Byla 2-1174-370/2016
Dėl finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Fotoblykstė“ bankroto byloje patvirtinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-529-553/2016, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Fotoblykstė“ bankroto byloje patvirtinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas M. M. (toliau – pareiškėjas) 2015-12-18 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą pareikšti finansinį reikalavimą ir jį įtraukti į BUAB „Fotoblykstė“ kreditorių sąrašą su 5 641,36 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad iš viešai prieinamų duomenų bankrotodep.lt pareiškėjui tapo žinoma, jog 2013-10-11 UAB „Fotoblykstė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Pareiškėjo teigimu, jis 2014-03-12 per antstolę, kaip buvęs UAB „Fotoblykstė“ vadovas, bankroto administratorei perdavė BUAB „Fotoblykstė“ apskaitos dokumentus, turtą ir antspaudą pagal 2014-03-12 perduodamų dokumentų sąrašą. Nepaisant to, jis iki šios dienos nėra patvirtintas BUAB „Fotoblykstė“ kreditorių sąraše, todėl kreipėsi tiesiogiai į teismą. Pareiškėjas nurodė, kad 2015-12-06 iš buvusios BUAB „Fotoblykstė“ buhalterės gavo buhalterinės apskaitos duomenis (apyvartos žiniaraštį nuo 2008-09-01 iki 2015-12-06 ir buhalterines pažymas), iš kurių matyti, jog BUAB „Fotoblykstė“ buvusiam jos vadovui M. M. skolinga 19 478,48 Lt (5 641,36 Eur). Šiuo pagrindu prašo patvirtinti 5 641,36 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Fotoblykstė“ bankroto byloje, pripažįstant, kad terminas finansiniam reikalavimui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

5BUAB „Fotoblykstė" bankroto administratorė su pareikštu prašymu nesutiko, nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 9 d. teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 d. 5 p. nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagal ĮBĮ 21 str. 1 d., visi BUAB „Fotoblykstė" kreditoriai turėjo teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus UAB „Fotoblykstė" bankroto byloje per Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nutartimi nustatytą 40 kalendorinių dienų terminą, t. y. iki 2013-12-03. M. M. finansinį reikalavimą teismui pateikė tik 2015-12-18. Pats kreditorius neneigia, kad jam apie bankroto bylos iškėlimą buvo žinoma jau ir anksčiau, t. y. jis, kaip buvęs įmonės vadovas, perdavė dalį dokumentų administratorei. Be to, pats M. M. procese dalyvavo jau ir bankroto bylos iškėlimo stadijoje, t. y. Vilniaus apygardos teismui 2013-10-08 bei 2013-10-09 pateikė UAB „Fotoblykstė" finansinius dokumentus, todėl M. M. teiginiai, kad apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo tik iš viešai prieinamų duomenų bankrotodep.lt, nepagrįsti. Bankroto administratorė taip pat pažymėjo, kad nors kreditorius savo finansinį reikalavimą turėtų įrodinėti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau M. M. savo finansinį reikalavimą grindžia tik apyvartos žiniaraščiu bei buhalterinėmis pažymomis, kurie nelaikytini tinkamais įrodymais. Nesant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių ataskaitų tikrumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog BUAB „Fotoblykstė“ jam yra skolinga. Bankroto administratorė atkreipė dėmesį, kad apyvartos žiniaraštis sudarytas 2015-12-06 datai, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo. Žiniaraštį pasirašė pats M. M., nors tokios teisės jau neturėjo. M. M. į administratorę nesikreipė dėl tokių dokumentų išdavimo ir administratorei nei įmonės buhalterinės programos, nei kitų jos prašyme nurodytų pirminių buhalterinių dokumentų nėra perdavęs.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo M. M. prašymo įtraukti jį į BUAB „Fotoblykstė“ kreditorių sąrašą su 5 641,36 Eur dydžio finansiniu reikalavimu netenkino.

8Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti, nurodė, kad pareiškėjo nurodomi argumentai, susiję su termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo priežastimis, t. y., jog apie įmonei iškeltą bankroto bylą sužinojo tik iš viešai prieinamų duomenų, paneigia bylos duomenys: 2013-09-20 M. M. pasirašytinai įteikta teismo nutartis, suteikiant jam išsamią informaciją apie UAB „Fotoblykstė“ bankroto bylos iškėlimo inicijavimą ir įpareigojanti pateikti atsiliepimą; 2013-10-08 M. M. pranešimas teismui, M. M. 2013-10-07 pranešimas teismui, M. M. pasirašytinai įteikta Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nutartis, kuria UAB „Fotoblykstė“ iškelta bankroto byla ir nustatytas 40 dienų terminas finansiniams reikalavimams pareikšti, ją pareiškėjas buvo apskundęs atskiruoju skundu. Teismo vertinimu, šie įrodymai yra pakankami pripažįstant aplinkybę, kad pareiškėjui apie bendrovei iškeltą bankroto bylą buvo žinoma nuo 2013-10-11 nutarties jam įteikimo momento. Be to, informacija apie bankroto bylų iškėlimą yra vieša ir visiems prieinama, o įmonės vadovas turi padidintą rūpestingumo pareigą. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, neva jis nežinojo / nesuprato, kad reikia kreiptis dėl finansinio reikalavimo, nurodydamas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, ši teisė jam buvo išaiškinta. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo nesant pagrindo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pateikti.

9Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prašomo patvirtinti 5 641,36 Eur dydžio finansinio reikalavimo, nurodė, kad jis yra nepagrįstas, todėl pareiškėjo prašymas bet kokiu atveju negalėtų būti tenkinamas. Pareiškėjo prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą nebuvo grindžiamas pirminiais buhalteriniais dokumentais, tokių dokumentų neturi ir bankroto administratorė. Pareiškėjo pateiktus išvestinius dokumentus dėl finansinio reikalavimo pagrindimo, teismas vertino kaip nepatikimus.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Pareiškėjas M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį, nurodo, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Patikslintu atskiruoju skundu apeliantas teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkinti. Be prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nurodytos prie ginčo esmės, todėl nekartojamos, apeliantas papildomai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 26 str. 1 d., nurodė, kad teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra tada, kai pripažįstama, kad jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatytą terminą, ir teismas nėra priėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos. Apeliantas nurodo neturintis pirminių apskaitos dokumentų, dėl to buvo kreiptasi į bankroto administratorę tam, kad ji pateiktų pirminius dokumentus teismui, pagrindžiančius M. M. finansinį reikalavimą. Bankroto administratorė, turėdama pareigą, minėtų dokumentų nepateikė, o apeliantas neturi galimybių jų (pirminių dokumentų) pateikti.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Fotoblykstė“ bankroto administratorė teismo prašo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Pirma, BUAB „Fotoblykstė“ kreditoriai savo finansinius reikalavimus turėjo pateikti iki 2013-12-03, savo ruožtu apeliantas finansinį reikalavimą teismui pateikė 2015-12-18, t. y. nustatytą terminą praleido daugiau kaip 2 metus. Jokių svarbių praleidimo priežasčių nenurodė. Priešingai, apeliantas pats teigia, kad apie bankroto bylos iškėlimą žinojo jau anksčiau. Antra, apeliantas savo finansinį reikalavimą turi grįsti pirminiais dokumentais, tačiau jų M. M. nepateikė. Apyvartos žiniaraštis ir buhalterinės pažymos nėra tinkami įrodymai, juolab, kad apyvartos žiniaraštis sudarytas 2015-12-06 dieną (jau po bankroto bylos iškėlimo). M. M., kaip buvęs įmonės vadovas, bankroto administratorei nėra pateikęs nei įmonės buhalterinės programos, nei kitų pirminių buhalterinių duomenų, kuriais grindžia savo reikalavimą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

15Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria M. M. prašymas patvirtinti jo 5 641,36 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Fotoblykstė“ bankroto byloje atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).

16Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

17Nagrinėjamu atveju keliamas ne tik pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo, bet ir termino, pateikti finansinį reikalavimą, praleidimo klausimo teisinis įvertinimas, teisės normų, reglamentuojančių finansinio reikalavimo tvirtinimą įmonės bankroto byloje aiškinimas ir taikymas pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes.

18Dėl termino pateikti finansinį reikalavimą

19Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl finansinio reikalavimo įmonės bankroto byloje patvirtinimo, nurodė, kad pareiškėjas praleido Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nutartyje nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pateikti, o svarbių priežasčių atnaujinti terminą nenustatyta. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde remiasi ĮBĮ 10 str. 9 d., 26 str. 1 d., 10 str. 4 d. 5 p. nuostatomis, taip pat aplinkybe, jog prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateiktas teismui po to, kai 2015-12-06 iš buvusios įmonės buhalterės buvo gauti buhalterinės apskaitos duomenys – apyvartos žiniaraštis laikotarpyje nuo 2008-09-01 iki 2015-12-06 ir buhalterinės pažymos, taip pat iš viešai prieinamų duomenų sužinojus apie įmonei iškeltą bankroto bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai prieštarauja faktinei bylos situacijai bei neatitinka įstatyme įtvirtinto pagrindo finansinio reikalavimo pateikimo praleistam terminui atnaujinti.

20Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Siekiant užtikrinti, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditoriai operatyviai gintų savo teises – tokiu būdu užtikrinant bankroto procedūrų koncentruotumą, ĮBĮ įtvirtinta, jog kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip per teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 45 dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Pagal nustatytą tvarką kreditoriai aptartus reikalavimus per teismo nustatytą terminą reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų (ĮBĮ 11 str. 5 d. 10 p., 21 str. 1 d., 26 str. 5 d.). Pagal ĮBĮ 10 str. 9 d. teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 d. 5 p. nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ĮBĮ nereglamentuoja, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012).

21Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti, nurodant, kad pareiškėjo nurodomą termino praleidimo priežastį – nežinojimą apie bankroto bylos iškėlimą – paneigia byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino situaciją ir pagrįstai nagrinėjamu atveju atsisakė atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti, konstatuodamas, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis.

22Iš bylos duomenų matyti, kad AB „SEB lizingas“ 2013-09-16 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Fotoblykstė“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2013-09-18 nutartimi pareiškėjos prašymą priėmė nagrinėti, įpareigojo įmonės vadovą pateikti teismui visus dokumentus, numatytus ĮBĮ 9 str. 1 d. Ši nutartis pareiškėjui buvo įteikta pasirašytinai (t. 1, b. l. 89). M. M., vykdydamas minėtą teismo nutartį, 2013-10-08 pranešimu teismui pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2012 metus ir laikotarpį iki 2013-09-30, 2013-10-07 kreditorių sąrašą, didžiąją knygą, taip pat informaciją apie atsakovei teismuose iškeltas bylas, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-11 nutartimi UAB „Fotoblykstė“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Ta pačia nutartimi teismas nustatė 40 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos BUAB „Fotoblykstė“ įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis išsiųsta pareiškėjui M. M. adresu ( - ) (t. 1, b. l. 119). Tai, kad minėta nutartis pareiškėjui buvo įteikta, patvirtina paties M. M. pateiktas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nutarties (t. 1, b. l. 124-126). Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nutartis, kuria UAB „Fotoblykstė“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2013-12-19, Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus atsakovės atskirąjį skundą ir minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą. Taigi, terminas finansiniams reikalavimams UAB „Fotoblykstė“ bankroto byloje pateikti, nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nutartyje, prasidėjo 2013-12-20 ir atitinkamai baigėsi 2014-01-28. Iš bankroto administratorės teismui teikto prašymo dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo matyti, kad per teismo nustatytą 40 dienų terminą, finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje pareiškė tik AB „SEB lizingas“ (t. 1, b. l. 165) (jis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtintas (t. 1, b. l. 191-192). 2014-04-29 vykusiame BUAB „Fotoblykstė“ kreditorių susirinkime bankroto administratorė nurodė, kad AB „SEB lizingas“ buvo vienintelis žinomas įmonės kreditorius, o apie finansinių reikalavimų priėmimo terminą taip pat buvo paskelbta 2014-01-25 laikraštyje „Lietuvos rytas“ (t. 2, b. l. 9). Vilniaus apygardos teismo 2014-05-22 nutartimi UAB „Fotoblykstė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 2, b. l. 23). 2015-12-16 pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo.

23Teismų praktikoje išaiškinta, kad termino praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai ir turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-580-157/2016). Aukščiau nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas žinojo ir / ar turėjo žinoti, apie teisę per teismo nustatytą 40 dienų terminą pateikti finansinį reikalavimą, jis nuo pat bankroto bylos inicijavimo pradžios dalyvavo bankroto procese, t. y. kaip įmonės vadovas teikė teismui ĮBĮ 9 str. 1 d. nurodytus dokumentus, skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria įmonei iškelta bankroto byla, taip pat dalyvavo procese ginčydamas (prašydamas sumažinti) AB „SEB lizingas“ finansinį reikalavimą (prašymas dėl teismo 2014-03-25 nutartimi patvirtinto AB „SEB lizingas“ finansinio reikalavimo patikslinimo pateiktas 2015-11-02), todėl šios aplinkybės ne tik patvirtina pareiškėjo akivaizdų nerūpestingumą, tačiau taip pat leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog apie bankroto bylos įmonei iškėlimą sužinojo iš viešai prieinamų duomenų. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių kitų aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju turėtų / galėtų būti vertinamos kaip svarbios termino pateikti finansinį reikalavimą praleidimo priežastys, taip pat nepateikia jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertintinos kaip svarbios prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo praleidimo priežastys. Tai, kad pareiškėjas nurodo tik 2015-12-06 gavęs iš buvusios įmonės buhalterės buhalterinės apskaitos duomenis, neva pagrindžiančius jo finansinį reikalavimą, taip pat nelaikytina pakankama priežastimi termino atnaujinimui, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo aktyvų veikimą renkant ir teikiant duomenis patvirtinančius jo finansinį reikalavimą, juolab, kad apie turimą reikalavimą įmonei pareiškėjas nurodė teismui 2013-10-07 rašte Nr. 1 dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 102), taip pat aiškinamajame rašte (t. 1, b. l. 107). Byloje esančių duomenų pagrindu nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino termino praleidimo priežastis ir pagrįstai jas pripažino nesvarbiomis, negalima laikyti, jog buvo pažeistos ir ar netinkamai taikytos / aiškintos ĮBĮ 26 str. 1 d., 10 str. 4 d. 5 p., 10 str. 9 d. nuostatos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti klausimo dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo ir jo atnaujinimo nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas. Pripažinus, kad pareiškėjas praleido Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nutartimi nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pateikti daugiau kaip metus, nors apie bankroto bylos įmonei iškėlimą žinojo nuo pat pradžių, bei konstatavus nesant objektyvių aplinkybių jį atnaujinti, yra pakankamas pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl finansinio reikalavimo UAB „Fotoblykstė“ bankroto byloje patvirtinimo.

24Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

25Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą dar ir tuo pagrindu, jog pareiškėjas tinkamai (pirminiais įrodymais) jo nepagrindė. Pareiškėjas tiek prašymą, skirtą pirmosios instancijos teismui, tiek atskirąjį skundą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir aplinkybėmis, nurodo, kad 2014-03-12 bankroto administratorei perdavė BUAB „Fotoblykstė“ apskaitos dokumentus, turtą ir antspaudą, o 2015-12-06 iš buvusios įmonės buhalterės gavo buhalterinės apskaitos duomenis (apyvartos žiniaraštį nuo 2008-09-01 iki 2015-12-06 ir buhalterines pažymas), patvirtinančius pareiškėjo 5 641,36 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Teigia, kad pas jį nėra išlikę pirminių apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų pareiškėjo finansinį reikalavimą, o bankroto administratorė pareigos teismui teikti visus dokumentus, neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, pažymi, kad visos šios aplinkybės buvo aptartos pirmosios instancijos teismo nutartyje, argumentų, įrodančių, jog pirmosios instancijos teismas atliko netinkamą bylos duomenų ir pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą pareiškėjas nepateikia, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, tačiau nėra instancija, skirta iš naujo vertinti aplinkybes, kurias ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantui nenurodžius argumentų, patvirtinančių, jog žemesnės instancijos teismas padarė fakto ar teisės taikymo klaidų (CPK 301 str. 1 d., 320 str.). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareiškėjo prašomo tvirtinti finansinio reikalavimo nepagrįstumo, papildomai pažymi, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė savo finansinio reikalavimo kilmės, faktinių aplinkybių bei neteikė jas pagrindžiančių įrodymų (nėra paskolos sutarties ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų), t. y. prašydamas tvirtinti finansinį reikalavimą, tinkamai neįrodė savo materialiojo reikalavimo. Taip pat ir nepaneigė bankroto administratorės nurodytų faktinių aplinkybių, jog tokių duomenų administratorė negali patikrinti, nes pats pareiškėjas bankroto administratorei nėra perdavęs nei buhalterinės programos, nei kitų pirminių dokumentų, kuriais grindžia savo reikalavimą. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas ir dėl to, jog jis tinkamais įrodymais nepagrindė finansinio reikalavimo, laikytina pagrįsta ir teisėta.

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo M. M. prašymą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Fotoblykstė“ bankroto byloje, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, taikė bei aiškino ĮBĮ nuostatas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas M. M. (toliau – pareiškėjas) 2015-12-18 kreipėsi į teismą... 5. BUAB „Fotoblykstė" bankroto administratorė su pareikštu prašymu nesutiko,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo M. M.... 8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą... 9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prašomo patvirtinti 5 641,36... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Pareiškėjas M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 12. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Fotoblykstė“ bankroto... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 16. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 17. Nagrinėjamu atveju keliamas ne tik pareiškėjo finansinio reikalavimo... 18. Dėl termino pateikti finansinį reikalavimą... 19. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą... 20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti... 21. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant... 22. Iš bylos duomenų matyti, kad AB „SEB lizingas“ 2013-09-16 kreipėsi į... 23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad termino praleidimo priežastys neturi... 24. Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo... 25. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti pareiškėjo finansinį... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą....