Byla 2A-874-241/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“, atsakovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „Stilmeda“ apeliacinius skundus ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ prisidėjimą prie atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stilmeda“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1065-560/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“ ieškinį atsakovėms restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei „Stilmeda“, uždarajai akcinei bendrovei „Dangų studija“, uždarajai akcinei bendrovei „Sirena“ security, uždarajai akcinei bendrovei „Vejuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Tikri langai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „KRK Companies group“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „SK Baltic“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama:
    1. pripažinti negaliojančiomis 2013 m. rugsėjo 20 d. ir 2014 m. kovo 24 d. tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Tikri langai“ sudarytas sutartis dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos;
    2. pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Vejuva“ sudarytą sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos ir taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovei 35 321 Lt sumą;
    3. pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 11 d. tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Stilmeda“ sudarytą trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį ir taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės UAB „Stilmeda“ ieškovei 20 514,81 Lt sumą;
    4. pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 23 d. tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Dangų studija“ sudarytą trišalį susitarimą ir taikyti restituciją priteisiant iš UAB „Dangų studija“ ieškovei 71 665,57 Lt sumą;
    5. pripažinti negaliojančiu 2013 m. spalio 15 d. tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Sirena“ security sudarytą susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo;
    6. priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi UAB „SK Baltic“ iškelta bankroto byla. Prašomais pripažinti negaliojančiais sandoriais buvo įskaityti atsakovės UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimai ieškovei su ieškovės įsiskolinimais tiekėjams (atsakovėms UAB ,,Tikri langai“, UAB ,,Stilmeda“, UAB ,,Dangų studija“, UAB „Sirena“ security). Ginčijami susitarimai pažeidžia ieškovės (jos kreditorių) teises.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, šiuo sprendimu ir 2015 m. rugsėjo 15 d. papildomu sprendimu paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu:
    1. panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą bei 2015 m. rugsėjo 15 d. papildomą sprendimą ir priėmė naują sprendimą;
    2. pripažino negaliojančiomis 2013 m. rugsėjo 20 d. ir 2014 m. kovo 24 d. tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Tikri langai“ sudarytas sutartis dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos;
    3. pripažino negaliojančia 2013 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Vejuva“ sudarytą sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos;
    4. priteisė iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovei BUAB „SK Baltic“ 10 229,67 Eur;
    5. pripažino negaliojančia 2014 m. vasario 11 d. tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Stilmeda“ sudarytą trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį;
    6. pripažino negaliojančia 2013 m. spalio 23 d. tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Dangų studija“ sudarytą trišalį susitarimą;
    7. pripažino negaliojančiu 2013 m. spalio 15 d. tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Sirena“ security sudarytą susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo;
    8. bylos dalį dėl restitucijos taikymo pagal negaliojančiais pripažintus sandorius – 2013 m. spalio 23 d. trišalį susitarimą, sudarytą tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Dangų studija“ ir 2014 m. vasario 11 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį, sudarytą tarp UAB „SK Baltic“, UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Stilmeda“ – perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. sprendimu:
    1. ieškinį atmetė;
    2. priteisė iš atsakovės UAB „Stilmeda“ atsakovei RUAB „KRK Baltic“ 5 941,50 Eur;
    3. priteisė iš atsakovės UAB „Dangų studija“ atsakovei RUAB „KRK Baltic“ 20 755,78 Eur;
    4. priteisė iš ieškovės BUAB „SK Baltic“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei RUAB „KRK Baltic“ 425 Eur, atsakovei UAB „Stilmeda“ 450 Eur, atsakovei UAB „Tikri langai“ 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  2. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 11 d. ieškovė ir atsakovės UAB „KRK Baltic“ bei UAB „Stilmeda“ sudarė trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 2014/02/11, pagal kurią UAB „KRK Baltic“ įsipareigojo sumokėti UAB „Stilmeda“ 38 408,43 Lt ieškovės įsiskolinimą. Atsakovė UAB „Stilmeda“ iš atsakovės UAB „KRK Baltic“ gavo iš viso 23 000 Lt sumą, iš kurios 20 514,81 Lt turėjo priklausyti ieškovei kaip atsakovės UAB „KRK Baltic“ skola. Taip pat 2013 m. spalio 23 d. ieškovė ir atsakovė UAB „KRK Baltic“ bei atsakovė UAB „Dangų studija“ sudarė trišalį susitarimą Nr. 1023/2013, pagal kurį UAB „KRK Baltic“ įsipareigojo sumokėti UAB „Dangų studija“ 81 667,98 Lt ieškovės skolą. Atsakovė UAB „Dangų studija“ gavo iš atsakovės UAB „KRK Baltic“ 71 665,57 Lt sumą, kuri turėjo priklausyti ieškovei kaip atsakovės UAB „KRK Baltic“ skola. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla.
  3. Teismas sprendė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus ginčo trišalius sandorius negaliojančiais, tarp sandorių šalių yra taikytina restitucija. Teismas vertino, kad nėra pagrindo taikyti kitokį restitucijos būdą, nei tiesiogiai nustatytas įstatymo, t. y. šalis grąžinti į pradinę iki sandorių pasirašymo buvusią padėtį, restituciją atliekant natūra.
  4. Teismas sutiko su atsakovės RUAB „KRK Baltic“ argumentais, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiamas restitucijos būdas ir forma, atsakovių UAB „Stilmeda“ ir UAB „Dangų studija“ iš atsakovės UAB „KRK Baltic“ gautas lėšas priteisiant ne jas realiai sumokėjusiai UAB „KRK Baltic“, o ieškovei.
  5. Teismas, įvertinęs pripažintų negaliojančiais sandorių sudarymo faktą bei ieškovės į bylą pateiktą pačios UAB „KRK Baltic“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą Nr. BUH 2014-08-08/1 apie UAB „KRK Baltic“ sumokėtas sumas už UAB „SK Baltic“, vertino, kad ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „KRK Baltic“. Tačiau teismas sprendė, kad tai nėra pakankama konstatuoti esant pagrindą pakeisti restitucijos būdą ir formą, šalis grąžinant ne į pradinę, iki sandorių sudarymo buvusią, padėtį, o į palankesnę ieškovei padėtį.
  6. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje yra duomenų apie ieškovės įsiskolinimą atsakovei UAB „KRK Baltic“, konstatavo, jog ieškovės padėtis negali būti pagerinta atsakovės RUAB „KRK Baltic“ sąskaita. Teismas pažymėjo, kad atsakovės RUAB „KRK Baltic“ teiginiai, jog ji ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo skolinga ieškovei, neatitinka bylos aplinkybių bei byloje pateiktų duomenų. Teismo vertinimu, jeigu atsakovės UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimo ieškovei nebūtų buvę, nebūtų pagrindo sudaryti ir trišalių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių ir juose nurodyti konkrečius atsakovės UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimų ieškovei dydžius.
  7. Teismas padarė išvadą, kad pripažinus negaliojančiais trišalius susitarimus, tarp sandorio šalių taikytina tiesioginė restitucija, šalis grąžinant į padėtį, buvusią iki trišalių sandorių sudarymo.
  8. Teismas konstatavo, kad atsakovės UAB „KRK Baltic“ mokėjimais buvo dengiami pagal 2013 m. spalio 23 d. trišalį susitarimą prisiimti įsipareigojimai. Kadangi atlikdama mokėjimo pavedimus atsakovei UAB „Dangų studija“, atsakovė UAB „KRK Baltic“ mokėjimo paskirtyje nenurodė pagal kokią sutartį yra vykdomas apmokėjimas, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti CK 6.55 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje yra duomenų, jog suėjus mokėjimo terminui pagal trišalį susitarimą, tarp atsakovių UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Dangų studija“ buvo pradelstų įsiskolinimų bendrai 2 896,90 Eur sumai, kuri buvo padengta, ir atsakovei UAB „Dangų studija“ atsakovės UAB „KRK Baltic“ papildomai sumokėta 20 755,78 Eur suma, nesant daugiau pradelstų įsipareigojimų, sprendė, kad minėta suma buvo apmokėta kaip įsipareigojimas pagal trišalį reikalavimų įskaitymo susitarimą. Teismas pažymėjo, kad su šia pozicija ir minėtos sumos dydžiu sutinka ir atsakovė UAB „KRK Baltic“, atlikusi atsakovei UAB „Dangų studija“ mokėjimus, būtent tokia apmokėjo tvarka numatyta ir RUAB „KRK Baltic“ finansiniuose dokumentuose.
  9. Nors atsakovė UAB „Dangų studija“ pateikė į bylą tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, sudarytą su atsakove UAB „KRK Baltic“, kuriame nurodyti priešingi duomenys, tačiau, teismas vertino, kad šis įrodymas nelaikytinas paneigiančiu aukščiau minėtas išvadas, nes minėtame akte yra daug netikslumų ir finansinių neatitikimų, prieštaraujančių tarp šalių susiklosčiusiai faktinei situacijai – akte nurodytas skolos likutis neatitinka pačios atsakovės nurodomų aplinkybių, taip pat RUAB „KRK Baltic“ kreditorių sąraše nurodytų duomenų.
  10. Teismas konstatavo, jog į bylą nėra pateikta duomenų, kad 2013 m. liepos 3 d. laidavimo sutartis buvo įvykdyta, kurios pagrindu, atsakovės UAB „Dangų studija“ teigimu, buvo atlikti UAB „KRK Baltic“ mokėjimai. Teismas pažymėjo, kad laidavimo sutarties 3 punkte numatytas dvejų metų terminas, per kurį UAB „Dangų studija“ turi pareikšti reikalavimą laiduotojai UAB „KRK Baltic“ dėl debitorės UAB „SK Baltic“ prievolių įvykdymo, tačiau byloje nepateikti duomenys, kad toks reikalavimas buvo pareikštas. Be to, ir pati atsakovė UAB „KRK Baltic“ nenurodo, kad ši sutartis buvo įvykdyta.
  11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei UAB „Dangų studija“ atsakovės UAB „KRK Baltic“ 20 755,78 Eur dydžio suma buvo sumokėta trišalio susitarimo pagrindu, šį mokėjimą atlikus už ieškovę. Teismas sprendė, kad taikant restituciją iš atsakovės UAB „Dangų studija“ atsakovei RUAB „KRK Baltic“ priteistina suma sudaro 20 755,78 Eur.
  12. Teismas nustatė, kad ieškovė taikytinos restitucijos dydį grindžia atsakovės RUAB „KRK Baltic“ pateikta 2014 m. rugpjūčio 8 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog pagal trišalę sutartį atsakovė UAB „KRK Baltic“ sumokėjo atsakovei UAB „Stilmeda“ 6 661,23 Eur sumą.
  13. Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Stilmeda“ teiginiais, jog pagal trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį iš atsakovės UAB „KRK Baltic“ buvo gauta tik 2 098,94 Eur suma. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad, atlikdama mokėjimo pavedimus atsakovei UAB „Stilmeda“, atsakovė UAB „KRK Baltic“ mokėjimo paskirtyje nenurodė pagal kokią sutartį yra vykdomas apmokėjimas. Nors, atsakovės UAB „Stilmeda“ teigimu, atsakovė UAB „KRK Baltic“ atliko mokėjimus pagal prekių pirkimo-pardavimo sutartį dar tuomet, kai jie nebuvo pradelsti, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog mokėjimai buvo atlikti pirmenybę teikiant apmokėjimams pagal pirkimo-pardavimo sutartį, o ne trišalės ginčo sutarties įsipareigojimams įvykdyti. Teismas pažymėjo, kad trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis sudaryta 2014 m. vasario 11 d., o mokėjimai ginčo sumai tarp šalių buvo vykdomi po šios sutarties pasirašymo, tarp šalių lygiagrečiai esant jau keliems teisiniams santykiams pagal pasirašytas sutartis.
  14. Teismas konstatavo, kad nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė RUAB „KRK Baltic“ sutiko su atsakovės UAB „Stilmeda“ pozicija ir nurodė, kad už ieškovę sumokėjo atsakovė UAB „Stilmeda“ būtent 2 896,20 Eur sumą, tačiau į bylą taip pat yra pateikta 2014 m. rugpjūčio 8 d. atsakovės UAB „KRK Baltic“ pasirašyta pažyma, kurioje nurodyta, jog pagal trišalį susitarimą atsakovė UAB „KRK Baltic“ sumokėjo atsakovei UAB „Stilmeda“ 6 661,23 Eur sumą. Teismo vertinimu, šių duomenų atsakovė RUAB „KRK Baltic“ nepaneigė.
  15. Teismas vertino, kad šiuo atveju taip pat aktuali CK 6.55 straipsnio 2 dalis dėl įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos. Teismas nustatė, kad pagal dvi PVM sąskaitas-faktūras mokėjimo terminas buvo suėjęs dar iki ginčo trišalio sandorio termino, dėl to ieškovė, paskaičiuodama galutinę restitucijos UAB „Stilmeda“ atžvilgiu sumą, minėtų mokėtinų sumų neįtraukė ir nustatė, kad iš viso už ieškovę atsakovėms UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Stilmeda“ sumokėjo 5 941,50 Eur. Teismo vertinimu, ši suma ieškovo nustatyta pagrįstai ir teisingai.
  16. Teismas pažymėjo, kad esant panašiai faktinei situacijai su atsakove UAB „Dangų studija“, t. y., tarp atsakovių UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Dangų studija“ ginčo metu lygiagrečiai su trišaliu tarpusavio įskaitymų susitarimu esant ir kitiems sutartiniams santykiams bei atsakovei UAB„KRK Baltic“ vykdant mokėjimus be nurodymo pagal kurį konkrečiai sandorį yra mokama, nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovė RUAB „KRK Baltic“ nurodo, jog už ieškovę atsakovei UAB „Dangų studija“ buvo sumokėta visa 20 755,78 Eur suma, tuo tarpu atsakovei UAB „Stilmeda“ dalis atliktų mokėjimų laikoma kaip sumokėta pagal tarpusavio dvišalius teisinius santykius. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta suma – 5 941,50 Eur, atsakovės UAB „KRK Baltic“ buvo sumokėta atsakovei UAB „Stilmeda“ pagal trišalę tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutartį. Teismas padarė išvadą, kad, nustačius, jog restitucija taikytina atsakovės RUAB „KRK Baltic“ naudai, minėta suma iš atsakovės UAB „Stilmeda“ priteistina atsakovei RUAB „KRK Baltic“.
  17. Teismas vertino, kad restitucijos forma, kuomet atsakovei RUAB „KRK Baltic“ gavus iš atsakovių UAB „Stilmeda“ ir UAB „Dangų studija“ mokėtinas sumas, sumažinti atsakovės RUAB „KRK Baltic“ finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, nėra tinkama, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suteikiamas pranašumas kreditorei RUAB „KRK Baltic“ prieš kitus ieškovės kreditorius. Teismas konstatavo, kad pirmumo teisė susimažinti finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje nepagrįstai pažeistų kreditorių interesų tenkinimo eiliškumą ir kitų kreditorių teises, nes restruktūrizuojant UAB „KRK Baltic“ ir restruktūrizavimo eigoje bent iš dalies įvykdžius įsipareigojimus ieškovei, šios lėšos būtų įskaitomos į bendrą ieškovės turto masę bei naudojamos atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo įskaitymas skolininko atžvilgiu jam jau esant iškeltai bankroto bylai, prieštarautų ĮBĮ nuostatoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas šio atsakovės RUAB „KRK Baltic“ reikalavimo netenkino ir sprendė, kad minėtas sumas atsakovės UAB „Stilmeda“ ir UAB „Dangų studija“ privalo grąžinti atsakovei RUAB „KRK Baltic“, tuo tarpu ieškovė minėtų mokėjimų apimtimi taptų atsakovės RUAB „KRK Baltic“ kreditore.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Ieškovė BUAB „SK Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti restituciją bei priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Dangų studija“ 20 755,78 Eur, iš atsakovės UAB „Stilmeda“ – 5 941,50 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-290- 407/2016 patenkino ieškovės ieškinį ir pripažino visus ginčo sandorius su atsakovėmis negaliojančiais, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Vejuva“ 10 229,67 Eur ieškovei. Atsakovė UAB „Vejuva“, kaip ir atsakovės UAB „Stilmeda“ ir UAB „Dangų Studija“ pagal nuginčytus sandorius pinigines lėšas gavo ne tiesiogiai iš ieškovės, bet iš atsakovės RUAB „KRK Baltic“ ir kitų trečiųjų asmenų. Lietuvos apeliacinis teismas, taikydamas restituciją, nurodytą pinigų sumą priteisė iš atsakovės UAB „Vejuva“ ieškovei. Nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje turi res judicata reikšmę nagrinėjamoje byloje. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo taikytos restitucijos formos ir nepagrįstai priteisė nurodytas pinigines sumas atsakovei RUAB „KRK Baltic“.
    2. Grąžinandamas nagrinėti bylą iš naujo dalyje dėl restitucijos taikymo Lietuvos apeliacinis teismas apibrėžė iš naujo nagrinėtinos bylos ribas – tikslių pagal nuginčytus sandorius gautų sumų nustatymą atsakovių UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“ atžvilgiu. Teismas nepagrįstai nustatė kitokią restitucijos formą.
    3. Atsižvelgiant į proceso operatyvumo, koncentruotumo principus bei į viešojo intereso dominavimą, nėra pagrindo ieškovės nurodytas pinigų sumas iš atsakovių UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“ grąžinti atsakovei RUAB „KRK Baltic“, o tik paskui ieškovei siekti atgauti ar prisiteisti šias sumas iš atsakovės RUAB „KRK Baltic“, todėl nurodytos sumos turi būti priteisiamos (grąžinamos) iš karto iš atsakovių ieškovei. Tokia ieškovės pozicija atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, kurioje Lietuvos Aukščiausias Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo pinigines lėšas, kurias atsakovas buvo gavęs ne tiesiai iš ieškovo, o iš trečiojo asmens.
    4. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovės UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“ pagal nuginčytus sandorius gaudamos pinigines lėšas iš atsakovės RUAB „KRK Baltic“ neteisėtai pasigerino savo padėtį kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu; taip pat konstatuota, kad atsakovė RUAB „KRK Baltic“, išmokėdama pinigines sumas pagal nuginčytus sandorius, buvo skolinga ieškovei ir išmokėtų piniginių sumų dydžiu sumažino savo įsipareigojimus ieškovei. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad taikant restituciją ir priteisiant nurodytas pinigines sumas ieškovei, jai būtų suteikiama palankesnė padėtis, o atsakovės RUAB „KRK Baltic“ padėtis pablogėtų. Byloje nustatyta, kad ginčo sandorių sudarymo momentu atsakovė RUAB „KRK Baltic“ buvo skolinga ieškovei už atliktus statybos darbus. Atlikdama mokėjimus atsakovėms UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“, mokėjimų sumas atsakovė RUAB „KRK Baltic“ įskaitydavo kaip savo įsipareigojimų ieškovei įvykdymą, t. y. nurodytomis mokėjimų sumomis mažino savo įsipareigojimus ieškovei. Taikant restituciją ir priteisiant ieškovės prašomas pinigines sumas tiesiogiai ieškovei, atsakovės RUAB „KRK Baltic“ padėtis nepablogės, nes nurodytos piniginės sumos, kaip gautina atsakovės RUAB „KRK Baltic“ piniginė prievolė už statybos darbus, priklausė ieškovei. Jeigu nebūtų sudaryti ginčo sandoriai, atsakovė RUAB „KRK Baltic“ vis tiek būtų turėjusi prievolę atsiskaityti su ieškove, ką ji padarė pervesdama pinigines lėšas ne tiesiogiai, o pagal nuginčytus sandorius atsakovėms UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“.
    5. Teismas, priteisdamas iš atsakovių UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“ nurodytas pinigines sumas, be pagrindo pagerino atsakovės RUAB „KRK Baltic“ padėtį, o ieškovės padėtį pablogino. Atlikusi mokėjimus pagal ginčo sandorius atsakovėms UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“, atsakovė RUAB „KRK Baltic“ sumokėtų piniginių sumų dydžiu neįvykdė savo piniginių prievolių ieškovei. Taikant sprendimu nustatytą restitucijos formą, atsakovė RUAB „KRK Baltic“ ne tik gautų ieškovei priklausančias lėšas, tačiau kartu ir išvengtų prievolių įvykdymo ieškovei.
    6. Taikant restituciją atsakovių UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“ padėtis pablogėja, tačiau nepagrįsto ir nesąžiningo pablogėjimo teisinės situacijos šiuo atveju nėra, nes be teisėto pagrindo patekusios į geresnę padėtį už pirmumo išieškojimų eilėje teisę turinčius kreditorius po restitucijos pritaikymo ir teisinės tvarkos atkūrimo civiliniuose teisiniuose santykiuose atsakovės kartu su visais kitais ieškovės kreditoriais turės galimybę ginti savo teises bankroto byloje.
    7. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Tikri langai“ 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei RUAB „KRK Baltic“ – 425 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu visiškai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovėms RUAB „KRK Baltic“ ir UAB „Tikri langai“. Grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, ieškovė šioms atsakovėms nepateikė jokių naujų reikalavimų.
  2. Atsakovė UAB „Stilmeda“ prašo ieškovės BUAB „SK Baltic“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Ieškovė netinkamai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą. Pagrindinis Lietuvos apeliacinio teismo motyvas, lėmęs būtent tokio restitucijos būdo taikymą ieškovės atžvilgiu, buvo tai, kad atsakovė UAB „Vejuva“ neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad pagal pripažintą negaliojančiu 2013 m. gruodžio 18 d. sudarytą sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos atsakovė UAB „Vejuva“ gavo tokią pačią sumą, kurią nurodė ir ieškovė, t. y. 10 229,67 Eur sumą.
    2. Atsakovių UAB „Stilmeda“ ir UAB „Vejuva“ faktinės situacijos iš esmės skyrėsi, t. y. tarp UAB „Vejuva“ ir UAB „KRK Baltic“ nebuvo jokių kitų tarpusavio santykių, išskyrus ginčo sandorio pagrindu kilę santykiai. Atsakovė UAB „Vejuva“ neginčijo iš atsakovės RUAB „KRK Baltic“ gautos sumos. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas sprendimu pritaikė restituciją atsakovės UAB „Vejuva“ atžvilgiu, o likusią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai netapatino atsakovės UAB „Stilmeda“ ir atsakovės UAB „Vejuva“ bei atsakovės UAB „Stilmeda“ atžvilgiu pritaikė kitokį restitucijos būdą.
    3. Ieškovės prašomas taikyti restitucijos būdas negalimas. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai, t. y. 2014 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovė RUAB „KRK Baltic“ atliko 3 000 Lt/868,86 Eur mokėjimą atsakovei UAB „Stilmeda“, taip pat 2014 m. balandžio 30 d. atliktas analogiškas mokėjimo nurodymas, lygus 10 000 Lt/2 896,20 Eur bei 2014 m. birželio 16 d. atliktas mokėjimas 10 000 Lt/2 896,20 Eur, patvirtina tik tai, jog atsakovė UAB „Stilmeda“ iš atsakovės RUAB „KRK Baltic“ gavo 23 000 Lt pajamų, tačiau nepatvirtina tos aplinkybės, kad visi minėti 23 000 Lt/6 661,26 Eur buvo skirti būtent atsakovės RUAB „KRK Baltic“ įsipareigojimams pagal ginčo sutartį vykdyti. Tarp atsakovės UAB „Stilmeda“ ir atsakovės RUAB „KRK Baltic“ vyravo prekybiniai santykiai, paremti 2011 m. gegužės 10 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11/004, kurios pagrindu atsakovė UAB „Stilmeda“ įsipareigojo parduoti savo produkciją atsakovei RUAB „KRK Baltic“, o pastaroji įsipareigojo minėtą produkciją pirkti ir už ją atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka.
    4. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. birželio 26 d. atsakovė UAB „Stilmeda“ atsakovei RUAB „KRK Baltic“ buvo išrašiusi PVM sąskaitų-faktūrų, kurių bendra suma siekė 13 267,60 Lt/3 842,56 Eur. Pagal ginčo sutartį atsakovė UAB „Stilmeda“ iš atsakovės RUAB „KRK Baltic“ gavo tik 2 098,94 Eur, nes likusi 3 842,56 Eur suma buvo skirta atsakovės RUAB „KRK Baltic“ iš prekių pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove UAB „Stilmeda“ kylantiems įsipareigojimams dengti. Tai patvirtina, jog ieškovės prašomas taikyti restitucijos būdas visą sumą priteisiant ieškovei yra negalimas.
    5. Ieškovės prašomos taikyti restitucijos taikymas iškreiptų tarpusavio interesų balansą, nes atsakovė UAB „Stilmeda“ privalėtų grąžinti ieškovei tai, ko ji iš ieškovės nėra gavusi.
    6. Ginčo sutarties sudarymo metu ieškovė atsakovei UAB „Stilmeda“ buvo skolinga 38 408,43 Lt/11 123,85 Eur. Taikant restituciją ieškovės reikalaujamu būdu susidarytų situacija, kuomet atsakovė UAB „Stilmeda“ savo skolininkei privalėtų grąžinti tai, ko iš jos nebuvo gavusi. Atsakovės UAB „Stilmeda“ interesai būtų pažeisti, o ieškovės padėtis nepagrįstai pagerėtų.
  3. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ prašo ieškovės BUAB „SK Baltic“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu nusprendė, jog negalioja ginčo sandoriai, sudaryti tarp ieškovės ir atsakovių, išspręstas restitucijos taikymo klausimas dėl sandorių, sudarytų 2013 m. gruodžio 18 d. su UAB „Vejuva“ ir 2013 m. spalio 15 d. su UAB „Sirena“ security, 2013 m. rugsėjo 20 d. ir 2014 m. kovo 24 d. su UAB „Tikri langai“. Kitoje dalyje byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Todėl ginčas išspręstas iš esmės ir turi res judicata galią visa apimtimi tik ieškovei ir atsakovėms RUAB „KRK Baltic“, UAB „Vejuva“, UAB „Sirena“ security ir UAB „Tikri langai“. Tuo tarpu atsakovėms UAB „Stilmeda“, UAB „Dangų studija“, RUAB „KRK Baltic“ sprendimas turi res judicata galią tik toje apimtyje, jog 2014 m. vasario 11 d. ir 2013 m. spalio 23 d. sandoriai pripažinti negaliojančiais.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ne tik dalyje dėl priteistinų sumų, bet dėl restitucijos taikymo visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog reikalavimai, susiję su RUAB „KRK Baltic“, UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“, turi būti visa apimtimi nagrinėjami iš naujo, bet kokie su restitucija susiję aspektai negali būti laikomi prejudiciniais faktais ir neturi res judicata galios. Restitucija kai kurių atsakovių atžvilgiu (UAB „Tikri langai“, UAB „Sirena“ security) apskritai nebuvo taikoma.
    3. Ieškovė, teigdama, jog taikant restituciją, visos sumos turi būti priteistos jai, o ne atsakovei RUAB „KRK Baltic“, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, kuri negali būti laikoma precedentu šioje byloje. Toje civilinėje byloje buvo pripažinta negaliojančia reikalavimų teisių perleidimo sutartis, pagal kurią bankrutuojanti įmonė (ieškovas buvo skolingas atsakovui), siekdama atsiskaityti su kreditoriumi (atsakovu), perleido reikalavimo teisę į savo kreditoriaus (trečiojo asmens, kuris buvo skolingas ieškovui) skolą. Šiuo atveju, skiriasi tiek sudarytas sandoris, tiek šalių padėtis, buvusi iki sandorio ir po jo, ieškovė BUAB „SK Baltic“ buvo skolinga tiek atsakovei RUAB „KRK Baltic“, tiek UAB „Dangų studija“, tiek UAB „Stilmeda“, trišaliais susitarimais ieškovė neperleido atsakovėms savo turto (ar turtinės teisės), trišaliais susitarimais ieškovės skola UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“ buvo perkelta atsakovei RUAB „KRK Baltic“, kurios rezultatas – ieškovė neliko skolinga UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“, tačiau ieškovės skola RUAB „KRK Baltic“ padidėjo ta apimtimi, kuria buvo perkelta ieškovės skola.
    4. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo teiginys „ginčijamais susitarimais rangovės pareiga atsiskaityti su subrangovais buvo perkelta ieškovės skolininkei – užsakovei UAB „KRK Baltic“ ir atitinkamai panaikinta jos pareiga atsiskaityti su ieškove; tai reiškia, kad minėtų subrangovų turimi reikalavimai buvo patenkinti pirmenybės tvarka“, reiškia, kad atsakovė RUAB „KRK Baltic“, išmokėdama pinigines sumas pagal nuginčytus sandorius, buvo skolinga ieškovei ir išmokėtų sumų dydžiu sumažino savo įsipareigojimus ieškovei. Toje byloje nebuvo tiriami įrodymai, susiję su ieškovės ir atsakovės RUAB „KRK Baltic“ tarpusavio įsipareigojimais ir atsiskaitymais, nebuvo aiškinamasi, kas ir kokiu pagrindu buvo skolingas. Tuo tarpu bylą grąžinus į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo, atsakovė RUAB „KRK Baltic“ pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog tiek prieš, tiek po ginčo sandorių sudarymo ieškovė buvo skolinga atsakovei RUAB „KRK Baltic“. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendime esanti išvada, neva atsakovė RUAB „KRK Baltic“ ginčijamais sandoriais išvengė atsiskaitymo su ieškove, nepagrįsta jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
    5. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2487-562/2017 ieškovė siekė šioje byloje pripažintų negaliojančiais sandorių apimtyje patvirtinti ieškovės reikalavimą atsakovės RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje, teigdama, jog atsakovė buvo skolinga ieškovei. Vilniaus apygardos teismas įpareigojo ieškovę pateikti detalius duomenis (paskaičiavimus), kokio dydžio buvo atsakovės ir ieškovės tarpusavio finansiniai įsipareigojimai sudarant pripažintus negaliojančiais sandorius, pateikti šiuos paskaičiavimus pagrindžiančius įrodymus – sąskaitas faktūras, mokėjimo dokumentus ir pan. Tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė, savo teiginio, jog atsakovė RUAB „KRK Baltic“ buvo skolinga ieškovei, kiek konkrečiai, jog visos sumos buvo įskaitytos ir tokiu būdu atsakovė neatsiskaitė su ieškove, nepagrindė.
    6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepalankesnė padėtis yra sudaryta ieškovei, o taikant ieškovės prašomą restitucijos būdą ir priteisiant sumas iš atsakovių UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“, šalys būtų grąžintos į pradinę padėtį. Šalys turėjo būti grąžintos į pradinę padėtį. Iki sandorių su UAB „Dangų studija „ir UAB „Stilmeda“ sudarymo ieškovė buvo skolinga atsakovėms UAB „Dangų studija“, UAB „Stilmeda“ ir UAB „KRK Baltic“. Po sandorių sudarymo atsakovė RUAB „KRK Baltic“ perėmė ieškovės skolą atsakovėms UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“ ir atsiskaitė visiškai ar iš dalies su atsakovėmis. Grąžinant šalis į pradinę padėtį, atsakovės UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“ turi grąžinti atsakovei RUAB „KRK Baltic“ už ieškovę sumokėtas ieškovės skolas, o atsakovės RUAB „KRK Baltic“ reikalavimas ieškovės bankroto byloje turi būti sumažintas visų pripažintų negaliojančiais sandorių apimtimi, nes atsakovė RUAB „KRK Baltic“ kreditore ieškovės bankroto byloje didžiąja dalimi tapo dėl sandorių, kurie buvo pripažinti negaliojančiais.
    7. Jei pirmosios instancijos teismas būtų restitucijos klausimą išsprendęs taip, kaip prašė ieškovė, ieškovė gautų daugiau, nei buvo paimta. Ieškovės skola po ginčo sandorių sudarymo atsakovei RUAB „KRK Baltic“ padidėjo, tačiau ieškovė nebebuvo skolinga atsakovėms UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“. Todėl pripažinus skolos perkėlimo sandorius negaliojančiais, atsakovė RUAB „KRK Baltic“, sumokėjusi ieškovės skolą atsakovėms UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“, turi šias pinigines lėšas gauti iš UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“. Jei pirmosios instancijos teismas restituciją būtų taikęs taip, kaip prašė ieškovė, būtų pažeistas interesų pusiausvyros principas, nes ieškovė, būdama skolinga atsakovėms už atliktus darbus ir gautas prekes, gavusi atsiskaitymą iš RUAB „KRK Baltic“ už atliktus darbus ir būdama skolinga atsakovei RUAB „KRK Baltic“, papildomai gautų lėšų iš atsakovių UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ tokiu atveju būtų ieškovei sumokėjusi du kartus – pirmą kartą atsiskaitydama už atliktus darbus, antrą kartą – perimdama ieškovės skolą kitoms atsakovėms ir su jomis atsiskaičiusi už ieškovę.
    8. Ieškovė nepagrįstai nesutinka su atsakovių naudai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų toje dalyje, kurioje sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, išsprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu. Klausimas dėl restitucijos taikymo dėl sandorių sudarytų su UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“ buvo grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos tik bylą grąžinus nagrinėti iš naujo dalyje dėl restitucijos taikymo. Restitucijos taikymo klausimas buvo išspręstas ieškovei nepalankiai, toje dalyje ieškinys atmestas, todėl teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovių naudai priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsakovė UAB „Stilmeda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Stilmeda“ atsakovei RUAB „KRK Baltic“ priteista 5 941,50 Eur ir priimti naują sprendimą – atsakovei RUAB „KRK Baltic“ iš atsakovės UAB „Stilmeda“ priteisti 2 098,94 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovei UAB „Stilmeda“ 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 30 d. ir 2014 m. birželio 16 d. atsakovės RUAB „KRK Baltic“ atlikti mokėjimai bendrai 23 000 Lt/6 661,26 Eur sumai buvo skirti iš 2011 m. gegužės 10 d. prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11/004 kylantiems atsakovės RUAB „KRK Baltic“ įsipareigojimams įvykdyti; kad mokėjimai visa apimtimi buvo skirti atsakovės RUAB „KRK Baltic“ įsipareigojimams, kilusiems iš 2014 m. vasario 11 d. tarp jos, ieškovės ir atsakovės UAB „Stilmeda“ sudaryto susitarimo, dengti.
    2. Išvadą dėl atsakovės RUAB „KRK Baltic“ atliktų mokėjimų atsakovei UAB „Stilmeda“ paskirties teismas padarė tinkamai neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų. Išvadą dėl to, kad atsakovės RUAB „KRK Baltic“ atlikti mokėjimai atsakovei UAB „Stilmeda“ buvo skirti dengti iš susitarimo kilusiems atsakovės RUAB „KRK Baltic“ įsipareigojimams vykdyti, teismas padarė remdamasis išimtinai atsakovės RUAB „KRK Baltic“ finansų direktorės V. B. pasirašytu 2014 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu Nr. BUH 2014-08-08/1. Teismas šiam pranešimui išskirtinę įrodomąją vertę suteikė nepagrįstai.
    3. Lietuvos apeliacinio teismui 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovė RUAB „KRK Baltic“ nepatvirtino pranešimo turinio. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ 2016 m. lapkričio 28 d. paaiškinimuose dėl bylos esmės nurodė, kad pagal ginčo susitarimą sumokėjo atsakovei UAB „Stilmeda“ ne pranešime nurodytą sumą, tačiau tik 2 098,94 Eur, nes likusi dalis buvo skirta iš pirkimo-pardavimo sutarties kilusiems įsipareigojimas dengti.
    4. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės UAB „Stilmeda“ į bylą pateikto 2014 m. rugsėjo 10 d. tarp jos ir atsakovės RUAB „KRK Baltic“ sudaryto skolų suderinimo akto. Iš šio dokumento matyti, kad 2014 m. rugsėjo 10 d., t. y. praėjus beveik septyniems mėnesiams po nuginčyto susitarimo sudarymo, atsakovės RUAB „KRK Baltic“ skola atsakovei UAB „Stilmeda“ sudarė 34 919,43 Lt. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovė RUAB „KRK Baltic“ nebuvo įvykdžiusi atsakovei UAB „Stilmeda“ iš ginčo susitarimo kylančių įsipareigojimų; mokėjimai didžiąja dalimi buvo skirti būtent iš pirkimo-pardavimo sutarties kilusiems atsakovės RUAB „KRK Baltic“ įsipareigojimams dengti.
    5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės RUAB „KRK Baltic“ ginčo susitarime aptarto įsipareigojimo įvykdymo terminas laikytinas suėjusiu. Susitarime nėra aptartas atsakovės RUAB „KRK Baltic“ įsipareigojimų atsakovei UAB „Stilmeda“ įvykdymo terminas. Susitarimo 3.2 punkte yra nurodyta, kad tolimesnis atsiskaitymas vykdomas pagal šalių susitarimą.
    6. Atsakovė UAB „Stilmeda“ nebuvo pateikusi jokio reikalavimo atsakovei RUAB „KRK Baltic“ dėl iš ginčo susitarimo kylančių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovės UAB „Stilmeda“ ir RUAB „KRK Baltic“ nebuvo sudariusios sutarties dėl atsiskaitymo pagal ginčo susitarimą. Atsakovės RUAB „KRK Baltic“ iš susitarimo kylantis įsipareigojimas atsakovei UAB „Stilmeda“ nebuvo pradelstas.
    7. Pareiga apmokėti nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. birželio 26 d. atsakovės UAB „Stilmeda“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma siekė 13 267,60 Lt/3 842,56 Eur, atsakovei RUAB „KRK Baltic“ atsirado nuo minėtų apskaitos dokumentų išrašymo ir konkrečių sąskaitose nurodytų prekių išdavimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad mokėjimais buvo įvykdytas iš ginčo susitarimo kylantis atsakovės RUAB „KRK Baltic“ įsipareigojimas, nes mokėjimų atlikimo metu vykdytinais buvo iš pirkimo-pardavimo sutarties, o ne iš ginčo susitarimo kylantys atsakovės RUAB „KRK Baltic“ įsipareigojimai atsakovei UAB „Stilmeda“.
    8. Teismo konstatuotos aplinkybės dėl mokėjimų paskirties negali būti laikomos teisingomis. Didžioji dalis sąskaitų buvo išrašytos nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. Šiuo laikotarpiu suintensyvėja statybų darbai, kurie buvo pagrindinė atsakovės RUAB „KRK Baltic“ veikla. Atsakovės UAB „Stilmeda“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį parduotos bei sąskaitomis apskaitytos prekės (lentos, tašai ir įvairaus pobūdžio statybinė mediena) buvo būtinos statybinės medžiagos, be kurių neįmanomas statybos procesas. Atlikdama mokėjimus atsakovė RUAB „KRK Baltic“ didžiąją dalį jų skyrė iš pirkimo-pardavimo sutarties kylantiems įsipareigojimams vykdyti.
    9. Vertinant mokėjimų paskirtį bei atsakovės RUAB „KRK Baltic“ iš ginčo susitarimo kylančių įsipareigojimų pradelstumą jokios reikšmės neturi atsakovių RUAB „KRK Baltic“ ir UAB „Dangų studija“ tarpusavio santykiai.
  5. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės UAB „Stilmeda“ apeliacinio skundo prašo atsakovės UAB „Stilmeda“ apeliacinį skundą tenkinti visiškai.
  6. Ieškovė BUAB „SK Baltic“ prašo atsakovės UAB „Stilmeda“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė UAB „KRK Baltic“ į bylą pateiktoje 2014 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje nurodo, kad pagal nuginčytą trišalį susitarimą sumokėjo atsakovei UAB „Stilmeda“ 6 661,26 Eur (23 000 Lt) sumą. 2015 m. gegužės 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė UAB „KRK Baltic“ patvirtino, kad atsakovei UAB „Stilmeda“ už ieškovę sumokėjo 6 661,23 Eur sumą.
    2. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas ir teismo priimtas atsakovės UAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašas 2014 m. rugsėjo 1 d. Šiame sąraše atsakovė UAB „KRK Baltic“ pateikė visus savo kreditorius ir jų apyvartą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d.. Sąraše (259 sąrašo numeris) nurodoma, kad su atsakove UAB „Stilmeda“ yra atsiskaityta.
    3. Į bylą yra pateiktos atsakovės UAB „KRK Baltic“ bankinių pavedimų kopijos, kuriose matoma, kad pavedimai atsakovei UAB „Stilmeda“ buvo atliekami: 2014 m. balandžio 11 d. – 868,86 Eur (3 000 Lt); 2014 m. balandžio 30 d. – 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 2014 m. birželio 16 d. – 2 896,20 Eur (10 000 Lt).
    4. Atsakovė UAB „Stilmeda“ į bylą pateikė 2011 m. gegužės 10 d. tarp atsakovių UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Stilmeda“ sudarytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį ir PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas pagal šią sutartį. Sutarties 3.1.1 punktas numato, kad PVM sąskaitos-faktūros apmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo jų pateikimo. Tik dviejų PVM sąskaitų-faktūrų mokėjimo terminas suėjo anksčiau už ginčo sandorio terminą: 2014 m. sausio 9 d. PVM sąskaita-faktūra 370,71 Eur (1 280 Lt) sumai; 2014 m. sausio 9 d. PVM sąskaita-faktūra 42,05 Eur (145,20 Lt) sumai. Ieškovė sutinka su mokėtinomis sumomis pagal šias dvi PVM sąskaitas-faktūras ir ieškinyje neprašo grąžinti šių sumų, tačiau kitos atsakovės UAB „Stilmeda“ gautos 5 941,50 Eur dydžio mokėjimų sumos turi buti priteistos ieškovei kaip gautos pagal ginčo sandorį.
    5. Atsakovės UAB „Stilmeda“ pateiktos 2014 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitos-faktūros mokėjimo terminas nebuvo suėjęs atsakovei UAB „KRK Baltic“ atliekant mokėjimus. 2014 m. birželio 26 d. PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta vėliau, po mokėjimų iš atsakovės UAB „KRK Baltic“ gavimo, ji nėra pasirašyta.
    6. Atsakovės UAB „Stilmeda“ pozicija dėl gautų įmokų bylos nagrinėjimo metu keitėsi. 2014 m. spalio 17 d. atsiliepime atsakovė nurodė, kad nėra gavusi įmokų pagal ginčo susitarimą. Tačiau 2015 m. gegužės 22 d. baigiamosiose kalbose nurodė, kad iš gautų 6 661,26 Eur (23 000 Lt) sumos, 3 842,53 Eur (13 267,60 Lt) buvo gauti kaip apmokėjimas už prekes, o 2 896,20 Eur (10 000 Lt) suma buvo gauta kaip apmokėjimas pagal ginčo sandorį.
  7. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje nurodoma, jog „Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į atsakovės RUAB „KRK Baltic“ poziciją, jog UAB „KRK Baltic“ ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo skolinga ieškovei UAB „SK Baltic“, tačiau šie teiginiai neatitinka bylos aplinkybių bei byloje pateiktų duomenų. Tuo atveju jei UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimo UAB „SK Baltic“ nebūtų buvę, nebūtų pagrindo sudaryti ir trišalių tarpusavio priešpriešinių reikalavimo įskaitymo sandorių ir juose nurodyti konkrečius UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimų UAB „SK Baltic“ dydžius“ nurodant, jog „Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į atsakovės RUAB „KRK Baltic“ poziciją, jog UAB „KRK Baltic“ ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo skolinga ieškovei UAB „SK Baltic“, šie teiginiai yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais (atsiskaitymų suderinimo aktais, nutartimi dėl kreditoriaus finansinių reikalavimų patvirtinimo ir kt.) ir nepaneigti ieškovės BUAB „SK Baltic“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog prieš ginčo sandorius atsakovė RUAB „KRK Baltic“ buvo skolinga ieškovei.
    2. Ieškovė nepaneigė atsakovės RUAB „KRK Baltic“ pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog tiek prieš ginčo sandorių sudarymą, tiek po jų ieškovė buvo skolinga atsakovei RUAB „KRK Baltic“, ieškovės skola atsakovei augo.
    3. Minėtos aplinkybės ir su jomis susiję argumentai svarbūs ir reikšmingi atsakovei RUAB „KRK Baltic“, nes nėra baigtas bylos nagrinėjimas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą atsakovės RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje dėl ieškovės įtraukimo į atsakovės kreditorių sąrašą dėl pripažintų negaliojančiais sandorių, taip pat priėmus galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą šioje byloje atsakovė RUAB „KRK Baltic“ teiks prašymą dėl RUAB „KRK Baltic“ finansinio reikalavimo patikslinimo ieškovės bankroto byloje.
  8. Ieškovė BUAB „SK Baltic“ prašo atsakovės RUAB „KRK Baltic“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendime yra konstatuota, kad ginčijamais susitarimais rangovės (ieškovės) pareiga atsiskaityti su subrangovėmis (atsakovėmis UAB „Tikri langai“, UAB ,,Vejuva“, UAB „Stilmeda“, UAB „Dangų studija“, UAB „Sirena“ security) buvo perkelta ieškovės skolininkei – užsakovei UAB „KRK Baltic“ ir atitinkamai panaikinta jos pareiga atsiskaityti su ieškove. Taigi teismas konstatavo, kad atsakovė RUAB „KRK Baltic“, išmokėdama pinigines sumas pagal nuginčytus sandorius, buvo skolinga ieškovei ir išmokėtų piniginių sumų dydžiu sumažino savo įsipareigojimus ieškovei. Nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas turi res judicata reikšmę nagrinėjamoje byloje.
    2. Ieškovės į bylą pateiktame 2013 m. spalio 31 d. akte yra nurodyta, kad 2013 m. spalio 31 dienai UAB „KRK Baltic“ buvo skolinga ieškovei 297 648,86 Lt. Šis aktas yra pasirašytas abiejų įmonių vyr. finansininkių, jis patvirtina, kad iki visų ginčo sandorių sudarymo atsakovė UAB „KRK Baltic“ buvo skolinga ieškovei. Šis aktas nėra atsakovės UAB „KRK Baltic“ nuginčytas.
    3. Ieškovės į bylą pateiktame ieškovės pirkėjų žiniaraštyje yra nurodytos visos operacijos, gauti mokėjimai ir išrašytos sąskaitos atsakovei UAB „KRK Baltic“ laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. balandžio 22 d., t. y. visų ginčo sandorių laikotarpiu. Žiniaraštis yra pasirašytas vyr. finansininkės. Šiame žiniaraštyje yra nurodyta, kad iki ginčo sandorių atlikimo atsakovė UAB „KRK Baltic“ buvo skolinga ieškovei, o po ginčo sandorių atlikimo buvo atlikti įskaitymai. Žiniaraštis nėra atsakovės UAB „KRK Baltic“ nuginčytas.
    4. Byloje liudytoju apklaustas buvęs ieškovės vadovas V. M. nurodė, kad iki ginčo sandorių sudarymo atsakovė UAB „KRK Baltic“ buvo skolinga ieškovei apie 400 000 Lt.
    5. 2013 m. gruodžio 18 d. sutarties dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos, sudarytos tarp ieškovės, atsakovių UAB „KRK Baltic“ ir UAB „Vejuva“, 2 punkte nurodoma, kad atsakovė UAB „KRK Baltic“ yra skolinga ieškovei už paslaugas 49 999,53 Lt. 2014 m. vasario 11 d. trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties, sudarytos tarp ieškovės, atsakovių UAB „KRK Baltic“ ir UAB „ Stilmeda“, 2 punkte užfiksuota, kad UAB „KRK Baltic“ turi neapmokėtų prekių ir paslaugų ieškovei už 20 514,81 Lt.
  9. Atsakovė UAB „Stilmeda“ prašo atsakovės RUAB „KRK Baltic“ apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

12Dėl restitucijos taikymo formos ir apimties

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas restitucijos formą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu, kuriuo, ieškovės nuomone, buvo apibrėžtos iš naujo nagrinėtinos bylos ribos – tikslių pagal nuginčytus sandorius gautų sumų nustatymas atsakovių UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“ atžvilgiu. Ieškovės teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas nurodytu sprendimu pripažino visus ginčo sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovės UAB „Vejuva“ 10 229,67 Eur ieškovei. Kadangi su atsakove UAB „Vejuva“ susijusi faktinė situacija yra analogiška kaip ir su atsakovėmis UAB „Dangų studija“ ir UAB „Stilmeda“, tai pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ginčo sumas atsakovei RUAB „KRK Baltic“, o ne ieškovei, pasirinko netinkamą restitucijos formą.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje taikytina įstatyme įtvirtinta restitucijos forma – šalys grąžintinos į pradinę iki ginčo sandorių pasirašymo buvusią padėtį. Teismas vertino, kad ieškovė nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama restitucijos forma, atsakovių UAB „Stilmeda“ ir UAB „Dangų studija“ iš atsakovės RUAB „KRK Baltic“ gautas lėšas priteisiant ne jas realiai sumokėjusiai RUAB „KRK Baltic“, o ieškovei.
  3. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
  4. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu konstatavo, kad panaikinus ginčo sandorius, taikytina restitucija, tačiau sprendė, jog bylos dalis dėl restitucijos taikymo pagal negaliojančiais pripažintus sandorius, sudarytus su atsakovėmis UAB „Stilmeda“ ir UAB „Dangų studija“, perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu pirmosios instancijos teismui perdavė bylos dalį dėl restitucijos taikymo nagrinėti iš naujo visa apimtimi, t. y. tiek dėl taikytinos restitucijos formos, tiek ir dėl masto. Tokia išvada, be kita ko, darytina todėl, kad restitucija taikytina atsižvelgiant į konkrečios situacijos reikšmingas faktines aplinkybes. Vien tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Vejuva“ 10 229,67 Eur ieškovei, o ne atsakovei RUAB „KRK Baltic“, savaime nelemia išvados, kad tokia restitucijos forma taikytina ir atsakovių UAB „Stilmeda“ ir UAB „Dangų studija“ atvejais.
  6. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurioms esant būtų galima keisti pirmosios instancijos teismo pritaikytą bendrąją restitucijos formą. Kadangi restitucijos taikymo principas yra toks, kad kiekviena šalis turi grąžinti kitai tai, ką ji gavo vykdydama vėliau pripažintą negaliojančia sutartį, todėl vadovaujantis šiuo principu, byloje taikant restituciją, šalims turėtų būti grąžinama tai, ką sutarties pagrindu viena iš kitos gavo. Pagrįstų aplinkybių, kodėl turėtų ir galėtų būti nukrypstama nuo tokios restitucijos taikymo formos, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė.
  7. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013. Ieškovės nuomone, šis kasacinio teismo praktikos pavyzdys pagrindžia jos argumentą, kad restitucija turi būti taikoma ginčo sumas priteisiant ieškovei, o ne atsakovei RUAB „KRK Baltic“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomos kasacinio teismo civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl toje byloje pateiktais išaiškinimais nagrinėjamoje civilinėje byloje nesivadovautina (CPK 4 straipsnis).
  8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. vasario 11 d. trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės UAB „Stilmeda“, ieškovės UAB „SK Baltic“ ir atsakovės UAB „KRK Baltic“ (1 t., b. l. 16), sutarties šalys numatė, kad ieškovė UAB „SK Baltic“ yra skolinga atsakovei UAB „Stilmeda“ 38 408,43 Lt (sutarties 1 punktas), o atsakovė UAB „KRK Baltic“ skolinga ieškovei UAB „SK Baltic“ 20 514,81 Lt (sutarties 2 punktas). Šiuo susitarimu ieškovė UAB „SK Baltic“ savo įsiskolinimą atsakovei UAB „Stilmeda“ (38 408,43 Lt) įskaitė atsakovės UAB „KRK Baltic“ 38 408,43 Lt reikalavimu (sutarties 3.1 punktas). Šalys sutarties 3.2 punkte nurodė, kad po atitinkamo tarpusavio įskaitymo ieškovė UAB „SK Baltic“ lieka skolinga atsakovei UAB „KRK Baltic“ 17 893,62 Lt sumą, o atsakovė UAB „KRK Baltic“ lieka skolinga atsakovei UAB „Stilmeda“ 38 408,43 Lt sumą. Tolimesnis atsiskaitymas vykdomas pagal šalių susitarimą (sutarties 3.2 punktas).
  9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovei UAB „Stilmeda“ pagal pripažintą negaliojančiu sandorį išmokėtų piniginių lėšų dydžio. Ieškovės nurodyti kaip išmokėti pinigai pagal ginčo sandorį nesutampa su atsakovės UAB „Stilmeda“ nurodytomis iš atsakovės UAB „KRK Baltic“ gautomis sumomis. Atsakovę UAB „Stilmeda“ ir atsakovę UAB „KRK Baltic“ siejo santykiai ne tik pagal nuginčytą sandorį, todėl byloje aktualu nustatyti, kokie mokėjimai buvo atlikti atsakovei UAB „Stilmeda“ pagal negaliojančiu pripažintą sandorį.
  10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „KRK Baltic“ pagal 2014 m. vasario 11 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį atsakovei UAB „Stilmeda“ sumokėjo 5 941,50 Eur sumą. Teismas, konstatuodamas šią aplinkybę, iš esmės rėmėsi atsakovės UAB „KRK Baltic“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal trišalį susitarimą atsakovė UAB „KRK Baltic“ sumokėjo atsakovei UAB „Stilmeda“ 6 661,23 Eur. Teismo vertinimu, byloje nėra šią aplinkybę paneigiančių įrodymų.
  11. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą tenka ieškovei, pareiškusiai ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurių galima pasekmė ieškinio tenkinimo atveju – restitucijos taikymas. Taigi ieškovė, siekdama ieškinio patenkinimo, be kita ko, restitucijos taikymo, privalėjo įrodyti, kad atsakovė UAB „KRK Baltic“ atsakovei UAB „Stilmeda“ sumokėjo 5 941,50 Eur sumą būtent pagal 2014 m. vasario 11 d. trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė šią pareigą įvykdė tinkamai ir taikė restituciją, priteisdamas 5 941,50 Eur sumą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija negali sutikti.
  12. Atsakovė UAB „Stilmeda“ apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2011 m. gegužės 10 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/004 ir jos pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. birželio 26 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras 3 842,56 Eur sumai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių reikalavimų ir atsikirtimų argumentus, nemato pagrindo nepritarti šiems atsakovės UAB „Stilmeda“ apeliacinio skundo argumentams.
  13. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės UAB „Stilmeda“ argumentais, remiasi atsakovės UAB „KRK Baltic“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal nuginčytą trišalį susitarimą atsakovė UAB „KRK Baltic“ sumokėjo atsakovei UAB „Stilmeda“ 6 661,26 Eur; atsakovės UAB „KRK Baltic“ 2015 m. gegužės 22 d. rašytiniais paaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad atsakovė UAB „KRK Baltic“ sumokėjo už ieškovę atsakovei UAB „Stilmeda“ 6 661,23 Eur; atsakovės UAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašu 2014 m. rugsėjo 1 dienai, kuriame nurodyta, kad atsakovė UAB „KRK Baltic“ yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove UAB „Stilmeda“ ir jokios skolos šiai kreditorei nėra.
  14. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, įrodymus, kuriais jie grindžiami, daro išvadą, kad ieškovė remiasi apibendrintais, suvestiniais duomenimis (pažyma apie atsakovės UAB „KRK Baltic“ sumokėtas sumas tretiesiems asmenims už ieškovę, atsakovės UAB „KRK Baltic“ kreditorių sąrašu) ir nepateikia jokių pirminių ieškovės reikalavimo dydį patvirtinančių įrodymų. Remtis vien tik atsakovės UAB „KRK Baltic“ 2015 m. gegužės 22 d. rašytiniais paaiškinimais, kurie buvo pateikti pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo. Juo labiau, kad bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovė UAB „KRK Baltic“ patikslino savo poziciją ir nurodė, kad ji pagal nuginčytą trišalį susitarimą sumokėjo atsakovei UAB „Stilmeda“ 2 098,94 Eur.
  15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. gegužės 10 d. atsakovė UAB „Stilmeda“ ir atsakovė UAB „KRK Baltic“ sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11/004 (2 t., b. l. 80-83), pagal kurią atsakovė UAB „Stilmeda“ įsipareigojo parduoti atsakovei UAB „KRK Baltic“ prekes (statybinės medienos gaminius), o atsakovė UAB „KRK Baltic“ įsipareigojo sumokėti už nusipirktas prekes nustatytais terminais (sutarties 1.1 punktas). Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2014 m. birželio 26 d. atsakovė UAB „Stilmeda“ už parduotas prekes atsakovei UAB „KRK Baltic“ išrašė PVM sąskaitas-faktūras bendrai 13 267,60 Lt (3 842,56 Eur) sumai (2 t., b. l. 84-100). 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymai (2 t., b. l. 9-11) patvirtina, kad atsakovė UAB „KRK Baltic“ sumokėjo atsakovei UAB „Stilmeda“ 23 000 Lt (6 661,26 Eur). Ieškovė prašė taikant restituciją priteisti 5 941,50 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirminiai ūkines operacijas patvirtinantys įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad dalį – 3 842,56 Eur, iš 6 661,26 Eur sumos atsakovė UAB „KRK Baltic“ sumokėjo atsakovei UAB „Stilmeda“ būtent už parduotus statybinės medienos gaminius. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei RUAB „KRK Baltic“ 5 941,50 Eur iš atsakovės UAB „Stilmeda“, netinkamai nustatė restitucijos mastą (apimtį). Įvertinus tai, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, taikant restituciją atsakovei RUAB „KRK Baltic“ iš atsakovės UAB „Stilmeda“ priteistina 2 098,94 Eur suma (5 941,50 Eur – 3 842,56 Eur).

13Dėl sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimo

  1. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies dalimi dėl atsakovės RUAB „KRK Baltic“ įsiskolinimo ieškovei ir prašo konstatuoti, kad atsakovė RUAB „KRK Baltic“ ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo skolinga ieškovei.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrą taisyklę apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 301 straipsnio 1 dalis). CPK nenumatytas apeliacijos ribojimas dėl teismo sprendimo motyvų skundimo (CPK 303 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Tokia teisės taikymo taisyklė formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Apeliacine tvarka yra patikrinama ir faktinė, ir teisinė neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba pakeisti teismo sprendimą. Iš paminėtų nuostatų darytina išvada, kad gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis.
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 13 punkte konstatavo, kad atsakovė UAB „KRK Baltic“ ginčo sandorių sudarymo metu buvo skolinga ieškovei. Teismas vertino, kad tuo atveju, jei atsakovės UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimo ieškovei nebūtų buvę, nebūtų pagrindo sudaryti ir trišalių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių ir juose nurodyti konkrečius atsakovės UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimų ieškovei dydžius. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sandoriai, kurie pripažinti negaliojančiais, byloje nesant jokių kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimą ieškovei.
  4. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog prieš ginčo sandorius atsakovė UAB „KRK Baltic“ buvo skolinga ieškovei. Atsakovės RUAB „KRK Baltic“ teigimu, ieškovė nepaneigė atsakovės RUAB „KRK Baltic“ pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog tiek prieš ginčo sandorių sudarymą, tiek po jų ieškovė buvo skolinga atsakovei RUAB „KRK Baltic“.
  5. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės RUAB „KRK Baltic“ apeliacinio skundo argumentus, savo motyvus dėl atsakovės UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimo, grindžia 2013 m. spalio 31 d. aktu, taip pat ieškovės pirkėjų žiniaraščiu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pirkėjų žiniaraštis yra apibendrinamojo pobūdžio, suvestinis buhalterinės apskaitos dokumentas, kurio duomenys nėra patvirtinti jokiais pirminiais, ūkines operacijas patvirtinančiais įrodymais, iš jo nėra aiškūs šalių tarpusavio įsipareigojimai trišalių sandorių sudarymo dienai. 2013 m. spalio 31 d. akto duomenys paneigiami kitais į bylą pateiktais ieškovės ir atsakovės UAB „KRK Baltic“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais, kurie patvirtina ne atsakovės UAB „KRK Baltic“ įsiskolinimą ieškovei, o ieškovės įsiskolinimą atsakovei RUAB „KRK Baltic“.
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama patvirtinti jos 62 972,02 Eur dydžio reikalavimą RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2487-562/2017 ieškovės prašymą dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetė (4 t., b. l. 197-202). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-819-823/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį paliko nepakeistą (5 t., b. l. 83-89). Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė RUAB „KRK Baltic“ yra skolinga ieškovei sumą, kurią prašoma patvirtinti kaip pareiškėjos kreditorinį reikalavimą. Pažymėtina, kad šį kreditorinį reikalavimą ieškovė grindė nagrinėjamos civilinės bylos ginčo trišaliais sandoriais, taip pat iš esmės rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu, pripažinusiu negaliojančiais šiuos ginčo trišalius sandorius.
  7. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 13 punkte nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė UAB „KRK Baltic“ ginčo sandorių sudarymo metu buvo skolinga ieškovei. Todėl atsakovės RUAB „KRK Baltic“ apeliacinis skundas tenkintinas ir šis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas šalintinas iš skundžiamo sprendimo.

14Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

  1. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.

15Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovių apeliaciniai skundai tenkintini, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės UAB „Stilmeda“ priteisti 5 941,50 Eur atsakovei RUAB „KRK Baltic“, keistina ir priteistina suma mažinant iki 2 098,94 Eur . Taip pat iš skundžiamo sprendimo pašalintinas sprendimo motyvas, kad atsakovė UAB „KRK Baltic“ ginčo sandorių sudarymo metu buvo skolinga ieškovei. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitus sprendimą

  1. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu grąžindamas bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl visų bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisakė, konstatavęs, kad šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėjimo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys tuo pačiu pagrindu atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškotinos iš atsakovių. Byloje mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį yra 1 028 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (90 proc.), iš atsakovių UAB „Stilmeda“, UAB „Dangų studija“, UAB „Sirena Security“, UAB „Vejuva“ ir UAB „Tikri langai“ lygiomis dalimis valstybei priteistina 925,20 Eur (1 028 Eur x 90 % ) žyminio mokesčio, t. y. po 185,04 Eur iš kiekvienos nurodytos atsakovės. Iš atsakovės RUAB „KRK Baltic“ nurodyta žyminio mokesčio dalis nepriteistina CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Tuo tarpu žyminis mokestis už apeliacinius skundus, nuo kurio mokėjimo atleista ne tik ieškovė (bankrutuojanti įmonė), bet ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, nepriteistinas.
  3. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies tik atsakovės UAB „Stilmeda“ atžvilgiu, o kitų atsakovių atžvilgiu tenkinti visiškai, atsakovei UAB „Stilmeda“ proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė UAB „Stilmeda“ patyrė 1 074,18 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 350,45 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei 702,89 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme po apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Iš viso šioje byloje atsakovė UAB „Stilmeda“ patyrė 2 127,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus 10 proc., 212,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 127,52 Eur x 10 %) priteistini atsakovei UAB „Stilmeda“ iš ieškovės.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė, konstatavo, kad šį klausimą turės išspręsti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Ieškovės teigimu, ieškinys atsakovių RUAB „KRK Baltic“ ir UAB „Tikri langai“ atžvilgiu buvo patenkintas visiškai, todėl teismas nepagrįstai atsakovei RUAB „KRK Baltic“ priteisė 425 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Tikri langai“ – 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  5. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei RUAB „KRK Baltic“ 425 Eur bylinėjimosi išlaidų, padarė išvadą, kad skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimai buvo atmesti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai traktuoja, kad ieškovės prašymo dėl restitucijos formos atmetimas reiškia ieškinio atmetimą. Minėta, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys patenkintas 90 proc. CPK 93 straipsnio 5 dalies pagrindu iš naujo atliktinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir 425 Eur bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Iš viso atsakovė RUAB „KRK Baltic“ patyrė 725 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus 10 proc., atsakovei RUAB „KRK Baltic“ iš ieškovės priteistini 72,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (725 Eur x 10 %).
  6. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės atsakovei UAB „Tikri langai“ priteisimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad ieškovės reikalavimai atsakovei UAB „Tikri langai“ pateikti papildomus įrodymus buvo atmesti (sprendimo 20 punktas). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Tikri langai“ dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. ir 2014 m. kovo 24 d. sutarčių dėl tarpusavio atsiskaitymų užskaitos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu buvo patenkintas visiškai, todėl atsakovei UAB „Tikri langai“, kaip bylą pralaimėjusiai šaliai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso.
  7. Pažymėtina, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios visos išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015). Todėl nagrinėjamu atveju visos iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš ieškovės administravimo išlaidų.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovė UAB „Stilmeda“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 953,33 Eur, kurias sudaro išlaidos už apeliacinio skundo, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, atsiliepimo į atsakovės RUAB „KRK Baltic“ apeliacinį skundą parengimą.
  2. Atsakovė RUAB „KRK Baltic“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 700 Eur, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo parengimą.
  3. Atsakovių UAB „Stilmeda“ ir RUAB „KRK Baltic“ apeliacinius skundus patenkinus visiškai, o ieškovės apeliacinį skundą iš esmės atmetus, atsakovių UAB „Stilmeda“ ir RUAB „KRK Baltic“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

19pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

20„Taikyti restituciją.

21Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stilmeda“, į. k. 124601875, atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“, į. k. 302554784, 2 098,94 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt aštuonis Eur 94 ct).

22Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dangų studija“, į. k. 300512975, atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“, į. k. 302554784, 20 755,78 Eur (dvidešimt tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt penkis Eur 78 ct).

23Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Stilmeda“, į. k. 124601875, uždarosios akcinės bendrovės „Dangų studija“, į. k. 300512975, uždarosios akcinės bendrovės „Sirena“ security, į. k. 124819589, uždarosios akcinės bendrovės „Vejuva“, į. k. 123552749, uždarosios akcinės bendrovės „Tikri langai“, į. k. 302679407, po 185,04 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis Eur 4 ct) žyminio mokesčio valstybei.

24Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stilmeda“, į. k. 124601875, iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“, į. k. 302629482, 212,75 Eur (du šimtus dvylika Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų iš bankroto administravimo išlaidų.

25Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“, į. k. 302554784, iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“, į. k. 302629482, 72,50 Eur (septyniasdešimt du Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų iš bankroto administravimo išlaidų“.

26Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo motyvuojamąją dalį ir iš sprendimo 13 punkto pašalinti motyvus, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „KRK Baltic“ ginčo sandorių sudarymo metu buvo skolinga ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SK Baltic“.

27Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stilmeda“, į. k. 124601875, iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“, į. k. 302629482, 953,33 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt tris Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, mokėtinų iš bankroto administravimo išlaidų.

28Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KRK Baltic“, į. k. 302554784, iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SK Baltic“, į. k. 302629482, 700 Eur (septynis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, mokėtinų iš bankroto administravimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė BUAB „SK Baltic“ kreipėsi į Vilniaus... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d.... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9.
      1. Ieškovė BUAB „SK Baltic“ apeliaciniu skundu... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Dėl bylos nagrinėjimo ribų
        1. Bylos nagrinėjimo... 12. Dėl restitucijos taikymo formos ir apimties
            13. Dėl sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimo
              14. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
              1. Dėl... 15. Dėl procesinės bylos baigties
                1. Atsižvelgiant į... 16. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitus sprendimą
                    17. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
                      18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą ir sprendimo... 20. „Taikyti restituciją.... 21. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stilmeda“, į. k.... 22. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dangų studija“,... 23. Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Stilmeda“, į. k.... 24. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stilmeda“, į. k.... 25. Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KRK... 26. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo motyvuojamąją... 27. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stilmeda“, į. k.... 28. Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KRK...