Byla 2A-253-372/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teisėja nagrinėdama civilinę bylą

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6488-641/2013 pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teisėja nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas J. L. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 tarnavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje. Šis faktas reikalingas, tam, kad pareiškėjui būtų suteikta valstybinė kario pensija. Jis nurodė, kad kariuomenėje tarnavo nuo1983 metų. Nuo 1988 metų dirbo ( - ). Nuo 1991-01-03 iš ( - ) gamyklos pervedimo tvarka buvo perkeltas į KAD Šiaulių zonos skyrių ( - ). 1993-04-28 įsakymu Nr.26-š Šiaulių ( - ) gamyklos apsaugos būrys buvo reorganizuotas į 616 apsaugos kuopą, o pareiškėjas paskirtas ( - ). Nuo 1994-07-13 įsakymu Nr.50-š kuopa buvo likviduota ir pagal darbo sutartis dirbę darbuotojai buvo atleisti. Būdamas ( - ), pareiškėjas nebuvo atleistas, jo tarnyba tęsėsi iki 1994 m. gruodžio mėnesio imtinai. 1995 metų sausio mėnesį jam buvo pasakyta, kad jis turi pereiti tarnauti į budėtojų dalį arba bus išleistas į atsargą. Atleidimo dokumentų negavo ir kario pensija jam nemokama iki šiol.

5Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 tarnavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje.

6II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apylinkės teismas pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 tarnavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas valstybinei kario pensijai gauti. Priteisė iš pareiškėjo J. L. 11,70 Lt pašto išlaidų valstybei.

8Teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens byla Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos archyvuose nėra išlikusi, todėl jis neturi galimybės gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių jo tarnybą KAM. Teismas nustatė, kad surinkti įrodymai - 1996-01-29 pristatyme apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu fiksuoti duomenys, jog J. L. išleistas į atsargą 1994 m. pačiam prašant, duomenys apie pareiškėjui mokėtą darbo užmokestį iš LR KAM darbo užmokesčio fondo nuo 1991 metų sausio mėn. iki 1994-12-31, šias aplinkybes patvirtinantys liudytojų S. J. ir G. M. parodymai pagrindžia, kad pareiškėjas tarnavo krašto apsaugos sistemoje. Liudytojo V. B. parodymai, jog jam pradėjus dirbti 1991 m. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamento komendantūroje pareiškėjas jau dirbo gamyklos ( - ) ( - ), J. L. 1991 m. birželio mėn. priėmė( - )priesaiką Sukilėlių kalnelyje, dalyvaujant ( - ) Z. O., ir buvo ( - ) - leidžia manyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 tarnavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje. Nurodė, kad duomenų, jog 1991-1994 metais pareiškėjui J. L. darbo užmokestis būtų mokėtas iš gamyklos ( - )apsaugai skirtų lėšų, nėra.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimo netenkinti.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

12Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nevisiškai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 1991-01-03 iki 1994-12-31 tarnavo krašto apsaugos sistemoje, tačiau šio fakto nepakanka nustatyti, kad pareiškėjui galima būtų paskirti kario pensiją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo tarnybos stažas yra 4 metai, o pensijai skirti reikia 20 metų tarnybos stažo.

13Teismo sprendimas neatitinka CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 448 straipsnio 1 dalies normų reikalavimų, nes teismo nustatytas faktas, susijęs su kario pensijos gavimu, nesukelia pareiškėjui asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos. Esant šiam nustatytam faktui, pareiškėjui kario pensija negali būti paskirta.

14Neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 1991-1994 dirbo ne laisvai samdomu darbuotoju, o tarnavo LR krašto apsaugos sistemoje. Teismas darydamas šią išvadą netinkamai vertino liudytojų parodymus apie tai, kad alga buvo mokama, kaip pareigūnui iš Krašto apsaugos ministerijos; duomenis, kad pareiškėjas 1991 m. birželio mėnesį priėmė ( - ) priesaiką. Darbo užmokestis iš Krašto apsaugos ministerijos darbo užmokesčio fondo gali būti mokamas ne tik kariams, pareigūnams, bet ir darbuotojams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo pareigūnas. Pagal CPK 448 straipsnio 1 dalį teismo sprendime nurodyti įrodymai, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu, yra nepakankami.

15Priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė į įrodymus, kad pareiškėjas dirbo ( - ) gamyklos ( - ). Krašto apsaugos departamentas su gamykla buvo sudarę sutartį dėl objektų apsaugos. Šios sutarties pagrindu visi gamyklos ( - )darbuotojai priimti dirbti į Krašto apsaugos departamento Šiaulių zonos skyrių. Atlyginimus ( - ) darbuotojams mokėjo gamyklos administracija.

16Pareiškėjas J. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-18 sprendimą palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens skundą atmesti.

17Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, išsamiai motyvuotas bei pagrįstas teisės normomis ir galiojančia teismų praktika. Nurodo, kad apelianto teiginys, jog valstybinių karių pensijų skyrimą numatę LR Vyriausybės nutarimai šios pensijos skyrimą siejo su kario statusu yra nepagrįstas, nes nurodyti teisės aktai yra negaliojantys ir neaktualūs šioje byloje. Pažymi, kad apeliantas tokio savo argumento nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenurodė ir juo nesirėmė. Pareiškėjui valstybinė kario pensija nėra paskirta ir negali būti skiriama remiantis negaliojančiais teisės aktais. Todėl apelianto argumentas, kad 1991-1992 teisės aktai pensijos skyrimą siejo su kario statusu, o teismo sprendime jis nėra nurodytas, teisiškai yra nereikšmingas. Pareiškėjas nurodo, kad bylos dalykas buvo ne tarnybos laikas ar pareiškėjo statusas, o tai, kad pareiškėjas ne pagal darbo sutartį dirbo, o tarnavo Krašto apsaugos sistemoje. Pareiškėjo kreipimosi į teismą metu šalių ginčo dėl tarnybos stažo nebuvo, todėl pareiškėjas neturėjo teisės tiesiogiai prašyti teismo nustatyti atitinkamą faktą. Apelianto teiginys, kad teismas darydamas išvadą, jog pareiškėjas tarnavo LR Krašto apsaugos sistemoje nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, yra nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, teismas šiuo klausimu išsamiai išanalizavo ir pasisakė ir dėl byloje esančių rašytinių įrodymų. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pagal pasirašytą sutartį su Krašto apsaugos departamentu ( - ) gamykla mokėjo ir pareiškėjui atlyginimą. Teisės aktai vienareikšmiškai reglamentavo, kad eiliniams darbuotojams atlyginimas mokamas taip, kaip teigia apeliantas, o ( - )– iš Krašto apsaugos lėšų.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

19ir teisiniai argumentai

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

22CPK 444 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-388/2010). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

23Materialioji teisė, suteikianti prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę, nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimas nesuteiks pareiškėjui teisės gauti kario pensiją, kadangi tam būtinas 20 metų darbo stažas. Šiuo atveju apeliantas tik pačiame apeliaciniame skunde nurodė minėtą argumentą, tačiau negalima nuneigti to fakto, kad šio sprendimo pagrindu pareiškėjas įgyja teisę reikalauti šios pensijos. Teismas sprendžia, kad šiuo sprendimu nenagrinėjamas klausimas dėl šios pensijos skyrimo ar neskyrimo galimybės, stažo paskaičiavimo pagrįstumas. Tai yra atskira procedūra, nesusijusi su šios bylos nagrinėjimu. Šioje byloje teismas taip pat neturi pagrindo analizuoti pareiškėjo statuso, kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas tarnavo krašto apsaugos tarnyboje ir nesprendė dėl jam teikiamo ar neteikiamo karinio laipsnio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr.216P 1990-08-20 buvo sukurta Apsaugos tarnyba prie Krašto apsaugos departamento. Ji buvo skirta itin svarbių objektų apsaugai. 1991-01-03 Krašto apsaugos departamentas pervedimo tvarka priėmė sukarintos ( - ) darbuotojus, kurių įsidarbinimo klausimas išspręstas 1991-01-03 įsakymu Nr.5 (b.l.18-22).1993-04-28 LR KAM SKAT Šiaulių apskrities teritorinės gynybos štabo įsakymu Nr.26-Š Šiaulių ( - )gamyklos apsaugos būrys buvo reorganizuotas į 616 apsaugos kuopą prie Šiaulių teritorinės gynybos štabo (b.l.24). Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės vado 1994-06-30 įsakymu Nr.48-š 616 kuopos tarnautojai buvo atleisti iš darbo (b.l.66-67), tačiau pareiškėjas šiame įsakyme nenurodytas. Tai, kad jam buvo mokamas darbo užmokestis iki pat 1994-12-31, patvirtina Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadovas (b.l.36-37).Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui kaip ( - )atlyginimas buvo mokamas ne iš ( - )gamyklos lėšų, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, remdamasis ir liudytojų parodymais. Tokia tvarka buvo nustatyta ir Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Apsaugos tarnybos nuostatų 38 straipsnyje (b.l.23-28).

24Lietuvos Respublikos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba yra nuolat veikianti, piliečių savanoriškumo principu formuojama sudėtinė krašto apsaugos sistemos dalis. Net jei pareiškėjui atlyginimą po kuopos likvidavimo mokėjo ne Krašto apsaugos departamentas,o SKAT, jis liko ( - ).

25Teismas daro išvadą, kad pateiktas Liudijimas taip pat įrodo, jog pareiškėjas įstojo į atkuriamą Lietuvos kariuomenę (b.l.11). 1990 metais atkuriamoje Lietuvos kariuomenėje dar nebuvo visiškai suformuota kariuomenės sistema, kuriami įstatymai, susiję su krašto apsauga, todėl būtent dėl šių priežasčių teismas turi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas tik pateiktu pareiškimu gali ginti savo teises. Pareiškėjas negali nukentėti vien dėl to, kad žemesnėse krašto apsaugos sistemos grandyse nebuvo tinkamai tvarkoma dokumentacija, forminami etatai.

26Apeliantas turėjo galimybę pateikti įrodymus, susijusius su kitų likviduotos 616 kuopos darbuotojų atleidimu. Tai būtų svarbus įrodymas, susijęs su įsakymu Nr.48-š neatleistų darbuotojų klausimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis).Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

27Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ar teismas juos vertino netinkamai.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

29Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas J. L. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija su... 6. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apylinkės teismas pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę... 8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo asmens byla Lietuvos Respublikos Krašto... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 10. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 12. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nevisiškai tinkamai... 13. Teismo sprendimas neatitinka CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 448 straipsnio 1... 14. Neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas 1991-1994... 15. Priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė į įrodymus, kad pareiškėjas... 16. Pareiškėjas J. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių... 17. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas,... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 19. ir teisiniai argumentai... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. CPK 444 straipsnio 1 dalyje teismui suteikta teisė nustatyti faktus, nuo... 23. Materialioji teisė, suteikianti prašomam nustatyti faktui juridinę... 24. Lietuvos Respublikos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo 1... 25. Teismas daro išvadą, kad pateiktas Liudijimas taip pat įrodo, jog... 26. Apeliantas turėjo galimybę pateikti įrodymus, susijusius su kitų... 27. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti...