Byla 3K-3-104-684/2017
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. B., bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, O. G., I. G. (I. G.)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. B., bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, O. G., I. G. (I. G.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio pareigą sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
  2. Pareiškėja UAB „Boslita“ ir Ko prašė panaikinti antstolės N. B. 2016 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. S-2603 dėl turto realizavimo sustabdymo, įpareigoti antstolę pradėti turto realizavimo veiksmus.
  3. Antstolė N. B. 2016 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-3813 netenkino pareiškėjos skundo, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0176/13/0182 ir Nr. 0176/16/00159 persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ji sustabdė turto realizavimo veiksmus, nes O. G. priklausantis turtas yra areštuotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 01-2-0016-13, areštas periodiškai pratęsiamas. Taip pat nurodė, kad nėra aišku, kokiems reikalavimams tenkinti yra areštuotas O. G. turtas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino 2016 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. S-2603 dėl turto realizavimo sustabdymo.
  2. Teismas nustatė, kad Kauno miesto 3-iojo notarų biuro notarė V. V. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 799 dėl 2 518 306,20 Lt (729 351,88 Eur) skolos bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. G. išieškotojos UAB „Boslita“ ir Ko naudai. 2013 m. vasario 8 d. antstolės N. B. kontoroje šis vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Tos pačios dienos patvarkymu antstolė areštavo skolininkei priklausantį turtą. 2015 m. gruodžio 10 d. UAB „Boslita“ ir Ko atstovas kreipėsi į antstolę su prašymu inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus iš solidariesiems skolininkams O. G. ir I. G. priklausančio turto. Vykdydama minėtą prašymą antstolė nustatė, kad nuo 2013 m. birželio 20 d. skolininkės O. G. turtas yra areštuotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Turto areštas nuolat pratęsiamas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, antstolė 2016 m. kovo 7 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turto realizavimo sustabdymo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra teismą informavo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00016-13 įtariamajai O. G. yra paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti bankrutuojančios AB Ūkio banko ieškinio reikalavimų įvykdymą bei galimą turto konfiskavimą.
  3. Teismas sprendė, kad ikiteisminiame tyrime pareikštas kreditoriaus reikalavimas nėra pirmesnės eilės negu antstolės N. B. vykdomoje byloje esančio išieškotojo, todėl nėra pagrindo stabdyti išieškojimą. Be to, šiuo metu tik atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau dar nėra aišku, ar byla bus perduota teismui ir koks nuosprendis joje bus priimtas. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus ir argumentus, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl 2016 m. kovo 7 d. antstolės patvarkymo panaikinimo tenkino.
  4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens BAB Ūkio banko atskirąjį skundą, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
  5. Teismas nurodė, kad turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentus, kad BPK tvarka areštuotas turtas turi būti laikomas iki klausimo dėl jo konfiskavimo išsprendimo, kaip nepagrįstus. CPK 755 straipsnio 2 dalyje taip pat nenustatyta, kad turto konfiskavimas vykdomas pirmiau nei tenkinami kreditorių turtiniai reikalavimai.

7III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Boslita“ ir Ko skundą dėl antstolės N. B. veiksmų ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismai sukūrė ydingą praktiką, pagal kurią gali būti išieškoma iš turto, kuris yra areštuotas BPK nustatyta tvarka siekiant užtikrinti civilinių ieškinių reikalavimų įvykdymą bei galimą turto konfiskavimą, nes, teismo vertinimu, antstolis turėtų sustabdyti vykdomąją bylą tik tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje būtų pareikštas tokio kreditoriaus reikalavimas, kuris būtų pirmesnės eilės negu antstolio vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje. Tuo tarpu laikinu nuosavybės teisių apribojimu siekiama užtikrinti, kad asmens turtas nebus perleistas kitiems asmenims jokiais būdais, įskaitant ir turto pardavimą CPK nustatyta tvarka vykdomiesiems dokumentams vykdyti, t. y. turtas bus išsaugotas iki baudžiamosios bylos pabaigos.
    2. Kasatoriaus manymu, CPK 626 straipsnio 3 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad ji nėra taikoma tais atvejais, kai areštas turtui taikomas BPK nustatyta tvarka. Areštavęs turtą BPK nustatyta tvarka civilinio ieškinio reikalavimams ar turto konfiskavimui užtikrinti, antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą pagal kitus vykdomuosius dokumentus CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nepaisydamas to, jog reikalavimą byloje yra pareiškęs tos pačios ar paskesnės eilės kreditorius.
    3. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008 ir 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013), kuri buvo suformuota esant tokiam teisiniam reguliavimui, kai CPK aiškiai numatė vykdymo veiksmų sustabdymą tik tuo atveju, kai areštu siekiama užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus. Šiuo metu CPK 626 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kitu nei šiame punkte numatytu atveju, t. y. kai išieškotojas yra tos pačios ar paskesnės eilės kreditorius, išieškojimas nestabdomas.
    4. Nors pareiškėjas ir kasatorius yra tos pačios eilės kreditoriai, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kasatorius yra bankrutuojanti įmonė. Taigi išieškojimo sustabdymas atitiktų viešąjį interesą ir suinteresuoto asmens kreditorių interesus.
  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja UAB „Boslita“ ir Ko prašo suinteresuoto asmens kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Banko prielaidos yra aiškiai nepagrįstos ir prieštaraujančios teismo praktikai esant iš esmės analogiškai situacijai. Teismas pagrįstai sprendė, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojoje byloje nesudaro pagrindo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, išskyrus atvejus, kai baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas būtų taikomas tokio kreditoriaus naudai, kurio reikalavimas būtų pirmesnės eilės. Įstatymo leidėjas CPK 626 straipsnio 3 dalyje jokių išlygų nenustatė, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas siejamas tik su pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimu.
    2. Banko byloje akcentuotas pareikšto ieškinio sumos dydis (370 196 000 Eur) neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo esant areštuotam skolininkės turtui BPK nustatyta tvarka. Taip pat įstatymo leidėjas išlygų dėl kitokio įstatymo aiškinimo bankrutuojančios įmonės atžvilgiu nepriėmė. Bankas nepagrįstai teigia, kad prokuroro iniciatyva pritaikytas turto areštas yra visais atvejais viršesnis už kitų asmenų (pvz., privačių asmenų) iniciatyva pritaikytą turto areštą teismine tvarka, netgi nekreipiant jokio dėmesio į kreditorių reikalavimų eiliškumą.
    3. Šiuo metu nėra vykdomas joks teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl O. G. turto konfiskavimo ir apskritai nėra aišku, ar toks nuosprendis, nutartis ar nutarimas kada nors bus priimtas. Šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl O. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų, tačiau baudžiamoji byla nėra iškelta ir nėra aišku, ar bus iškelta.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

11Dėl privalomo vykdymo veiksmų sustabdymo

  1. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui atliekant vykdymo veiksmus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus (CPK 586, 675 straipsniai).
  2. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
  3. Pirmiau nurodyti išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarė 2013 m. vasario 4 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 2 518 306,20 Lt (729 351,88 Eur) skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės O. G. išieškotojos UAB „Boslita“ ir Ko naudai. Antstolė šį vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2013 m. vasario 8 d. bei tos pačios dienos patvarkymu areštavo skolininkei priklausantį turtą. Tos pačios skolininkės turtas taip pat areštuotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. birželio 19 d. nutarimu. Taigi esamoje procesinėje situacijoje asmens – skolininko – turtinės teisės taikant turto areštą suvaržytos du kartus – antstolio patvarkymu, vykdant notaro išduotą vykdomąjį įrašą, bei ikiteisminiame tyrime kaip procesinė prievartos priemonė.
  5. Esant du kartus pagal skirtingų teisės subjektų procesinius sprendimus taikytam to paties skolininko turto areštui, aktualus CPK 626 straipsnio, reglamentuojančio privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo poreikį, aiškinimas ir taikymas, kada šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo pagrindu nusprendžiama, ar galimas prioriteto suteikimas vienam iš kreditorių, sustabdant areštuoto turto realizavimo veiksmus iki paaiškės naujojo kreditoriaus, dėl kurio reikalavimų užtikrinimo taip pat areštuotas skolininko turtas, reikalavimų pagrįstumas.
  6. Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kurios aktualios nagrinėjamam ginčui, antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. CPK 626 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Taigi, sistemiškai vertinant CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius.
  7. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje atliekamame ikiteisminiame tyrime skolininkei O. G. pareikštas BAB Ūkio banko finansinis reikalavimas nėra pirmesnės eilės nei antstolės žinioje esančioje vykdomojoje byloje esančios išieškotojos UAB „Boslita“ ir Ko finansinis reikalavimas. Šią aplinkybę pripažįsta ir kasatorius, nurodydamas, kad pareiškėja, UAB „Boslita“ ir Ko, ir kasatorius, BAB Ūkio bankas, yra tos pačios eilės kreditoriai (nutarties 9.4 punktas).
  8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą gali būti tenkintas esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui. Naujas, pagal kito kreditoriaus reikalavimą taikytas turto arešto faktas nėra savarankiškas pagrindas sustabdyti turto realizavimą iš to turto, kuris yra areštuotas pagal kito kreditoriaus reikalavimą. Toks pagrindas būtų tik tokiu atveju, kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus.
  9. Kasatoriaus argumentas, kad jis yra bankrutuojanti įmonė, todėl išieškojimo sustabdymas atitiktų viešąjį interesą ir bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimus, taip pat nepripažįstamas pagrįstu. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas nenustato išimties sprendžiant dėl privalomojo turto realizavimo veiksmų sustabdymo, kada vienas iš interesą turinčių kreditorių yra bankrutuojanti įmonė. Kasatoriaus siūlymas nagrinėjamoje byloje atsižvelgti į jo, kaip kreditoriaus, minėtą statusą nesuderinamas su šalių procesinio lygiateisiškumo principu, kuris taikomas vykdymo veiksmų procese (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis).
  10. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą, bylą nagrinėję teismai teisingai aiškinio ir taikė aktualias CPK normas dėl antstolio veiksmų vykdomajame procese (CPK 346 straipsnis).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
  2. Nagrinėjamu atveju kasatorius BAB Ūkio bankas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos UAB „Boslita“ ir Ko. Pareiškėja tokį kasatoriaus reikalavimą ginčijo, nurodydama, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam šalių suinteresuotum bylos baigtimi, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti atlygintos, tačiau kasacinį skundą atmetus kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.
  3. Kasacinis teismas patyrė 12,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus suinteresuoto asmens kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą turėtų būti priteistos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Priteisti iš suinteresuoto asmens BAB Ūkio banko (j. a. k. 112020136) 12,64 Eur (dvylika Eur 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

16Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai