą (partnerystę), o kaip sudarytą apsimestinį mainų sandorį (CK 1.87 str.) nenurodant tikrųjų mainų sutarties šalių ir nenurodant priemokos. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės įvardijamo sandorio apsimestinio pobūdžio, nustatęs sąlygas, būtinas CK 1.87 straipsnio taikymui, nepasisakydamas dėl ieškovės argumentų, jog šalių įnašais buvo siekiama jungtinės veiklos, kolegijos vertinimu, proceso teisės normų nepažeidė, nes ieškovei bylos nagrinėjimo metu pripažinus mainų teisinius santykius, ginčas kilo ne dėl teisinio rezultato, bet dėl sandorio šalies ir sutarties sąlygų.

9826.

99Apeliantė taip pat nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

10027.

101Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

10228.

103Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo į daiktą, kurį atsakovė įgijo 1999 m. rugsėjo 20 d. Mainų sutarties pagrindu, pareiškė 2017 m. rugpjūčio 31 d. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kada ieškovė sužinojo apie savo pažeistą teisę, t. y. kad jai yra sudaromos kliūtys naudotis turtu, vertino tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį suvokimo apie pažeistą teisę aspektus, išsamiai ištyrė išvadai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalis siejo artimi santykiai – ieškovės buvęs sutuoktinis yra atsakovės sūnus, iki išvykimo į užsienį šalys gyveno kartu, ieškovei nebuvo apribota teisė naudotis mainų sutarties pagrindu įgytu turtu. Sutiktina su ieškove, kad iki išvykimo 2012 metais darbui į ( - ), ji neturėjo faktinio pagrindo manyti, jog atsakovė turėtų ketinimą pažeisti jos kaip bendraturtės teises naudotis ir disponuoti mainų sutarties pagrindu įgytu daiktu.

10429.

105Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuosavybės teisių į ginčo namo dalį su priklausiniais įgijimo metu ieškovė buvo sudariusi santuoką, pasisakė dėl nedalyvavusio byloje ieškovės sutuoktinio materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog apskųstame sprendime teismas pasisakė dėl ieškovės sutuoktinio teisių ir pareigų. Byloje nėra ginčo, kad ginčo mainų sutartis buvo sudaryta ieškovės santuokos su atsakovės sūnumi metu. Teismas nesprendė nei dėl lėšų, kurios buvo panaudotos kompensuojant mainomų daiktų vertę, nei dėl įsigyto mainų sutarties pagrindu daikto teisinio rėžimo. Teismo sprendime nepasisakoma dėl ieškovės sutuoktinio teisinės padėties, nesukuriama jam teisių ir pareigų, todėl sutuoktinio neįtraukimas negali būti pripažintas absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis, susijusius su įgyto turto aplinkybėmis, ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl ieškovės sutuoktinio teisių ir pareigų, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai. Dėl nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nedalyvavusio byloje asmens, t. y. teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.

10630.

107Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiąsias teisės normas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi, atsakovės V. V. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

108Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

10931.

110Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovės naudai yra pagrindas priteisti apeliacinės instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje turėjo 600,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų (el. b. l. 179-180).

11132.

112CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktu, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

11333.

114Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

115Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

116Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

117Priteisti iš atsakovės V. V., a. k. ( - ) ieškovės J. V., a. k. ( - ) naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

118Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:... 8. 1.1.... 9. pripažinti, kad V. V. 1999 m. rugsėjo 20 d. mainų sutarties Nr. ( - )... 10. 1.2.... 11. nustatyti, kad ieškovei J. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 297/1000... 12. 1.3.... 13. nustatyti, kad atsakovei V. V. priklauso 243/1000 dalys gyvenamojo namo,... 14. 1.4.... 15. priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 16. 2.... 17. Ieškovė nurodė, kad atsakovei V. V. asmeninės nuosavybė teise priklauso... 18. Atsakovė V. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, taikyti... 19. II.... 20. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 21. 3.... 22. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 23. 4.... 24. Teismas nustatė, kad 1999 m. rugsėjo d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( -... 25. 5.... 26. Teismas sprendė, kad apklaustos liudytojos V. L. paaiškinimai patvirtina... 27. 6.... 28. Teismas, įvertinęs tuo metu buvusį lito ir dolerio santykį, byloje... 29. 7.... 30. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo pagrįstumą įrodo ir tai, jog... 31. 8.... 32. Teismas, atsižvelgęs į mainų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį,... 33. 9.... 34. Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad po 2012 metų atsakovė,... 35. III.... 36. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 37. 10.... 38. Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 39. 1.1.... 40. Ieškovė iki 2017 m. nebuvo išreiškusi jokios valios dėl bendros... 41. 1.2.... 42. V. L. turtas mainų sutarties šalių įvertintas 54 000,00 Lt, o atsakovės... 43. 1.3.... 44. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus,... 45. 1.4.... 46. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino... 47. 1.5.... 48. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų... 49. 1.6.... 50. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl mainų sutarties vertinimo,... 51. 11.... 52. Ieškovė J. V. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo... 53. 2.1.... 54. Priešingai nei nurodo atsakovė, pirmosios instancijos teismas teisingai ir... 55. 2.2.... 56. Atsakovė aiškiai žinojo ir suprato, kad kai ji ir ieškovė parduos savo... 57. 2.3.... 58. Priešingai nei teigia atsakovė, esminiai ieškovės ir liudytojos V. L.... 59. 2.4.... 60. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė dalis turte, nes ieškovės... 61. 2.5.... 62. Pareiškiant ieškinį nebuvo praleista ieškinio senatis. Būtent po 2012 m.... 63. 2.6.... 64. Ieškovė butą, esantį ( - ), įsigijo santuokos metu. E. V. aiškiai... 65. 2.7.... 66. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas... 67. Teisėjų kolegija... 68. IV.... 69. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 70. 12.... 71. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 72. 13.... 73. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo... 74. 14.... 75. Byloje nustatyta, kad atsakovė 1999 m. rugsėjo 20 d. sudarė Mainų sutartį,... 76. 15.... 77. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui... 78. 16.... 79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 80. 17.... 81. Byloje nustatyta, kad pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. mainų sutartį, notarinio... 82. 18.... 83. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje... 84. 19.... 85. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. L. apie ketinimą parduoti jai... 86. 20.... 87. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. L. patvirtino ieškovės įrodinėjamas... 88. 21.... 89. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo... 90. 22.... 91. Byloje esantys duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad ieškovė po... 92. 23.... 93. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, pasisakydamas dėl mainų... 94. 24.... 95. Byloje ginčo ir įrodinėjimo dalykas yra teisinis pagrindas, kuriuo ieškovė... 96. 25.... 97. Nurodžiusi faktines aplinkybes, ieškovė nurodė ir teisinį pagrindą -... 98. 26.... 99. Apeliantė taip pat nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties... 100. 27.... 101. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas... 102. 28.... 103. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą ieškinį dėl nuosavybės teisių... 104. 29.... 105. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs,... 106. 30.... 107. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 108. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 109. 31.... 110. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovės naudai yra pagrindas... 111. 32.... 112. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 113. 33.... 114. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 115. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 116. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 117. Priteisti iš atsakovės V. V., a. k. ( - ) ieškovės J. V., a. k. ( - )... 118. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....