Byla 1A-72-744/2020

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, nuteistajam L. B. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, L. B. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. – dvi paros, prilyginant tai 4 MGL dydžio baidai; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto, tai yra transporto priemonės – automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), ir jo dokumentų konfiskavimas; kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

61.

7L. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 3.45 val., automobilių aikštelėje, esančioje ( - ), ( - ), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), priklausantį A. S., būdamas neblaivus, esant akivaizdiems neblaivumo požymiams ir vengė neblaivumo patikrinimo.

8II.

9Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, grąžinti transporto priemonę „Renault Laguna“.

122.1.

13Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. nurodo, kad jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios jis realiai nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi tik prielaidomis, kad jis galimai atvažiavo į stovėjimo aikštelę, esančią ( - ), policijos komisariato kieme. Teigia, kad jis ( - ) gyvena 54 metus, daug kartų dėl smulkių administracinių pažeidimų yra buvęs ( - ) rajono policijos komisariate, esančiame ( - ), todėl neįmanoma, kad jis, būdamas neblaivus, nuvažiuotų į ( - ) rajono policijos komisariato kiemą.

142.2.

15Apeliantas teigia, kad jis 2019 m. rugpjūčio 21 d. 6 val. nuvežė žvejus I. E. ir S. G. į ( - ) žvejoti. Juos nuvežus į ( - ), jie išgėrė 0,7 1itro degtinės, palikdami jam 150-200 gramų, kad grįžęs namo išgertų už kelionę. Sugedus jo automobilio stabdžiams, neturėdamas kitos išeities, jis nusprendė automobilį palikti policijos komisariato kieme, esančiame ( - ). Pastatęs automobilį aikštelės gale, jis išjungė automobilio variklį, raktelius paliko užvedimo spynelėje, kad grotų muzika. Pagal vaizdo įrašą, padarytą iš vaizdo stebėjimo kamerų, matosi, kad jis 8 minutes buvo automobilyje, kuriame išgėrė apie 200 gramų alkoholio. Automobilio išgėręs jis nevairavo. Policijos pareigūnai jo paprašė nueiti į policijos komisariatą, jis nesipriešino, sutiko su jų reikalavimais. Tačiau jis atsisakė pūsti į alkotesterį, kadangi jis jokio nusižengimo nepadarė, alkoholio prieš vairuojant automobilį nevartojo.

163.

17Atsiliepimų į nuteistojo L. B. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

184.

19Teismo posėdžio metu nuteistasis L. B. ir jo gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir L. B. išteisinti, prokuroras Linas Vitkus prašė nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

225.

23Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

246.

25Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir prašo panaikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

26Dėl įrodymų vertinimo ir L. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje

277.

28BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamoje byloje L. B. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o taip pat vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Šie pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant.

298.

30Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

319.

32Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. B. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) L. B., liudytojus A. Š., E. V., taip pat ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas tyrė bei analizavo tiek L. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – L. B. teisinančius įrodymus (iš dalies paties L. B. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

3310.

34Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje L. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 3.30 val. su draugu E. V. važiavo automobiliu „Renault Laguna“ ( - ) gatve. Automobilį vairavo būdamas blaivus. Bevažiuojant sugedo automobilio stabdžių sistema, todėl jis nusprendė įsukti į ( - ) esančią aikštelę. Jo draugas išsikvietė taksi ir išvažiavo, o jis nutarė likti mašinoje. Jis prisiminė, kad draugas automobilyje buvo palikęs 100-150 g degtinės ir nutarė ją išgerti ir permiegoti mašinoje. Už 10 minučių prie jo priėjo du policijos pareigūnai ir paprašė papūsti į alkotesterį. Jis pasakė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, automobilio nevairavo. Tada jį nusivedė į policijos komisariatą ir uždarė į kamerą. Jis policijos pareigūnams sakė, kad atsisako pūsti į alkotesterį, nes nepadarė jokio pažeidimo, nevairavo išgėręs (1 t., b. l. 123-124). Kaip matyti iš šių nuteistojo L. B. parodymų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo argumentų, L. B. neginčija, kad jis policijos pareigūnų reikalavimu atsisakė leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, tačiau aiškina, kad blaivumo nesutiko tikrintis dėl to, kad jis nevairavo išgėręs.

3511.

36Nuteistojo L. B. parodymus, kad jis 2019 m. rugpjūčio 22 d. naktį automobilių aikštelėje, esančioje ( - ), vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), ir atsisakė būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojo E. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jis su L. B. vasarą, datos tiksliai nepamena, apie 12 val. nakties atvažiavo į ( - ), kur jis bendravo su klientais, jį vežiojo L. B. Apie 3 val. nakties važiuojant link viešbučio, automobiliui sugedo stabdžiai. L. B. sustojo prie policijos komisariato, o jis (liudytojas) išsikvietė taksi ir išvažiavo. Prie jo L. B. alkoholio negėrė (1 t., b. l. 154); liudytojo policijos pareigūno A. Š. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad policijos komisariato budėtoja jį ir jo kolegą V. P. informavo, kad prie policijos komisariato aikštelėje įtartinai manevruoja kažkoks automobilis ir paprašė nueiti pasižiūrėti, kas ten atsitiko. Jie su kolega V. P. nuėję pastebėjo stovintį automobilį, prie vairo sėdėjo policijai žinomas vyriškis L. B. Vizualiai matėsi, kad jis neblaivus, buvo sutrikusi koordinacija, nuo jo iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli. Jis su kolega įtarė, kad asmuo vairavo, automobilio salone lyg rado nugertą degtinės butelį, todėl asmenį sulaikė ir parsivedė į policijos komisariatą, pasiūlė jam nusistatyti girtumą, bet jis kategoriškai atsisakė. Visa tai, kad asmuo atsisako pasitikrinti neblaivumą, buvo filmuojama ir užfiksuota taip, kaip numatyta pagal generalinio komisaro įsakymu patvirtintą tvarką. L. B. keletą kartų buvo išaiškina atsakomybė už atsisakymą nusistatyti girtumą. Kiek pamena, L. B. patvirtino, kad supranta atsakomybę ir vis tiek atsisako nusistatyti girtumą, taip pat atsisakė daryti tam tikrus pratimus girtumo nustatymo testui (1 t., b. l. 144, 145). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojai A. Š. ir E. V. galėjo apkalbėti nuteistąjį L. B., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davęs neobjektyvius parodymus. Liudytojo A. Š. duoti parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, tokias pačias L. B. sulaikymo aplinkybes jis nurodė savo 2019 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 20).

3712.

38Liudytojų A. Š., E. V. parodymus, iš dalies paties nuteistojo L. B. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys: 2019 m. rugpjūčio 22 d. policijos pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 3.45 val. į automobilių aikštelę, esančią ( - ), automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), atvažiavo L. B. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, nusistatyti girtumą atsisakė. Asmens atsisakymas nusistatyti neblaivumą ir atlikti bendrą asmens būklės įvertinimą nufilmuotas (1 t., b. l. 1); informaciniame pranešime ROIK ( - ) užfiksuotos aplinkybės, kad per vaizdo kameras pastebėta, kad prie policijos komisariato privažiavo automobilis, kuris keistai važinėjo po stovėjimo aikštelę, patikrinus automobilyje sėdėjo vyriškis, kuris neturi teisės vairuoti ir yra neblaivus. Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 3.45 val. į automobilių aikštelę, esančią ( - ), atvažiavo L. B., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. ( - ), nuo L. B. sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, nusistatyti girtumą atsisakė (1 t., b. l. 10, 11); 2019 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kad ( - ) pastatu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovi pilkos spalvos automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), ant automobilio galinių keleivio sėdynių guli automobilinė vaiko kėdutė bei raudonos spalvos batų dėžutė, kurioje yra pomidorai, rūkytos mėsos gabalas, bei pradarytas stiklinės taros alkoholio butelis „Hlebnyi dvor“ 0,7 litro talpos. Automobilio bagažinėje guli guminė valtis (1 t., b. l. 12-18); 2019 m. rugpjūčio 23 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kad buvo apžiūrėtas diskas, kuriame užfiksuotas filmuotas vaizdas, kuomet L. B. policijos pareigūnui ne kartą pareikalavus atsisakė nusistatyti neblaivumą, L. B. taip pat kelis kartus buvo paaiškintos atsisakymo leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, teisinės pasekmės (1 t., b. l. 26-28); 2019 m. rugpjūčio 26 d. daiktų apžiūros protokolo užfiksuoti duomenys, kad buvo apžiūrimas diskas, kuriame užfiksuota filmuota vaizdo medžiaga iš ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuo 3.40 val. iki 4.20 val., ir kurioje užfiksuotos byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 29-34); 2019 m. rugpjūčio 22 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, kad tikrinamasis asmuo L. B., kuriam nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai, buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, jam buvo pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę, tačiau L. B. atsisakė nuo paaiškinimų bei atsisakė pasirašyti aktą (1 t., b. l. 48).

3913.

40Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju visi paminėti bylos duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, kad L. B. 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 3.45 val., automobilių aikštelėje, esančioje ( - ), vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), ir policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius ir pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, tai padaryti atsisakė.

4114.

42Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis L. B. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jos veikimą tiesiogine tyčia. L. B. elgesys byloje nagrinėjamo įvykio metu – nevienkartinis atsisakymas policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jam buvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumą teisinės pasekmės – rodo, kad L. B. vengė pasitikrinti neblaivumą, atlikdamas tokius veiksmus suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo L. B. veiksmus pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis L. B., nėra pagrindo.

4315.

44Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. nurodo, kad automobilio išgėręs jis nevairavo, tik pastatęs automobilį aikštelėje ir išjungęs jo variklį išgėrė apie 200 gramų alkoholio, todėl, jo nuomone, jis neturėjo pareigos tikrintis blaivumą. Tačiau teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad surinkta bylos medžiaga liudija, kad per vaizdo kameras buvo pastebėta, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 3.31 val., prie ( - ) policijos komisariato, esančio ( - ), privažiavo automobilis, kuris keistai važinėjo po stovėjimo aikštelę, vėliau vairuotojas nuvažiavo į stovėjimo aikštelės galą, pasistatė automobilį ir išjungė šviesas (b. l. 10, 11, 29, 30). ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoja šią informaciją netrukus perdavė policijos pareigūnams A. Š. bei V. P. ir nurodė nueiti į minėtą aikštelę patikrinti minėtą automobilį (1 t. b. l. 20). Policijos pareigūnai A. Š. ir V. P. už kelių minučių nuėję į nurodytą vietą pastebėjo aikštelėje stovintį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), kurio variklis buvo išjungtas, o prie vairo sėdėjo L. B., kitų asmenų automobilyje ar šalia jo nebuvo. Policijos pareigūnai aiškiai matė, jog L. B. yra neblaivus, tai nustatė iš jo nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos, iš burnos sklindančio alkoholio kvapo (1 t., b. l. 1, 20). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. B. per laikotarpį, kol pas jį atėjo policijos pareigūnai, vairuotojo statuso neprarado. Tai, kad prieš policijos pareigūnams pareikalavus nusistatyti neblaivumą, jis vairavo automobilį, pripažįsta ir pats nuteistasis L. B. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo vairavimo pabaigos buvo praėjusios vos kelios minutės, nes policijos pareigūnai į gautą pranešimą sureagavo nedelsiant. Visą tą laiką, kol prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, L. B. sėdėjo vairuotojo vietoje ir iš automobilio išlipęs nebuvo. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad L. B. 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 3.45 val., vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), todėl, kilus įtarimui dėl to, kad automobilį vairavo galimai apsvaigęs nuo alkoholio (keistai manevravo aikštelėje, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, nekoordinuoti judesiai), jis turėjo pareigą paklusti policijos pareigūnų reikalavimui ir pasitikrinti blaivumą, nepriklausomai nuo savo įsitikinimo, jog jis jokio nusižengimo nepadarė, o pareigūnų reikalavimas leistis L. B. patikrinam, ar nėra neblaivus, išreikštas netrukus po jo vairavimo, buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas.

4516.

46Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ar, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, – „alkoholio prieš vairuojant automobilį nevartojo“, o taip pat kitos), reikšmės neturi. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.). Todėl nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentai, kad jis alkoholio prieš vairuojant automobilį nevartojo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl L. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje nuteistasis L. B. privalėjo nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus ir tuomet, nustačius neblaivumą ir pradėjus tyrimą, įrodinėti aplinkybę, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo jau po transporto priemonės vairavimo.

4717.

48Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktas numato, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Tais atvejais, kai asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo siuntimu, rezultatais ir jis yra sulaikytas, asmens prašymu per šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą terminą asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš šios teisės normos seka, kad, atsisakęs tikrintis blaivumą alkotesteriu policijos komisariate, L. B. turėjo teisę prašyti būti pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pasinaudojimas teise kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis gali turėti įtakos tokio asmens veiksmų vertinimui. Tačiau nagrinėjamu atveju L. B. atsisakęs pasitikrinti neblaivumą policijos komisariate šia teise nepasinaudojo, pageidavimo vykti į medicinos įstaigą policijos pareigūnams neišreiškė, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

4918.

50Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį nuteistojo L. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam L. B. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti teismo sprendimą.

51Dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų L. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių

5219.

53Kaip jau minėta, L. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kita ko, pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas L. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. B. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), būdamas neblaivus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

5420.

55Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas vairavimą neblaiviam, vienareikšmiai numatė, kad baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu asmuo vairuoja kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į BK 2811 straipsnio 1 dalies dispoziciją, asmuo už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, tai yra jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas).

5621.

57Nagrinėjamu atveju L. B. nebuvo nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis, nes jis atsisakė alkotesteriu pasitikrinti savo neblaivumą ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato patalpose, taip pat nepageidavo būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta jo medicininė apžiūra (1 t., b. l. 1, 20, 26, 27, 48). Šių aplinkybių nuteistasis L. B. apeliaciniame skunde neginčija. Taigi bylos medžiagoje tikslių duomenų apie tai, koks konkretus L. B. neblaivumo laipsnis buvo veikos padarymo metu (ar jis galėjo būti didesnis nei 1,5 promilės), nėra. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat konstatavo, kad piktybiškais veiksmais L. B. sutrukdė nustatyti jo blaivumą ir nepagrįstai užkirto galimybę policijos pareigūnams aiškintis, ar jis vairavo neblaivus ar blaivus.

5822.

59Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius konkretaus L. B. neblaivumo laipsnio byloje nagrinėjamo įvykio metu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad L. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), būdamas neblaivus, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina. Skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

60Dėl transporto priemonės ir jos dokumentų konfiskavimo

6123.

62Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, nuteistajam L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: transporto priemonės – automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), ir jo dokumentų konfiskavimas. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo grąžinti jam transporto priemonę „Renault Laguna“.

6324.

64Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat paimti turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, tai yra kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

6525.

66Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo. Abejonių dėl to, kad nuteistojo L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuota transporto priemonė – automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Nors L. B. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau akivaizdu, kad be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Todėl įvykio metu L. B. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste.

6726.

68L. B. vairuotas automobilis turi ekonominę vertę, jį naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), pirmosios instancijos teismo konfiskuotas buvo visiškai pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, yra tinkamai individualizuota, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, todėl keisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

6927.

70Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, taip pat nuspręsta konfiskuoti automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), dokumentus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtų dokumentų atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatos pirmosios instancijos teismo buvo taikytos nepagrįstai. Kaip jau minėta, pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas iš to gavo naudos. Nagrinėjamu atveju automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), dokumentai nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, įrankis, priemonė ar rezultatas, todėl juos konfiskuoti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

71Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

72nuteistojo L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

73Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį:

74iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti L. B. inkriminuotą faktinę aplinkybę, kad jis šioje nuosprendžio dalyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), būdamas neblaivus;

75panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta konfiskuoti automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris ( - ), dokumentus.

76Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 6. 1.... 7. L. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės... 12. 2.1.... 13. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. nurodo, kad jis pripažintas kaltu dėl... 14. 2.2.... 15. Apeliantas teigia, kad jis 2019 m. rugpjūčio 21 d. 6 val. nuvežė žvejus I.... 16. 3.... 17. Atsiliepimų į nuteistojo L. B. apeliacinį skundą proceso dalyviai per... 18. 4.... 19. Teismo posėdžio metu nuteistasis L. B. ir jo gynėjas advokatas Algirdas... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. 5.... 23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 24. 6.... 25. Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios... 26. Dėl įrodymų vertinimo ir L. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą... 27. 7.... 28. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo... 29. 8.... 30. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį... 31. 9.... 32. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas,... 33. 10.... 34. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje L. B. savo kaltės dėl jam... 35. 11.... 36. Nuteistojo L. B. parodymus, kad jis 2019 m. rugpjūčio 22 d. naktį... 37. 12.... 38. Liudytojų A. Š., E. V. parodymus, iš dalies paties nuteistojo L. B.... 39. 13.... 40. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl... 41. 14.... 42. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma teisėjų kolegija konstatuoja,... 43. 15.... 44. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. nurodo, kad automobilio išgėręs jis... 45. 16.... 46. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 2811 straipsnio... 47. 17.... 48. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452... 49. 18.... 50. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. B. apeliacinio... 51. Dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų L. B. inkriminuojamos... 52. 19.... 53. Kaip jau minėta, L. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu,... 54. 20.... 55. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas vairavimą neblaiviam,... 56. 21.... 57. Nagrinėjamu atveju L. B. nebuvo nustatytas konkretus neblaivumo laipsnis, nes... 58. 22.... 59. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 60. Dėl transporto priemonės ir jos dokumentų konfiskavimo... 61. 23.... 62. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67... 63. 24.... 64. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė,... 65. 25.... 66. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. B. pripažintas... 67. 26.... 68. L. B. vairuotas automobilis turi ekonominę vertę, jį naudojant padaryta... 69. 27.... 70. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67... 71. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 72. nuteistojo L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 73. Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d.... 74. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti L. B. inkriminuotą faktinę... 75. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72... 76. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....