Byla 2AT-35-648/2015
Dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. prašymą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties.

3Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu E. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį 125 Lt (36 Eur) bauda ir 126 straipsnio 4 dalį – 2500 Lt (724 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda 2500 Lt (724 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

4Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas nepakeistas ir pareiškėjos E. G. apeliacinis skundo netenkintas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6E. G. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį nubausta už tai, kad 2013 m. spalio 14 d., apie 23.35 val., Druskininkuose, ( - ), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Sharan“ (valst. Nr. ( - )) ir policijos pareigūnų reikalavimu atsisakė Vyriausybės nustatyta tvarka leisti patikrinti, ar nėra neblaivi, taip pat vairuotai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.

8Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir bylą nutraukti.

9Pareiškėja teigia, kad jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes ji nevengė pasitikrinti blaivumo, netgi priešingai – ne kartą prašė tai padaryti, tačiau policijos pareigūnai atsisakė patikrinti jos blaivumą motyvuodami tuo, kad jau neva pradėtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas.

10Pažymima, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos veiksmai buvo nukreipti ne į vengimą pasitikrinti blaivumą. Tuo tarpu tai, kad į pirmą pareigūno siūlymą patikrinti blaivumą pareiškėja nesureagavo ir įvertino kaip pajuokavimą, negali būti pripažįstama tyčiniu veiksmu ir siekimu išvengti patikrinimo. Be to, teismai nepašalino prieštaravimų tarp pareiškėjos ir policijos pareigūnų parodymų. Anot pareiškėjos, ji teismo posėdžio metu detaliai išdėstė įvykio aplinkybes ir visada teigė, kad policijos pareigūno L. C. pareiškimą, jog reikia patikrinti blaivumą, ji įvertino kaip pajuokavimą, nes buvo blaivi, o pareigūnai rankose alkotesterio neturėjo. Tačiau vėliau kilo konfliktas, ji jėga buvo įsodinta į policijos transporto priemonę ir nors prašė leisti pasitikrinti blaivumą, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau policijos pareigūnai atsisakė teigdami, kad jau pradėtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, jog ji policijos komisariate jautėsi blogai, prašė iškvieti medikus ir patikrinti jos blaivumą, greitoji medicinos pagalba buvo suteikta tik po dviejų valandų, o patikrinus blaivumą nustatyta, kad ji blaivi.

11Tačiau teismas nepagrįstai pareiškėjos parodymus atmetė, nes jie prieštaravo policijos pareigūnų parodymams. Nors teismas nurodė, kad policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs ir atitiko tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, tačiau su tokiu vertinimu negalima sutikti.

12Visų pirma, teismas neargumentavo, kodėl atmetė pareiškėjos parodymus, o tai, kad liudytojai A. S. ir L. C. yra policijos pareigūnai, nesuteikia jų parodymams aukštesnės didesnės galios. Taip pat atmestinas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad byloje nėra duomenų dėl minėtų liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi. Priešingai, dėl 2013 m. spalio 14 d. įvykio buvo atliekamas šių policijos pareigūnų veiklos patikrinimas ir tai lėmė jų suinteresuotumą bylos baigtimi; be to, minėti pareigūnai įvykio metu konfliktavo su pareiškėja, todėl jų parodymai galėjo būti neobjektyvūs.

13Pareiškėja nurodo, kad skiriasi teismų ir tarnybinio patikrinimo išvados dėl įvykio aplinkybių. Antai teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose užfiksuota, kad pareiškėjos automobilį policijos pareigūnai stabdė įjungę švyturėlius ir garso signalą, o iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog pareigūno L. C. vairuojamas automobilis nenaudojo nei švyturėlių, nei garsinio signalo. Tai patvirtina byloje esantys duomenys iš „Vieningos pajėgų valdymo sistemos“. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos parodymai dėl šviesos ir garso sistemų nenaudojimo 2013 m. spalio 14 d. pareigūnų automobilyje sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga – kompiuterinių sistemų išrašais, o policijos pareigūnų parodymai jiems prieštarauja.

14Taip pat pareiškėja pažymi, kad teismai neperžiūrėjo jos pateiktų vaizdo įrašų, kur užfiksuota, kad ji prašė patikrinti jos blaivumą. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas L. C. tarnybiniame pareiškime apie tai nutylėjo, tačiau teisme parodė, jog pareiškėja prašė patikrinti blaivumą, tačiau jau buvo pradėtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl to padaryti nebuvo galimybės. Be to, vertinant tarnybinių pareiškimų turinį, juose nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėja atsisakė tikrintis blaivumą, taip pat nenurodyta, kad policijos pareigūnai išaiškino pareiškėjai atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmes, tačiau teismai šių aplinkybių neįvertino.

15Pareiškime nurodoma, kad teismai nepagrįstai nevertino liudytojų R. G., L. M. ir I. Š. parodymų motyvuodami tuo, jog šie liudytojai atvyko jau po to, kai pareigūnai užfiksavo pareiškėjos atsisakymą pasitikrinti blaivumą. Pareiškėja teigia, kad, priešingai nei nurodė teismas, liudytojai R. G., L. M. ir I. Š. į įvykio vietą atvyko labai greitai (po 10 minučių), todėl įvykio aplinkybės jiems buvo žinomos, taip pat ir faktas, jog policijos pareigūnai elgėsi netinkamai ir nereagavo į pareiškėjos prašymą patikrinti blaivumą. Šių liudytojų parodymus patvirtina vaizdo ir garso įrašai.

16Pareiškėja pabrėžia, kad teismai nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir byloje esančios rašytinės medžiagos. Pažymėtina, kad byloje yra vaizdo įrašas, kuriame pareigūnas A. S. teigia, jog tarnybiniame automobilyje yra vaizdo ir garso įranga, tačiau tarnybinio patikrinimo metu jis nurodė, kad automobilyje įrašymo aparatūra neveikė. Pareiškėja tokius prieštaravimus vertina kaip vengimą pateikti vaizdo įrašą.

17Taip pat pareiškėja mano, kad teismai nevertino administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybių, ir pažymi, jog jį surašė ne A. S., o tam teisės neturintis L. C., tą jis pats patvirtino teismo posėdžio metu. Tai, kad protokolą surašė tam teisės neturintis L. C., matyti ir iš byloje esančių registro duomenų, be to, protokolą pasirašė ir spaudą uždėjo taip pat L. C. Pareiškėjos manymu, nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė asmuo, neturintis tam teisės, byla turi būti nutraukta. Taip teismai nenustatė, kas protokole įrašė, jog buvo pažeistas ir KET 18 punktas.

18Pareiškėja abejoja dėl protokolo surašymo laiko ir teigia, kad jis policijos komisariate negalėjo būti surašytas 2013 m. spalio 15 d., 00.10 val., nes ji į komisariatą pristatyta tik 2013 m. spalio 15 d., 00.20 val.

19Taip pat teismai netyrė aplinkybių, susijusių su pareigūnų turėtais mobiliojo ryšio telefonais. Nors pareigūnai teigė, kad negalėjo įrašyti įvykio aplinkybių, nes neva jų transporto priemonėje nebuvo įrašymo įrenginio, tačiau patikrinimo medžiagoje esančioje kompiuterinės technikos ir kitų nešiojamų įrenginių registracijos žurnalo kopijoje pažymėta, jog 2013 m. spalio 14 d. A. S. buvo išduoti du tvarkingi mobiliojo ryšio telefonai („Motorola B893“ ir „Motorola 9983“), kuriuos pabaigęs tarnybą grąžino.

20Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2013 m. spalio 15 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 24, kuriame nustatyta, jog ji buvo blaivi, neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ATPK 26 straipsnio 4 dalį ir prieštarauja nustatytai patikros tvarkai (nebuvo paimta kraujo). Priešingai, šis rašytinis dokumentas yra svarbus, nes patvirtina, kad pareiškėja 2013 m. spalio 14 d. buvo blaivi, be to, įrodo, jog ji nevengė pasitikrinti blaivumo. Pareiškėja teigia, kad dėl vartotų vaistų pareigūnai galėjo manyti, jog ji naudojo alkoholį.

21Taip pat teismai netyrė aplinkybių, susijusių su pareiškėjos sulaikymu. Iš bylos aplinkybių matyli, kad pareiškėja buvo sulaikyta nuo 2013 m. spalio 14 d. 23.35 val. iki 2014 m. spalio 15 d. 01.30 val., tačiau nėra jokių procesinių dokumentų, kodėl policijos pareigūnai ją buvo sulaikę, nes atsisakymas pasirašyti po administracinio teisės pažeidimo protokolu nėra įstatyme numatytas pagrindas sulaikyti asmenį. Pareigūnų teiginys, jog jie pareiškėją vežė į komisariatą tam, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba, vertintinas kritiškai, nes jie nesiėmė jokių priemonių iškviesti medikus įvykio vietoje, nors pareiškėja prašė tai padaryti.

22Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančią Alytaus apskrities VPK Vidaus tyrimo grupės tarnybinio patikrinimo išvadą, nes vadovavosi tarnybinio patikrinimo metu duotais liudytojų R. G., L. M. ir I. Š. parodymais, nors privalėjo pats apklausti šiuos liudytojus.

23Taip pat pareiškime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 276 straipsnio 3 dalies 2 punktą liudytojas negali duoti parodymų, jeigu jis buvo atstovas civilinėje, administracinėje ar administracinio teisės pažeidimo byloje dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo, kai ėjo atstovo pareigas, todėl pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas negalėjo būti apklaustas kaip liudytojas (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi).

24Be to, pareiškėja teigia, kad buvo pažeistas ATPK 35 straipsnyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti: pažeidimas padarytas 2013 m. spalio 14 d. (administracinės nuobaudos paskyrimo terminas baigėsi 2014 m. balandžio 14 d.), o nuobauda paskirta 2014 m. rugpjūčio 8 d. Esant šioms aplinkybėms, administracinė byla turi būti nutraukta.

25Pažymėtina, kad 2014 m. kovo 12 d. pirmosios instancijos teismas nagrinėjo administracinę bylą, kurioje E. G. buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismo posėdžio metu teismas atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2014 m. balandžio 17 d., tačiau teismo posėdžio metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės bylos nagrinėjimo termino pratęsimo; šį klausimą 2014 m. kovo 12 d. teisėjas savo iniciatyva išsprendė rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja teigia, kad administracinės nuobaudos paskyrimo terminas negalėjo būti pratęstas rašytinio proceso tvarka, o turėjo būti išspręstas teismo posėdyje, be to, teismas pažeidė ATPK 35 straipsnio 3 dalį, kur išsamiai nurodyta, kada teismas gali pratęsti administracinės nuobaudos paskyrimo terminą: kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vielos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad teismai gali išspręsti termino pratesimo klausimą priimdami motyvuotą nutartį, tačiau Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis yra visiškai nemotyvuota (grindžiama vien tuo, kad kitas teismo posėdis skiriamas 2014 m. liepos 17 d.). Pareiškėjos manymu, kitą teismo posėdį teismas turėjo surengti iki 2014 m. balandžio 14 d., t. y. kada baigiasi nuobaudos paskyrimo terminas, o ne jį pratęsti.

26Taip pat pareiškėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsakė į jos apeliacinio skundo argumentą dėl nepagrįstai pratęsto administracinės nuobaudos paskyrimo termino, dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje pažeidimo sudėties nebuvimo jos veikoje.

27Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas Vidmantas Kondrackis atsiliepimu į pareiškimą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. prašymo netenkinti.

28Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja siekia pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir sušvelninti savo teisinę padėtį bei išvengi administracinės atsakomybės, kuri jai taikyta pagrįstai. Taip pat nurodoma, kad prašyme minimos aplinkybės buvo visiškai ištirtos bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, o paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjos asmenybę.

29Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. prašymas netenkintinas.

30Dėl ATPK 257 straipsnio ir 126 straipsnio 4 dalies taikymo

31Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

32Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

33ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

34Pirmosios instancijos teismas E. G. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį nubaudė už tai, kad 2013 m. spalio 14 d., apie 23.35 val., Druskininkuose, ( - ), vairavo transporto priemonę „Volkswagen Sharan“ (valst. Nr. ( - )) ir policijos pareigūnų reikalavimu atsisakė Vyriausybės nustatyta tvarka leisti patikrinti, ar nėra neblaivi, taip pat vairuotai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra.

35Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tai, jog Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės.

36Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo priimtame 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarime visi teismo posėdyje ištirti įrodymai išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti, padarytos išvados argumentuotos ir logiškai pagrįstos. E. G. gynybos versija, neva ji neatsisakė tikrintis blaivumo, nes galvojo, kad ją prie namų sustabdę policijos pareigūnai juokauja, buvo tiriama ir, išanalizavus įrodymus, motyvuotai atmesta.

37Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti pažeidimą fiksavę policijos pareigūnai A. S. ir L. C., kurių parodymai vienodi ir sutampa esminėmis detalėmis, parodė, kad pastebėję, jog automobilis, sukant iš Veisiejų g. į Ringėliškės g., išvažiavo į priešingą eismo juostą, įtarė, jog automobilį vairuojantis asmuo gali būti neblaivus, todėl jį stabdė įjungę šviesos ir garso signalus. Automobilį vairuojantis asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – E. G., reikalavimui sustoti nepakluso, įsuko į ( - ) ir sustojo prie namo. Bendraudami su vairuotoja, pareigūnai pajuto alkoholio kvapą, tačiau pasiūlius pasitikrinti blaivumą, vairuotoja tai daryti atsisakė, išmetė paduotą alkotesterio vienkartinio pūtimo antgalį ir stengėsi pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atvesdinus pažeidėją į tarnybinį automobilį, buvo dar kartą pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau pažeidėja pūsti į alkotesterį atsisakė ir paprašė būti paleista. Po tokio E. G. atsisakymo pasitikrinti blaivumą buvo pradėtas rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas.

38Taigi pažeidėja, atsisakydama vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti blaivumą, kai tokia galimybė buvo suteikta net keletą kartų siūlant pūsti į alkotesterį, realizavo ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės tai, kad pažeidėjai, po daugiau nei dviejų valandų nuvykus į medicinos įstaigą, buvo nustatytos 0,07 promilės, nes, kaip jau buvo minėta, ji sustabdyta policijos pareigūnų tai daryti atsisakė.

39Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, įrodymai aptarti ir įvertinti. Pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad teismo sprendimas teisėtas bei pagrįstas, padarytos išvados motyvuotos bei teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo. Pareiškėja prašyme iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

40Pareiškime nurodytas teiginys, kad skiriasi automobilio stabdymo aplinkybės (ar buvo įjungtas švyturėlis ir garso signalas), nurodytos tarnybiniuose pranešimuose ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje, taip pat tai, ar pareigūnai turėjo mobiliojo ryšio telefonus, neturi jokios įrodomosios reikšmės padaryto administracinio teisės pažeidimo teisiniam vertinimui. Tai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas.

41Be to, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad teismai neperžiūrėjo jos pateiktų vaizdų įrašų. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2014 m. rugpjūčio 5 d., protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (E. G.) atstovo pateiktas CD diskas su nuotraukomis ir vaizdo įrašais, proceso dalyviai galėjo užduoti klausimus bei pateikti paaiškinimus dėl CD diske užfiksuotos informacijos. Priešingai nei nurodoma pareiškime, pirmosios instancijos teismas ištyrė liudytojų R. G., L. M. ir I. Š. parodymus bei nurodė, kad jie aiškino aplinkybes, buvusias po to, kai atsisakymo pasitikrinti blaivumą faktas buvo konstatuotas policijos pareigūnų, todėl įrodomosios reikšmės neturi.

42Taip pat buvo ištirti pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (jog protokolą surašė ne A. S., o tam teisės neturintis L. C.) aplinkybių pažymint, kad visos aplinkybės, susijusios tiek su pažeidimo padarymu, tiek su jo fiksavimu administracinio teisės pažeidimo protokole, buvo išsamiai ištirtos teismo posėdžio metu paaiškinimus duodant ne tik įvykį fiksavusiems policijos pareigūnams L. C. ir A. S., bet ir institucijos (Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariato), atstovui S. V. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad protokolą surašė tam daryti teisės neturintis policijos pareigūnas.

43Kartu kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

44Esant šioms aplinkybėms, E. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, jokių esminių materialios ar proceso teisės pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis pareiškėjos prašyme nurodomais argumentais naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

45Dėl administracinės nuobaudos paskyrimo termino (ATPK 35 straipsnis)

46Pareiškėjos teiginys, kad buvo pažeistas ATPK 35 straipsnyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti (nes pažeidimas padarytas 2013 m. spalio 14 d., o nuobauda paskirta 2014 m. rugpjūčio 8 d.), yra nepagrįstas.

47ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trečioje šio straipsnio dalyje numatyta galimybė pratęsti administracinės nuobaudos paskyrimo terminą, be kitų atvejų, ir tada, kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Esant šioms aplinkybėms, terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip vieneriems metams, jį skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne.

48Nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2013 m. spalio 14 d., taigi nuobaudos paskyrimo terminas baigėsi 2014 m. balandžio 14 d. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad, 2014 m. kovo 12 d. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – E. G., į teismo posėdį neatvyko dėl ligos, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2014 m. balandžio 17 d. Kadangi nauja teismo posėdžio data buvo paskirta jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam šešių mėnesių nagrinėjimo terminui, tai teisėjas, vadovaudamasis ATPK 35 ir 282 straipsniais, 2014 m. kovo 12 d. priėmė nutartį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą pratęsė, motyvuodamas tuo, kad užsitęsus duomenų patikrinimui dėl jų gausos nustatytais terminai neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Pažymėtina, kad ATPK nėra numatyta draudimo administracinės nuobaudos paskyrimo terminą pratęsti rašytinio proceso tvarka, svarbu, kad priimta nutartis būtų motyvuota

49Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, 2014 m. kovo 12 d. nutartimi rašytinio proceso pratęsdamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą, ATPK 35 straipsnio 3 dalies ir 282 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. prašymą atnaujinti bylą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio... 3. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu E. G.... 4. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Druskininkų miesto... 5. Teisėjų kolegija... 6. E. G. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį nubausta už... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. prašo panaikinti... 9. Pareiškėja teigia, kad jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo... 10. Pažymima, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos veiksmai... 11. Tačiau teismas nepagrįstai pareiškėjos parodymus atmetė, nes jie... 12. Visų pirma, teismas neargumentavo, kodėl atmetė pareiškėjos parodymus, o... 13. Pareiškėja nurodo, kad skiriasi teismų ir tarnybinio patikrinimo išvados... 14. Taip pat pareiškėja pažymi, kad teismai neperžiūrėjo jos pateiktų vaizdo... 15. Pareiškime nurodoma, kad teismai nepagrįstai nevertino liudytojų R. G., L.... 16. Pareiškėja pabrėžia, kad teismai nepašalino prieštaravimų tarp... 17. Taip pat pareiškėja mano, kad teismai nevertino administracinio teisės... 18. Pareiškėja abejoja dėl protokolo surašymo laiko ir teigia, kad jis... 19. Taip pat teismai netyrė aplinkybių, susijusių su pareigūnų turėtais... 20. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad... 21. Taip pat teismai netyrė aplinkybių, susijusių su pareiškėjos sulaikymu.... 22. Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino... 23. Taip pat pareiškime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 276... 24. Be to, pareiškėja teigia, kad buvo pažeistas ATPK 35 straipsnyje nustatytas... 25. Pažymėtina, kad 2014 m. kovo 12 d. pirmosios instancijos teismas nagrinėjo... 26. Taip pat pareiškėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai... 27. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos... 28. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja siekia pateisinti savo neteisėtus... 29. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. prašymas netenkintinas.... 30. Dėl ATPK 257 straipsnio ir 126 straipsnio 4 dalies taikymo... 31. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu)... 32. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų... 33. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas),... 34. Pirmosios instancijos teismas E. G. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 126... 35. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias... 36. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo priimtame 2014 m. rugpjūčio... 37. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti pažeidimą fiksavę policijos... 38. Taigi pažeidėja, atsisakydama vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą... 39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas įrodymus vertino... 40. Pareiškime nurodytas teiginys, kad skiriasi automobilio stabdymo aplinkybės... 41. Be to, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad teismai neperžiūrėjo jos... 42. Taip pat buvo ištirti pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai dėl... 43. Kartu kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti... 44. Esant šioms aplinkybėms, E. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal... 45. Dėl administracinės nuobaudos paskyrimo termino (ATPK 35 straipsnis)... 46. Pareiškėjos teiginys, kad buvo pažeistas ATPK 35 straipsnyje nustatytas... 47. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti... 48. Nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2013 m.... 49. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, 2014 m. kovo 12 d.... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 51. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. prašymą atnaujinti bylą...