Byla 3K-3-72/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pranešėja) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. Š. ir M. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams A. Š., A. J. Š., M. Š., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui dėl sandorio kaip apsimestinio pripažinimo negaliojančiu ir nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė teismo prašė:

61) pripažinti negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad žemės sklypo pirkėjai yra R. Š. ir A. Š.;

72) pripažinti, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė R. Š. ir A. Š. nuosavybė;

83) pripažinti negaliojančiais namo statybos leidimo dalį dėl statytojo ir 2007 m. vasario 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) savininko (statytojo) bei nustatyti, kad namo statybos leidimas ir 2007 m. vasario 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra išduoti R. Š. ir A. Š. vardu;

94) pripažinti namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine R. Š. ir A. Š. nuosavybe.

10Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu A. Š. gyveno nuo 1988 m. balandžio 16 d. Sutuoktiniai ketino gyventi nuosavame name, todėl 2000 m. kovo 31 d. buvo nupirktas ginčo žemės sklypas, kuriame 2002 m. pradėtas statytis ginčo namas. Jis 2007 m. pradžioje buvo pripažintas tinkamu naudoti. Sutuoktinis žemės sklypą pirko ir namą įregistravo savo motinos A. J. Š. vardu, nors, ieškovės teigimu, turtas įsigytas už šeimos lėšas. Šie sandoriai pripažintini apsimestiniais (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), nes, anot ieškovės, sutuoktinis taip pasielgė norėdamas išvengti, kad turtas taptų bendrąja jungtine nuosavybe, o atsakovė A. J. Š., pasirašydama 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, iš tikrųjų neketino įgyti nuosavybėn ir suprato, jog sklypą perka R. ir A. Š. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji aktyviai dalyvavo namo statybos procese, lankydavosi statomame name, kartu su sutuoktiniu vykdavo išsirinkti ir nupirkti reikiamas namui statybines medžiagas, abu išsirinko reikalingą stogo dangą, namo apdailos medžiagas, rūpinosi baldais, į pastatytą namą ieškovės šeima įsikėlė gyventi 2006 metų gruodžio mėnesį. Paskolų šeima nekilnojamojo turto įgijimui nebuvo paėmusi.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė:

13pripažinti negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad žemės sklypo pirkėjai yra R. Š. ir A. Š.;

14pripažinti, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė R. Š. ir A. Š. nuosavybė;

15kitą ieškinio dalį atmesti ir paskirstyti bylos šalių bylinėjimosi išlaidas.

16Teismas Nustatė šalių santuoka sudaryta 1988 m., santuokoje gimė du vaikai L. Š. (1996) ir A. Š. (1988). A. J. Š. vardu nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamojo turto registre 0,0624 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir ten pat esantis pastatas - gyvenamasis namas. Šį žemės sklypą A. Š. pirkimo-pardavimo sutartimi 2000 m. kovo 31 d. įgijo iš I. B. S., jame 2002 m. birželio 4 d. išduotas leidimas statyti A. J. Š. gyvenamąjį namą. 2007 m. vasario 28 d. surašytas pripažinimo tinkamu naudoti pastatytą nurodytame sklype gyvenamąjį namą aktas. 2007 m. kovo 8 d. sutartimi ieškovė ir atsakovas A. Š. pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 300 000 Lt.

17Iš prekių įsigijimo dokumentų, važtaraščių teismas sprendė, kad A. Š. ir R. Š. 2000-2007 metų pradžioje iš santuokoje įgytų lėšų grynais pinigais pirko ir panaudojo statybines medžiagas ir įrenginius gyvenamojo namo statybai, įrengimui. Sutartys namui aptarnauti - signalizacijai, dujų tiekimui sudarytos A. Š. vardu. Atsakovo A. Š. kaip vienam iš akcininkų priklausančio UAB ,,Langenta” gamybinių patalpų remontui galėjo būti panaudota tik maža dalis pirkto cemento patalpų grindų betonavimui. Kiti UAB ,,Langenta” akcininkai patvirtino, kad nei pamatų blokai, nei plytos nebuvo panaudoti įmonės gamybinių patalpų remontui. Teismas, nustatydamas, kas buvo tikrasis žemės sklypo pirkėjas ir savininkas bei gyvenamojo namo jame statytojas ir savininkas, vadovavosi liudytojo G. K. parodymais, kuris paaiškino, kad R. ir A. Š. užsakė namo statybos projektą. A. ir R. Š. šeima po namo pastatymo apsigyveno jame, dėl šios aplinkybės šalių ginčo nekilo. A. J. Š. ir M. Š. name negyveno, jų paimta banko paskola vėliau, nei užbaigta namo statyba. Teismas įvertino ir tai, kad A. ir R. Š. šeima pardavė butą Kaune ir vėliau pasistatė namą.

18Teismas, padaręs išvadą, kad gyvenamąjį namą ginčo žemės sklype iš santuokoje įgytų lėšų statė ieškovė su atsakovu A. Š., laikė, jog šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris dėl vienos iš sandorio šalių – A. J. Š. - yra apsimestinis, jis skirtas kitam sandoriui - kad A. Š. realiai pirko ginčo žemės sklypą - pridengti, nes jame neišreikšta tikroji nagrinėjamo sandorio šalių valia (CK 1.87 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais statybos leidimo dalį dėl statytojo bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl namo statytojo yra netenkinti, nes teismui patenkinus juos tai nesukels jokių teisinių padarinių, nes namas baigtas statyti.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsakovų A. J. Š. ir M. Š. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimas.

20Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčo turto įregistravimo vieno iš atsakovų vardu faktas registrą tvarkančioje institucijoje nėra laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, galinčiu paneigti kitus įrodymus, nes ginčas būtent ir vyksta dėl nuosavybės teisės į šį turtą. Dėl to reikalavimą pagrindus kitais būtinais įrodymais, teismo sprendimas yra tinkamas dokumentas registrų institucijai įregistruoti nekilnojamąjį turtą sprendime nurodyto asmens vardu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas). Šias aplinkybes ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008). Byloje yra pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, prekių pirkimo čekiai, krovinių gabenimo važtaraščiai atsakovo A. Š. vardu, kurie patvirtina statybinių medžiagų įsigijimą namui statyti ieškovės sutuoktinio A. Š. vardu. Baigus ginčo namo statybą ir įrengimą, ieškovė su atsakovu ir dviem vaikais, pardavę savo vienintelį gyvenamąjį būstą – butą (duomenys neskelbtini), įsikėlė į namą gyventi, kartu persiveždami visus bute buvusius baldus ir daiktus, išskyrus virtuvės komplektą. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie lėšų namo statybai turėjimą. Teisėjų kolegija laikė tikėtinomis ieškovės nurodytas aplinkybes dėl lėšų turėjimo ir jų panaudojimo, būtent, jog jos darbo užmokestis buvo apie 1500 Lt, atsakovo – apie 500 Lt; atsakovas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, nurodydavo ne visą uždarbį, o tik minimalų - tai iš dalies pagrindžia šeimos turimas turtas – jų įsigyti butai Nidoje, butas (duomenys neskelbtini), šeimos pragyvenimo lygis.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu atsakovai A. J. Š. ir M. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį bei, nustačius absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba, nenustačius absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

231. Teismai pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose nustatytas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė faktines aplinkybes bei, vertindami įrodymų apie kasatorių buvimą tikrosiomis sandorio šalimis pakankamumą, netinkamai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos ,,Knyga“ Raseinių filialas byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis UAB ,,Korporacija Lietverslas“ v. E. G. byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.).

242. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinės valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis E. G. v. R. G. byloje Nr. 3K-3-243/2008). Atsižvelgdami į tikruosius šalių ketinimus ir valią sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, teismai turėjo protingą pagrindą konstatuoti, kad kasatoriai buvo tikroji sandorių šalis, nes jie asmeniškai vedė derybas ir atsiskaitė su sklypo pardavėja, gavo statybos leidimą, asmeniškai arba pasitelkdami sūnų A. Š. vykdė visas sutartines prievoles, turėjo lėšų turtui įsigyti ir mokėjo mokesčius už įgytą turtą. Nei ieškovė, nei atsakovas A. Š. nedalyvavo žemės sklypo pirkimo procese ir pinigų nemokėjo. Ieškovė nei darbu, nei pinigais prie namo statybos neprisidėjo. Leisdami pagyventi ginčo name ieškovei ir atsakovui A. Š. kasatoriai išnuomojo jiems namą pagal žodinę nuomos sutartį.

253. Pagal CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktus nuosavybė gali būti įgyjama pagal sandorius, taip pat pagaminant naują daiktą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nusipirkusi žemės sklypą kasatorė gavo leidimą statyti gyvenamąjį namą, pastačiusi jį pridavė ir įregistravo nuosavybę. Byloje teismai išvadas grindė liudytojų parodymais, tačiau neišdėstyta motyvų, lemiančių būtinybę ginčyti aplinkybes, nurodytas oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Liudytojų parodymai apie namo statybą nėra visiškai sutampantys, tačiau teismai prieštaravimų tarp jų nevertino.

264. Kasatoriai pateikė deklaruotą pajamų ir turto deklaraciją, kurioje deklaruotas ginčo turtas ir beveik 250 000 Lt santaupų, kurios panaudotos gyvenamojo namo statybai. Teismai neįvertino ne tik šios, bet ir ieškovės pateiktos deklaracijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-173/2007 konstatuota, kad šalis neprivalo įrodinėti pajamų pagrįstumo esant pateiktoms ir nepaneigtoms pajamų deklaracijoms, ne atsakovai turėjo įrodinėti, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neegzistavo, tačiau ieškovė turėjo įrodyti, jog jos nurodytos aplinkybės egzistavo.

275. Jei ginčo namo statybai būtų panaudota dalis ieškovės ir atsakovo A. Š. lėšų, teismai turėtų pagrindą konstatuoti, kad ginčo turtą pagal sandorius ieškovė su sutuoktiniu įsigijo kartu su kasatoriais. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai pagal įstatymą preziumuojama, kad jų dalys lygios (CK 4.73 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl to teismai galėjo konstatuoti, kad ieškovė su sutuoktiniu 1/2 dalį namo įgijo bendrojon dalinėn nuosavybėn lygiomis dalimis.

286. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Toks nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis pagal A. J. pareiškimą byloje Nr. 3K-3-159/2007). Teismai į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusio notaro ir žemės sklypo pardavėjos. Teismų procesiniai sprendimai gali turėti įtakos notaro teisėms ir pareigoms, nes pagal 2000 m. kovo 31 d. galiojusio Notariato įstatymo 30, 31 straipsnius notaras turi užtikrinti teisėtų interesų apsaugą, t. y. išaiškinti sandorio šalių valią. Žemės sklypo pardavėjos teisinis suinteresuotumas byloje yra tas, kad iš jos kasatorė, kaip pradinė pirkėja, pripažinus ieškovę ir jos sutuoktinį pirkėjais vietoje kasatorės, turėtų teisę išsireikalauti be pagrindo sumokėtas lėšas (CK 6.237 straipsnis).

29Trečiasis asmuo AB SEB bankas pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovų A. J. Š. ir M. Š. kasacinio skundo sutinka su kasacinio skundo prašymu ir argumentais bei prašo kasacinį skundą tenkinti.

30Ieškovė R. Š. atsiliepimu į atsakovų A. J. Š. ir M. Š. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

311. Bylos kontekste esminis yra susitarimas turtą įgyti bendrosios nuosavybės teise, tai, kad bendraturčiai savo turtu, lėšomis, darbu, taip pat ir neturtiniais įnašais prisidėjo įgyjant turtą. Šios aplinkybės tenkinant ieškinį yra nustatytos žemesniųjų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose. Tokios pačios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-304/2008 įvertintos konstatavus turto įgijimą bendrosios nuosavybės teise, o sandorius – apsimestiniais. Šioje byloje taip pat konstatuota, kad šeimos santykių, pagrįstų giminyste ar svainyste, ypatumai lemia ir tokių santykių dalyvių veiksmus civilinėje teisinėje apyvartoje; sandorių, kuriuose dalyvauja šeimų atstovai, apsimestinumui pripažinti nėra būtinas kitos, nesusijusios su šeima, sandorio šalies valios apsimestinumo nustatymas; tokiuose sandoriuose tam tikrais tik šeimai žinomais pagrindais jos atstovas gali veikti siekdamas kitokių, nei nurodomi sandoryje, tikslų, to neviešindamas kitai sandorio šaliai. Taigi sklypo pardavėja galėjo ir nežinoti, kas yra tikrasis sklypo pirkėjas.

322. Dėl įrodymų pakankamumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išvadą apie tam tikrų faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-101/2009). Byloje apeliacinės instancijos teismas darydamas išvadą dėl sandorio apsimestinumo ir kito asmens pripažinimo pirkėju konstatavo, kad kiekvienas įrodymas atskirai nepatvirtino įrodinėjamų aplinkybių buvimo, tačiau įvertinus įrodymų visumą faktas pripažintas įrodytu.

333. Apsimestiniame sandoryje išreikšta valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių faktiškai siekė šalys. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas įsigytas sutuoktinių R. ir A. Š. šeimos namo statybai, turint tikslą jame gyventi. Sutuoktinių rūpinimasis namo statyba, savo vardu statybinių medžiagų pirkimas, namo aptarnavimo sutarčių sudarymas patvirtino jų valią įgyti nuosavybėn ginčo sklypą, namą ir jame gyventi. Teismo konstatuotos faktinės aplinkybės neprieštarauja liudytojų parodymams, dėl to nėra pagrindo konstatuoti CPK 178, 185 straipsnių pažeidimo. Negali būti paneigta vieno iš sutuoktinių teisė į turtą, kuris sutuoktiniams siekiant priešingų tikslų, vieno iš jų nurodomas kaip kitų asmenų nuosavybė, nes tai prieštarautų teisingumui - vienas sutuoktinis (A. Š.) be teisėto pagrindo įgytų turtinį pranašumą, grindžiamą tiesioginės giminystės linija su sandoriuose įvardytu asmeniu (A. Š. motina A. J. Š.). Dėl to sutuoktinių turtinės teisės turi būti ginamos sutuoktinių lygiateisiškumo pagrindu (CK 3.3 straipsnis).

344. Aplinkybės, susijusios su kasatorių lėšomis įsigyjant ginčo turtą, nepaisant deklaracijose išdėstytų duomenų, buvo paneigtos teismams analizuojant atsakovų (kasatorių) parodymus ir juos lyginant su faktiniais bylos duomenimis. Atsakovų (kasatorių) kreditas iš AB SEB banko gautas po to, kai namas buvo baigtas statyti, dėl to šios lėšos negalėjo būti panaudotos namo statybai.

355. Priimtuose teismų sprendime ir nutartyje nenuspręsta dėl notaro ar žemės sklypo pardavėjos teisių ir pareigų. Pripažinus žemės sklypo pirkėjais A. ir R. Š. likusi sandorio dalis palikta galioti, restitucijos klausimas byloje nekeliamas. Sandoris yra įvykdytas, dėl notaro veiksmų sandorio tvirtinimo metu teismai nesprendė. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad teismai nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

38Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

39Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kad byloje neįtraukdamas dalyvaujančiais byloje asmenimis ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusio notaro ir žemės sklypo pardavėjo pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, reiškiantį absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kurio apeliacinės instancijos teismas nepašalino, kasacinio tesimo teisėjų kolegija nurodo, kad nurodytos proceso teisės normos prasme turi būti įtraukiami visi asmenys, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. asmenys, dėl kurių teisių ir pareigų yra sprendžiama byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikomas tuo atveju, jeigu teismo sprendime yra nuspręsta dėl asmenų teisių ar pareigų; nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks ginčo išsprendimas, kuris turi įtakos asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006; 2006 m. liepos 3 d. nutartis pagal J. R. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-430/2006; kt.).

40Nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui dėl sandorio dalies (asmens, įvardyto pirkėju pagal sandorį) pripažinimo negaliojančiu pagrindo kaip apsimestinai sudaryto, sprendžiama dėl sutarties šalimi esančio pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesprendė nei dėl sutarties pardavėjo, nei dėl sutartį tvirtinusio notaro teisių ir pareigų, nes byloje sandoris, kurio teisėtumas tikrinamas, yra įvykdytas, dėl jo įvykdymo fakto šalių ginčo nėra, ginčo dalykas taip pat nėra notaro veiksmai sandorio tvirtinimo metu. Dėl to nurodytas kasacinio skundo argumentas pripažintinas teisiškai nepagrįstu.

41Dėl sandorio kaip apsimestinai sudaryto negaliojimo pagrindo (CK 1.87 straipsnis)

42Byloje teismai įvertino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl pirkėjo, sudariusio šią sutartį, negaliojančia kaip apsimestinai sudarytą ir pripažino žemės sklypą ir jame pastatytą gyvenamąjį namą bendrąja jungtine R. Š. ir A. Š. nuosavybe. Kasaciniu skundu ginčijamas nurodytas teismų įvertinimas ir teigiama, kad kasatoriai buvo tikroji sandorių šalis, nes jie asmeniškai vedė derybas ir atsiskaitė su sklypo pardavėja, gavo statybos leidimą, asmeniškai arba pasitelkdami sūnų A. Š. vykdė visas sutartines prievoles.

43Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.).

44Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje E. M., S. S., J. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009; kt.).

45Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties šalys; jos pripažįsta pirkimo–pardavimo teisinius santykius, tačiau esminis ginčas yra dėl sutarties šalies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens, atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Dėl to esminė įrodinėtina aplinkybė byloje yra tai, kas buvo faktinis žemės sklypo pirkėjas, ar sutampa sutartyje nurodytas pirkėju asmuo su faktiškai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už perkamą sklypą asmeniu. Dėl to teismai turėjo nustatyti, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju – pirkėju) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį.

46Byloje teismai nustatė, kad nupirktas žemės sklypas ir pastatytas jame namas sutuoktinių R. ir A. Š. interesais, savo lėšomis sutuoktinis A. Š. pirko statybines medžiagas namo statybai, organizavo statybos darbus, vidaus įrengimą, tačiau byloje liko neišaiškinta, kuris asmuo iš kokių lėšų faktiškai mokėjo už pirkimo-pardavimo sutartimi nupirktą žemės sklypą. Byloje nekonstatuota, tačiau ir nepaneigta aplinkybė, kad už perkamą žemės sklypą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre atsakovės A. J. Š. vardu, atsiskaitė šeimos lėšomis A. Š., tačiau šios aplinkybės išaiškinimas yra reikšmingas, sprendžiant tiek sandorio dalies pripažinimo apsimestiniu klausimą, tiek ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine arba, jeigu būtų nustatyta, kad lėšos buvo mokamos už nupirktą sklypą konkrečiomis dalimis abiejų bylos šalių, bendrąja daline nuosavybe.

47Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

48Kasacinis skundas grindžiamas taip pat ir argumentais dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų, apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, pažeidimo (CPK 178, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis). Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

49Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to būdamas nepriklausomas ir nešališkas teismas turi išklausyti abi šalis, kurios privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį. Pirmiau nurodyta, kad tiek įstatyme, tiek teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nereikalaujama, jog aplinkybės būtų absoliučiai įrodytos, jų konstatavimui užtenka įrodymų, kurie būtų pakankami ir leistų daryti išvadą apie tam tikros aplinkybės buvimą. Bylą nagrinėjantis teismas turi reikalauti iš šalių, kad jos įrodinėtų tik aiškų ryšį su įrodinėjamais reikalavimais (atsikirtimais) turinčias aplinkybes.

50Remdamasi išdėstytomis nuostatomis kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, jog ieškovė iš esmės ginčija gyvenamojo namo nuosavybės klausimą, tuo tarpu žemės sklypo įgijimo aspektai neįrodinėjami. Tai nulėmė ir atitinkamus byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, kai žemės sklypo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu išvada padaroma be teisinės situacijos analizės.

51Byloje neatskleista, kurios priežastys lėmė tai, kad buvo sudaromi apsimestiniai sandoriai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir gyvenamojo namo statybos, neįforminant jų sutuoktinių R. ir A. Š. vardu, nors kitas sutuoktinių įsigytas nekilnojamasis turtas pirktas jų vardu. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė argumentus dėl žemės sklypo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu pagrįstumo, tačiau jie liko apeliacinės instancijos teismo neišnagrinėti (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šis klausimas atsakovų vėl keliamas kasaciniame skunde, tačiau, nesant konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų dėl žemės sklypo įgijimo, kasacinio teismo teisėjų kolegija negali išspręsti nurodyto klausimo, nes, nesant nustatytų aiškių faktinių aplinkybių dėl žemės sklypo pirkimo, negalimas materialiosios teisės, reglamentuojančios apsimestinio sandorio ir jo padarinius, taikymas. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nagrinėdamas bylas kasacinis teismas sprendžia tesės taikymo klausimus ir yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Žemesniųjų instancijų teismų kompetencija yra atlikti įrodinėjimo, įrodymų vertinimo procesinius veiksmus ir aiškiai pasisakyti, kurios įrodinėtinos faktinės aplinkybės laikomos nustatytomis, o kurios – ne. Apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė ir teisiškai neįvertino aplinkybių dėl žemės sklypo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu pagrįstumo, nors šie procesiniai veiksmai turėjo būti atlikti. Apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei kasacinis teismas, gali patikrinti pirmosios instancijos teismo tiek teisėtumą, tiek pagrįstumą, o padarytas klaidas gali ištaisyti pareikalaudamas ir papildomų įrodymų (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

52Kasaciniame skunde pateiktas argumentas, kad teismai, spręsdami dėl ginčo turto nuosavybės teisių priklausymo konkretiems savininkams, tokių išvadų negalėjo grįsti liudytojų parodymais, nes tokie liudytojų parodymai prieštarauja oficialiajam rašytiniam įrodymui – nekilnojamojo turto registro pažymėjimui, kuriame įvardytas asmuo, esantis ginčo turto savininku (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsakydama į šį kasatorių argumentą teisėjų kolegija nurodo, kad byloje liudytojų parodymais neginčijamas nekilnojamojo turto registrą tvarkančio VĮ Registrų centro veiksmas, kuriuo buvo įregistruota ginčo turto nuosavybė atsakovės A. J. Š. vardu. Registro tvarkytojas įregistruoja daiktines teises, tarp jų ir nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, šie duomenys nuo jų įrašymo laikomi tikri (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3, 4 straipsniai). Pirmiau nurodyta, kad byloje neginčijama nei nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atlikta ginčo turto nuosavybės teisių teisinė registracija atsakovės vardu, nei su nuosavybės teisėmis susijusių duomenų įregistravimas. Byloje ginčo ir įrodinėjimo dalykas yra teisinis pagrindas, kuriuo ieškovė pretenduoja į nuosavybės teisių įgijimą. Pagal CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktus nuosavybės teisė, be kitų įstatyme įvardytų pagrindų, įgyjama pagal sandorius, taip pat pagaminant (sukuriant) daiktą. Įrodinėdama ieškiniu nuosavybės teisių įgijimo pagrindą ieškovė ne ginčija nekilnojamojo turto registre atliktą nuosavybės teisių registraciją ir duomenis apie ją, o siekia teismine tvarka įrodyti nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindą, kuris gali būti nustatomas remiantis visomis įstatyme leistinomis (CPK 177 straipsnis) įrodinėjimo priemonėmis. Teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimas, yra savarankiškas teisinis pagrindas įregistruoti tas daiktines teises registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53Teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir namo pastatymas yra savarankiški teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant dėl nuosavybės teisių pripažinimo asmenine arba bendrąja jungtine, ar bendrąja daline nuosavybe į šiuos nekilnojamus daiktus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis derėjosi dėl sutarties sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009). Vien pripažinimas namo statytojais ieškovės ir A. Š. negali nulemti išvados, kad ir žemės sklypo savininkai yra R. ir A. Š. Galimybę statyti namą kitam asmeniui, negu statytojui, gavusiam statybos leidimą nuosavybės teise priklausančiame sklype, galėjo nulemti ir artimi giminystės ryšiai. Nustačius, kad šeimos (sutuoktinių R. ir A. Š.) lėšomis, neturtiniais įnašais buvo įgytas žemės sklypas ir pastatytas namas, šio turto nuosavybės teisinė registracija ieškovės sutuoktinio motinos (A. J. Š.) vardu neatspindėtų šeimos turto sukūrimo, dėl to tokia padėtis negalėtų būti laikoma sąžininga abiejų sutuoktinių teisėtų interesų pusiausvyra.

54Be to, tikslintinos ir faktinės aplinkybės dėl lėšų namo statybai panaudojimo kilmės, todėl reikia nustatyti, ar R. ir A. Š. turėjo realių finansinių galimybių apmokėti perkamo žemės sklypo kainą bei statyti namą, šiuo atveju nepakanka vien teiginio apie turėtą šeimos kitą nekilnojamąjį turtą, nes tai neleidžia spręsti apie lėšų turėjimą ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti. Byloje nepateikta duomenų apie A. Š. gautas pajamas iš verslo ir jų panaudojimą žemės sklypo pirkimui, taip pat kad ieškovė ar A. Š. būtų vedę derybas ir atsiskaitę su žemės sklypo pardavėja. Pirmiau nurodyta, kad, priklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių, gali būti ginčo turtas pripažintas bendrąja nuosavybe. Žemesniųjų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose nepasisakyta ir dėl to, ar pasikeitus turto, įkeisto hipotekos kreditoriaus (trečiojo asmens) AB SEB banko naudai, savininkams, nenukentės šio kreditoriaus interesai.

55Teisingam bylos išnagrinėjimui, reikia iš naujo tirti ir vertinti faktines aplinkybes. Dėl to byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla iš naujo perduodama nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė teismo prašė:... 6. 1) pripažinti negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo, esančio... 7. 2) pripažinti, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) yra... 8. 3) pripažinti negaliojančiais namo statybos leidimo dalį dėl statytojo ir... 9. 4) pripažinti namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine... 10. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu A. Š. gyveno nuo 1988 m.... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinys tenkintas... 13. pripažinti negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo, esančio adresu:... 14. pripažinti, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys adresu:... 15. kitą ieškinio dalį atmesti ir paskirstyti bylos šalių bylinėjimosi... 16. Teismas Nustatė šalių santuoka sudaryta 1988 m., santuokoje gimė du vaikai... 17. Iš prekių įsigijimo dokumentų, važtaraščių teismas sprendė, kad A. Š.... 18. Teismas, padaręs išvadą, kad gyvenamąjį namą ginčo žemės sklype iš... 19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 20. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčo turto įregistravimo vieno... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu atsakovai A. J. Š. ir M. Š. prašo panaikinti Kauno... 23. 1. Teismai pažeidė CPK 178, 185 straipsniuose nustatytas proceso teisės... 24. 2. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia,... 25. 3. Pagal CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktus nuosavybė gali būti įgyjama pagal... 26. 4. Kasatoriai pateikė deklaruotą pajamų ir turto deklaraciją, kurioje... 27. 5. Jei ginčo namo statybai būtų panaudota dalis ieškovės ir atsakovo A.... 28. 6. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo... 29. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovų A.... 30. Ieškovė R. Š. atsiliepimu į atsakovų A. J. Š. ir M. Š. kasacinį skundą... 31. 1. Bylos kontekste esminis yra susitarimas turtą įgyti bendrosios nuosavybės... 32. 2. Dėl įrodymų pakankamumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs,... 33. 3. Apsimestiniame sandoryje išreikšta valia neatitinka šalių tikrųjų... 34. 4. Aplinkybės, susijusios su kasatorių lėšomis įsigyjant ginčo turtą,... 35. 5. Priimtuose teismų sprendime ir nutartyje nenuspręsta dėl notaro ar... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 38. Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2... 39. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kad byloje neįtraukdamas... 40. Nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui dėl sandorio dalies (asmens, įvardyto... 41. Dėl sandorio kaip apsimestinai sudaryto negaliojimo pagrindo (CK 1.87... 42. Byloje teismai įvertino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl... 43. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui... 44. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies,... 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė... 46. Byloje teismai nustatė, kad nupirktas žemės sklypas ir pastatytas jame namas... 47. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ... 48. Kasacinis skundas grindžiamas taip pat ir argumentais dėl įrodinėjimo... 49. Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje... 50. Remdamasi išdėstytomis nuostatomis kasacinio teismo teisėjų kolegija... 51. Byloje neatskleista, kurios priežastys lėmė tai, kad buvo sudaromi... 52. Kasaciniame skunde pateiktas argumentas, kad teismai, spręsdami dėl ginčo... 53. Teisėjų kolegija pritaria kasacinio skundo argumentams, kad žemės sklypo... 54. Be to, tikslintinos ir faktinės aplinkybės dėl lėšų namo statybai... 55. Teisingam bylos išnagrinėjimui, reikia iš naujo tirti ir vertinti faktines... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...