Byla 2A-930-881/2018
Dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Paltaja“, J. P., draudimo bendrovei ,,If P&C Insurance AS“, akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Tomo Venckaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Debt projects“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-803-910/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Debt projects“ ieškinį atsakovams P. T., A. K. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Paltaja“, J. P., draudimo bendrovei ,,If P&C Insurance AS“, akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė BUAB ,,Debt projects“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų P. T. ir A. K., kaip buvusių bankrutuojančios bendrovės vadovų, 9 600 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 250 Eur Automobilio vertinimo išlaidų. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Paltaja“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi atstatydino UAB „Paltaja“ iš UAB „Debt projects“ bankroto administratoriaus pareigų ir šios įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „VKBB“. Bankroto administratorius, įgyvendindamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalyje jam nustatytas pareigas, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2013 m. vasario 15 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, UAB „Debt projects“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas P. T.. Pagal ĮBĮ 10 straipsnį atsakovas per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalėjo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą. Iš UAB „Debt projects“ 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovė turėjo automobilį VW Touareg (2004 m. gamybos, valstyb. Nr. ( - )), ką patvirtina ir VĮ „Regitra“ 2013 m. kovo 26 d. pažyma. Iš dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, jog bendrovės direktorius atsakovas P. T. neperdavė automobilio bankroto administratoriui. Nurodytą automobilį bendrovė įsigijo iš UAB „Bankroto departamentas LT“ už 2 389,44 Eur (8 250,26 Lt). Atsakovas P. T. paaiškino, kad negali perduoti bankroto administratoriui automobilio, nes šis jam nebuvo perduotas ankstesnio bendrovės vadovo. Atsakovas pateikė Priėmimo-perdavimo akto kopiją, kurioje įvardyti tik perduodami dokumentai, o ne materialinės vertybės, todėl pasak administratoriaus, darytina išvada, jog ankstesnis bendrovės direktorius A. K. perdavė atsakovui bendrovės turtą, tarp jo – ir automobilį, pagal kitą, o ne dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Be to, net ir tuo atveju, jeigu automobilis ankstesnio bendrovės direktoriaus A. K. nebuvo perduotas atsakovui P. T., tai neatleido bendrovės vadovo nuo pareigos išsireikalauti, susigrąžinti jo vadovaujamos bendrovės turtą. Atsakovas P. T. turėjo pakankamai laiko ir galimybių susigrąžinti automobilį iš jį saugojusio E. V., nes šis nuo 2012 m. lapkričio mėn. bendrovėje nedirbo, o bankroto byla UAB „Debt projects“ iškelta 2013 m. vasario 15 d., todėl rūpestingas vadovas, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, privalėjo pareikalauti, kad šis grąžintų bendrovei priklausantį automobilį. Atsakovas P. T. savo aplaidžiais veiksmais padarė žalą bendrovei. 2011 m. lapkričio 3 d. UAB „Debt projects“ dokumentacijoje, turto priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog A. F. perdavė atsakovui A. K., o šis priėmė automobilį VW Touareg, v/n ( - ), automobilio raktą ir registracijos pažymėjimą Nr. ( - ). Atsakovas A. K., būdamas bendrovės vadovu, visiškai nesirūpino bendrovei priklausančio automobilio naudojimu ir apsauga, savo aplaidžiais veiksmais sudarė sąlygas automobiliui dingti, todėl turi atsakyti kartu su atsakovu P. T..
  1. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB Paltaja“, J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydami, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad tikrinant BUAB „Debt projects“ sutartis nustatyta, jog bendrovės vadovas P. T. bankroto administratoriui neperdavė bendrovės balanse nurodyto automobilio, todėl turi atsakyti už žalą, atsiradusią dėl neišsaugoto bendrovės turto.
  1. Atsakovas P. T. atsiliepimu į ieškinį ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gavęs iš ankstesnio bendrovės vadovo 2011 m. liepos 18 d. automobilio saugojimo sutartį, kuria automobilis perduotas neterminuotai saugoti buvusiam vadovui E. V., neturėjo abejonių dėl šio automobilio buvimo vietos, t. y. kad automobilis saugomas buvusio vadovo, kuris, pagal Sutarties 6 punktą prisiėmė visišką atsakomybę už jam perduotą turtą. Darbo santykių su E. V. pasibaigimas savaime nebuvo pagrindas reikalauti, kad jis grąžintų automobilį, kuris jam perduotas pagal galiojančią automobilio saugojimo sutartį.
  1. Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškinį ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad automobilio nėra ir negali būti atsakovų žinioje, nes ši transporto priemonė nė vienam iš jų nebuvo perduota ankstesnių bendrovės vadovų. 2011 m liepos 18 d. automobilio saugojimo sutartimi UAB „Debt projects“ tuometis direktorius A. F. ginčo automobilį perdavė neterminuotam laikui saugoti buvusiam vadovui E. V.; vėliau nei A. F., nei E. V. šio automobilio neperdavė nei atsakovui A. K., nei atsakovui P. T.. Nors jis ir pasirašė 2011 m. lapkričio 3 d. UAB „Debt projects“ dokumentaciją, turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad buvęs direktorius A. F. perdavė naujajam direktoriui A. K. automobilį VW Touareg, v/n ( - ), automobilio raktą ir registracijos pažymėjimą Nr. ( - ), tačiau šio Akto pasirašymo metu automobilio realiai nebuvo, atsakovas jo nematė, raktų negavo. Susipažinus su 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartimi, jam nekilo abejonių, kad automobilis yra saugioje vietoje –pas jo saugotoją, todėl nebuvo poreikio tikrinti, ar jis realiai yra, o Priėmimo-perdavimo akto, kuriame nurodytas ir šis automobilis, nepasirašyti. Ieškovė neginčija 2011 m. liepos 18 d. sutarties, kuria automobilis buvo perduotas saugoti buvusiam vadovui. Ieškovė automobilio pasaugos sutartį laiko teisėta, atsakovo kaltės dėl šios sutarties sudarymo nėra, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti atsakovo civilinės atsakomybės. Be to, automobilio pasaugos sutartis nenutraukta, todėl ieškovė dėl automobilio grąžinimo turi kreiptis į trečiuosius asmenis, t. y. automobilio saugotojo E. V. turto paveldėtojus.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė jokių savarankiškų reikalavimų bankroto administratoriui UAB „Paltaja“ nereiškia, todėl ginčo įvykis negali būti vertinamas draudimo bendrovės ir UAB „Paltaja“ sudarytos bankroto administratorių profesinės atsakomybės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties kontekste.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  1. Teismas nustatė, jog UAB „Debt projecs“ įsteigta 2010 m. lapkričio 11 d., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „Debt projects“ iškelta bankroto byla. Šios bendrovės vadovais buvo: nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. birželio 23 d. – E. V.; nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2012 m. lapkričio 3 d. – A. F., nuo 2012 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. liepos 23 d. – A. K., nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2013 m. vasario 25 d. – P. T.. E. V., buvo ieškovės vienintelio akcininko UAB „IREC Lietuva“ vadovas, nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. birželio 23 d. – UAB „Debt projects“ direktorius, nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2012 m. lapkričio mėn. – komercijos direktorius. Gyventojų registro duomenimis, E. V. mirė ( - ).
  1. Teismas pažymėjo, kad iškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovui P. T. taikymo, turi pareigą įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą); žalos faktą ir dydį; priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovo kaltė dėl atsiradusios žalos preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės taikymo, turi pateikti įrodymų, kurie paneigtų jo kaltės prezumpciją. Prašydama taikyti civilinę atsakomybę atsakovui P. T., jo veiksmų neteisėtumą ieškovė grindžia ĮBĮ 10 straipsnyje įtvirtintos bankrutuojančios įmonės vadovo pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą pagal balansą pažeidimu – pasak ieškovės, būtent atsakovui teko pareiga perduoti bankroto administratoriui 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytame balanse nurodytą automobilį VW Touareg, valstyb. Nr. ( - ).
  1. Kadangi teismas nenustatė visų būtinųjų sąlygų atsakovo P. T. civilinei atsakomybei, ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmetė. Teismas konstatavo, jog automobilis VW Touareg, valstyb. Nr. ( - ), įsigytas ieškovės 2011 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, tą pačią dieną sudaryta Automobilio saugojimo sutartimi, kurią ieškovės vardu pasirašė tuometis bendrovės vadovas A. F., buvo perduotas bendrovės komercijos direktoriui E. V. neterminuotam laikui, saugojimui. Automobilio perdavimą patvirtina 2011 m. liepos 18 d. Perdavimo-priėmimo aktas. Pasak teismo, tiek iš atsakovų P. T., A. K. paaiškinimų teismo posėdyje (CPK 186 straipsnis), tiek iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad, atsakovui P. T. perimant vadovavimą bendrovei iš atsakovo A. K., ginčo automobilis nebuvo perduotas, atsakovas buvo informuotas, jog šis automobilis pagal sutartį yra akcininko E. V. žinioje, kartu perduota 2011 m liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartis.
  1. Teismas sprendė, jog pagal ĮBĮ nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o bankroto administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 2 dalies 13 punktas). 2013 m. vasario 26 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti ieškovei bankroto bylą, atsakovas P. T. neteko bendrovės vadovo įgaliojimų. Bankroto administratorius UAB „Paltaja“ per 30 dienų, t. y. iki 2013 m. kovo 28 d., turėjo pranešti ginčo automobilį pagal neterminuotą 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartį valdančiam asmeniui, vykdys šią sutartį ar ją nutrauks (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Teismo proceso metu į bylą nepateikta konkrečių duomenų, kad ieškovės administratorius UAB „Paltaja“, žinodamas apie bendrovės ir E. V. sudarytą Automobilio saugojimo sutartį, būtų kreipęsis į asmenį, kurio žinioje buvo ginčo automobilis, dėl šios sutarties nutraukimo ir automobilio grąžinimo bankrutuojančiai bendrovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog esant galiojančiai 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutarčiai, kuria ginčo automobilis buvo perduotas neterminuotai saugoti sutartyje nurodytam asmeniui, iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovas P. T., perdavęs bankroto administratoriui 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartį, nepažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos perduoti bankroto administratoriui balanse nurodytą įmonės turtą – automobilį, nes šis galiojančios sutarties pagrindu buvo ne bendrovės, o kito asmens, apie kurį buvo pranešta bankroto administratoriui, žinioje.
  1. Kadangi 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartis iki šiol nėra nutraukta, nėra pripažinta negaliojančia, todėl teismas sprendė, jog ji galioja. Galiojant sutarčiai, kuria ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis yra perduotas saugoti, bankroto administratorius neturi teisinio pagrindo reikšti buvusiam bendrovės vadovui ieškinio dėl atlyginimo žalos, kuri grindžiama pareigos perduoti bendrovės turtą (automobilį) bankroto administratoriui neįvykdymu.
  1. Teismas taip pat nurodė, kad civilinę atsakomybę atsakovui A. K. ieškovė prašo taikyti remdamasi tuo, kad jis, 2011 m. lapkričio 3 d. perimdamas iš ankstesnio vadovo A. F. ieškovės direktoriaus pareigas, pasirašė 2011 m. lapkričio 3 d. Įmonės dokumentacijos, Turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog priima ir automobilį VW Touareg, v/n ( - ), automobilio raktą bei registracijos pažymėjimą Nr. ( - ), nors nei dokumentų, nei automobilio raktų, nei paties automobilio neperėmė, net nepasidomėjo, kokios būklės yra automobilis, ar iš viso jis yra, t. y. aplaidžiai vykdė vadovo pareigas.
  1. Teismas ieškinį šio atsakovo atžvilgiu taip pat atmetė, nes nenustatė visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
  1. Teismas nustatė, kad perduodamas vadovavimą Bendrovei naujam vadovui, t. y. atsakovui P. T., atsakovas A. K. automobilio neperdavė, tačiau perdavė 2011 m. liepos 18 d. automobilio saugojimo sutartį, kuria bendrovės balanse įrašytas automobilis buvo neterminuotai perduotas ieškovės komercijos direktoriui E. V., kurį atsakovai laikė ieškovės akcininku ir faktiniu vadovu. Atsakovas A. K. paaiškino, kad ginčo automobilis bendrovės veikloje nebuvo naudojamas, todėl jis nesikreipė į akcininką ir nereikalavo jo grąžinti.
  1. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovo A. K., kaip buvusio vieno iš ieškovės vadovų, neveikimas, nesidomint ginčo automobiliu, kuris 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutarties pagrindu buvo su bendrove susijusio asmens žinioje, priežastinis ryšiu yra pernelyg tolimas nuo ieškovės įrodinėjamos žalos, grindžiamos ginčo automobilio neperdavimu bankroto administratoriui po bankroto bylos bendrovei iškėlimo (CK 6.247 straipsnis). Be to, teismas pažymėjo, kad neįrodyta, jog ginčo automobilis bankroto administratoriui neperduotas dėl atsakovo A. K., vadovavusio ieškovei nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. liepos 24 d., aplaidžių veiksmų, tinkamai nesirūpinant bendrovei priklausančio turto – automobilio – naudojimu ir apsauga (CK 6.247 straipsnis).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovė BUAB ,,Debt projects“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

916.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

1016.2. Teismas sprendė, jog į bylą pateikta 2011 m. liepos 18 d. pasaugos sutarties kopija patvirtina pasaugos teisinių santykių tarp ieškovės ir E. V. egzistavimą, tačiau į bylą nebuvo pateiktas šios sutarties originalas. Pasaugos sutarties kopiją į bylą pateikė atsakovas A. K.. A. K. pateikta pasaugos sutarties kopija neatitinka procesinio dokumento priedams imperatyviai keliamo reikalavimo, todėl A. K. nelaikytinas ir dokumentus išdavusiu ar gavusiu asmeniu. Pačios pasaugos sutarties kopijos 4 punkte nurodoma, kad atitinkamo dokumento originalai lieka išimtinai ieškovei ir E. V. (kas reiškia, kad A. K. nėra dokumentą išdavęs ar gavęs asmuo). Atitinkamos sutarties kopijoje pasirašė atsakovas A. F. (kaip ieškovės vadovas), kas taip pat reiškia, kad A. K. nėra dokumentą išdavęs ar gavęs asmuo. Be to, kaip matyti iš į bylą pateikto 2011 m. lapkričio 3 d. įmonės dokumentacijos, turto priėmimo perdavimo akto, atitinkama pasaugos sutartis iš viso nėra įvardijama tarp atsakovui A. K. perduodamų dokumentų, kas reiškia, kad A. K. akivaizdžiai nėra ir dokumentą gavusiu asmeniu. Priėmimo perdavimo akte perduodami dokumentai nurodomi detaliai, įvardijamos tiek sutarčių datos, tiek (jeigu yra) jų numeriai. Pasaugos sutarties kopijoje nurodoma, kad automobilis perduodamas, sudarant priėmimo perdavimo aktą, kuris laikomas neatskiriama sutarties dalimi. Šio dokumento originalo ar tinkamai patvirtintos kopijos byloje apskritai nėra (į bylą prijungta paprasčiausia, niekieno nepatvirtinta dokumento kopija, kurios kilmės bei atsiradimo aplinkybės neaiškios), todėl, esant atitinkamai aplinkybei, byloje iš viso neįrodytas automobilio perdavimo pasaugai E. V. faktas. Pasaugos sutartis, yra realinis sandoris.

1116.3. Teismas nepagrįstai sureikšmino į bylą pateiktą pasaugos sutarties kopiją bei atsakovų paaiškinimus, tačiau nesuteikė pakankamai reikšmės kitam į bylą pateiktam rašytiniam įrodymui, dėl kurio egzistavimo ginčo tarp šalių nėra, o būtent, 2011 m. lapkričio 3 d. aktui. Šiame akte nurodoma faktinė aplinkybė, kurios nei vienas atsakovas neginčija, o būtent – kad 2011 m. lapkričio 3 d. aktu buvęs ieškovės vadovas A. F. perdavė A. K. tiek ginčo automobilį, tiek jo raktus, tiek automobilio registracijos liudijimą. Vertinant šį aktą, svarbu pažymėti ir tai, kad 2013 m. kovo 14 d. dokumentų perdavimo buvusiam bankroto administratoriui UAB „Paltaja“ akte taip pat nefiksuojamas nei 2011 m. liepos 18 d. pasaugos sutarties, nei 2011 m. liepos 18 d. automobilio perdavimo saugotojui aktas. Byloje apklaustas atsakovas P. T. paaiškino, kad nedelsiant perdavė visą jo žinioje turėtą ieškovės dokumentaciją buvusiam bankroto administratoriui UAB „Paltaja“, tačiau tarp UAB „Paltaja“ perduotų dokumentų atitinkamos pasaugos sutarties bei jos pagrindu sudaryto akto taip pat nebuvo. Pasaugos sutartis nenurodoma ir 2012 m. liepos 23 d. dokumentų priėmimo perdavimo akte. 2011 m. lapkričio 3 d. akte užfiksuotos aplinkybės, tiesiogiai kertasi su atsakovo A. K. pozicija šioje civilinėje byloje. A. K. neneigia, kad pasirašė atitinkamą dvišalį sandorį, kuriuo priėmė ieškovės dokumentaciją bei turtą, tačiau tuo pačiu metu teigia, kad joks automobilis, jokie raktai, ir jokia automobilio dokumentacija jam nebuvo perduota. Taigi teikdamas atitinkamus paaiškinimus byloje, ir neginčydamas paties priėmimo perdavimo akte fiksuotų aplinkybių, neginčydamas atitinkamo sandorio (2011 m. lapkričio 3 d. aktas yra dvišalis sandoris, kuriuo vienas už ieškovo turtą materialiai atsakingas asmuo kitam materialiai atsakingam asmeniui perduoda bendrovės turtą), atsakovas A. K. laikomas priėmusiu automobilį, jo raktus bei dokumentaciją.

1216.4. Net jeigu teismas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatytų, kad atitinkama 2011 m. liepos 18 d. pasaugos sutartis realiai egzistavo, 2011 m. lapkričio 3 d. akto (kuriuo vienas už ieškovo turtą atsakingas asmuo kitam už ieškovės turtą atsakingam asmeniui perdavė turtą bei dokumentus), sudarymas patvirtina, kad, bet kokiu atveju, 2011 m. lapkričio 3 d. akto sudarymo metu automobilis jau buvo bendrovės žinioje. Jokiu kitu būdu neįmanoma paaiškinti, kaip turtas, kurio ieškovės žinioje nebuvo dėl pasaugos sutarties sudarymo, jam buvo perduodamas (kartu su raktais ir dokumentacija).

1316.5. Bylos aplinkybės patvirtina, jog jokia pasaugos sutartis neegzistuoja, automobilis niekada nebuvo perduotas pasaugos gavėjui, o jeigu pasaugos sutartis net ir buvo kada nors sudaryta, 2011 m. lapkričio 3 d. aktas akivaizdžiai patvirtina, kad atitinkamą dieną (2011 m. lapkričio 3 d.) automobilis jau buvo ieškovės vadovybės žinioje. Atsakovų byloje pateikta versija apie pasaugos sutarties egzistavimą laikytina išimtinai atsakovų gynybine pozicija, paneigiama kitais byloje esančiais įrodymais. Vertinant ginčo šalių paaiškinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti paaiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Šiuo atveju, teigdamas, kad jokio automobilio iš A. F. negavo, atsakovas A. K. iš esmės neigia aplinkybes užfiksuotus nenuginčytame 2011 m. lapkričio 3 d. akte.

1416.5. Nesant objektyvių įrodymų dėl pasaugos teisinių santykių egzistavimo, byloje turi būti nagrinėjamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimas. Teismas, skundžiamu sprendimu, laikydamas, kad egzistavo pasaugos teisiniai santykiai, atitinkamo klausimo apskritai nenagrinėjo.

1516.6. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visi civilinės atsakomybės pagrindai: atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – atsakovas A. K., priėmęs automobilį, jo dokumentaciją iš buvusio bendrovės vadovo, šio automobilio neišsaugojo, neperdavė naujajam bendrovės vadovui P. T.; neišsaugodamas bendrovės turto, atsakovas pažeidė bendrąsias juridinio asmens vadovo pareigas veikti išimtinai ieškovės interesais bei ieškovės naudai, nesiėmė jokių priemonių ieškovės turtui (automobiliui) išsaugoti; atsakovas nesirūpindamas savo vadovaujamos bendrovės turto tinkamu naudojimu ir apsauga, sudarė sąlygas automobiliui VW Touareg dingti; dėl atsakovo A. K. aplaidaus savo pareigų, kaip įmonės vadovo atlikimo buvo padaryta žala ieškovei, kurios dydis vertė 9 600 Eur; atsakovas P. T. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad perimtų ieškovei priklausantį turtą iš anksčiau ieškovės vadovo pareigas ėjusio A. K.; nesiimdamas jokių atitinkamų veiksmų, atsakovas pažeidė juridinio asmens vadovui keliamas padidinto rūpestingumo, atidumo, veikimo išimtinai bendrovės interesais pareigas bei savo neveikimu prisidėjo prie žalos ieškovui atsiradimo, todėl kartu su atsakovu A. K. ieškovui padarytą 9 600 Eur dydžio žalą ieškovei privalo atlyginti solidariai.

  1. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1617.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kadangi ieškovei iškėlus bankroto bylą nebuvo laikytasi ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies 13 punkto reikalavimo per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos kreiptis į ginčo automobilį pagal 2011 m. liepos 8 d. Automobilio saugojimo sutartį valdantį asmenį, pranešant apie šios sutarties nutraukimą ir spręsti klausimą dėl automobilio grąžinimo.

1717.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pasaugos sutartimi, teismas tinkamai vertino ją kaip įrodymą, esantį byloje, atsakovas leistinais įrodymais pagrindė savo argumentus. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas tinkamai įrodė savo argumentus, išdėstytus byloje, o būtent, kad dėl automobilio buvo sudaryta pasaugos sutartis, kurios bankroto administratorius nenutraukė.

1817.3. Ieškovė nepagrįstai aiškina, kad pasaugos sutartis pateikta į bylą netinkamai patvirtinta, todėl neturi įrodomosios galios. Ieškovė niekada šios sutarties neginčijo, jos nenutraukė, taigi tokiu būdu pripažino šios sutarties juridinę galią.

1917.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo A. K., kaip buvusio bendrovės vadovo, neveikimas, nesidomint ginčo automobiliu, priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolęs nuo ieškovės įrodinėjamos žalos, grindžiamos automobilio neperdavimu bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė neįrodė, kad automobilis administratoriui buvo neperduotas būtent dėl jo veiksmų, todėl nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė atsakovui negali būti taikoma.

2017.5. Pats bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad atgauti įmonės turtą. Jokių neteisėtų veiksmų bendrovės atžvilgiu atsakovas neatliko.

  1. Atsakovas P. T. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2118.1. Atsakovo žinioje nėra ir negali būti ginčo automobilio, kadangi ši transporto priemonė jam buvusių vadovų nebuvo perduota.

2218.2. 2011 m. liepos 18 d. buvo sudaryta Automobilio pasaugos sutartis, pagal kurią ginčo automobilis buvo perduotas E. V.. E. V. ( - ) mirė. Esant galiojančiai ir nenutrauktai automobilio pasaugos sutarčiai, reikalavimai į atsakovus laikytini nepagrįstais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog į bylą pateikta pasaugos sutarties kopija patvirtina pasaugos teisinių santykių egzistavimą.

2318.3. CPK 114 straipsnio 1 dalis nustato įrodymų pateikimo tvarką. Rašytinio įrodymo originalo nebuvimas nereiškia, kad tarp šalių nesusiklostė jokie teisiniai santykiai. Pasaugos sutartis yra galiojanti, jos originalai turi būti pas šią sutartį pasirašiusias šalis.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buvusių įmonės vadovų atsakomybės dėl bendrovės turto – automobilio VW Touareg, valstyb. Nr. ( - ) – neperdavimo bankrutuojančiai įmonei.
  3. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovams taikymo, turėjo pareigą įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą); žalos faktą ir dydį; priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovų kaltė dėl atsiradusios žalos preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės taikymo, turėjo pateikti įrodymų, kurie paneigtų jų kaltės prezumpciją.
  4. Pareikštą ieškinį ieškovė grindė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, numatančiu, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.
  5. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
  6. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
  7. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
  8. Apeliantė tvirtina, jog į bylą atsakovo A. K. pateikta 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartis ir 2011 m. liepos 18 d. Automobilio priėmimo-perdavimo aktas neatitinka procesinių dokumentų priedams keliamų reikalavimų, į bylą nebuvo pateiktas šios sutarties originalas, kas kelia abejonių dėl jos autentiškumo, juolab, kad pasaugos sutarties kopija bei atsakovų paaiškinimai prieštarauja kitam byloje esančiam įrodymui, o būtent, 2011 m. lapkričio 3 d. Įmonės dokumentacijos, turto priėmimo perdavimo aktui.
  9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo automobilį VW Touareg, valstyb. Nr. ( - ), ieškovė įsigijo 2011 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „Bankroto departamentas LT“ už 2 389,44 Eur (8 250,26 Lt). Į bylą pateiktoje 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartyje, kurios autentiškumu abejoja apeliantė, nurodyta, kad UAB „Debt projects“ direktorius A. F. perduoda komercijos direktoriui E. V. neterminuotam laikui, saugojimui įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Touareg, v/n ( - ). Sutarties 6 punkte nustatyta, kad saugotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotą turtą. Prie minėtos sutarties pridėtas priedas – 2011 m. liepos 18 d. Perdavimo- priėmimo aktas. E. V. buvo ieškovės vienintelio akcininko UAB „IREC Lietuva“ vadovas, nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. birželio 23 d. – UAB „Debt projects“ direktorius, o nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2012 m. lapkričio mėn. – komercijos direktorius. Gyventojų registro duomenimis E. V. mirė ( - ).
  10. Nors apeliantė abejoja 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutarties autentiškumu, teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuo į bylą pateiktu įrodymu nesiremti, nes aplinkybę, jog ginčo automobilis faktiškai buvo perduotas ir juo naudojosi su ieškove susijęs asmuo E. V., patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kad labiau tikėtina, jog pasaugos sutartis buvo sudaryta, todėl sukūrė tarp ieškovės ir jos akcininko E. V. pasaugos teisinius santykius, rodo aplinkybė, jog tiek ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, tiek Automobilio saugojimo sutartis, tiek ir Automobilio perdavimo-priėmimo aktas buvo sudaryti tą pačią dieną, t. y. 2011 m. liepos 18 d. Atsakovas P. T. taip pat paaiškino, jog iškėlus ieškovei bankroto bylą, jis tuomečiam bankroto administratoriui UAB „Paltaja“ perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus, o ginčo automobilio perduoti negalėjo, nes šis pagal sutartį buvo perduotas bendrovės akcininkui, kuris taip pat faktiškai vadovavo bendrovės veiklai, E. V., tuomet bankroto administratoriui buvo perduota 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartis. Kad Automobilio saugojimo sutartis realiai buvo sudaryta teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas tuometis įmonės vadovas A. F., kuris ir pasirašė ieškovės vardu apeliantės kvestionuojamą Automobilio saugojimo sutartį. Šis liudytojas taip pat paaiškino, jog Automobilio saugojimo sutartimi automobilis buvo perduotas bendrovės komercijos direktoriui E. V. neterminuotam laikui, saugojimui. Automobilio perdavimą patvirtina 2011 m. liepos 18 d. Automobilio perdavimo-priėmimo aktas. Tiek iš atsakovų P. T., A. K. paaiškinimų teismo posėdyje, tiek iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad, atsakovui P. T. perimant vadovavimą bendrovei iš atsakovo A. K., ginčo automobilis realiai nebuvo perduotas, o atsakovas P. T. buvo informuotas, jog šis automobilis pagal sutartį yra akcininko E. V. žinioje. Trečiojo asmens UAB „Paltaja“ atstovas J. P. teismo proceso metu taip pat paaiškino, kad, iškėlus ieškovei bankroto bylą, vadovas P. T. dėl bendrovės balanse įrašyto automobilio nurodė, jog šis yra perduotas saugoti ir pateikė Automobilio saugojimo sutarties kopiją. Trečiojo asmens UAB „Paltaja“ pateiktoje į bylą 2013 m. birželio 14 d. Administratoriaus veikos ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad automobilis neperduotas bankroto administratoriui, nes jo neperdavė buvęs ieškovės direktorius A. K. dabartiniam direktoriui P. T.; automobilis ieškomas, radus bus parduodamas pagal kreditorių susirinkime nustatytą tvarką ir kainą. Šioje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad, vertinant tikrintas sutartis, nepastebėta sandorių neatitikties galiojantiems įstatymams; jeigu bankroto proceso metu būtų nustatyta kitų sandorių, kurie buvo priešingi įmonės veiklos tikslams ir turėjo įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, administratorius pateiks ieškinius dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.
  11. Taigi kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje esantys duomenys patvirtina nuoseklią atsakovų P. T. ir A. K. poziciją, kurios jie laikėsi nuo teismo proceso pradžios, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, bankroto administratoriui iš karto buvo atskleista tikroji situacija dėl ginčo automobilio, o bankroto administratorius nurodė, jog jis pats imsis veiksmų dėl šio automobilio paėmimo ir asmens, kuriam jis perduotas pagal 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartį. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, tokie atsakovų paaiškinimai nėra vien gynybinė pozicija šioje byloje, nes būtent taip faktinę situaciją atsakovai aiškino dar iki ieškovei pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, t. y. tokius paaiškinimus atsakovai teikė iš karto po to, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Kad bankroto administratoriui buvo perduota 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartis, kaip nurodyta anksčiau, neneigė ir buvęs ieškovės bankroto administratorius, taigi įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesiremti į bylą pateiktą 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartimi.
  12. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuris ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat tai, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.) sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutartimi, kuri yra galiojanti. Galiojant sutarčiai, kuria ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis yra perduotas saugoti, bankroto administratorius neturi teisinio pagrindo reikšti buvusiam bendrovės vadovui ieškinio dėl atlyginimo žalos, kuri grindžiama pareigos perduoti bendrovės turtą (automobilį) bankroto administratoriui neįvykdymu. Taigi nesant duomenų, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, buvo siekta nutraukti minėtą Automobilio saugojimo sutartį ir susigrąžinti ginčo automobilį natūra, nėra pagrindo pripažinti įrodytu ieškovės reikalaujamos priteisti žalos faktą.
  1. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentą, jog net jeigu teismas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatytų, kad 2011 m. liepos 18 d. pasaugos sutartis realiai egzistavo, 2011 m. lapkričio 3 d. akto (kuriuo vienas už ieškovės turtą atsakingas asmuo kitam už ieškovės turtą atsakingam asmeniui perdavė turtą bei dokumentus), sudarymas patvirtina, kad, bet kokiu atveju, 2011 m. lapkričio 3 d. akto sudarymo metu automobilis jau buvo bendrovės žinioje, todėl už jo neišsaugojimą yra atsakingi atsakovai.
  2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas A. K. ieškovės vadovu buvo apie dešimt mėnesių, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. liepos 24 d. Iš tiesų atsakovas, perimdamas ieškovės vadovo pareigas iš ankstesnio vadovo A. F., pasirašė apeliantės minimą 2011 m. lapkričio 3 d. Įmonės dokumentacijos, Turto priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog jis priima ir automobilį VW Touareg, v/n ( - ), automobilio raktą bei registracijos pažymėjimą Nr. ( - ). Tačiau teismo proceso metu tiek atsakovas A. K., duodamas paaiškinimus, tiek liudytoju apklaustas buvęs ieškovės vadovas A. F. paaiškino, jog pasirašant 2011 m. lapkričio 3 d. Įmonės dokumentacijos, Turto priėmimo-perdavimo aktą, realiai ginčo automobilis atsakovui A. K. nebuvo perduotas. Kadangi sprendimą pirkti ginčo automobilį priėmė E. V., ir iš karto po automobilio įsigijimo jis buvo perduotas E. V. bei visą laiką realai buvo pas jį, perduodamas vadovavimą bendrovei naujam vadovui, t. y. atsakovui P. T., atsakovas A. K. ginčo automobilio neperdavė, nes faktiškai juo nedisponavo. Atsakovas A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo automobilis bendrovės veikloje nebuvo naudojamas, todėl jis nesikreipė į akcininką ir nereikalavo jo grąžinti.
  3. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog atsakovo A. K., kaip buvusio ieškovės vadovo, neveikimas, nesidomint ginčo automobiliu, kuris 2011 m. liepos 18 d. Automobilio saugojimo sutarties pagrindu buvo su bendrove susijusio asmens žinioje, priežastinis ryšiu yra pernelyg tolimas nuo ieškovės įrodinėjamos žalos, grindžiamos ginčo Automobilio neperdavimu bankroto administratoriui po bankroto bylos bendrovei iškėlimo (CK 6.247 straipsnis). Be to, ieškovė neįrodė, kad ginčo automobilis bankroto administratoriui buvo neperduotas dėl atsakovo A. K., vadovavusio ieškovei nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. liepos 24 d., aplaidžių veiksmų, tinkamai nesirūpinant bendrovei priklausančio turto – automobilio – naudojimu ir apsauga (CK 6.247 straipsnis).
  4. Taigi, nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovų atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai atmetė.
  5. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
  6. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
  7. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB ,,Debt projects“ ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8.
      1. Ieškovė BUAB ,,Debt projects“ apeliaciniu... 9. 16.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 10. 16.2. Teismas sprendė, jog į bylą pateikta 2011 m. liepos 18 d. pasaugos... 11. 16.3. Teismas nepagrįstai sureikšmino į bylą pateiktą pasaugos sutarties... 12. 16.4. Net jeigu teismas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu... 13. 16.5. Bylos aplinkybės patvirtina, jog jokia pasaugos sutartis neegzistuoja,... 14. 16.5. Nesant objektyvių įrodymų dėl pasaugos teisinių santykių... 15. 16.6. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visi civilinės atsakomybės pagrindai:... 16. 17.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą... 17. 17.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pasaugos sutartimi,... 18. 17.3. Ieškovė nepagrįstai aiškina, kad pasaugos sutartis pateikta į bylą... 19. 17.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo... 20. 17.5. Pats bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad atgauti... 21. 18.1. Atsakovo žinioje nėra ir negali būti ginčo automobilio, kadangi ši... 22. 18.2. 2011 m. liepos 18 d. buvo sudaryta Automobilio pasaugos sutartis, pagal... 23. 18.3. CPK 114 straipsnio 1 dalis nustato įrodymų pateikimo tvarką.... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 26. Apeliacinis skundas netenkinamas.
        1. Bylos... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti... 29. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....